Žymos archyvas: Žygimantas Kęstutaitis

Kur ilsisi Vytautas Didysis? (9)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

Artėjant Valstybės dienai pakartotinai išleista kiek papildyta vieno iškiliausių ir šviesiausių Lietuvos žmonių architekto Napalio Kitkausko knyga „Vilniaus arkikatedros požemiai“. Tarytum dar vienas valstybės tūkstantmečio paliudijimas, kuriuo taip ir nesugebėta pasinaudoti net šimtmečio proga.

Juk vargu, ar visi Arkikatedros maldininkai žino, kad jos požemiai – kunigaikščių, tarp jų ir Vytauto Didžiojo amžinojo poilsio vieta. Praeities valdovų panteono sutvarkymo idėja, galima sakyti, taip ir lieka užmesta net garsiau nenuskambėjusi. Neprisiminta net išskirtiniais valstybės metais. Skaityti toliau

Ukmergėje – knygos „Pabaisko mūšis ir jo epocha“ pristatymas, Pabaiske – „Pabaisko mūšis su prieskoniais“ (1)

Knyga „Pabaisko mūšis ir jo epocha“ | Alkas.lt nuotr.

1435 m. rugsėjo 1 d. įvykęs Pabaisko mūšis yra vienas iš svarbių  Lietuvos istorijos įvykių, kartu – didžiausias viduramžių mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje. Jo metu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė sumušė jungtines Vokiečių ordino Livonijos magistro Franko Kerskorfo ir jo remiamo nuversto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos pajėgas. Mūšis lėmė Žygimanto pergalę vidaus kare ir niokojančio vidaus karo pabaigą. Taip pat tai buvo paskutinis lietuvių mūšis su kryžiuočiais.

Šiemet Lietuvos edukologijos universitetas išleido pirmąją specialiai šiam mūšiui skirtą Skaityti toliau

Trakų pusiasalio pilyje – XX Viduramžių šventė (0)

Trakų pusiasalio pilyje – XX Viduramžių šventė | Trakumuziejus.lt nuotr.

Birželio 17–18 d. į senąją Trakų pusiasalio pilį Jus kviečia XX Viduramžių šventės dalyviai, kurie sugužės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos. Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejus.

Pasak muziejaus direktoriaus Virgilijaus Poviliūno, per dvidešimt metų pasikeitė ir pati pilis, ir lankytojai. Pradėjus rengti renginį, lankytojai traukdavo į Salos pilį, ieškodami vyksmo ten. Nelabai kas ir žinojo esant senesniąją, Pusiasalio, šalia kurios XIV amžiuje kūrėsi miestas. Dabar padėtis neatpažįstamai pasikeitė – senoji pilis, kaip buvo siekta, prikelta iš užmaršties. Pirmosiose gyvosios istorijos šventėse dalyvavę Skaityti toliau

Baigtame tvarkyti Alantos dvaro rūsyje atidarytas amatų centras (0)

Alantos dvaro rumai_D.Varnaites nuotr

Praeitą savaitgalį Alantos dvare įvyko Alantos – 2016-ųjų mažosios kultūros sostinės atidarymo šventė. Aktoriai Viktorija Kuodytė ir Saulius Balandis kartu su programoje dalyvavusiais muzikantais parodė spektaklį apie laisvės sukilėlių vadę Emiliją Pliaterytę.

Po koncerto restauruotame Alantos dvaro rūsyje įvyko amatų centro atidarymas. Alantos dvaro galerijos ir rūsio ekspozicijos atviros lankytojams. Galima ir virtualiai apžiūrėti Alantos dvarą, jau veikia naujai įkurta svetainė.  Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I) (12)

algimantas-liekis-r.garuolio-nuotr

Monografijos „Svetimi lietuvių namuose“ santrauka

„Svetimi lietuvių namuose” – ta prieš pusmetį išėjusios istoriko dr. Algimanto Liekio monografijos pavadinimas. Jis yra dar 42 kitų knygų autorius ir per 60 knygų sudarytojas. Kadangi šios knygos greitai neliko knygynuose, skaitytojų pageidavimu spausdiname jos santrauką.

Dr. A.Liekis knygoje atskleidė, kad Lenkija vienintelė Europoje tarpukariu nepripažino Lietuvos valstybės de jure, buvo susitarusi su Adolfu Hitleriu pasidalinti Lietuvą, II Pasaulinio karo metais siūlė savo paramą Josifui Stalinui ir Vinstonui Čerčiliui su sąlyga, Skaityti toliau