Žymos archyvas: žydų genocidas

Visuomenininkai priešinsis Vilniaus savivaldybės siekiui pervadinti K. Škirpos alėją (8)

Kazys Škirpa | wikipedia.org nuotr.

Liepos 10 d., antradienis, nuo 12,30 iki 14 val. prie Vilniaus m. savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) visuomenininkai ketina surengti pasipriešinimo akciją nukreiptą prieš Vilniaus savivaldybės siekį pervadinti K. Škirpos alėją.

„Mes protestuojame prieš Lietuvai priešiškų jėgų pastangas sumenkinti Antrajame pasauliniame kare Kazio Škirpos suorganizuoto Birželio sukilimo prieš SSSR okupantus reikšmę, prieš šio Lietuvos karininko, apdovanoto Vyčio ordinu, nuopelnų Lietuvos Laisvės kovų istorijai niekinimą ir paties Didvyrio šmeižimą. Bandoma jį apkaltinti neva dalyvavus žydų genocide ir siekiama Skaityti toliau

V. Vižinis. Kiek man skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai? (28)

Valdas Vižinis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Perskaitęs Indrės Makaraitytės straipsnį „Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai?“ LRT portale prisiverčiau pabandyti suprasti, kiek man skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai. Ir noriu pasidžiaugti. Straipsnis laiku ir turintis valstybinę reikšmę. Vėl išvardijamas ramybės neduodantis žydus žudžiusių ar prisidėjusių sąrašas. Kaip tapo jau įprasta, pagerbtų, paguldžiusių galvas tėvynainių už Lietuvą. Iliustracijai kaip ir dera įdėta Prezidentės nuotrauka. Kaip kitaip? Rašė ne bet kas, o kapitalistinio darbo didvyrė ir prezidentės medalininkė. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Taip, man skauda. Atsakymas Indrei Makaraitytei (69)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Anksčiau objektyvi ir patriotiška žurnalistė Indrė Makaraitytė įsijungė į kovą su Lietuvos partizanais. Retoriniu klausimu – „Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai?“ Iš tos perspektyvos raginama vertinti visą Lietuvos istoriją. Tiek Joną Noreiką, tiek – tarp eilučių – Kazį Škirpą, Juozą Ambrazevičių ir visą Laikinąją Vyriausybę.

Argumentavimas čia grindžiamas jausmais. Žinia, kad jais lengviau Skaityti toliau

A. Zolubas. Pertekliniai procentai? (37)

Faina Kukliansky | Alkas.lt nuotr.

Atgimimo laikais veikusi visuomeninė organizacija „Lietuvos Respublikos piliečių chartija“, kuriai vadovavo literatūros kritikas, literatūrologas Vytautas Kubilius, buvo paprašiusi iš JAV į Lietuvą atvykusį JAV lietuvių visuomenės veikėją, politologą Liną Juozą Kojelį gauti informacijos apie galimybes reikštis JAV žiniasklaidoje.

Iš patirties žinodamas, kad žydų bendruomenė itin sėkmingai naudojasi JAV žiniasklaida, L.J.Kojelis, jo paties tvirtinimu, tuo pačiu klausimu kreipėsi ir į JAV Žydų bendruomenės vadovus. Atsakymas Skaityti toliau

Genocidą išgyvenusio čigonų berniuko istorija – knygos „Esu Karolis“ pristatyme (0)

Holokaustą išgyvenusio romų berniuko istorija – knygos „Esu Karolis“ pristatyme | Tautinių mažumų departamento nuotr.

Sausio 29 d., 12.30 val. Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Raugyklos g. 25, Vilniuje, vyks knygos „Esu Karolis“ pristatymas.

Sausio 29-ąją, minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Lenkijos institutu kviečia į knygos „Esu Karolis“ pristatymą.

„Esu Karolis“ (originalus pavadinimas „Mietek na wojnie“) – tai Natalijos Gancažos (Natalijos Gancarz) parašyta ir iliustratorės Dianos Karpovičės (Dianos Karpowicz) Skaityti toliau

E. Jovaiša: Holokausto aukų vardai turi išlikti (7)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 15 d., 11 val., Leipalingio miestelyje, Druskininkų r., bus pristatytas informacinis stendas, skirtas 1941 metais vykusių Leipalingio žydų žudynių aukoms atminti ir pagerbti.

Renginyje dalyvaus Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amiras Maimonas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Leipalingio progimnazijos mokiniai, miestelio bendruomenė ir kt. Renginio metu Leipalingio progimnazijos mokiniai perskaitys visų Leipalingio žydų žudynių aukų vardus. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. „Vanagaitės skandalas“ – pabaiga ar tęsinys? (7)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Diskusijos apie Antrąjį pasaulinį karą, Holokaustą, kolaboravimą ir pasipriešinimą Vidurio ir Rytų Europai yra ir dar, matyt, ilgai liks vienos skausmingiausių. Sovietinės Holokausto marginalizacijos bei oficialiosios propagandos, skelbusios antitarybinius „buržuazinius nacionalistus“ kriminaliniais nusikaltėliais ir nacių pagalbininkais, atgarsiai svarstant šitas temas tebekelia sunkumų ir konfliktų. Daugeliui istorikų liekant ištikimiems įsivaizdavimui, kad jų darbas yra tik korektiški moksliniai tyrimai, bet ne savo pasiekimų sklaida visuomenei jai suprantama kalba, kaip ir oficialiojoje atminties Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu? (37)

Alkas.lt koliažas

Šiais laikais nuolat svarstoma, kaip Europos tautos prieš 75 metus išlaikė holokausto egzaminą. Izraelio Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal) centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurtos organizacijos „Pasaulis be nacizmo“, kurios paskirtis – apšmeižti Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimą ir lietuvių antisovietinių partizanų atminimą, valdybos pirmininkas Rusijos oligarchas Borisas Špygelis tvirtina, kad lietuviai susikirto, pradėję žudyti vietinius žydus anksčiau negu pabėgo Raudonoji armijai ir atėjo Vermachtas, nesiliovė iki pat tos dienos, kai Skaityti toliau

Panerių memoriale buvo pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas (0)

Panerių memoriale pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas | Alfredo Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 26 d., krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo iškilmėse Panerių memoriale. Ministerijos ir kariuomenės vardu jie padėjo gėlių vainiką Holokausto aukoms atminti.

Gėles Lietuvos žydų genocido aukoms atminti taip pat padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Antrojo pasaulinio karo metais, nacistinė Vokietija vykdė surengtą žydų genocidą. Masinis Skaityti toliau

A. Zolubas. Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi (26)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 nuošimčiai apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais nuošimčiais didesnis. Tyrimo autoriai pakantumo antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus.

Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 2014– Skaityti toliau

Iš ligoninės laiptų išmontuoti žydų paminkliniai akmenys grįžta į jiems skirtą vietą (video) (0)

S. Žiūros nuotr.

Vilniuje lieka vis mažiau sovietų valdžios barbariškumo pavyzdžių – tvarkomos vietos, kuriose randama paminklinių žydų akmenų fragmentų. Neseniai tokia vieta aptikta Antakalnyje – Vilniaus klinikinės ligoninės pagrindinio įėjimo laiptuose buvo rasta žydų paminklinių akmenų dalys. Šią savaitę laiptams panaudoti žydų paminkliniai akmenys yra išmontuojami ir išvežami   jiems skirtą pagarbos vietą – senąsias žydų kapines Olandų gatvėje, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

„Privalome pasirūpinti svarbiais religiniais paminklais ir parodyti deramą pagarbą mirusiųjų atminimui. Skaityti toliau

Kaune atidengtas ženklas Holokausto aukoms atminti (0)

Rengėjų nuotr.

Mirusiųjų atminimo dieną Kaune prisimintas tragiškas žydų istorijos tarpsnis, kuomet 1941 metų liepą Kauno tvirtovės VII forte buvo sušaudyta per 3 tūkst. žmonių. Masinių žudynių vietą čia nuo šiol žymės ženklas Holokausto aukoms atminti. Žydų bendruomenės atstovai sako, kad naujasis paminklas – brangus ir reikšmingas istorinės atminties išsaugojimas.

Iš žemės veržliai išnyrančios žvaigždės skulptūrą, pastatytą VII forto teritorijoje, iš juodo akmens Skaityti toliau

R. Navickas. Gal neverta perlenkti lazdos? Nes įkyriai brukamas daiktas greit pradeda lysti per gerklę ir tampa atstūmimo ir net pašaipų objektu (79)

Blogeris ZeppelinusUž dvidešimt dviejų dienų, rugsėjo 23-čią minėsime skaudžią datą – Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Tai specialiai tam tragiškam istoriniam įvykiui skirta diena, kuri bus pažymėta tiek aukščiausio lygio oficialiais renginiais, tiek gausiais spaudos straipsniais, tiek neformaliais lokaliniais minėjimais bei internautų flešmobais, vardų skaitymais ir eitynėmis.

Ši liūdna rudens diena mums primena apie Vilniaus geto likvidavimą, nutikusį 1943 m., kuomet kraštą okupavusių Vokietijos nacistų buvo nužudyti arba į koncentracijos stovyklas išvežti paskutinieji žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Skaityti toliau

Seime vyks pokalbis „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“ (0)

LCVA nuotr.

Birželio 6 d., pirmadienį, 11 val. signataro Kazimiero Antanavičiaus salėje (Seimo III rūmai, 220 kab.) organizuojama diskusija „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“.

Prieš 75 metus Lietuva tapo brutualiausio žydų genocido poligonu, o jos gyventojai – aukomis ir liudininkais. Ir budeliais. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti patvirtino išvadas, pavadintas „Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 metų vasarą ir rudenį“. Jose išdėstyti žydų Skaityti toliau

Lietuva tapo pirmąją šalimi Europoje paskelbusia, kad Irake ir Sirijoje vykdomas genocidas (1)

realiran.org nuotr.

Seimas posėdyje priėmė Seimo rezoliuciją, kuria nutarė, kad žiaurumai, įvykdyti krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu, į kurias Irake ir Sirijoje nusitaikyta dėl specifiškai religinių priežasčių, yra genocidas ir šia rezoliucija jie prilyginami genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę. Už ją (projektas Nr. XIIP-3540(2) balsavo 93 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai, rašoma Seimo pranešime

Lietuva yra pirmoji valstybė Europoje, kurios parlamentas išdrįso žengti tokį žingsnį Skaityti toliau

A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių (7)

molkslasplius.lt nuotr.

Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.

Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.

1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa. Kazio Škirpos atminimo ženklų panaikinimo siekiantys asmenys teigia, kad LAF’as savo antisemitiniais atsišaukimais, parengtais Berlyne ir perskaitytais pirmomis sukilimo dienomis Lietuvoje, neva prisidėjo prie holokausto, vos ne inicijavo jį. Skaityti toliau

Iš žydų antkapių sumūrytą elektros pastotę Vilniuje laikinai žymės atminimo lenta (0)

Vilniaus sav. nuotr.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite aptarti žydų paveldo atminimo ženklinimo klausimus sostinėje.

Pasitarusi su bendruomene, nuo šiandien sovietmečiu statytą elektros pastotę Olandų gatvėje, kuriai sumūryti buvo panaudoti žydų antkapiai, savivaldybė pažymėjo atminimo lenta. Joje lietuvių ir anglų kalbomis įrašyta: „Šis statinys – Sovietų valdžios barbariškumo pavyzdys. Jis Skaityti toliau

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena (0)

„IX forto muziejaus“ nuotr.

Šiandien mūsų šalyje minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną.

Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės. Antisemitizmas – sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte. Skaityti toliau