Žymos archyvas: žydai

A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu? (26)

Alkas.lt koliažas

Šiais laikais nuolat  svarstoma, kaip  Europos tautos prieš 75 metus išlaikė holokausto egzaminą.  Izraelio  Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal)  centro Jeruzalės skyriaus  vadovas Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff) ir  Rusijos prezidento  Vladimiro Putino sukurtos  organizacijos „Pasaulis be nacizmo“, kurios paskirtis –  apšmeižti Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimą  ir lietuvių antisovietinių partizanų atminimą,  valdybos pirmininkas Rusijos oligarchas Borisas Špygelis tvirtina, kad lietuviai susikirto, pradėję žudyti vietinius žydus anksčiau negu pabėgo Raudonoji armijai ir  atėjo Vermachtas, nesiliovė iki pat tos dienos, kai  Skaityti toliau

M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai (45)

Alkas.lt koliažas

Dažnas scenarijus diskusijose su Kremliaus šalininkais, populiariai vadinamais vata, būna toks:

  1. JAV ir NATO – visiškas blogis. Tiesiog a priori. Jei kyla klausimų, pereinama prie kito punkto.
  2. JAV ir NATO yra globalistai. Taip į vieną krūvą suplakami iliuminatai, bilderbergeriai, masonai, transnacionalinės korporacijos, įvairių krypčių liberalai, konkreti valstybė – JAV, tarptautinis suverenių valstybių gynybos blokas – NATO, gana dažnai ir konkreti tauta – žydai. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Įžanga

 „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie  rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą,  kaip naudingus pamokymus  jauniems,  pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs? (22)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.

Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda? (12)

Zurofas, Tapins, Vanagaitė | Alkas.lt koliažas

Lietuviško tautiškumo ir patriotizmo naikinimo tendencijas jau galima skaičiuoti dešimtmečiais. Neatsitiktinai didžioji dalis jaunimo jau sieja save su užsienio valstybėmis, pasirengusi išvykti. Bet štai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, ir tie patys žmonės, propagavę liberalizmą ir kosmopolitizmą, staiga pasigedo patriotų. Ukrainos pavyzdys parodė, jog pirmieji kovotojai už savo šalį – tie patys iškeikti nacionalistai. Norint saugaus gyvenimo savo šalyje pirmiausiai tenka remtis jais.

Prieš daugelį metų Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka pranašavo: ateis Skaityti toliau

Po ilgos pertraukos vėl vaidinantis V. Bareikis sukūrė vaidmenį istoriniame TV seriale (0)

Akimirka iš filmo

LRT TELEVIZIJOS daugiaserijinio istorinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ tęsinyje „Laisvės kaina. Partizanai“ ir toliau nagrinėjama okupacijos ir laisvės tema. Naujų serijų filmavime prie kūrybinės grupės prisijungė šiuo metu retai vaidinantis aktorius, teatro režisierius ir muzikantas Vidas Bareikis. Pirmą kartą televizijos seriale nusifilmavęs aktorius tikina, kad nors vaidybos išsiilgęs, iškart sutinka ne su visais pasiūlytais vaidmenimis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nors žydai man buvo geri… (17)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt koliažas.

Blogų žydų gyvenime aš nesutikau. Girdėjęs, kad miesteliuose išbambindavo jų namų langus, piktai pašiepdavo, rėkaudavo kažkokias dainuškas. Pas žydą krautuvininką neturtėlis galėdavo dykai gauti kokią silkę, „bargan“ – saują uknolių („ui, ponulis atidos vėliau“) ar žiupsnį druskos. Kai kas ant jų grieždavo dantį, kad nešvarūs, nuolat dvokia naftalinu ar supelijusiais drabužiais, kad „sėdi ant lietuvio kupros“, atsiskyrę, kad turi savo keistus papročius…

Mama prieš vestuves, būdama gal 14-15 metų (ištekėjo 16-kos), tarnavo pas miestelio žydą Skaityti toliau

T. Baranauskas. Apie du Vanagaitės apšmeižtus Vanagus ir sovietinės istoriografijos gaivinimą (27)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Didelis ažiotažas kilo dėl kelių šmeižikiškų tezių apie legendinį Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, išsakytų „rašytoja“ prisistatančios viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės. Šiandien jis netikėtai baigėsi pačios „rašytojos“ prisipažinimu melavus ir nelabai nuoširdžiu atsiprašymu.

Trauktis nebebuvo kur: žiniasklaida atkreipė dėmesį net į jos prašymą Lietuvos kultūros tarybai skirti 600 eurų mėnesinę stipendiją tolesniems „tyrimams“ ir konkrečiai – knygos „Nusikaltimas ir tyla“ rašymui. Šitoks dėmesys R. Vanagaitės finansiniams reikalams, po kurio kilo grėsmė, kad stipendiją ji matys kaip savo ausis, nebepaliko kitos išeities. Skaityti toliau

A. Zolubas. Žydų metai – primityvus pataikavimas ar politinis apakimas? (32)

Rūta Vanagaitė | Rusijos URM FB paskyros įrašo nuotr.

Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ši diena primena apie 1943 m. rugsėjo 23 dieną likviduotą Vilniaus getą, kai dalis šio geto kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose.

Nuo pirmųjų okupacijos dienų naciai pradėjo rasinių ir politinių priešų žudynes. Pirmosiomis aukomis tapo žydai ir komunistai, sovietinės valdžios talkininkai, čigonai ir psichiniai ligoniai. Žiauriausiu genocidu Lietuvoje laikytinas čigonų Skaityti toliau

V. Rubavičius. Vienoje gretoje su Rūta Vanagaite – Tomas Venclova (31)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Poeto Tomo Venclovos nuopelnų laisvinant lietuvių tautą ir jos savimonę iš tamsumo, atsilikimo, nacionalizmo, žydšaudžiavimo, rusofobijos, polonofobijos ir kitų blogybių, nuo kurių iškiliam liberalios pasaulėjautos pasaulio piliečiui taip užima kvapą, kad jis net ima ir prasitaria – dūstu, jokioje jaučio odoje nesurašysi.

Tad nekeista, kad jis visu savo tarptautiniu laisvo žodžio gynėjo stotu puolė remti Rūtą Vanagaitę, susilaukusią visuomenės pasipiktinimo už savo plačiai skleidžiamus pramanus apie lietuvių pokario kovų didvyrį, gerą dešimtmetį sovietinių okupantų medžiotą pasipriešinimo kovos vadovą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Suimtą, Skaityti toliau

V. Sinica. Per toli, per vėlai (23)

Alkas.lt koliažas

Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo naujausias viešųjų ryšių išpuolis – stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą – atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoje pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ ir „Maxima“ paskelbė nutraukiančios prekybą R. Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R. Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!” – skelbė jie. Internetai nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Skaityti toliau

JAV pristatomi Lietuvos judaikos dokumentai (0)

Astronomijos traktatas, 1751 m. | Isacharas Beras Karmolis

Spalio 24 d. Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), esantis Žydų mokslinių tyrimų institutas (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) pristatė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomus neįkainojamos istorinės vertės žydų raštijos paveldo dokumentus, Antrojo pasaulinio karo metais paslėptus ir išsaugotus Šv. Jurgio bažnyčios (buvusių Knygų rūmų) rūsiuose, Vilniuje. Iki šiol manyta, kad minimas paveldas per Holokaustą buvo sunaikintas.

Šis atradimas padės suprasti žydų istoriją ir atvers naują skyrių dramatiškoje Holokausto ir nacių grobstymo istorijoje, kai vokiečiai siekė sunaikinti ne tik žydų tautą Skaityti toliau

Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą (2)

Žydų maldos namų vietoje stovi 1964 m. pastatytas pastatas, kuriame paskutiniu metu buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Vaizdas iš R, iš kiemo pusės | Kultūros vertybių registro nuotr.

Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didieji maldos namai buvo viena iš didžiausių žydų religinių įstaigų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Kaip vertingųjų žydų maldos namų savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiųjų maldos namų dalys (PV prienavio XVIII a. II p. – XIX a. pab. mūrinės sienos dalis su įėjimo į maldos namų vieta; XVII a. I p. PR mūrinės sienos dalis su Aron ha kodešo niša bei maldos namų R kampo mūro dalis); Skaityti toliau

M. Kundrotas. Talmudas: klastotės ir tikrovė (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvai atsidūrus informacinio karo zonoje Rusijos propagandiniai šaltiniai išnaudoja antisemitizmo kortą. Šitaip siekiama nukreipti dėmesį nuo realios grėsmės į pramanytą ar mažų mažiausiai – perdėtą. Gaila, kad šiame kontekste dalis žydų veikėjų bei simpatikų demonstruoja aroganciją ir priešiškumą Lietuvai, lietuvių tautai, jų istorijai. Užuot surėmus pečius bendrai gynybai nuo bendrų priešų kapojamasi tarpusavyje.

Naudojantis menku daugelio žmonių išprusimu pateikiamos netgi iš konteksto ištrauktos ar net suklastotos citatos iš žydų šventraščių – Toros ir Talmudo. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (18)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

R. Navickas. Žlunga žydiški stereotipai (72)

Faina Kukliansky | Alkas.lt nuotr.

Žlunga žydiški stereotipai: vienybės nerasta! Pilietinis karas tarp Lietuvos žydų perėjo iš pokiliminių imtynių fazės į PR atakas viešojoje erdvėje

Broliai lietuviai mėgsta pavydžiai padūsauti, kalbėdami apie žydų susitelkimą ir vieningumą. Tai jau yra tapę tvirtai įsišaknijusiu žydišku stereotipu. Kurio žlugimą tautiečiai gali stebėti savo akimis online režimu.

Dėl Vilniaus ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovo postų verda įnirtingos kovos. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą (0)

Senojo Testamento Vilniaus sąvadas, LMAVB RS F19-262 | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 24 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius Mošė Taubė skaitys viešą pakaitą „Iki aškenazių Rytų Europoje gyvenusių žydų kultūros palikimas“.

M. Taubė – garsus slavistas ir jidiš kalbos mokovas, rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais specialistas, išleidęs monografiją apie Vrublevskių bibliotekoje saugomą Senojo Testamento Vilniaus sąvadą, verstą iš hebrajų į rusėnų kalbą. Profesoriaus akademinių publikacijų skaičius yra Skaityti toliau

Joniškyje atidaryta Baltoji sinagoga (0)

Baltoji sinagoga | lrkm.lt nuotr.

Liepos 8 d.  Joniškyje buvo atidaryta Baltoji sinagoga. Vietos bendruomenei ir visai Lietuvai reikšmingo objekto atidarymas vyko Joniškio miesto šventės metu.

Joniškio miesto centre esanti Baltoji sinagoga yra vienas seniausių miesto pastatų, kurio architektūroje persipina vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai. Kartu su vėliau pastatyta Raudonąja sinagoga sudaro neeilinį XIX amžiaus sinagogų kompleksą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko (16)

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Nesmagu veltis į religinius karus, skaldančius lietuvių tautą. Vis dėlto kai kam to labai norisi. Skaldytojų galima rasti įvairiose konfesijose, tiek krikščionių, tiek pagonių, o taip pat ir ateistų gretose. Žinoma, kiekvienas turi teisę ir gal net pareigą skelbti kitiems tiesą, kaip jis ją suvokia. Tik tai turėtų būti daroma korektiškai tiek etikos, tiek faktų atžvilgiais. Įvairios religijos, konfesijos ir denominacijos turi savyje gerų dalykų ir etiška būtų jas pripažinti.

Deja, Gintaras Burneika, tiek savo pirmajame straipsnyje krikščionybės tema, tiek atsakyme į išsakytą kritiką laikosi agresyvios, netgi demonizuojančios retorikos, provokuodamas atitinkamą atsaką senojo Skaityti toliau

G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės (35)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].

M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Lietuviai ir žydai – mes nežudėme (video) (2)

Laima Brazauskaitė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Aktoriaus, rašytojo ir žurnalisto Arkadijaus Vinokuro šeimą tiesiogiai palietė holokausto tragedija. A. Vinokuras, teigė, kad iki šiol skaudu ir pikta prisiminti šią tragediją, bet nereikia kaltinti visų lietuvių, nes buvo ir tokių, kurie gelbėjo žydų tautybės žmones. Apie tai žurnalistas šiais metais išleido knygą „Mes nežudėme“.

Žurnalistui yra tekę tarnauti Izraelio gynybos pajėgose. A. Vinokuras teigia, kad Lietuvos jaunimas kariuomenėje nėra apmokomas specialiai žudyti, bet kol nors kažkur bus diktatūra ar korupcija – tol vyks karai ir naikinimas. Plačiau apie tai žiūrėkite laidoje „Jaunimo balsas“ su Laima Brazauskaite ir aktoriumi, rašytoju, žurnalistu Arkadijumi Vinokuru.
Skaityti toliau

Lietuvos pilietybę atkūrusiems litvakams iš PAR Seime įteikti pasai (0)

Lietuvos pilietybę atkūrusiems litvakams iš PAR Seime įteikti pasai | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Kovo 22 d. Seimo I rūmų Prezidento salėje Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius priėmė Lietuvoje viešinčius litvakus iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Dviem šios bendruomenės atstovams – Juliui Morisui Krengeliui ir jo sūnui, PAR žydų bendruomenės prezidentui Zevui Lancei Krengeliui susitikimo metu vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas įteikė Lietuvos Respublikos pasus. Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos? (9)

Fania Jocheles ir Michoelis Brancovskis 1944 m. liepą apdovanoti „Didžiojo tėvynės karo partizanų“ medaliais. Po 73 metų Lietuvos Prezidentūroje F. Jocheles–Brancovskajai toje pat vietoje ant krūtinės buvo užkabintas Riterio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“ | Archyvinė nuotr.

Vasario 21 d. „Ūkininko patarėjas“, pirmasis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių, pranešė visuomenei, kad Prezidentūra, Vasario 16-osios proga „už nuopelnus Lietuvai“ užkabinusi „riterės“ kryžių sovietinei diversantei, Rytų Lietuvos Kaniūkų kaimą išžudžiusios žydų gaujos narei Faniai Brancovskajai, iš tiesų apdovanojo ir reabilitavo visus lietuvių tautos genocido vykdytojus. Po straipsnio redakcija gavo naujų šiurpių liudijimų apie masinį Kaniūkų moterų ir vaikų naikinimą, todėl Prezidentūros dekretas dėl Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos) (32)

Užgavėnės | Alkas.lt, V. Daraškevięiaus nuotr.

Viešoje erdvėje pasklidę kaltinimai ir Lietuvos žydų bendruomenės pareiškimas, kad lietuviškos tradicinės Užgavėnės pasižymi nacistine simbolika ir sudaro galimybes naujo žydų holokausto pradžiai, sukėlė didžiulį šios šventės tradicijas puoselėjančių žmonių nerimą. Tokie kaltinimai žiniasklaidoje buvo pateikti neatsakingai, nevengiant melo ir dirbtinų montažų, visiškai iškreipiant kaukių ir pačios šventės esmę. Šią esmę daug geriau suvokė britų dienraštis „The Guardian“, kuris lietuviškąsias Užgavėnes 2017 m. įtraukė į geriausių Europos alternatyvių karnavalų dešimtuką. Skaityti toliau

L. Kolosauskaitė. Kodėl jie nori atimti Užgavėnes? (19)

Lidžita Kolosauskaitė | Facebook.com nuotr.

Visuomenėje nuvilnijus neregėto kvailumo skandalui, kurio metu aš ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apšaukti antisemitais, nes švenčia Užgavėnes, kyla klausimas – kam to reikėjo?

Ir pirmasis ateinantis į galvą atsakymas yra Ramūnas Karbauskis.

Nuo lovio nuvyta svita su visu klounų (vadinamų visuomenininkais arba žiniasklaidos atstovais) personalu lyg kokios pasiutlige apsirgusios beždžionės mėto į šį asmenį ir jo vadovaujamą partiją visokius šūdus ir tokiu būdu bando įrodyti „kvailam“ rinkėjui, kad turėjo balsuoti už juos. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video) (35)

Lietuvos Respublikos Prezidentė įteikia apdovanojimą Faniai Jocheles–Brancovskajai | youtube.com stop kadras

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga „už mūsų šalies garsinimą pasaulyje“ lietuviškus apdovanojimus įteikė 26-iems Lietuvos ir užsienio piliečiams. Valstybės vadovė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių užkabino ir buvusiai Vilniaus geto kalinei, holokausto metraštininkei, 94 metų Faniai Jocheles–Brancovskajai (Brantsovsky), kuri 1944 m. susitepė lietuviško Kaniūkų kaimo gyventojų krauju.

Raudonosios armijos pagalbininkai

Sovietinėse enciklopedijose rašoma, kad F. Brancovskaja su raudonaisiais Rūdninkų girios partizanais „Lietuvos hitlerinės okupacijos laikais narsiai priešinosi vokiečių kariuomenei Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su buvusiu žydų bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi Simonu Gurevičiumi (II) (video) (2)

Simonas Gurevičius | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta ir knyga apie Molėtų žydus (nuotraukos) (3)

Knygos „Mūsų Molėtų žydai“ viršelio dalis | MKM nuotr.

Vasario 23 d., 11 val., „Litexpo“ – Lietuvos parodų ir kongresų centre – konferencijų salėje 5.2, antrame aukšte, Molėtų krašto muziejus (MKM) pristatys knygą „Mūsų Molėtų žydai“. Renginyje dalyvaus Molėtų žydų palikuonis Leonas Kaplanas, molėtiškis advokatas Kazys Rakauskas, MALAT Memory Foundation direktorius Maksimas Dorenskis. Jau trečius metus Molėtų krašto muziejaus leidiniai laimi finansavimą ir galimybę būti pristatomi Vilniaus knygų mugėje.

2016 m. rugpjūčio 29 d. Molėtų žydų palikuonio T. Kritzerio iniciatyva Molėtuose įvyko Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su buvusiu žydų bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi Simonu Gurevičiumi (I) (video) (5)

Simonas Gurevičius | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Skaityti toliau