Žymos archyvas: žydai

Prezidentas įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (nuotraukos) (0)

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus įteikimas Prezidentūroje | prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 44 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

Šalies vadovas pabrėžė, kad mūsų kartai neteko gelbėti žydų genocido metu, tačiau tenka kurti pasaulį po Aušvico ir, laimei, mes turime kelrodį – tuos žmones, kurie jau tada tyliais žygdarbiais pasipriešino neapykantai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vilniaus žydų kapinės: ką jos mena ir kodėl buvo naikinamos? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Vida Girininkienė | Alkas.lt nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Ta proga mes pasikalbėsime su XIX amžiaus Lietuvos istorijos, Lietuvos kapinių tyrinėtoja Vida Girininkiene.

Ta proga galima kalbėti apie žydus ir apie jų kapines. Visi žmonės, kurie praeity gyveno, anksčiau ar vėliau nukeliauja ten ir ten yra jų prisiminimo vieta.

Kokias mes dabar turime žydų kapines Vilniuje? Skaityti toliau

A. Kulikauskas. Kam priklauso seniausios Vilniaus žydų kapinės? (nuotraukos) (7)

Vilniaus žydų kapinės | LMAVB nuotr.

Rugpjūčio 27 d., ketvirtadienį, 17:30-19:00 draugija „Gerbkime kapines“ surengė viešą pasitarimą su istorikais Valdu Rakučiu, Elmantu Meilumi, paveldosaugininke Audrone Vyšniauskiene ir įvairiais Lietuvos istorija besidominčiais šviesuoliais. Tikslas buvo bendromis jėgomis išsklaidyti kai kurias praeities, dabarties ir ateities miglas nuo seniausių Vilniaus žydų kapinių. Laikui bėgant draugija tikisi pakalbinti ir sudominti ne tik istorikus, bet ir menininkus, rašytojus, žurnalistus, dvasininkus, mokytojus, visuomenininkus ir politikus. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Holokaustas Lietuvoje (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt

Šiemet Seimas yra paskelbęs Lietuvos žydų istorijos metus. Ta proga mes jau pradėjome pokalbį apie Lietuvos žydus, kalbėjome apie jų vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę ir joje. Na, o dabar tenka pakalbėti ir apie vieną skaudžiausių žydų istorijos puslapių, tai yra holkaustą. Mes priartėjome prie okupacijų laikotarpio.

Su mumis kalbasi istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius.

Pirmas klausimas toks: ar ta įtampa, kuri kilo 1940 m. dėl kai kurių žydų komunistų dalyvavimo įteisinant Lietuvos okupaciją ir vykdant okupacinės valdžios politiką, ar tai vedė į holokaustą, ar priežastys vis dėlto buvo kitos? Skaityti toliau

Visuomeninės Tarybos pareiškimas dėl antisovietės ir antinacinės rezistencijos dalyvių nesiliaujančio šmeižimo (4)

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkui Arūnui Gumuliauskui Skaityti toliau

Paskelbtos varžytuvės paminklui žydus gelbėjusių lietuvių įamžinimui (3)

Paminklas_lrkm.lt

Paskelbtas paminklo Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinio-architektūrinio sumanymo atviros varžytuvės.

Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos projekto tikslas ir uždaviniai – vadovaujantis istorinio teisingumo principais pagerbti, įamžinti ir aktualizuoti nacionaliniu ir pasauliniu lygmeniu Lietuvos gyventojus, gelbėjusius žydus nacių okupacijos metais, sukurti pagarbų, socialiai paveikų, tęsiantį žydų tautos pagerbimo tradicijas sprendinį, tinkamai reprezentuoti Pasaulio Teisuolius įamžinančios vietos turinį ir esmę, prisidėti prie pasauliui ir istorijai atviros visuomenės ugdymo. Skaityti toliau

A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus (91)

Ruta Bloštein apie Žydų kapines | R. Bloštein nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis prasideda:

Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.

Demokratijoje iškyla iššūkis gerbti kitaip tikinčius arba visai nieko netikinčius. Skaityti toliau

Nacionalinis susivienijimas kaltina F. Kukliansky antisemitinių ir antilietuviškų nuotaikų kurstymu (4)

Steigiamos partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininku išrinktas V. Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Liepos 22  d. Nacionalinis susivienijimas (NS) paskelbė kreipimąsi į Lietuvos visuomenę, o taip pat į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentą ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministrą „Dėl pavojaus Vilniaus žydų bendruomenės nariams“.

Šiuo kreipimusi NS siekia atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį, kai Lietuvos Skaityti toliau

J. Česnavičius. Kaip aš buvau išgrūstas iš knygos pristatymo sinagogoje (video) (22)

Užpuolikas | J. Česnavičiaus nuotr.

Birželio 25 d. Vilniaus choralinėje sinagogoje buvo pristatyta knyga „Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei“. Knygos sutiktuvėse dalyvavo kviestiniai svečiai ir iš anksto užsiregistravusieji. Kalbos buvo sinchronu verčiamos į lietuvių ir į anglų kalbą. Kalbėjo (ilgiausiai) Kristofas Dikmanas (Chridstoph Dieckman), Rūta Vanagaitė, Tomas Venclova, Emanuelis Zingeris, labai trumpai kalbėjo prof. Irena Veisaitė. Po to buvo suteikta galimybė autoriui pateikti klausimus, bet K. Dikmanas labai ilgai atsakinėjo į kiekvieną klausimą, todėl buvo užduoti tik keli klausimai. Renginį vedė Faina Kukliansky. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos žydai 1918–1940 m. (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet yra paskelbti Lietuvos žydų metai. Apie žydus Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ir jai kuriantis mes kalbėsimės su mūsų nuolatiniu svečiu, istoriku Algiu Kasperavičiumi, kuris taip pat dirba Vilniaus universitete.

Žydai Lietuvos moderniosios, naujųjų laikų, valstybės kūrime suvaidino tam tikrą vaidmenį. Per Pirmąjį pasaulinį karą tai buvo pakankamai nukentėjusi grupė.

Duomenų tikslių nėra (kadangi Lietuvos teritorijos ribas sunku nustatyti – kiek gyveno Skaityti toliau

A. Kulikauskas. Kas gerbia kapines, o kas sovietų brutalizmą? (65)

Plakatas. Julius Norvila (Norwilla). Lietuvių Kalba | J. Norvilo nuotr.

Birželio 14 d., Gedulo ir vilties dieną, sambūris „Gerbkime kapines“  ant vejos tarp Vilniaus sporto rūmų ir Rinktinės gatvės surengė plakatų parodą, „Ieškokime savo protėvių Sibire ir Vilniuje“.

Šioje vietoje sovietų okupantai ir jų talkininkai „mokslinio ateizmo“ dvasia išniekino seniausias Vilniaus žydų kapines, ant jų pastatydami Sporto rūmus. Mums skauda, kad nepriklausomos Lietuvos valstybė šių kapinių neduoda Vilniaus žydams, o verčiau ketina nebenaudojamus Sporto rūmus Skaityti toliau

Kazys Škirpa nuo nacių išgelbėjo žydų rabiną? (2)

Žydų bendruomenės centre gyvenusį rabiną Šnejersoną aplankė Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje (tuo metu tai buvo K. Škirpa) ir išdavė jam tranzitinę Lietuvos vizą | valstietis.lt nuotr.

Ar naciu apšauktas Lietuvos Respublikos diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa prisidėjo gelbėjant žydų rabiną ir jo pasekėjus? Ar tai darydamas jis bendradarbiavo su Trečiojo Reicho žvalgyba? Tikras istorinis detektyvas. Pokalbis su ilgamečiu LRT laidos apie Lietuvos žydus „Menora“ autoriumi, Stasio Lozoraičio apdovanojimo laimėtoju Vitalijumi Karakorskiu.

– Sakote, atradęs įdomios ir svarbios Lietuvai informacijos, susijusios su žydais, Holokaustu ir informaciniais karais? Skaityti toliau

G. Burneika. Kodėl Judo-krikščionybė? (video) (39)

judaizmas-krikscionybe-alkas-lt-koliazas

Ortodoksinė krikščionybė ir judaizmas stengiasi atsiriboti vienas nuo kito, todėl ir patį terminą „judo-krikščionybė“ vartoti vengia. Tačiau XIX a. žlugus Šventosios Romos imperijai (ją oficialiai panaikino Napoleonas 1806 m.) ir atsiradus galimybei į krikščionybę pažvelgti iš įvairių pusių, sąvokos „judo-krikščioniškoji civilizacija“, „judo-krikščioniškosios vertybės“ ir pan. prigijo ir paplito. Terminas susilaukė atskiro dėmesio 2012 m. prancūzų intelektualiniame leidinyje „Religijų istorija“ (Revue de l‘histoire des religions). Krikščionybės žydiškas šaknis ėmėsi nagrinėti tiek jos kritikai, tiek Skaityti toliau

B. Krivickas. Tauta turi pirmiausia ieškoti ir išreikšti tai, kas sava (2)

bronius-krivickas-raštai-alkas-lt-nuotr

Kelios ištraukos iš rašytojo partizano Broniaus Krivicko (1921–1952) raštų, nepraradusios savo reikšmės iki šiol

Skliaustuose nurodomi puslapiai iš: Broniaus Krivicko raštai. Parengė Virginijus Galisliūnas: Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999.

IŠ POEZIJOS Skaityti toliau

A. Kulikauskas. Pagerbkime nepriklausomos Lietuvos kūrėjus senųjų žydų kapinių vietoje (10)

Rengėjų nuotr.

Kovo 11 d., 13:30-15 val., sambūrio „Lietuvos draugai“ vardu kviečiu ateiti prie Vilniaus sporto rūmų, tam, kad prisimintumėme ir pagerbtumėme Lietuvos kartą, prieš 30 metų atstačiusią Lietuvos nepriklausomybę.  Pasikalbėsime apie orumą, laisvę ir atsakomybę, apie pagarbą ir santarvę. „Lietuvos draugai“ yra neformalus sambūris puoselėjantis lietuvių, litvakų ir visų draugystę.

Vilniaus sporto rūmuose vyko Sąjūdžio Skaityti toliau

M. Kundrotas. Svetimas: nuo baubo iki dievybės (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Uždarose tradicionalistinėse visuomenėse svetimas dažniausiai reiškia blogą. Antikos laikais gimė „barbaro“ sąvoka, reiškianti žemesnės kultūros, žemesnio intelekto ir atitinkamai – žemesnio ar net abejotino žmogiškumo personą. Viduramžiais svetimo samprata ypač susieta su religija, nors būta ir tautinių aspektų. Ypač pavojingais laikyti tie svetimieji, kurie gyveno čia pat – toje pačioje šalyje su vyraujančia visuomene.

Jau pats svetimo elemento buvimas griovė saugų ir patogų vientisos visuomenės įvaizdį. Išskirtinumas totalumu sergančioje Skaityti toliau

Pagerbti už Lietuvos nepriklausomybę kovoję žydų kariai (2)

Pagerbti už Lietuvos nepriklausomybę kovoję žydų kariai | rengėjų nuotr.

Vasario 16 d., 12 val. prie buvusių Vilniaus sporto rūmų visuomeninių organizacijų „Lietuvos draugai“ ir „Vieninga Lietuva.com“ atstovai pagerbė apie tris tūkstančius žydų karių kariavusių Lietuvos kariuomenėje kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės 1918-1922 metais.

Prie buvusių Vilniaus sporto rūmų susirinkta buvo dėl to, kad čia kadai buvo Žydų kapinės. Minėjimo dalyviai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad ši vieta turėtų būti kapinių vieta ir, kad čia nederėtų statyti Skaityti toliau

Šalia Vilniaus sporto rūmų bus prisiminti Lietuvos žydai kariai (3)

20200112-VilniausSportoRumai-SviesiauVasario 16 d., 12-14 val., šalia Vilniaus sporto rūmų sambūris „Lietuvos draugai“  prisimins ir pagerbs visus 1918-1922 m. kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę tarp jų ir Lietuvos piliečius žydus.

„Kviečiame visus susirinkti ir pabendrauti čia buvusių senų Žydų kapinių vietoje ir kartu atjausti žydų kilmės Lietuvos piliečius. Atjautos pasigendame, kai Valstybė ketina čia įkurdinti Kongresų ir konferencijų centrą. Rinksimės kas mėnesį kol šis sprendimas bus atšauktas. Svarstysime kaip galime padėti šį klausimą išspręsti“, – sako šio minėjimo rengėjas filosofas Andrius Kulikauskas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (I) (3)

Kazys Degutis | archyvinė nuotr.

Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šie pasakojimai bus sujungti www.gyvenimas.eu rubrikoje „Istorija ir žmonės“. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas Iškauskas.

Dar gyvi būdami tėvai pasakojo: karas mažo panemunės miestelio gyventojams daug nuostolių neatnešė, nes vieną Skaityti toliau

Neparanki Kaniūkų žudynių liudytojos tiesa (22)

Stanislava Voronis | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Šiandien, sausio 29-ąją, minimos Kaniūkų kaimo žudynių 76-osios metinės. Vienintelė gyva likusi šio nusikaltimo liudytoja Stanislava Voronis negali be ašarų pasakoti apie sovietinių partizanų, kurių daugumą sudarė Kauno ir Vilniaus geto žydai, įvykdytas kaimo gyventojų skerdynes. „Jie neturėjo nei sąžinės, nei Dievo“, – sako moteris. Išžudyto ir sudeginto kaimo istorija – vis dar neparanki tiesa. Sovietmečiu slėpti raudonųjų partizanų „žygdarbiai“ ir šiandien yra tema, kurios geriau neliesti. Ne vienas Kaniūkų skerdynėse dalyvavęs „herojus“ yra Izraelio ir Lietuvos žydų bendruomenės nacionalinis didvyris ar neliečiama holokausto auka. Skaityti toliau

A. Butkus. Nutylėtos istorinės paralelės (62)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji.

Kaltė dėl holokausto

Šiomis savaitėmis ir net mėnesiais daug rašyta, kalbėta ir rėkta apie Lietuvos ir lietuvių kaltę dėl čia, Lietuvoje, vykusių masinių žydų žudynių per Vokietijos-SSRS karą (II pasaulinio karo dalis). Tačiau vos tik Skaityti toliau

Prezidentas ir pirmoji ponia pagerbė žydų genocido aukas (5)

Prezidentas ir pirmoji ponia pagerbė žydų genocido aukas | lrs.lt, R. Dačkaus nuotr.

Sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankosi Lenkijoje, Osvencimo mieste, kur vyksta Tarptautinės holokausto dienos ir 75-ųjų Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo metinių minėjimas. Iškilmėse, surengtoje valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovams, genocido kankinių atminimui lenkėsi 50-ties pasaulio valstybių vadovai, karališkųjų šeimų nariai, vyriausybių atstovai, ambasadoriai.

„Atvykau į Lenkiją, Osvencimą, išreikšti nuoširdžios pagarbos milijonams žydų, kurie

Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra (19)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Jonas Noreika – diplomuotas teisininkas, tapęs Lietuvos patriotinių leidinių redaktoriumi ir jų autoriumi į Lietuvos istoriją įėjo, kaip vienas iš labiausiai žydų enkavedistų kankintų Lietuvos patriotų, savo nežmoniškomis kančiomis paakinusių lietuvius kritiškiau žvelgti į tautinę mažumą – žydus Lietuvoje, kurių atžvilgiu lietuviai šimtmečiais buvo tolerantiškiausi, palyginus su kitomis tautinėmis mažumomis ir bendruomenėmis. Šitokią psichologinę nuostatą pasirinko Lietuvos patriotas, nusipelnęs Lietuvai lakūnas, sovietinio režimo kankinys Viktoras Ašmenskas, rašydamas savo knygą „Generolas Vėtra“ (V.,). Manau, kad jo pasirinkta memuarinės lietuviškos literatūros kryptis sulauks Lietuvoje pasekėjų, sudomins jaunąsias gebančių rašyti lietuviukų kartas, kurioms yra labai svarbu jų Tėvynės garbė ir prestižas pasaulio Skaityti toliau

A. Duda. Tiesa, kuri negali mirti (15)

Andžejus Duda | president.pl nuotr.

Lenkijos prezidento A. Dudos kalba Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-osioms metinėms

Lenkijos prezidentas apie nacistinės Vokietijos naikinimo stovyklos, Aušvico koncentracijos stovyklos, išlaisvinimo 75-ąsias metines 1945 m. sausio dvidešimt septintąją sovietų kariai išlaisvino vokiečių nacistų naikinimo stovyklą – Aušvico koncentracijos stovyklą. Tai, ką jie ten rado, iki šiol kelia didžiausią siaubą ir reikalauja absoliutaus moralinio pasmerkimo. Skaityti toliau

R. Navickas. Nukrito lietuvių kaltintojų kaukės (94)

Nukrito lietuvių kaltintojų kaukės | Faceboook.com, Alkas.lt ekrano nuotr.

Kaukės nukrito – Lietuvos žydų bendruomenės vadovai prisijungė prie kaltinimų Lietuvai ir lietuvių tautai dėl žydų išžudymo holokausto eigoje. Prezidentas Gitanas Nausėda vykti į Izraelį klausytis Vladimiro Putino „istorijos pamokų“ atsisakė.

Tai, apie ką seniai buvo įspėję įžvalgesni žmonės, pagaliau nutiko. Dėka itin savalaikės Arūno Gumuliausko iniciatyvos Seime.

Jo pasiūlyta rezoliucija, neturinti įstatymo galios, o tiesiog atvirai ir aiškiai deklaruojanti paprastą faktinę TIESĄ – kad Lietuva, kaip Skaityti toliau

Prezidentas G. Nausėda žydų genocidą paminės ne Jaruzalėje, o Aušvice (23)

Gitanas Nausėda | penki.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir nusprendė nevykti į sausio 23 d. vyksiantį žydų genocido (holokausto) pasaulinį forumą Izraelyje. Žydų kankinius jis nusprendė pagerbti sausio 27 d. Aušvice Lenkijoje vyksiančiose Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo iškilmėse.

Sausio 20 d. buvo viešai skelbiama, kad G. Nausėda dalyvaus Jeruzalėje vyksiančiose iškilmėse. Dabar pranešama, kad į Jeruzalę voietoj Prezidento vyks Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Skaityti toliau

S. Martinavičius. Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta holokauste nedalyvavo (89)

Sigitas Martinavičius | asmeninė nuotr.

Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta nedalyvavo holokauste, nes ji buvo okupuota, o lietuviu tauta pavergta.

Kaip visi žinote 1940 m. birželio 15 d. sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Lietuvos kaip tokios nelieka. Atsirado Lietuvos TSR.

Sovietų okupacija 1940 – 1941 m. sugriovė natūralią Lietuvos

Skaityti toliau

2020-ieji paskelbti Čiunės Sugiharos metais (1)

Čiunė Sugihara | wikipedia.org nuotr.

Seimas 2020-uosius paskelbė Čiunės Sugiharos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Č. Sugiharos 120-osios gimimo metinės.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3793(2) vieningai balsavo 57 Seimo nariai. Skaityti toliau

M. Jakimavičienė. Kaip žydai vertina lietuvius už žydų gelbėjimą karo metais nuo nacių (22)

Marija Jakimavičienė | respublika.lt nuotr.

Manau galinti apie tai rašyti, nes aš buvau liudininkė, kaip prezidentas Algirdas Brazauskas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperovičius atsidėkojo lietuviams, karo metais gelbėjusiems žydus nuo nacių. Mano tėveliui Anicetui Prialgauskui ir jo broliui kun. Kazimierui Prialgauskui (Prezidento dekretas 1997 m. rugsėjo 16 d. Nr. 1398) po mirties buvo paskirti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai ir padėkos.

Buvo pakviesta mano mama atsiimti kryžiaus ir padėkos. Mamą į Prezidentūrą Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Tomas Čyvas: Kas traukia „žydų kortą“? (video) (10)

Vitalijus Balkus ir Tomas Čyvas | Youtube nuotr.

Paskutiniais mėnesiais vyksta keisti dalykai. Diskusija dėl Lietuvos istorinės atminties įgavo skandalingą pavidalą. Tik štai ar mes matome visas suinteresuotas puses?

Kas vyksta ir kur slypi povandeniniai akmenys „Iš savo varpinės“ laidoje kalba žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas. Skaityti toliau