Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: žydai

G. Burneika. Kodėl Judo-krikščionybė? (video) (39)

judaizmas-krikscionybe-alkas-lt-koliazas

Ortodoksinė krikščionybė ir judaizmas stengiasi atsiriboti vienas nuo kito, todėl ir patį terminą „judo-krikščionybė“ vartoti vengia. Tačiau XIX a. žlugus Šventosios Romos imperijai (ją oficialiai panaikino Napoleonas 1806 m.) ir atsiradus galimybei į krikščionybę pažvelgti iš įvairių pusių, sąvokos „judo-krikščioniškoji civilizacija“, „judo-krikščioniškosios vertybės“ ir pan. prigijo ir paplito. Terminas susilaukė atskiro dėmesio 2012 m. prancūzų intelektualiniame leidinyje „Religijų istorija“ (Revue de l‘histoire des religions). Krikščionybės žydiškas šaknis ėmėsi nagrinėti tiek jos kritikai, tiek Skaityti toliau

B. Krivickas. Tauta turi pirmiausia ieškoti ir išreikšti tai, kas sava (2)

bronius-krivickas-raštai-alkas-lt-nuotr

Kelios ištraukos iš rašytojo partizano Broniaus Krivicko (1921–1952) raštų, nepraradusios savo reikšmės iki šiol

Skliaustuose nurodomi puslapiai iš: Broniaus Krivicko raštai. Parengė Virginijus Galisliūnas: Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999.

IŠ POEZIJOS Skaityti toliau

A. Kulikauskas. Pagerbkime nepriklausomos Lietuvos kūrėjus senųjų žydų kapinių vietoje (10)

Rengėjų nuotr.

Kovo 11 d., 13:30-15 val., sambūrio „Lietuvos draugai“ vardu kviečiu ateiti prie Vilniaus sporto rūmų, tam, kad prisimintumėme ir pagerbtumėme Lietuvos kartą, prieš 30 metų atstačiusią Lietuvos nepriklausomybę.  Pasikalbėsime apie orumą, laisvę ir atsakomybę, apie pagarbą ir santarvę. „Lietuvos draugai“ yra neformalus sambūris puoselėjantis lietuvių, litvakų ir visų draugystę.

Vilniaus sporto rūmuose vyko Sąjūdžio Skaityti toliau

M. Kundrotas. Svetimas: nuo baubo iki dievybės (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Uždarose tradicionalistinėse visuomenėse svetimas dažniausiai reiškia blogą. Antikos laikais gimė „barbaro“ sąvoka, reiškianti žemesnės kultūros, žemesnio intelekto ir atitinkamai – žemesnio ar net abejotino žmogiškumo personą. Viduramžiais svetimo samprata ypač susieta su religija, nors būta ir tautinių aspektų. Ypač pavojingais laikyti tie svetimieji, kurie gyveno čia pat – toje pačioje šalyje su vyraujančia visuomene.

Jau pats svetimo elemento buvimas griovė saugų ir patogų vientisos visuomenės įvaizdį. Išskirtinumas totalumu sergančioje Skaityti toliau

Pagerbti už Lietuvos nepriklausomybę kovoję žydų kariai (2)

Pagerbti už Lietuvos nepriklausomybę kovoję žydų kariai | rengėjų nuotr.

Vasario 16 d., 12 val. prie buvusių Vilniaus sporto rūmų visuomeninių organizacijų „Lietuvos draugai“ ir „Vieninga Lietuva.com“ atstovai pagerbė apie tris tūkstančius žydų karių kariavusių Lietuvos kariuomenėje kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės 1918-1922 metais.

Prie buvusių Vilniaus sporto rūmų susirinkta buvo dėl to, kad čia kadai buvo Žydų kapinės. Minėjimo dalyviai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad ši vieta turėtų būti kapinių vieta ir, kad čia nederėtų statyti Skaityti toliau

Šalia Vilniaus sporto rūmų bus prisiminti Lietuvos žydai kariai (3)

20200112-VilniausSportoRumai-SviesiauVasario 16 d., 12-14 val., šalia Vilniaus sporto rūmų sambūris „Lietuvos draugai“  prisimins ir pagerbs visus 1918-1922 m. kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę tarp jų ir Lietuvos piliečius žydus.

„Kviečiame visus susirinkti ir pabendrauti čia buvusių senų Žydų kapinių vietoje ir kartu atjausti žydų kilmės Lietuvos piliečius. Atjautos pasigendame, kai Valstybė ketina čia įkurdinti Kongresų ir konferencijų centrą. Rinksimės kas mėnesį kol šis sprendimas bus atšauktas. Svarstysime kaip galime padėti šį klausimą išspręsti“, – sako šio minėjimo rengėjas filosofas Andrius Kulikauskas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (I) (3)

Kazys Degutis | archyvinė nuotr.

Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šie pasakojimai bus sujungti www.gyvenimas.eu rubrikoje „Istorija ir žmonės“. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas Iškauskas.

Dar gyvi būdami tėvai pasakojo: karas mažo panemunės miestelio gyventojams daug nuostolių neatnešė, nes vieną Skaityti toliau

Neparanki Kaniūkų žudynių liudytojos tiesa (22)

Stanislava Voronis | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Šiandien, sausio 29-ąją, minimos Kaniūkų kaimo žudynių 76-osios metinės. Vienintelė gyva likusi šio nusikaltimo liudytoja Stanislava Voronis negali be ašarų pasakoti apie sovietinių partizanų, kurių daugumą sudarė Kauno ir Vilniaus geto žydai, įvykdytas kaimo gyventojų skerdynes. „Jie neturėjo nei sąžinės, nei Dievo“, – sako moteris. Išžudyto ir sudeginto kaimo istorija – vis dar neparanki tiesa. Sovietmečiu slėpti raudonųjų partizanų „žygdarbiai“ ir šiandien yra tema, kurios geriau neliesti. Ne vienas Kaniūkų skerdynėse dalyvavęs „herojus“ yra Izraelio ir Lietuvos žydų bendruomenės nacionalinis didvyris ar neliečiama holokausto auka. Skaityti toliau

A. Butkus. Nutylėtos istorinės paralelės (62)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji.

Kaltė dėl holokausto

Šiomis savaitėmis ir net mėnesiais daug rašyta, kalbėta ir rėkta apie Lietuvos ir lietuvių kaltę dėl čia, Lietuvoje, vykusių masinių žydų žudynių per Vokietijos-SSRS karą (II pasaulinio karo dalis). Tačiau vos tik Skaityti toliau

Prezidentas ir pirmoji ponia pagerbė žydų genocido aukas (5)

Prezidentas ir pirmoji ponia pagerbė žydų genocido aukas | lrs.lt, R. Dačkaus nuotr.

Sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankosi Lenkijoje, Osvencimo mieste, kur vyksta Tarptautinės holokausto dienos ir 75-ųjų Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo metinių minėjimas. Iškilmėse, surengtoje valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovams, genocido kankinių atminimui lenkėsi 50-ties pasaulio valstybių vadovai, karališkųjų šeimų nariai, vyriausybių atstovai, ambasadoriai.

„Atvykau į Lenkiją, Osvencimą, išreikšti nuoširdžios pagarbos milijonams žydų, kurie

Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra (19)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Jonas Noreika – diplomuotas teisininkas, tapęs Lietuvos patriotinių leidinių redaktoriumi ir jų autoriumi į Lietuvos istoriją įėjo, kaip vienas iš labiausiai žydų enkavedistų kankintų Lietuvos patriotų, savo nežmoniškomis kančiomis paakinusių lietuvius kritiškiau žvelgti į tautinę mažumą – žydus Lietuvoje, kurių atžvilgiu lietuviai šimtmečiais buvo tolerantiškiausi, palyginus su kitomis tautinėmis mažumomis ir bendruomenėmis. Šitokią psichologinę nuostatą pasirinko Lietuvos patriotas, nusipelnęs Lietuvai lakūnas, sovietinio režimo kankinys Viktoras Ašmenskas, rašydamas savo knygą „Generolas Vėtra“ (V.,). Manau, kad jo pasirinkta memuarinės lietuviškos literatūros kryptis sulauks Lietuvoje pasekėjų, sudomins jaunąsias gebančių rašyti lietuviukų kartas, kurioms yra labai svarbu jų Tėvynės garbė ir prestižas pasaulio Skaityti toliau

A. Duda. Tiesa, kuri negali mirti (15)

Andžejus Duda | president.pl nuotr.

Lenkijos prezidento A. Dudos kalba Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-osioms metinėms

Lenkijos prezidentas apie nacistinės Vokietijos naikinimo stovyklos, Aušvico koncentracijos stovyklos, išlaisvinimo 75-ąsias metines 1945 m. sausio dvidešimt septintąją sovietų kariai išlaisvino vokiečių nacistų naikinimo stovyklą – Aušvico koncentracijos stovyklą. Tai, ką jie ten rado, iki šiol kelia didžiausią siaubą ir reikalauja absoliutaus moralinio pasmerkimo. Skaityti toliau

R. Navickas. Nukrito lietuvių kaltintojų kaukės (94)

Nukrito lietuvių kaltintojų kaukės | Faceboook.com, Alkas.lt ekrano nuotr.

Kaukės nukrito – Lietuvos žydų bendruomenės vadovai prisijungė prie kaltinimų Lietuvai ir lietuvių tautai dėl žydų išžudymo holokausto eigoje. Prezidentas Gitanas Nausėda vykti į Izraelį klausytis Vladimiro Putino „istorijos pamokų“ atsisakė.

Tai, apie ką seniai buvo įspėję įžvalgesni žmonės, pagaliau nutiko. Dėka itin savalaikės Arūno Gumuliausko iniciatyvos Seime.

Jo pasiūlyta rezoliucija, neturinti įstatymo galios, o tiesiog atvirai ir aiškiai deklaruojanti paprastą faktinę TIESĄ – kad Lietuva, kaip Skaityti toliau

Prezidentas G. Nausėda žydų genocidą paminės ne Jaruzalėje, o Aušvice (23)

Gitanas Nausėda | penki.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir nusprendė nevykti į sausio 23 d. vyksiantį žydų genocido (holokausto) pasaulinį forumą Izraelyje. Žydų kankinius jis nusprendė pagerbti sausio 27 d. Aušvice Lenkijoje vyksiančiose Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo iškilmėse.

Sausio 20 d. buvo viešai skelbiama, kad G. Nausėda dalyvaus Jeruzalėje vyksiančiose iškilmėse. Dabar pranešama, kad į Jeruzalę voietoj Prezidento vyks Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Skaityti toliau

S. Martinavičius. Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta holokauste nedalyvavo (89)

Sigitas Martinavičius | asmeninė nuotr.

Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta nedalyvavo holokauste, nes ji buvo okupuota, o lietuviu tauta pavergta.

Kaip visi žinote 1940 m. birželio 15 d. sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Lietuvos kaip tokios nelieka. Atsirado Lietuvos TSR.

Sovietų okupacija 1940 – 1941 m. sugriovė natūralią Lietuvos

Skaityti toliau

2020-ieji paskelbti Čiunės Sugiharos metais (1)

Čiunė Sugihara | wikipedia.org nuotr.

Seimas 2020-uosius paskelbė Čiunės Sugiharos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Č. Sugiharos 120-osios gimimo metinės.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3793(2) vieningai balsavo 57 Seimo nariai. Skaityti toliau

M. Jakimavičienė. Kaip žydai vertina lietuvius už žydų gelbėjimą karo metais nuo nacių (22)

Marija Jakimavičienė | respublika.lt nuotr.

Manau galinti apie tai rašyti, nes aš buvau liudininkė, kaip prezidentas Algirdas Brazauskas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperovičius atsidėkojo lietuviams, karo metais gelbėjusiems žydus nuo nacių. Mano tėveliui Anicetui Prialgauskui ir jo broliui kun. Kazimierui Prialgauskui (Prezidento dekretas 1997 m. rugsėjo 16 d. Nr. 1398) po mirties buvo paskirti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai ir padėkos.

Buvo pakviesta mano mama atsiimti kryžiaus ir padėkos. Mamą į Prezidentūrą Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Tomas Čyvas: Kas traukia „žydų kortą“? (video) (10)

Vitalijus Balkus ir Tomas Čyvas | Youtube nuotr.

Paskutiniais mėnesiais vyksta keisti dalykai. Diskusija dėl Lietuvos istorinės atminties įgavo skandalingą pavidalą. Tik štai ar mes matome visas suinteresuotas puses?

Kas vyksta ir kur slypi povandeniniai akmenys „Iš savo varpinės“ laidoje kalba žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas. Skaityti toliau

V. Karakorskis: Tai yra valstybės šantažavimas (7)

Vitalijus Karakorskis Vaivos Žukienės nuotr.

Uždarydama sinagogą ir keldama ultimatumus dėl Kazio Škirpos bei generolo Jono Noreikos atminimo Lietuvo žydų bendruomenės (LŽB) vadovybė peržengė visas ribas ir pakenkė valstybei tarptautiniu mastu, mano žydų tautybės žurnalistas, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Vitalijus Karakorskis.

– Kaip vertinate pastarojo meto įvykius, kuomet buvo uždaryta Vilniaus sinagoga ir LŽB patalpos? Apie tai dabar ošia ne tik Rusijos, bet jau ir Vakarų žiniasklaida. Lietuva vėl pateikiama, kaip antisemitinė šalis. Kokios to priežastys ir kas bus?

Skaityti toliau

A. Liekis. Teisingumas pagal užsakymą (32)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Didelį pasipiktinimą sukėlė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo komandos išpuolis prieš Lietuvos Laivės ir Nepriklausomybės gynėjus ir kūrėjus: pirmąjį savanorį ir antibolševikinio 1941 m. Birželio sukilimo rengėją ir vadą plk. Kazį Škirpą, panaikinus jo vardo alėją Vilniuje; prieš vieno iš partizanų vadų gen. J. Noreiką-Generolą Vėtrą, nuplėšus jo atminimo lentą nuo LMA bibliotekos, kurioje J. Noreika dirbo antrosios TSRS okupacijos pirmaisiais metais. Tai Vilniaus valdžia padarė, motyvuodama, kad tiedu lietuviai didvyriai nacių Vokietijos okupacijos metais tariamai prisidėjo prie žydų holokausto, nors tą jų nusikaltimą patvirtinančių neginčytinų faktų ir nepateikė. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Laiškas bičiuliui Moišei (6)

Žydai | LCVA nuotr.

Mielas Moiše! Kai susipažinome, aš buvau paauglys, Tu – jau garbaus amžiaus žmogus. Ligšiol menu mūsų kelionę iš Kėdainių į Vilnių, kur aš vykau į mokslus, Tu – tartis dėl savo grįžimo į savo istorinę Tėvynę. Nebuvai nei turtingas, nei įtakingas, o paprastas darbininkas. Į kelionę pasiėmei tiktai keletą mandarinų ir tuos pačius atidavei man. Toks ir įsiminei – doras, draugiškas, nuoširdus, visiškai priešingas godaus ir savanaudžio žydo stereotipui.

Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Nežinau, ar tebesi gyvas, ar tebevaikštai mus abu Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Žydauka, žydelka – o kaip kitaip lietuviškai dar vadindavo? (60)

Pixabay.com nuotr.

Maniau, kad tikriausiai tik aš viena pagalvojau, kad sinagogos uždarymas Vilniuje – tai provokacija, kliaučių ieškojimas. Dar sovietmečiu išmokau tokius dalykus vertinti įtariai. Bet kai Faina Kukliansky užsipuolė Vytautą Landsbergį neva užgauliai pavartojus žodį žydelka (jis eilėraštyje parašė, kad Dievo Motina buvusi žydelka), jau ėmiau abejoti, ar tikrai ta Kuklianski nuoširdi ir tokia jau teisuolė. Kad nėra kukli, tai aišku – prilyginti save Dievo Motinai! O dėl teisumo – mokiausi klase aukščiau toje pačioje mokykloje su ja ir tikrai žinau, kad nebuvo tų patyčių, apie kokias ji dabar (beje, tik dabar) pradėjo pasakoti. Skaityti toliau

Po vienašališkų R. Šimašiaus veiksmų Lietuvos žydų bendruomenė skambina pavojaus varpais (35)

Faina Kukliansky | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 6 d., antradienį, Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę. Taip pat nuo galimų išpuolių prašo užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente apsaugą, nes, esą, sulaukia grasinančių laiškų ir telefono skambučių:

„Pastaruoju metu Lietuvos žydų bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei bendruomenė, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų, jų šeimų saugumo“, – teigiama LŽB pranešime. Skaityti toliau

M. Puidokas. Ar K. Škirpos gatvės pavadinimo keitimas – tai gudri manipuliacija informacija ir siekis sukiršinti? (8)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 24 dieną Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė Kazimiero Škirpos alėją pervadinti į Trispalvės alėją.

Istorinė tiesa – K. Škirpa priešinosi žydų persekiojimui

Viešai Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad K. Škirpa neva „ragino atsikratyti žydų“. Tuo tarpu tikra ir viešai skelbiama K. Škirpos pozicija, patvirtinta kelių Amerikos lietuvių laikraščių (1941 m.) buvo tokia: „žydai persekiojami nebus“, „Škirpa uždraudęs žydų persekiojimus Lietuvoje“. Šis faktas Vilniaus miesto Skaityti toliau

V. Trainys. Vilniaus meras – žmogus, pasiklydęs svarbiausiose vertybėse (16)

Generolo Vėtros atminimo lentos naikintojai | feisbuko nuotr.

Po sprendimo pervadinti Kazio Škirpos alėją Vilniaus meras Remigijus Šimašius tučtuojau nusitaikė į atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Tikras „blickrigas“. Savaitgalis. Naktis. Paslapčia su pjūklais pasirodę nukabinėtojai prie Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos čiumpa memorialinę lentą, gabalais ją mėto į mašiną, išgąsdindami sargą, kuris puola kviesti policiją. Neabejotina demokratijos, kultūros, tolerancijos, liberalizmo, viešumo ir pliuralizmo pergalė. Tik kažkodėl jaučiuosi apipurvintas – turbūt kaip ir daugelis kitų piliečių.

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos (25)

Generolas Vėtra | youtube.com nuotr.

Na, nebuvo daug laiko „Dienos temoje“ reaguoti per Skaipą į mero pasakymus, kuriuose netikslumų ir prasilenkimų su faktais buvo nemaža.

Pavyzdžiui, R. Šimašius aiškino, neva „J. Noreika vis dėlto prisiėmė nacių okupacinės valdžios atsakomybę izoliuoti žydus gete, atimti iš jų turtą.“

Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos.

Holokausto atminimo muziejaus Vašingtone dokumentų kolekcijoje saugomas įdomus vaizdo įrašas.

Skaityti toliau

J. Česnavičius. Apie Vilniaus miesto tarybą (13)

Jonas Česnavičius | asmeninė nuotr.

Kas jie tokie? Savivaldybės taryba, tai daugiau miesto ūkio reikalus tvarkyti išrinkti atstovai. Kokią teisę jie turi vertinti Lietuvai nusipelniusius asmenis? Juk ne jų kompetencija tyrinėti ir vertinti visuomenės, politinių veikėjų, diplomatų pažiūras, jų nuopelnus valstybei. Jeigu savivaldybės taryba turi teisę suteikti gatvėms ar skverams pavadinimus, tai, manyčiau, tik pasirinkus iš kompetentingų institucijų pasiūlyto sąrašo. Pamanykite, kažkokiam žydų bendrijos nario manymu kilo noras ir… diletantai nubalsavo! Skaityti toliau

Vilniaus savivaldybė apsisprendė – K. Škirpos alėja bus pervadinta į Trispalvės alėją (video) (61)

Piketas prie Vilniaus miesto savivaldybės prieš K. Škirpos gatvės pervadinimą | J. Česnavičiaus nuotr.

Liepos 24 d., trečiadienį, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepaisydama visuomenės protestų priėmė sprendimą pervadinti Vilniaus Kazio Škirpos alėją į Trispalvės alėją.

Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 tarybos narių, vienas susilaikė. Prieš balsavo  valstiečiai ir žalieji, Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (LLS, liberalų)  atstovai bei mero Remigijaus Šimašiaus koalicijos nariai konservatoriai.

Prie savivaldybės vykusio piketo dalyviai ragino klausimo nesvarstyti ir prašė įvertinti tarpukario Lietuvos diplomato K. Škirpos Skaityti toliau

Išleista nauja knyga 1941 metų Vilkijos geto aukoms atminti (3)

Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano knygos „Vilkijos getas 1941 metais“ viršelis. Dailininkas Albertas Broga | Leidėjų nuotr.

Nauja Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano knyga „Vilkijos getas 1941 metais“ skirta sunaikintų per holokaustą Vilkijos ir aplinkinių miestelių – Panemunės, Pakuonio, Garliavos, Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir kitų – žydų atminimui. Autoriai, rengdami šią knygą išstudijavo Lietuvos ypatingojo archyvo medžiagą, susitiko su vietos žmonėmis, užrašė jų atsiminimus, surado ir nufotografavo žydų žudynių vietų paminklus.

Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Iki 1915 Skaityti toliau

Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje – nauji archeologų atradimai (nuotraukos) (0)

S. Žiūros nuotr.

Pačiame sostinės centre, Vokiečių gatvės kieme tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai toliau džiugina reikšmingais atradimais – archeologai aptiko itin svarbias sakyklos (bimos) dalis – 2 kolonų pagrindus. Kol kas atkasti 2 iš 4 kolonų aplink sakyklą pagrindai. Išvysti naujausius atradimus bus galima kitą savaitę, liepos 17 d. 

„Aptikti kolonų pagrindai iš tiesų yra didžiulis atradimas. Skaityti toliau

srtfondas Init

Antklodės Internationella frakt transport firma Baldai internetu Magrės baldai Dolovija.lt myPlan internetas Kondicionieriai