Kasdien besikeičiantis Vilnius rūpinasi kultūros paveldo vertybių išsaugojimu. Šiandien, liepos 9 d. prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A) komplekso archeologiniai tyrimai, o rugsėjo 2-6 d. vyks Didžiosios sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės. Visos teritorijos ir gretimos aplinkos sutvarkymas planuojamas iki 2023 m.
„Buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga – svarbi sostinės kultūros paveldo vertybė. Tai buvo viena didžiausių žydų religinių Skaityti toliau
Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“, kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.
Už šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.
Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau
Dažnai kalbama, kad žmonija sunkiai serga. Vartotojiškas santykis su savo artimu ir gamta, atotrūkis nuo savo šaknų, savojo „aš“ iškėlimas į pirmą vietą, paradoksaliai atsiliepiantis to „aš“ praradimu beveidėje, bevardėje, bespalvėje minioje – tiktai keletas įvardijamų ligų.
Bet žmoniją sudaro tautos, lygiai kaip tautas sudaro žmogiškieji asmenys ir jų bendruomenės. Ir dažna tauta serga savaip. Kai serga atskiri visumos nariai – kaip tikėtis sveikatos pačiai visumai?Žydų tauta serga aukos kompleksu. Net padoriausi ir teisingiausi žydai linkę kaltinti dėl savo tautiečių kančių ir mirčių visą Europą, užmiršdami savus budelius, niokojusius Europos tautas – Nachmanus Dušanskius ir Iljas Erenburgus. Rusų tauta serga imperijos Skaityti toliau
Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.
Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau
Simono Vyzentalio centro vadovui Efraimui Zurofui pasiūlius mokėti pinigus lietuviams už žydšaudžių suradimą Lietuvoje kilo skandalas. Iš tiesų žinant kai kurių žmonių savanaudiškumą, kurio pasitaiko įvairiose tautose, šio siūlymo reikšmė aiški. Užsimanei pinigų – skųsk kaimyną, o kaltas jis ar ne – koks skirtumas? Kaltinimus išrasime. Šiuo aspektu panašiai skamba Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Vigilijaus Sadausko siūlymai mokėti premijas už įrodytus žydų nusikaltimus lietuvių tautai. Vis dėlto šiuo atveju esama ir nutylimų aspektų. Skaityti toliau
Kultūros vertybių registras papildytas medine dviejų aukštų Varėnos sinagoga (unikalus kodas 41882), esančia J. Basanavičiaus g. 14, Varėnoje. Medinė sinagoga yra unikali Lietuvos nekilnojamojo paveldo bei svarbi Varėnos žydų istorijos dalis.
Į kultūros vertybių registrą įrašytai medinei Varėnos sinagogai nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo. Vertingosios savybės, suteikusios teisinę sinagogos apsaugą, yra architektūrinio ir memorialinio pobūdžio. Architektūrinės savybės yra sinagogos stačiakampis planas, Skaityti toliau
Neseniai minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ne vienas klausėme savęs, kodėl šios tautos istorija tokia tragiška? Prieš keletą metų, dalyvaudamas seminare apie holokaustą, vieno žinomo istoriko klausiau, kodėl žydai, dievo išrinktoji tauta, persekiojami jau du tūkstančius metų. Jis mane pataisė: ne du, o penkis tūkstančius. Tik tiek.
Lietuvoje į šį klausimą bandė atsakyti gal tik rašytojas Jonas Mikelinskas (Kada kodėl taps todėl? Holokaustas be politikos ir komercijos –Vilnius, 2004). Filosofas L. Donskis pavadino jo knygą gebelsiškos propagandos perlu. Skaityti toliau
Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų. Palangoje žydai gyveno nuo XV a. antrosios pusės. 1487 m. Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII a. žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo darbais stengėsi nedidelę gyvenvietę paversti klestinčiu miestu.
Palangos žydų bendruomenės istorijos tematika susilaukė nedaug specialistų tyrinėjimų ir sistemingai vis dar nėra išnagrinėta. Skaityti toliau
Šių metų gruodžio mėn. Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys.
Pagrindiniai instituto tikslai – mokslinių tyrinėjimų vykdymas, Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimo skatinimas, bendros mokslinės veiklos koordinavimas, konferencijų, seminarų bei paskaitų organizavimas. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: Lietuvos istorija bei lietuvių, vokiečių, žydų ir lenkų santykių istorija bendrame Europos kontekste. Nuo ateinančių metų pavasario šio instituto Skaityti toliau
Gruodžio 15 d., 11 val., Leipalingio miestelyje, Druskininkų r., bus pristatytas informacinis stendas, skirtas 1941 metais vykusių Leipalingio žydų žudynių aukoms atminti ir pagerbti.
Renginyje dalyvaus Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amiras Maimonas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Leipalingio progimnazijos mokiniai, miestelio bendruomenė ir kt. Renginio metu Leipalingio progimnazijos mokiniai perskaitys visų Leipalingio žydų žudynių aukų vardus. Skaityti toliau
Diskusijos apie Antrąjį pasaulinį karą, Holokaustą, kolaboravimą ir pasipriešinimą Vidurio ir Rytų Europai yra ir dar, matyt, ilgai liks vienos skausmingiausių. Sovietinės Holokausto marginalizacijos bei oficialiosios propagandos, skelbusios antitarybinius „buržuazinius nacionalistus“ kriminaliniais nusikaltėliais ir nacių pagalbininkais, atgarsiai svarstant šitas temas tebekelia sunkumų ir konfliktų. Daugeliui istorikų liekant ištikimiems įsivaizdavimui, kad jų darbas yra tik korektiški moksliniai tyrimai, bet ne savo pasiekimų sklaida visuomenei jai suprantama kalba, kaip ir oficialiojoje atminties Skaityti toliau
Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau
Vilniaus žydų viešoji biblioteka (VŽVB) maloniai kviečia į Klaipėdos viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje lapkričio 29 d., 12 val. įvyksiantį daugialypį renginį, kuriame ketinama skaityti paskaitas bei diskutuoti apie istorinę ir aktualią Lietuvos žydų kultūrą, mėgautis akustine šios tautos muzika.
Renginys yra VŽVB vykdomo tęstinio projekto „Žydų kultūros ir istorijos horizontai Lietuvos regionuose“ dalis. Projekto metu profesionalių lektorių, Skaityti toliau
Šiais laikais nuolat svarstoma, kaip Europos tautos prieš 75 metus išlaikė holokausto egzaminą. Izraelio Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal) centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurtos organizacijos „Pasaulis be nacizmo“, kurios paskirtis – apšmeižti Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimą ir lietuvių antisovietinių partizanų atminimą, valdybos pirmininkas Rusijos oligarchas Borisas Špygelis tvirtina, kad lietuviai susikirto, pradėję žudyti vietinius žydus anksčiau negu pabėgo Raudonoji armijai ir atėjo Vermachtas, nesiliovė iki pat tos dienos, kai Skaityti toliau
Dažnas scenarijus diskusijose su Kremliaus šalininkais, populiariai vadinamais vata, būna toks:
Įžanga
„Begalinėje daugybėje atvejų įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad, kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą, kaip naudingus pamokymus jauniems, pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau
Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.
Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau
Lietuviško tautiškumo ir patriotizmo naikinimo tendencijas jau galima skaičiuoti dešimtmečiais. Neatsitiktinai didžioji dalis jaunimo jau sieja save su užsienio valstybėmis, pasirengusi išvykti. Bet štai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, ir tie patys žmonės, propagavę liberalizmą ir kosmopolitizmą, staiga pasigedo patriotų. Ukrainos pavyzdys parodė, jog pirmieji kovotojai už savo šalį – tie patys iškeikti nacionalistai. Norint saugaus gyvenimo savo šalyje pirmiausiai tenka remtis jais.
Prieš daugelį metų Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka pranašavo: ateis Skaityti toliau
LRT TELEVIZIJOS daugiaserijinio istorinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ tęsinyje „Laisvės kaina. Partizanai“ ir toliau nagrinėjama okupacijos ir laisvės tema. Naujų serijų filmavime prie kūrybinės grupės prisijungė šiuo metu retai vaidinantis aktorius, teatro režisierius ir muzikantas Vidas Bareikis. Pirmą kartą televizijos seriale nusifilmavęs aktorius tikina, kad nors vaidybos išsiilgęs, iškart sutinka ne su visais pasiūlytais vaidmenimis. Skaityti toliau
Blogų žydų gyvenime aš nesutikau. Girdėjęs, kad miesteliuose išbambindavo jų namų langus, piktai pašiepdavo, rėkaudavo kažkokias dainuškas. Pas žydą krautuvininką neturtėlis galėdavo dykai gauti kokią silkę, „bargan“ – saują uknolių („ui, ponulis atidos vėliau“) ar žiupsnį druskos. Kai kas ant jų grieždavo dantį, kad nešvarūs, nuolat dvokia naftalinu ar supelijusiais drabužiais, kad „sėdi ant lietuvio kupros“, atsiskyrę, kad turi savo keistus papročius…
Mama prieš vestuves, būdama gal 14-15 metų (ištekėjo 16-kos), tarnavo pas miestelio žydą Skaityti toliau
Didelis ažiotažas kilo dėl kelių šmeižikiškų tezių apie legendinį Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, išsakytų „rašytoja“ prisistatančios viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės. Šiandien jis netikėtai baigėsi pačios „rašytojos“ prisipažinimu melavus ir nelabai nuoširdžiu atsiprašymu.
Trauktis nebebuvo kur: žiniasklaida atkreipė dėmesį net į jos prašymą Lietuvos kultūros tarybai skirti 600 eurų mėnesinę stipendiją tolesniems „tyrimams“ ir konkrečiai – knygos „Nusikaltimas ir tyla“ rašymui. Šitoks dėmesys R. Vanagaitės finansiniams reikalams, po kurio kilo grėsmė, kad stipendiją ji matys kaip savo ausis, nebepaliko kitos išeities. Skaityti toliau
Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ši diena primena apie 1943 m. rugsėjo 23 dieną likviduotą Vilniaus getą, kai dalis šio geto kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose.
Nuo pirmųjų okupacijos dienų naciai pradėjo rasinių ir politinių priešų žudynes. Pirmosiomis aukomis tapo žydai ir komunistai, sovietinės valdžios talkininkai, čigonai ir psichiniai ligoniai. Žiauriausiu genocidu Lietuvoje laikytinas čigonų Skaityti toliau
Poeto Tomo Venclovos nuopelnų laisvinant lietuvių tautą ir jos savimonę iš tamsumo, atsilikimo, nacionalizmo, žydšaudžiavimo, rusofobijos, polonofobijos ir kitų blogybių, nuo kurių iškiliam liberalios pasaulėjautos pasaulio piliečiui taip užima kvapą, kad jis net ima ir prasitaria – dūstu, jokioje jaučio odoje nesurašysi.
Tad nekeista, kad jis visu savo tarptautiniu laisvo žodžio gynėjo stotu puolė remti Rūtą Vanagaitę, susilaukusią visuomenės pasipiktinimo už savo plačiai skleidžiamus pramanus apie lietuvių pokario kovų didvyrį, gerą dešimtmetį sovietinių okupantų medžiotą pasipriešinimo kovos vadovą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Suimtą, Skaityti toliau
Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo naujausias viešųjų ryšių išpuolis – stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą – atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoje pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ ir „Maxima“ paskelbė nutraukiančios prekybą R. Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R. Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!” – skelbė jie. Internetai nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Skaityti toliau
Spalio 24 d. Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), esantis Žydų mokslinių tyrimų institutas (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) pristatė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomus neįkainojamos istorinės vertės žydų raštijos paveldo dokumentus, Antrojo pasaulinio karo metais paslėptus ir išsaugotus Šv. Jurgio bažnyčios (buvusių Knygų rūmų) rūsiuose, Vilniuje. Iki šiol manyta, kad minimas paveldas per Holokaustą buvo sunaikintas.
Šis atradimas padės suprasti žydų istoriją ir atvers naują skyrių dramatiškoje Holokausto ir nacių grobstymo istorijoje, kai vokiečiai siekė sunaikinti ne tik žydų tautą Skaityti toliau
Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didieji maldos namai buvo viena iš didžiausių žydų religinių įstaigų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.
Kaip vertingųjų žydų maldos namų savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiųjų maldos namų dalys (PV prienavio XVIII a. II p. – XIX a. pab. mūrinės sienos dalis su įėjimo į maldos namų vieta; XVII a. I p. PR mūrinės sienos dalis su Aron ha kodešo niša bei maldos namų R kampo mūro dalis); Skaityti toliau
Lietuvai atsidūrus informacinio karo zonoje Rusijos propagandiniai šaltiniai išnaudoja antisemitizmo kortą. Šitaip siekiama nukreipti dėmesį nuo realios grėsmės į pramanytą ar mažų mažiausiai – perdėtą. Gaila, kad šiame kontekste dalis žydų veikėjų bei simpatikų demonstruoja aroganciją ir priešiškumą Lietuvai, lietuvių tautai, jų istorijai. Užuot surėmus pečius bendrai gynybai nuo bendrų priešų kapojamasi tarpusavyje.
Naudojantis menku daugelio žmonių išprusimu pateikiamos netgi iš konteksto ištrauktos ar net suklastotos citatos iš žydų šventraščių – Toros ir Talmudo. Skaityti toliau
…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“
Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau
Žlunga žydiški stereotipai: vienybės nerasta! Pilietinis karas tarp Lietuvos žydų perėjo iš pokiliminių imtynių fazės į PR atakas viešojoje erdvėje
Broliai lietuviai mėgsta pavydžiai padūsauti, kalbėdami apie žydų susitelkimą ir vieningumą. Tai jau yra tapę tvirtai įsišaknijusiu žydišku stereotipu. Kurio žlugimą tautiečiai gali stebėti savo akimis online režimu.
Dėl Vilniaus ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovo postų verda įnirtingos kovos. Skaityti toliau
Liepos 24 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius Mošė Taubė skaitys viešą pakaitą „Iki aškenazių Rytų Europoje gyvenusių žydų kultūros palikimas“.
M. Taubė – garsus slavistas ir jidiš kalbos mokovas, rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais specialistas, išleidęs monografiją apie Vrublevskių bibliotekoje saugomą Senojo Testamento Vilniaus sąvadą, verstą iš hebrajų į rusėnų kalbą. Profesoriaus akademinių publikacijų skaičius yra Skaityti toliau
