Žymos archyvas: Žvėrynas

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (1): Paribio 2, Vilnius (nuotraukos) (1)

A.Stabrauskas, Išėjęs namas 08_SPC

„Išėjęs“ namas. Jis stovėjo Paribio g. ir Konstitucijos pr. kampe. Nugriautas 2011 metais. Namo jau nebematysime (dabar čia automobilių plovykla), bet jo fragmentai, gana įdomių medinių konstrukcijų vaizdai išliko mums atminčiai šiose nuotraukose. Fotografuota 2009-01-24, 07-11 ir 07-15.

Pastebime architektūrinių paralelių su Birutės g. statiniu Nr. 40, buvusia generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. Panašus atviras, erdvus ir įgilintas priebutis su stambių gabaritų stulpais, drožinėtais beveik per visą perimetrą.Netgi pastebėtina, jog  šių pastatų pirminė spalva buvo žalia, daug kas iš gyventojų Skaityti toliau

K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti (13)

Prof. Kęstutis Makariūnas | propatria.lt nuotr.

Skiriama prieš 76 metus iš lenkų okupantų išvaduotam Vilniui

1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į 19 metų buvusią Lenkijos okupuotą teritoriją, o po dienos buvo iškilmingai sutikta Vilniuje.

Vilnius grįžo Lietuvai, nors priverstinės šio grįžimo sąlygos aiškiai įspėjo apie suverenumo praradimą ir tų pačių metų birželį ištiksiančią naują sovietinę okupaciją.

Vis dėlto šis Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių mieste buvo džiaugsmo diena. Ji gana plačiai ir vaizdingai aprašyta amžininkų liudijimuose, patys Vilniaus okupacijos ir atgavimo faktai įtraukti į mokyklines istorijos programas. Skaityti toliau

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos) (8)

Priebutis-veranda su dekoratyviai skaidytais stiklais bei grotelėmis | A. Stabrausko nuotrauka.

III. Priebučiai, verandos, pavėsinės (2008 – 2010 m.)

(Ciklo tęsinys. Pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4;
„Saulės arkliukai“, 2015-06-25)

 

II dalis

2. Uždarieji priebučiai. Skaityti toliau

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos) (0)

Atvirieji priebučiai, 19 nuotr. | A. Stabrausko nuotr.

III. Priebučiai, verandos, pavėsinės (2008 – 2010 m.)

(Ciklo tęsinys. Pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4;
„Saulės arkliukai“, 2015-06-04)

I dalis

1. Atvirieji priebučiai

A. Priebučiai su dekoratyviomis tvorelėmis bei stulpeliais Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba: laukujos durys (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (4)

DurysTęsiame 2009 m. autoriaus pradėtą ciklą apie Vilniaus m. Žvėryno medinius namus. 2009 m. „Liaudies kultūros“ 6-ame numeryje autorius pristatė Vlado Šaulio 1958–1972 m. fiksuotą medžiagą ir apibūdino dabartinę Žvėryno medinių pastatų būklę, 2011 m „Liaudies kultūros“ 4-ame numeryje autorius pateikė jau savo paties užfiksuotą medžiagą „Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba. I. Vartai, varteliai, tvoros (2008–2010)“. Ankstesnius straipsnius galite perskaityti „Liaudies kultūros“ skaitmeniniame archyve

 II. LAUKUJOS DURYS (situacija 2008–2010 m.) Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakare „Vilniaus senamiestis“ ir „Išnykstantis žvėrynas“ (0)

 

senamiestis-vilniauspilys-lt-nuotr-K100

Sausio 8 d. 17 val. Lietuvos Nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia į dviejų Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus filmų „Vilniaus senamiestis“ ir „Išnykstantis žvėrynas“ peržiūrą (Muziejaus salėje, Arsenalo g. 3).

Ilgametis dokumentinio kino kūrėjų Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus duetas yra vienas vaisingiausių Lietuvos dokumentinio kino istorijoje: nuo 1993 m. juodu yra sukūrę 21 dokumentinių filmų ciklą apie Lietuvos kultūros paveldą. Skaityti toliau

D. Stancikas. Tėčio išlydėjimas (0)

Dalius su Tėčiu | asmeninė nuotr.

Tėtis išėjo gražiai, lydint visiems artimiausiems žmonėms. Bet vis tiek su savo slėpiniu – kaip ir per gyvenimą. Apie tą slėpinį ir sunkią dalią sakydavo taip: gimiau Didįjį penktadienį.

Tą tvermės, tikėjimo paslaptį išsineša ir visa nepalaužta lagerių karta, tyliai, nepastebimai besitraukianti iš mūsų pasaulio. Tėtis buvo vienas jaunesnių jos atstovų – į moksleivišką pasipriešinimą įsitraukė šešiolikos, į kalėjimus pateko likus tik keleriems metams iki Stalino mirties. Po to gulagų speigas kankino tik pavienius drąsuolius. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VII). Žvėryno mįslės (4)

Pilkapis | A.Railos nuotr.

Neries iš trijų pusių apglėbtas Žvėrynas žemėlapiuose primena sūrmaišį, t.y. tą drobinį maišelį, į kurį mūsų močiutės sudrėbdavo varškę, o po to paslėgdavo, kad išsunktų visus bereikalingus skysčius ir pagaliau išgautų Lietuvą pasaulyje garsinantį baltąjį varškės sūrį.

Jau vien tik pažvelgus į Žvėryną, galima įtikėti, jog šis gamtos darinys galbūt iš tikrųjų senovėje buvo Radvilų medžioklių vieta. Juk varovų nuo šiaurės pusės įvarytiems žvėrims pasprukti nebebūdavo kur, nes iš visų pusių kelią jiems užtverdavo platūs upės vandenys. Šias iš XVI amžiaus žinomas legendas netiesiogiai patvirtintų ir nemažai gatvių bei gatvelių „žvėriškais“ pavadinimais. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VI). Du Tauro kalnai ir upių dovanos (25)

Upė | A.Railos nuotr.

Dabartinis Gedimino kalnas seniau vadintas Tauro kalnu, mat pasak padavimo, ant jo valdovas Gediminas sumedžiojęs taurą. Ant šio kalno ar ant jo tęsinio, t.y. Plikojo, nebeturi reikšmės, nes kaip tik to paties valdovo laikais statant mūrinę pilį belaisviai ir atskyrė tą kalvą nuo Plikojo iškasdami kanalą, kuris ir beliko kaip Vilnios vaga. O juk natūraliai Vilnia tekėdavo dabartinės Barboros Radvilaitės, Šventaragio, Vrublevskio ar gal net Tilto gatve, kol įsiliedavo į Nerį, sukurdama garsiąją brastą, t.y. ir sausumos, ir vandens prekybos kelių kryžkelę, žinomą net arabams nuo X amžiaus.

Kitas Taurakalnis dabar vadinamas Pamėnkalniu. Skaityti toliau