Žymos archyvas: žvakės

Kaip namie liejamos žvakės (nuotraukos) (0)

Išlietų žvakių galus reikia nupjauti. Galiukuose iki sustorėjimo knato nėra | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

Miglotą supratimą, kaip namuose liejamos žvakės, aš turiu, bet daug kas neturi jokio supratimo, tad bendram vaizdui susidaryti keliame keletą nuotraukų, iš kurių matyti, kaip tai daro etnografė, Dzūkijos (Dainavos) etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Onutė Navikaitė-Drobelienė, žvakes liejanti per trisdešimt metų.

Nuotraukų pažiūrėję, suprantama, žvakės neišmoksite lieti, tik įgysite šiokį tokį supratimą. Norėdami išmokti, turėtumėte praktiškai pabandyti tai daryti su išmanančiu Skaityti toliau

Sekmadienį Vilniuje bus paminėtas Holodomoro 85-etis (2)

Sekmadienį Vilniuje bus paminėtas Holodomoro 85-etis | aktuality.sk nuotr.

Lapkričio 11 d., sekmadienį, Lietuva prisijungs prie tarptautinės akcijos, skirtos vienos didžiausių Ukrainos katastrofų – Holodomoro – 85-osioms metinėms.

Akcija „Uždekime atminties žvakutę“ prasidėjo rugsėjo 1 dieną, Kijeve ir vyksta 85 dienas 85-iose šalyse. Jos metu dalyviai kasdien vis kitoje pasaulio vietoje uždega simbolinę žvakę ir perskaito 85-ių iš bado mirusių vaikų vardus.

Vilniuje ši žvakė bus uždegta sekmadienį, 11 val., prie sovietų okupacijos aukoms skirto paminklo (Gedimino pr. ir Aukų g. sankirta). Skaityti toliau

Etnologė: per Vėlines kelti puotą – užmirštas paprotys (5)

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Spalio 28 d. Kaune vyko tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugė, skirta Vėlinių papročiams atminti. Apie Vėlinių papročius mugėje pasakojusi etnologė Jūratė Bytautė pabrėžė, jog Vėlinių dieną buvo keliamos vaišės ar net puotos, kurios vėliau būdavo nešamos mirusiesiems ant kapų. 

„Per Vėlines švęsti, sočiai prisivalgyti, lankytis svečiuose ar juos kviesti į namus – ne nuodėmė, o tikrasis Vėlinių šventės paprotys. Dar iš senųjų šaltinių žinoma, jog anksčiau žmonės per Vėlines „keldavo stalus“, vaišindavosi, puotaudavo su artimaisiais ar kaimynais, ir netgi nešdavo vaišes į Skaityti toliau

L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas? (9)

Moliūgas | wikipedija.org nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau

Rudens lygiadienio šventėje Lietuvai bus padovanota žėrinti šimtaraštė juosta ­ (2)

Rudens Lygiadienis.Zodiako zenklai_2015alkas,lt

Rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 20 val. Vilniaus Etninės kultūros centras visus vilniečius ir miesto svečius kviečia kartu švęsti Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną.

Tradiciškai šventėje susilygins diena ir naktis – tamsoje sužibs tūkstančiai ugnies žiburėlių, Neries krantinę prie Karaliaus Mindaugo tilto paversiančių šimtarašte juosta – dovana valstybingumo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.

Ant Neries kranto iškils Vilniaus atsiradimo legendas įkūnysianti skulptūra. Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, buvo pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas (0)

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas | Alfredo Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 28 d., krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.

Ši diena skirta atminti ir pagerbti 1944–1947 m. NKGB–MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tik 7 žmonių palaikai buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido aukų palaikai, 2004 m. lapkričio 2 d., buvo perkelti į koplyčią-kolumbariumą.

Skaityti toliau

I. Kovalevska. Nusiliekime savo pirmą žvakę (nuotraukos) (0)

1-3-k300

Be abejonės visiems jauku įeiti į šviesius ir šiltus namus. Deganti žvakė juose simbolizuoja šviesą, tikėjimą, lydi  mus nuo  gimimo iki mirties, dega per mūsų krikštynas, vestuves, gimtadienius, jos šviesa išlydi mus į amžinybę, ją uždegę prisiminame palikusius mus artimuosius. Ne tik restoranuose, dvaruose ar bažnyčiose plevena jų liepsna, bet ir mūsų namuose per svarbias šventes, Velykas ar Kalėdas. Tikimės, kad žvakės šviesa turi magiškų galių išvyti piktąsias dvasias ir prikviesti mums sėkmę ir ramybę.

Dabartiniais laikas žvakėmis apsirūpiname parduotuvėse, mugėse, net ilgiau nesusimąstydami, kaip  jas gamino prieš atsirandant elektrinėms lemputėms mūsų Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau

Žiemos pasaka namie (1)

Kaledines puosmenos_valstietis.lt

Kalėdoms visada norime papuošti namus, kad juose būtų gera ir jauku.

Interjero dizainerė Lina Ruokienė teigė, kad viena iš netikėčiausių spalvų, kurias siūlo madas diktuojantys pasaulios dizaineriai, per šias Kalėdas yra turkio, taigi, visi žaliai melsvi atspalviai. „Derinkite jį su baltomis, žėrinčiomis detalėmis ir sukursite mažą žiemos pasaką. Šio derinio spalvomis galite puošti eglutę ir dekoruoti šventinį stalą“, – teigė specialistė. Skaityti toliau

Gruodį Kaune prasidės „Žiemos sodų savaitė“ (0)

ziemos_sodu_savaite_plakatasVDU Kauno botanikos sodas ir Lietuvos zoologijos sodas pirmą gruodžio savaitę neleis nė akimirkos nuobodžiauti. Ir mažiems, ir dideliems parengta visa gausybė smagių renginių – edukacinės programos, kūrybinės dirbtuvės, eglučių įžiebimai, koncertas, muzikos, šviesų ir naktinių drugių šventės.

„Tai – pirmas tokio masto ir pobūdžio bendras VDU Kauno botanikos sodo ir Lietuvos zoologijos sodo renginys. Labai džiaugiamės šia bičiulyste, kuri leidžia suvienyti jėgas, pasinaudoti turimais ištekliais Skaityti toliau

Nulieta ilgiausia tikro vaško žvakė (2)

A. Jakštaitės nuotr.

Rusnėje nulieta ilgiausia tikro vaško žvakė, kurios ilgis – 2 m 29 cm. Pasak jos autorės, Aurelijos Jakštaitės, Lietuvoje nulietos ilgiausios žvakės rekordas dar nebuvo užfiksuotas, todėl duomenis būtinai nusiųs rekordus fiksuojančiai agentūrai.

Žvakei prireikė 7 kg bičių vaško. Dalį jo buvo sukaupusi autorės mama, kuri kadaise augino bites, kita dalis buvo nupirkta. Liejant žvakę teko plušėti tris valandas.

Šią žvakę, pasirūpinusi dideliu žibintu, A. Jakštaitė sako būtinai pastatysianti prie H. Šojaus dvaro, kaip ir buvo sumaniusi. Skaityti toliau

Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas (11)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinės, lapkričio antroji diena, yra bene seniausia tradicinė lietuviška šventė, menanti ikikrikščioniškus laikus, kurios išlikimą ir unikalumą lėmė ypatingas ryšys su mirusiųjų pasauliu. Šiandien ryškiausias Vėlinių paprotys – aplankyti artimųjų kapus, juos sutvarkyti ir uždegti žvakutę. Taip pat dera pasirūpinti ir niekino nelankomais, netvarkomais kapais.

Seniau mirusiųjų atminimui skirta šventė buvo vadinama Ilgėmis ir trukdavo tris dienas. Bendravimui su mirusiaisiais buvo skirtas visas rudens metas nuo derliaus nuėmimo iki pat Kūčių. Tačiau ne visos Lietuvos kapinės ir pavieniai kapai yra sutvarkyti ir tinkamai prižiūrimi. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario! (19)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Per amžių glūdumas lietuviai išsaugojo įstabią Vėlinių dainą-žaidimą, kurio pirmas posmas skamba ypatingais žodžiais:

Kas tave šaukia?
Žalio vario!

Kituose posmeliuose, vis kartojant „Žalio vario!“, išdainuojamas ilgesys ir kviečiama palaipsniui praeiti pro vėlių vartelius. Skaityti toliau

Šeštadienį rudens lygiadienio šventėje bus audžiama ugninė „Laimos juostos“ (0)

Lygiadienis. Neries krantinė | anonsai.lt nuotr.

Rugsėjo 21 d., šeštadienį, 19-21 val. Neries krantinėje prie Mindaugo tilto vilniečius ir miesto svečius sukvies jau tradiciniu tapęs Rudens lygiadienio bei Baltų vienybės minėjimo renginys, kuris šiemet yra skirtas ir Lietuvos tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjos dr. Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms.

Neries krantinėje (Sporto rūmų pusėje) Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai iš žvakių „išaus“ tradicinę šimtaraštę baltiškųjų ornamentų juostą. Šiais metais šventės dalyviais turės galimybę būti visi norintys – priešingoje Neries krantinėje, renginio organizatorių vadovaujami, panašią juostą galės „austi“ ir renginio žiūrovai. Uždegus paskutinius juostų ornamentus, Nerimi atplauks skulptūra „Gyvenimo siūlas“. Renginį lydės specialiai sukurta muzikinė kompozicija ir ugnies fakyrų pasirodymai.

Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę (0)

Akmuo prie slenksčio | slapenas.lt nuotr.

Buvo tokia gaspadinė. Ji, būdavo, kaip ateina ubagas, tai in vietą duonos ji vis paimdavo kačergą. Ale atėjo ubagas ties tais namais, sutiko kitą – ans sako:
– Šituos namuos tai jokią almužną niekad negaunu.
– Tu negauni duonos, o aš da gausu ir lašinių.
– Na na, aik graičiau, gausi kačergą.
– Na, matysi, kad aš gausu lašinių.
Ir nuvėjo. Atėjo in stubą. Ta gaspadinė tuo už kačergos ir klausia:
– Seni, iš kur tu?
Sako:
– Iš Buizių. Skaityti toliau

Vasario 2-oji – Perkūno diena (2)

Liejamos žvakės | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Vasario antrą dieną šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Šios žvakės uždegamos užėjus audrai ar griaudžiant perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijų, audrų ir net ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Dievui Perkūnui.

Tą dieną būdavo šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad jis apsaugotų nuo gaisrų, piktos akies. Spėdavo apie būsimų metų orus, derlių. Jeigu diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Tikėdavo, kad pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara – galima tikėtis dažnos perkūnijos. Skaityti toliau

Dzūkijos nacionalinis parkas kviečia išmokti lieti žvakes (1)

Dzūkijos nacionalinio parko nuotr.

Vasario 1 d. 12 val. Marcinkonių etnografinėje sodyboje vyks senųjų amatų mokymai – žvakių liejimas. Žvakės bus liejamos iš natūralaus bičių vaško, pylimo būdu.

Iki XX a. vidurio bitininkystės verslas Dzūkijoje gan primityvus, o apžiūrinėjant išlikusius žvakių liejimo darbo įrankius ir stebint darbo procesą, galima galvoti, kad ir procesas, ir įrankiai labai mažai kito. Skaityti toliau

Alytuje pristatyti Dzūkų krašto tautinio paveldo amatai (0)

Alytaus profesinio rengimo centre vyko praktinis seminaras mokiniams ir mokytojams „Dzūkų krašto tautinio paveldo amatai”. Jame dalyvavo ir atstovai iš mūsų rajono – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją atstovavo specialistai Romas Norkūnas, Virginija Pugačiauskienė ir Laima Saviščevienė.

Šio seminaro tikslas – skatinti tradicinių amatų puoselėjimą, kurti kartų bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą. Tai vienas  iš suaugusiųjų švietimo savaitės „Kartų mokymasis kartu” renginių. Skaityti toliau

„Sielų upė“ 11-tus metus iš eilės vėl nušvies kelią išėjusiems (video) (0)

„Sielų upė“ | Kaunas.lt nuotr.

Lapkričio 1 d. 17 val. Kaune, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentų atstovybės nariai šiemet vėl kviečia kauniečius prisidėti prie jau 11-tus metus vykdomo renginio „Sielų upė“.

Šis renginys šiemet buvo pripažintas geriausiu jaunimo bendrijų renginiu Kaune. Šis gražus suamnymas ne tik puošia miestą, bet ir puoselėja lietuviškus papročius,  jaunimui ir miesto bendruomenei primena mūsų tautos reiškiamą pagarbą protėvių vėlėms greta iš Vakarų atėjusio Helovino šventimo. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse (41)

Velinės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Spalio mėnuo – vėlių metas. Tuo metu dažniau lankome kapus, tvarkome juos ir gražiname – ruošiamės svarbioms apeigoms. Lietuvių Vėlinės arba Ilgės yra seniausia mūsų protėvių minėjimo šentė. Praeityje metų bėgyje protėviai buvo paminimi net keletą kartų. Šiandien tai sutraukta tik į lapkričio pirmą ir antrą dienas. Bažnyčia lapkričio 1-ąją yra paskelbusi privaloma švente – Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-oji skirta prisiminti visus mirusiuosius. Tačiau tradicija yra žymiai senesnė ir dažnam lietuviui labiau rūpi paminėti savo mirusiuosius.

Vėlinių prasmę giliai ir prasmingai apsakė G.Beresnevičius: „Vėlinės yra didžiulė atodanga, mirusiųjų tėvų ir protėvių išžengimas mūsop. Skaityti toliau

Bitės prikelia naujam gyvenimui (0)

L.Butkutės nuotr.

Bitės – unikalus gamtos kūrinys. Jei nusprendusieji užsiimti bitininkyste įveikia bičių baimę, jos gali tapti didele paguoda ir sveikam, ir turinčiam sveikatos problemų. Trakuose yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur neįgalieji gali mokytis bitininkauti. Tai VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centras (TNUC). Įgijusieji šios srities žinių turi malonų ir naudingą užsiėmimą.

Su ES parama

Nuo Vilniaus pusės vos tik įvažiavus į Trakus, negalima nepastebėti kairėje kelio pusėje esančio geltono pastato. Skaityti toliau