Žymos archyvas: žvaigždynai

Dangų skros leonidų meteorų strėlės (video) (0)

Meteorai | espacepourlavie.ca nuotr.

Jei ne niūrūs ir lietingi orai, šiąnakt, paryčiais iš lapkričio 17-os į 18 d., gerą turėtume progą pasimėgauti Leonidų meteorų srautu, pasireiškiančiu kasmet Žemei praskriejant pro Templio-Tutlio kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistą dulkių juostą.

Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje ir sušvinta tartum krentančios žvaigždės. Leonidais šis reiškinys vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.

Daugiausia meteorų laukiama naktį iš lapkričio 17-os į 18-tą. Tą naktį jaunas Mėnulis leisis anksti ir jo šviesa netrukdys grožėtis vienu gražiausių ir ryškiausių meteorų srautų. Skaityti toliau

Rugpjūčio dangų skros Perseidų meteorų strėlės (video) (0)

meteorai-espacepourlavie.ca-nuotr

Naktį iš rugpjūčio 12-os į 13-tą bus stebimas vienas ryškiausių ir gražiausių metų meteorų srautų – Perseidai.

Kai giliau po šiauriniu horizontu panyranti Saulė jau nebesklaido naktinio dangaus tamsumos rugpjūčio dangus puošiasi tankiu žvaigždžių kilimu ir išryškėjusiu Paukščių taku, primindamas liaudišką posakį: „Kiek ražienose skylučių – tiek danguje žvaigždučių“. Vadinasi, kai rugiai nupjauti – galima pasidžiaugti ir žvaigždžių derliumi bei rugpjūčiui įprasta „krintančių žvaigždžių“ gausa.

Kaip ir kasmet rugpjūčio dangaus vaizdą šiemet pagyvins Perseidų meteorų strėlės. Astronomai šį „krentančių žvaigždžių“ reginį vadina Perseidų meteorų srautu, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorų strėlės išlekia iš Persėjo žvaigždyno srities. Skaityti toliau

Žvaigždės ir kava (0)

Skydo žvaigždynas Jano Hevelijaus atlase

Mūsų krašto mokslo istorija pagrįstai didžiuojasi senąja Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, įkurta 1753 m. Gera įranga, o ir atliktų darbų reikšmingumu tik nedaugelis Europos astronomijos centrų praeityje galėjo ją lenkti. Observatorijos pastatas – vertingas architektūros ir mokslo istorijos paminklas, senamiesčio puošmena. Statytas buvo dviem etapais; pirmojo architektas – garsus tiksliųjų mokslų profesorius Tomas Žebrauskas (1714–1758). Kiek vėliau observatorijos direktorius Martynas Počobutas (1728–1810) pastatydino Naująją observatoriją – priestatą vidiniame universiteto kiemelyje, anksčiau vadintame Vaistinės vardu. Darbai buvo užbaigti 1788 m., vadovaujant architektui Martynui Knakfusui (1740–1821). Skaityti toliau

Bus didinamos astronomijos mėgėjų gretos (4)

Andromedos galaktika | A.Birbilo nuotr.

Kiek žvaigždžių, žvaigždynų ar planetų atpažintumėte žvelgdami į pavasarėjantį dangų? Ar kada bandėte jas nufotografuoti? Viena iš įmonių, siekdama didinti astronomijos mėgėjų gretas, jau greitai pakvies dalyvauti fotografijų konkurse, o patarimus, kaip nepasiklysti dangaus skliaute, dalins atnaujintame portale.

„Internete galima rasti įvairios informacijos apie astronomijos mokslą, tačiau trūksta susistemintų praktinių patarimų, kaip stebėti dangų, kada ir kur aptikti vieną ar kitą planetą arba žvaigždyną. Nusprendėme jais praturtinti vieną iš nedaugelio portalų astronomijos mėgėjams, – pasakoja Povilas Narbutas, Skaityti toliau

Gegužės danguje prasidės „baltosios“ naktys, patekės didžiausias Mėnulis (video) (0)

Prasidės „baltosios“ naktys | shutterstock.com nuotr.

Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, o nuo gegužės vidurio kasnakt pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.

Prasidės „baltosios“ naktys

Giedrais gegužės vakarais virš pietryčių horizonto išsiskiria Saturnas bei kiek dešiniau nuo jo ryškiausia Mergelės žvaigždė Spika. Gerokai aukščiau, tiesiai virš Saturno, švyti ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras. Šiaurės rytuose Lyros žvaigždyne dominuoja ryškioji Vega; Skaityti toliau

Švenčioniškiai Nalšios muziejuje susitiks su etnokosmologu Jonu Vaiškūnu (2)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

Balandžio 19 d., 16 val., Švenčionyse, Nalšios muziejuje (Laisvės a. 1) Viešoji Švenčionių biblioteka ir Nalšios muziejus kviečia į susitikimą su kraštiečiu etnokosmologu Jonu Vaiškūnu, kuris skaitys paskaitą tema „Skaitant dangaus ženklus“ ir pristatys pernai  išleista savo knygą „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais”.

Ši knyga pasakoja apie nepaprastą atradimą – senovės lietuvių Zodiako rekonstrukciją. Remiantis menkais istorinių šaltinių duomenimis, tautosakine ir etnografine medžiaga, autorius atkuria lietuviško Zodiako fragmentus, Skaityti toliau

Balandžio danguje Sietynas prišauks pirmąją žalumą, įvyks „mikroskopinis“ Mėnulio užtemimas (video) (2)

Sietynas | NASA nuotr.

Vakarais kulminuos Liūto ir Vėžio žvaigždynai

Giedrais balandžio vakarais aukštokai pietuose, į vasaros Saulės vidudienio aukštį įkopęs, spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Jam iš dešinės glausis blaususis Vėžio žvaigždynas, o dešiniau nuo pastarojo švytės Dvyniai su išsiskiriančiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis. Nuo Dvynių žemyn link vakarų horizonto, abipus Paukščių tako, mirgės iš pavasarinio dangaus besitraukiantys ryškiausi žiemos žvaigždynai: Mažasis ir Didysis šuo su ryškiaisiais Sirijumi ir Prokionu, Šienpjoviai, Jautis su tarpuragėje spindinčia ryškiąja Jupiterio planeta. Skaityti toliau

Kovo dangus: dairykitės kometos, prasidės astronominis pavasaris (video) (0)

AFP/Scanpix / PanSTARRS kometa (2013 03 02 d., Queenstown, New Zealand, Minoru Soneto nuotr.)

Kovo 20 dieną 13 val. 02 min. Saulė kirs dangaus pusiaują, įvyks pavasario lygiadienis. Tuomet visoje Žemės planetoje, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas trumpam susilygins ir bus 12 val. Ši diena šiauriniame Žemės pusrutulyje laikoma astronominio pavasario pradžia. Tai ne viskas. Danguje taip pat dairykitės ir kometos.

Kovo vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės jau telksis virš pietų-pietvakarių horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Skaityti toliau

Neįprastai rami saulė vasario danguje – tyla prieš audrą? (0)

Žybsnis Saulėje | AFP/Scanpix nuotr.

Čeliabinsko apylinkes Rusijoje vasario 15 d. sudrebinęs ir daug žalos pridaręs masyvaus meteorito sprogimas bei tos pačios dienos vakarą labai arti Žemės praskriejęs asteroidas 2012 DA14 akivaizdžiai visiems priminė, kad gyvename kosmose, ir kad jame vykstantys reiškiniai gali turėti ir turi tiesioginę įtaka mūsų gyvenimui.

Jupiteris spindės Jaučio „galvoje“ Skaityti toliau

Gruodžio danguje Jupiteris taps Kalėdų žvaigžde (0)

Giedrais gruodžio vakarais virš rytų horizonto tekės įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai. Aukštai pietuose iškilęs švytės įspūdingas Pegaso kvadratas su Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Tiesiai virš galvos tarp Paukščių Tako žvaigždžių spindės lengvai atpažįstamas „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas.

Apie vidurnaktį Šienpjoviai, kadaise dar vadinti Pjovėjais bei Kūlėjais, jau žėrės aukštai iškilę pietuose. Į visas puses nuo jų mirgės ryškiausių žiemos žvaigždžių ratas: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; Skaityti toliau

Po žvaigždžių skliautu bus pristatyta knyga apie senovės lietuvių Zodiaką (2)

Lapkričio 29 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus Planetariume (Konstitucijos pr. 12a) žinomas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pristatys neseniai išleistą savo knyga „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“ (Leidykla „Dominicus Lituanus“, Vilnius, 2012).

Renginyje dalyvaus knygos iliustratorė dailininkė Martyna Kašinskaitė, astrologas Naglis Šulija ir leidyklos „Dominicus Lituanus“ direktorė Ramunė Landsbergienė, grupės „Ūtara“sutartinių giedotojos.

Leidyklos „Dominicus Lituanus“ išleistoje knygoje paprastai ir suprantamai, bet nenusižengiant moksliniams tyrimo metodams pasakojama, kaip daugelį metų, žingsnis po žingsnio, kruopščiai renkant ir tyrinėjant išlikusius istorinius šaltinius, Skaityti toliau

Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)

Paukščių takas | efoto.lt, Donato nuotr.

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau

Rugpjūčio danguje visos šviesiausios planetos ir Perseidų meteorai (2)

efoto.lt, ernesto nuotr.

Trumpėjant dienoms ir tamsėjant naktims rugpjūčio dangaus skliautas gaubsis vis tankesniu žvaigždžių šydu. Temstant aukštai virš galvos įsižiebs ryški Vega, o virš vakarų horizonto išryškės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras.

Tiesiai ir žemiau po juo bus galima susirasti prie horizonto prigludusį Mergelės žvaigždyną su joje švytinčiomis Saturno bei Marso planetomis ir Spikos žvaigžde. Šiaurėje visai neaukštai Vežėjo žvaigždyne žibės Kapela.

Pietryčiuose aukštai iškilusiame Erelio žvaigždyne švytės ryškiausia žvaigždė – Altayras, Skaityti toliau

Liepos dangus. Prasidės meteorų srautai, vis dar matysis sidabriškieji debesys (video) (0)

Sidabriškieji debesys 2010 06 29 | J.Vaiškūno nuotr.

Tarp Liepos žvaigždžių glūdės Skorpionas

Labiau sutemus šiaurės vakaruose sušvis žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto galima bus įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo spindės neryškus Ožiaragis o į dešinę – prie horizonto glausis grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Lietuvoje Skorpionas aukštai neiškyla, todėl apatinės jo dalies – uodegos niekad nematome. Skaityti toliau

Birželis su trumpiausiomis naktimis ir Veneros tranzitu (0)

Veneros tranzitas. „Australian Space Alliance“ nuotr.

Birželio mėnesį naktys pačios trumpiausios ir šviesiausios, todėl danguje matomos tik ryškesnės žvaigždės ir planetos. Šio mėnesio 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu naktys vėl ims ilgėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė.

Mėnesiui įpusėjus, apie vidurnaktį, pietryčiuose jau aukštai pakilęs pūpsos Didysis Vasaros Trikampis – ryškių žvaigždžių trijulė: Vega, Denebas ir Altayras. Skaityti toliau

Gegužės danguje – šimtmečio pilnatis! (video) (5)

Gegužės 6 d. vakare, Saulei nusileidus, patekės 100-mečio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprasta. Tokio dydžio Mėnulio padangėje nebuvo nuo pat 1912-ųjų metų.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto pirmoji sužibs ryškioji Venera-Vakarinė. Temstant virš jos sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas su po jo „kojomis“ spindinčia Marso planeta. Skaityti toliau

Balandžio danguje – Saturno opozicija ir ryškiausia Venera (video) (0)

Saturnas | NASA nuotr..

Balandžio vakarais žiemos žvaigždynai vienas paskui kitą jau leidžiasi už vakarų horizonto: Didysis šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras.

Aukštokai palypėjęs pietuose švyti išraiškingas Liūto žvaigždynas su jame spindinčia  Marso planeta. Kiek dešiniau spingsi blausus Vėžio žvaigždynas, o dar dešiniau – žiba įspūdingi Dvyniai su šviesiomis Kastoro (aukščiau) ir Polukso (žemiau) žvaigždėmis.

Virš pietryčių horizonto teka Mergelės žvaigždynas su ryškumu išsiskiriančiomis Spikos žvaigžde bei Saturno planeta. Kiek kairiau ir aukščiau spindi Jaučiaganis Skaityti toliau

Vasaris palankus planetų stebėjimui (0)

Garado kometa

Šalti vasario pragiedruliai naktinio dangaus stebėtojams atvers įspūdingas žvaigždėto dangaus erdves. Giedrų vasario vakarų akcentu taps trys ryškiausios planetos – Venera, Jupiteris ir Marsas bei virš pietų horizonto kulminuojantys įspūdingi Tauro ir Šienpjovių žvaigždynai.

Tauro žvaigždynas žvilgsnį trauks savo išraiškingaisiais žvaigždžių spiečiais: Sietynu (Plejadės) ir Hiadomis. O žemiau švytintis Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskirs savo trejomis viena greta kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis keistokai skambančiais arabų kilmės pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka. Skaityti toliau

Sausio danguje įspūdingiausi žiemos žvaigždynai (0)

National geographic nuotr.Orams išsigiedrinus sausio vakarais rytų padangėje tekės įspūdingiausi žiemos žvaigždynai. Šiaurės rytuose dėmesį trauks Dvyniai, o kiek dešiniau jų tekės Šienpjoviai (Orionas). Virš Dvynių žibės Vežėjas su ryškia Kapelos žvaigžde, o virš Šienpjovių – Tauras su rausvuoju Aldebaranu ir išraiškingu padrikuoju žvaigždžių spiečiumi Sietynu. Labiau sutemus, apie 19 val., žemiau Dvynių išnirs Mažojo Šuns žvaigždynas su ryškia Prokiono žvaigžde, o dar po valandos pietryčiuose jau švytės ir Didysis Šuo su legendiniu Sirijumi.

Apie 22 val. vakaro visi ryškiausi ir gražiausi žiemos žvaigždynai kulminuos virš pietų horizonto. Dėmesį trauks viena greta kitos išsirikiavusios trys Šienpjovių (Oriono) žvaigždės, Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais (3)

Šienpjoviai (Orionas) | NASA-nuotr

Paprotys sieti senųjų metų pabaigą ir Naujųjų pradžią su žvaigždėmis ir žvaigždėtu dangumi – istoriškai susiklostęs reiškinys. Kalendorių sudarymas ir metų atskaita visuomet buvo žynių – žvaigždininkų (astrologų) pareiga. Pasitikdami Naujuosius kalendorinius metus – kaskart nesąmoningai sekame senąja tradicija – kreipdamiesi į žvaigždėtą dangų ir į žmones, kurie į jį žiūri.

Šiuolaikiniams pranašautojams astrologams ir magams tuomet žiniasklaida parodo didesnį dėmesį. Prisimenami ir visus metus užmiršti astronomai. Jų klausiama: „Kas mūsų laukia ateinančiais metais?“ Skaityti toliau

Gruodžio danguje: visos planetos, Geminidai ir visiškas Mėnulio užtemimas (0)

Mėnulis | Alkas.lt nuotr.

Gruodžio danguje bus gausu reginių. Atidžiausiems dangaus stebėtojams gruodį pasirodys visos pagrindinės planetos, vaizdą pagyvins Geminidų meteorai, o gruodžio 10 d.  įvyks visiškas Mėnulio užtemimas!

Šienpjoviai skelbs žiemą

Giedrais gruodžio vakarais besileidžiančias vasaros žvaigždes keis rytiniame Paukščių tako gale iš už horizonto kylantys šviesiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai. Skaityti toliau

Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas kviečia pakeliauti senojo lietuviško Zodiako pėdsakais (2)

Apeiginis viduramžių kaušas su senoviniais Zodiako ženklais J.Vaiškūno rankose | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.Lapkričio 23 d. 18:00 val. Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio institute, Vadybos ir administravimo fakultete, 310 auditorijoje (III a.) (Nemuno g. 33, Panevėžys) įvyks renginys iš ciklo „Pokalbiai po ąžuolu“. Šį kartą pokalbio svečias bus žinomas etnoastronomas Jonas Vaiškūnas. Jis skaitys paskaitą „Lietuviško Zodiako pėdsakais“.

„Žvaigždėtas dangus mūsų protėviams buvo tarsi savotiška gamtos knyga. Iš įvairių žemės vietų regimi sulig metų laikais pasirodantys ir dingstantys nekintantys žvaigždžių telkiniai ilgainiui mūsų protėvių buvo susieti su tam tikromis žmogui svarbiomis mintimis ir patirtimis bei tapo iškalbingais dangaus ženklais. Dangus mūsų protėviams buvo tartum knyga, tartum žmogiškosios patirties prirašytas žinynas“, Skaityti toliau

Lapkričio danguje – Saturno ir Veneros sugrįžimas bei asteroido skrydis (2)

Asteroidas 2005 YU55 | quotednews.comGiedrais lapkričio vakarais, po Saulės laidos, pirmas, tekėdamas virš rytų horizonto, sužibs ryškusis Jupiteris. Po jo temstančiame dangaus skliaute žiebsis visos kitos vakaro žvaigždės: aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne išsiskirs Vega, šiaurės rytuose Vežėjuje – Kapela, pietvakariuose Erelio žvaigždyne – Altayras, rytuose Tauro žvaigždyne švytės rausvasis Aldebaranas, o netoli zenito esančioje Gulbėje baltai spindės Denebas.

Paukščių takas drieksis iš šiaurės rytų į pietvakarius. Jame bus nesunku atrasti vieną paskui kitą šiuo dangaus taku „einančius“ žvaigždynus: Vežėją, Persėją, Kasiopėją, Cefėją, Gulbę ir Erelį. Skaityti toliau

Spalio dangus. Jupiteris atsidurs arčiausiai Žemės, Šienpjoviai ir Slibinas pažers meteorų (3)

Žemė | NASA nuotr.Keliaudama apie Saulę spalyje Žemė savo naktine puse vis laibiau gręžiasi į žiemos žvaigždėmis nusėtas kosmines platybes. Nors sutemus pietuose dar matome švytint Vegos, Altairo, Denebo žvaigždžių trijulę, sudarančią Didįjį vasaros trikampį, tačiau temstant tolydžio šios vasaros žvaigždės jau svyra link vakarų horizonto, užleisdamos vietą žiemai būdingiems žvaigždynams.

Spalio vakarais po Saulės laidos rytuose su Tauro žvaigždynu iš už horizonto jau kyla Skaityti toliau

Rugsėjo danguje: žvaigždžių gausa, ryškus Jupiteris ir kometa (video) (3)

Rugsėjo mėnesį, sparčiai ilgėjant naktims ir vėstant orams, žvaigždėtas dangus diena iš dienos taps vis įspūdingesnis – tamsėjančiame danguje žvaigždžių pažirs vis daugiau ir švytės jos vis ryškiau.

Žvaigždžių vis gausės

Temstant viena pirmųjų, aukštai pietuose, sužibs ryškioji Vega. Į rytus nuo jos, Gulbės žvaigždyne, išsiskirs Denebo žvaigždė. Jaučiaganio žvaigždynas su ryškiuoju Arktūru svirs link vakarų horizonto. Į dešinę nuo jo „riedės“ Grįžulo ratai. Skaityti toliau

Liepos danguje Jupiteris keis Saturną (0)

Sietynas | Ričardo Balčiūno nuotr.

Sietynas paskelbs antrą vasaros pusę

Liepos vakarais žvaigždėtame danguje išsiskirs Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – Vega. Vakaruose ryškiausiai švytės Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Vakaruose žemyn leisis Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose aukštyn kops Kasiopėja. Skaityti toliau

Šviesiame birželio danguje – visiškas Mėnulio užtemimas (0)

Mėnulio užtemimas

Spindės tik ryškiausios žvaigždės

Birželio danguje viešpatauja „baltosios“ naktys. Saulė leidžiasi negiliai, tad visiškai nesutemsta net ir vidurnaktį. Plika akimi sunku įžiūrėti net Paukščių Taką bei blyškesnes žvaigždes. Išsiskiria tik šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne – Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne – Vega, šiaurėje visai palei horizontą slenkančiame Vežėjo žvaigždyne – Kapela, virš rytų padangės – Erelio žvaigždyne – Altairas, kartu su Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu sudarantis Didįjį Vasaros Trikampį. Skaityti toliau

Gegužės danguje ir toliau vienvaldžiaus Saturnas (0)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Liūtas

Vakarais kulminuos – Liūto žvaigždynas

Giedrais gegužės vakarais vienas pirmųjų pietryčiuose sužibs Saturnas. Spindės jis Mergelės žvaigždyne greta vienos ryškesnių Mergelės žvaigždyno žvaigždžių – Porimos (Mergelės Gama). Šiek tiek dešiniau ir aukščiau Mergelės kulminuos Liūto žvaigždynas. Aplink Liūtą žėrės pasklidusios ryškiausios gegužės vakaro žvaigždės: iš kairės Jaučiaganys su ryškiuoju Arktūru, dešiniau ir kiek žemiau Liūto spindės – blausios Vėžio ir ryškios Dvynių žvaigždės – Poluksas ir Kastoras, o šiauriau nuo jų – Vežėjas su ryškiąja Kapela. Skaityti toliau

Spalio dangaus akcentai – Jupiteris ir Hartlio kometa (1)

Jupiteris | „Casini“ zondo nuotr.

Išryškės Paukščių takas

Įsibėgėjant rudeniui žvaigždėtas dangus kasnakt atrodys vis įspūdingiau. Per visą dangų vakarais iš šiaurės į pietus drieksis itin išryškėjęs Paukščių takas. Jame bus nesunku atrasti vienas paskui kitą besirikiuojančius ryškiausius Vežėjo, Persėjo, Kasiopėjos, Gulbės, Lyros, Erelio ir  Šaulio žvaigždynus. Skaityti toliau