Žymos archyvas: žvaigždės

Postcosmos’o naktį koncertai, menas ir mokslas – po atviru dangumi (video) (0)

postcosmosJau po dviejų dienų, birželio 3 d., šeštadienį, Dangaus šviesulių stebykloje, šalia Molėtų observatorijos ir Etnokosmologijos muziejaus prasideda Postcosmosas – pirmoji sezono koncertų, menų ir mokslo naktis po atviru dangumi.

Jaukia aplinka Renginyje pasirodys kruopščiai atrinkta 11 narių kokybiška muzikinė įgula, kuri pateiks įvairių garsų – nuo tektoninėmis bangomis vilnijančių gitarų iki mąsliai pulsuojančios elektronikos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: didžiausias kosminis teleskopas astronomijos istorijoje (video) (0)

Teleskopas_mokslosriuba.lt

Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.

Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau

NASA paskelbė apie reikšmingą atradimą už Saulės sistemos ribų (tiesioginė transliacija, video) (1)

NASA nuotr.

Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.

Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą (2)

Šienpjoviai | Alkas.lt koliažas.

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių. 

Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir Skaityti toliau

Dangų skros leonidų meteorų strėlės (video) (0)

Meteorai | espacepourlavie.ca nuotr.

Jei ne niūrūs ir lietingi orai, šiąnakt, paryčiais iš lapkričio 17-os į 18 d., gerą turėtume progą pasimėgauti Leonidų meteorų srautu, pasireiškiančiu kasmet Žemei praskriejant pro Templio-Tutlio kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistą dulkių juostą.

Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje ir sušvinta tartum krentančios žvaigždės. Leonidais šis reiškinys vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.

Daugiausia meteorų laukiama naktį iš lapkričio 17-os į 18-tą. Tą naktį jaunas Mėnulis leisis anksti ir jo šviesa netrukdys grožėtis vienu gražiausių ir ryškiausių meteorų srautų. Skaityti toliau

Astronomai: Savaitgalį Lietuvos padangę raižę ugnies kamuoliai – tik pradžia (0)

taurido zybsnis_globalnews.ca

Praėjusį savaitgalį daug Lietuvos žmonių vakarais danguje matė ryškius ir net iki 10 s trunkančius ugnies žybsnius. Astronomų teigimu, tokie ugnies kamuoliai ir žybsniai danguje bus matomi kone visą lapkritį, rašo „Space.com“. Tai – tikrai ne pasaulio pabaigos ženklai, tačiau ir ne kasdienis ir ne kasmetinis reiškinys.

Tie ugnies kamuoliai – tauridais arba „Helovino fejerverkais“ vadinami ypač ryškūs meteorai. Jais gausiai lyja jau nuo spalio 20 d. ir dar lis iki lapkričio 30 d. Prognozuojamas tauridų pikas – nuo lapkričio 5 d. iki 12 d.

Piko metu per valandą giedrame naktiniame danguje galima pamatyti net ir keliolika ypač ryškių ir gan ilgai neužgęstančių ugnies kamuolių. Neretai jie būna tokie ryškūs, jog jų nenustelbia net ir miesto šviesos. Tauridai atmosferoje sudega geltona ar oranžine spalva ir krinta gana lėtai. Skaityti toliau

Dangaus fejerverkai žymi 25-ąjį Hablo teleskopo jubiliejų (3)

Westerlund 2 — Hubble’s 25th anniversary image

Hablo (Hubble) kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.

Skaityti toliau

Paslaptingi signalai sukėlė įtarimą, kad Visatoje mes ne vieni (2)

Radioteleskopai naktį. ESO nuotr.

Iš tolimo kosmoso atkeliaujantys signalai sudaro matematinę seką – dėl to mokslininkai įtaria, kad tai gali būti nežemiškos technologijos veikimo požymis.

Blicarai – kosminiai signalai, tetrunkantys apie milisekundę – pirmą kartą užfiksuoti 2007 metais, o nuo to laiko užfiksuota dar 10 tokių atvejų. Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo, kokia yra šių signalų kilmė ir priežastis.

Tačiau atlikus naują tyrimą nustatyta, kad šie energijos pliūpsniai susirikiuoja taip, kad jokie dabar žinomi fizikos dėsniai nėra tinkami jiems aprašyti. Skaityti toliau

Jaunimo ramuva ir gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“ kviečia į žiemos stovyklą (nuotraukos) (1)

jaunimo-ramuvos-ziemos-stovykla

Praėjusią žiemą moksleivius protėvių kultūrą bei gyvenimo būdą pažinti sukvietusi Lietuvos jaunimo ramuvos ir gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ Žiemos stovykla vėl laukia stovyklautojų. Vasario 20-22 dienomis gimtosios šalies istorija besidomintys moksleiviai rinksis Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus etnografinėje sodyboje.

Žiemos stovykla – tai išskirtinė galimybė prisiliesti prie protėvių gyvenimo būdo atminimo bei žiemiškos Lietuvos gamtos. Protėvių amatai, žygis su deglais, mitologijos ir naktinio dangaus mūsų protėvių akimis pažinimas, kariniai žaidimai ir žiemiškas Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Šviesos sugrįžimas (29)

Šienpjoviai (Orionas) | NASA-nuotr

Dvyliktoji diena po Kalėdų, t. y. sausio 6-toji mūsų krašte vadinama Krikštais arba Atarašais. Latviai ir lenkai išlaikė šios šventės pavadinimą – Žvaigždžių diena.

Ši šventė siejama su dienos pailgėjimu. Po žiemos Saulėgrįžos diena pailgėja jau 15 minučių! Atšventę Kalėdas, kaip didžiosios tamsos ir įkalintos Saulės metą, sausio 6 d. pažymime svarbią kosminę permainą – Saulės kelio per dangų pailgėjimą „gaidžio žingsniu“, nes Saulė dieną dangaus skliautu keliauja jau ilgesniu lanku.

Neturint laikrodžių pastebėti šį Saulės kelio pailgėjimą būdavo galima įsidėmint Saulės tekėjimo ir laidos krypčių padėtis prie rytų ir vakarų horizonto arba pagal žvaigždžių padėtį dangaus skliaute. Skaityti toliau

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ ryžtasi „Saulės kelionei“ (1)

PrintPrieš devyniolika metų pirmą kartą atliktas teatralizuotas muzikinis pasakojimas „Saulės kelionė“ išsineria iš sudūlėjusio rūbo ir atgimsta nauju pavidalu. Net tris muzikines puotas – gruodžio 25 d. Vilniuje, 26 d. Kaune ir 27 d. Šiauliuose – rengianti grupė SKYLĖ Saulę įkūnyti paveda Aistei Smilgevičiūtei.  Muzikinio reginio klausytojai kviečiami leistis kelionėn po ugninį dangaus skliautą ir Saulės lydimi užsukti į zodiako žvaigždynų gelmes, patirti kosminį žiemos nuotykį. Skaityti toliau

Karklėje laukia pramogos: ryškios, rinktinės, novatoriškos! (0)

„Karklė Live Music Beach“ | organiz. nuotr.

Rugpjūčio 15-17 d. vyks jau penktasis „Karklė Live Music Beach“. Tai – tai ne tik ryški žvaigždžių plejada, verčianti su nekantrumu braukyti dienas kalendoriuje laukiant didžiojo vasaros įvykio. Pašlovinimo nusipelno ir pramogos, nes visos atrakcijos buvo kruopščiai atrinktos iš to, ką šauniausi festivaliai Lietuvoje gali pasiūlyti geriausio.

Jau pernai Karklės publika džiugiai plojo organizatoriams per petį – pramogų gausa ir kokybė stebino, o daugelis būtent čia turėjo progą praturtinti savo vasaros nuotykių sąrašą išskirtiniais įspūdžiais.  Šiemet Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai (32)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Pagrindinis indoeuropiečių religinis mitas pirmąjį lietų sieja su Perkūno pergale prieš amžinąjį priešininką Vėliną. Perkūnui nugalėjus, pratrūko gyvybines žemės galias žadinantis dieviškasis lietus. Nuo to laiko kai žmonės susitelkę pakartodavo Dievo Perkūno žygdarbį ir nugalėję blogį  užtraukdavo pergalės giesmes, kaskart prapliupdavo dieviškas lietus. Jis plaudavo kruvinus kalavijus, balindavo drobules, vertė ežerais dubaklonius, o kemsynus neįžengiamomis balomis. Kol tapome baltais. Skaityti toliau

„Žvaigždėtosios naktys“ Molėtų observatorijoje buvo tikrai žvaigždėtos (video) (1)

A.Zigmanto nuotr.

Nors ir lietingą gegužės 9-osios dienos pavakarį į Molėtų astronomijos observatoriją rinkosi ištikimiausi dangaus mylėtojai ir astronomijos mokslo gerbėjai.

Kaip ir kasmet, šįmet jau dešimtą kartą, juos subūrė bendras tikslas: pamatyti dangaus šviesulius, išgirsti naujienas, pajausti bendraminčių palaikymą, su kitais pasidalyti savo patirtimi.

Paskaitų ciklą pradėjo rašytojas, M. Romerio universiteto dėstytojas, rašytojas, Dr. Justinas Žilinskas. Jis papasakojo apie Skaityti toliau

Etnoastronomas J.Vaiškūnas klaipėdiečiams pasakos apie dangaus šviesulių vaidmenį senovės pasaulėžiūroje ir religijoje (0)

„National Geographic“ nuotr.

Kovo 21 d., 17 val. Klaipėdoje, Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 25)  vyks paskaita „Dangaus šviesuliai senovės pasaulėžiūroje ir religijoje“.

Paskaitą skaitys etnoastronomas, knygos „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“ autorius Jonas Vaiškūnas.

Paskaitos metu etnoastronomas kviečia paieškoti atsakymų į klausimus: Kaip žvelgė ir ką įžvelgė žvaigždėtame skliaute mūsų protėviai? Skaityti toliau

„Kosmoso+“ kūrėjai – apie didįjį sprogimą LNDT Didžioje salėje (0)

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektaklis „Kosmoso+“ | D. Matvejevo nuotr., lrkm.lt

Kovo 21, 22 ir 23 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) vyks ilgai rengta premjera – spektaklis visai šeimai apie visatos stebuklus „Kosmosas+“. Į šią kosminę kelionę drauge su gausia įvairių sričių specialistų komanda iš Danijos, Suomijos ir Lietuvos kviečia garsi danų režisierė, kūrybinės organizacijos „Hotel Pro Forma“ įkūrėja Kirsten Dehlholm.

Išmoningai derindami originalias vaizdo projekcijas, šviesos efektus, gyvai atliekamą elektroninę muziką, mokslinius faktus, planetų ir galaktikų nuotraukas ir vaikų piešinius, kūrėjai žada įspūdingą, fantaziją budinantį ir įtraukiantį reginį. Belaukdami premjeros jie pasakoja apie „Kosmoso+“ išskirtinumą, kūrybinius užkulisius ir meninius sumanymus. Skaityti toliau

Bus didinamos astronomijos mėgėjų gretos (4)

Andromedos galaktika | A.Birbilo nuotr.

Kiek žvaigždžių, žvaigždynų ar planetų atpažintumėte žvelgdami į pavasarėjantį dangų? Ar kada bandėte jas nufotografuoti? Viena iš įmonių, siekdama didinti astronomijos mėgėjų gretas, jau greitai pakvies dalyvauti fotografijų konkurse, o patarimus, kaip nepasiklysti dangaus skliaute, dalins atnaujintame portale.

„Internete galima rasti įvairios informacijos apie astronomijos mokslą, tačiau trūksta susistemintų praktinių patarimų, kaip stebėti dangų, kada ir kur aptikti vieną ar kitą planetą arba žvaigždyną. Nusprendėme jais praturtinti vieną iš nedaugelio portalų astronomijos mėgėjams, – pasakoja Povilas Narbutas, Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Kalėdų supratimai (38)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kūčios – šeimos susitelkimo šventė. Tuo metu kai tamsa tartum įkalina visą pasaulį, kai visa kosminė erdvė susitraukia į mažą šviesos ratą besisukantį apie namų židinį, tai ir žmogaus siela iš erdvių laukų platybių ir tolimų kelionių sugrįžta į namų vidų prie šeimos židinio, į sielos šviesą ir prisiminimų šilumą…

Vasarą džiugu bėgti šviesos erdvėmis nuo daikto prie daikto, nuo minties prie minties, žiemą – tamsos apsiaustoje namų židinio ugnyje susitelkti meditacijai – keliui į vidų, sugrįžimui į sielą. Pati tamsiausia ir ilgiausia metų naktis tampa nusileidimo į mūsų sielos gelmes simboliu, tuomet gauname progą pasisemti galių iš pačių giliausių pasąmonės erčių, Skaityti toliau

Gegužės danguje prasidės „baltosios“ naktys, patekės didžiausias Mėnulis (video) (0)

Prasidės „baltosios“ naktys | shutterstock.com nuotr.

Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, o nuo gegužės vidurio kasnakt pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.

Prasidės „baltosios“ naktys

Giedrais gegužės vakarais virš pietryčių horizonto išsiskiria Saturnas bei kiek dešiniau nuo jo ryškiausia Mergelės žvaigždė Spika. Gerokai aukščiau, tiesiai virš Saturno, švyti ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras. Šiaurės rytuose Lyros žvaigždyne dominuoja ryškioji Vega; Skaityti toliau

„Mokslo sriubos“: Skrydis už Saulės sistemos ribų (1 ir 2 dalys) (0)

Mokslo sriuba 24 SauleAr mes mėgstame keliauti? Egiptas, Turkija, Ispanija – ranka pasiekiamos. Dabar keliauti taip pigu ir paprasta, kad tai nieko nestebina. O ką pasakysime apie kelionę už Saulės sistemos ribų? Fantastika vykstanti šiandien! Už Saulės sistemos ribų šiuo metu skrieja du NASA valdomi „Voyager“ zondai. Neįtikėtina! Kaip inžinieriams pavyko sukonstruoti tokius aparatus? Kokius nuotykius jie patyrė ir ar mums kada nors pavyks pasiekti kitas žvaigždžių sistemas? Susipažinkime su Voyageriais.

„Nufilmavę laidą sužinojome, kad NASA tyrėjai paneigė informaciją, kad „Voyager“ zondai jau išskrido už Saulės sistemos ribų. NASA mokslininkų teigimu, taip sakyti dar būtų per anksti. Skaityti toliau

Balandžio danguje Sietynas prišauks pirmąją žalumą, įvyks „mikroskopinis“ Mėnulio užtemimas (video) (2)

Sietynas | NASA nuotr.

Vakarais kulminuos Liūto ir Vėžio žvaigždynai

Giedrais balandžio vakarais aukštokai pietuose, į vasaros Saulės vidudienio aukštį įkopęs, spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Jam iš dešinės glausis blaususis Vėžio žvaigždynas, o dešiniau nuo pastarojo švytės Dvyniai su išsiskiriančiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis. Nuo Dvynių žemyn link vakarų horizonto, abipus Paukščių tako, mirgės iš pavasarinio dangaus besitraukiantys ryškiausi žiemos žvaigždynai: Mažasis ir Didysis šuo su ryškiaisiais Sirijumi ir Prokionu, Šienpjoviai, Jautis su tarpuragėje spindinčia ryškiąja Jupiterio planeta. Skaityti toliau

Pirmoji nuotolinė tolimos planetų sistemos žvalgyba (video) (0)

Planetų sistema HR 8799

Astronomai, naudodamiesi nauja vaizdo apdorojimo sistema, pavadinta „Project 1640“, galinčia eliminuoti tiek foninę žvaigždžių, tiek ir centrinės žvaigždės šviesą, pirmą kartą tiesiogiai stebėjo tolimą planetų sistemą.

Nors ji yra už 128 šviesmečių nuo Žemės, pavyko gauti ir keturių šioje ssistemoje skriejančių egzoplanetų spektrus, o tai reiškia  – ir pradinę informaciją apie jų atmosferų cheminę sudėtį. Ir ji nustebino – pasirodė, kad šie tolimi pasauliai gerokai skiriasi nuo kitų mums jau žinomų planetų.  Skaityti toliau

Virš Lietuvos sužibo šiaurės pašvaistės! (nuotraukos) (2)

Kovo 17 d., 21 val. šiaurės pašvaistė virš Etnokosmologijos muziejaus bokštų | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 17 d. 8 val. ryte prasidėjusi žemės magnetinė audra virš Lietuvos šį vakarą įžiebė gražias šiaurės pašvaistes. Kas gyvena toliau nuo užmiesčio ir turi noro gali išbėgti į lauką, turėtų dairytis į šiaurinę dangaus pusę. Tikėtina, kad turintys kantrybės ir kokią valandą praleidę po žvaigždėtu dangumi, bus apdovanoti gražių dangišku reginiu.

Magnetinė audra sekmadienio ryte kilo, kai dėl žybsnio Saulėje į  mūsų planetos pusę iššautas greitų elektringų dalelių  srautas atskriejęs iki Žemės, smarkiai sutrikdė jos magnetinį lauką. Kosminės stotys užfiksavo Saulės vėjo spartos  padidėjimą nuo 300 km/s iki 600 km/s. Skaityti toliau

Kovo dangus: dairykitės kometos, prasidės astronominis pavasaris (video) (0)

AFP/Scanpix / PanSTARRS kometa (2013 03 02 d., Queenstown, New Zealand, Minoru Soneto nuotr.)

Kovo 20 dieną 13 val. 02 min. Saulė kirs dangaus pusiaują, įvyks pavasario lygiadienis. Tuomet visoje Žemės planetoje, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas trumpam susilygins ir bus 12 val. Ši diena šiauriniame Žemės pusrutulyje laikoma astronominio pavasario pradžia. Tai ne viskas. Danguje taip pat dairykitės ir kometos.

Kovo vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės jau telksis virš pietų-pietvakarių horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Skaityti toliau

Neįprastai rami saulė vasario danguje – tyla prieš audrą? (0)

Žybsnis Saulėje | AFP/Scanpix nuotr.

Čeliabinsko apylinkes Rusijoje vasario 15 d. sudrebinęs ir daug žalos pridaręs masyvaus meteorito sprogimas bei tos pačios dienos vakarą labai arti Žemės praskriejęs asteroidas 2012 DA14 akivaizdžiai visiems priminė, kad gyvename kosmose, ir kad jame vykstantys reiškiniai gali turėti ir turi tiesioginę įtaka mūsų gyvenimui.

Jupiteris spindės Jaučio „galvoje“ Skaityti toliau

Žemės tipo planetų gali būti arčiau, nei manėme (0)

Dailininko akimisNaujausi Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad raudonosios nykštukės gali turėti daugiau gyvybei tinkamų planetų, kurios aplink gimtąją žvaigždę skrieja gana artimomis orbitomis, todėl galima daryti išvadą, kad artimiausia gyvybei tinkama egzoplaneta gali būti tik už 13 šviesmečių, o kosminiais masteliais tai – „už kampo“. Skaityti toliau

Ar skarabėjai moka orientuotis ir pagal žvaigždes? (3)

PA nuotr.

Vos „keletas neuronų“ galvoje, o sugeba orientuotis pagal žvaigždes. Afrikoje gyvenantys skarabėjai (mėšlavabaliai) yra pirmieji žmonėms žinomi vabzdžiai, gebantys orientuotis pagal žvaigždes. Pagrindinis jų orientyras judant naktį – Paukščių Takas.

Gyvūnų išmatomis mintantys vabalai, radę tokio „gėrio“ krūvelę, nusilipdo rutuliuką, kurį ridena į saugesnę vietą (kad kas nenugvelbtų), o paskui puotauja. Skarabėjams svarbu judėti Skaityti toliau

Sausio danguje: ryškusis Jupiteris, išraiškingi Šienpjoviai ir neprognozuojamas Saulės elgesys (2)

Priešpilnis Mėnulis sausio 21 d. susitinka su Jupiteriu | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Giedrais sausio vakarais į dangų nukreipti žvilgsniai pirmiausia susitiks su ryškiuoju Jupiteriu. Po juo temstant išryškės virš rytų horizonto kopiantys Šienpjoviai (Orionas) ir kiek kairiau nuo jų – Dvynių žvaigždės. Virš Dvynių matysime Vežėją su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Taurą su rausvuoju Aldebaranu ir greta spindinčiu Jupiteriu. Vėliau, apie 19 val., žemiau Dvynių pasirodys ir Mažasis Šuo su ryškiu Prokionu, o po valandos pietryčiuose išnirs įspūdingasis Didysis šuo su ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde Sirijumi. Vis šie ryškiausi žvaigždynai kartu paėmus sudarys didelį daugiakampio arba rato pavidalo žvaigždžių telkinį vadinamą – Didžiuoju žiemos žvaigždžių ratu. Skaityti toliau

Gruodžio danguje Jupiteris taps Kalėdų žvaigžde (0)

Giedrais gruodžio vakarais virš rytų horizonto tekės įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai. Aukštai pietuose iškilęs švytės įspūdingas Pegaso kvadratas su Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Tiesiai virš galvos tarp Paukščių Tako žvaigždžių spindės lengvai atpažįstamas „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas.

Apie vidurnaktį Šienpjoviai, kadaise dar vadinti Pjovėjais bei Kūlėjais, jau žėrės aukštai iškilę pietuose. Į visas puses nuo jų mirgės ryškiausių žiemos žvaigždžių ratas: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; Skaityti toliau

2013 m. Tarptautinė astronomijos olimpiada vyks Lietuvoje (0)

Teleskopas | S.Lovčiko nuotr.

2013 m. rudenį Lietuva organizuos didelį tarptautinį renginį – Tarptautinę astronomijos olimpiadą (TAO). Šią savaitę Lietuvoje lankosi TAO koordinavimo tarybos pirmininkas Michailas Gavrilovas. Jis susitinka su ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, aukštųjų mokyklų atstovais.

TAO organizuojama nuo 1996 m. Ją įsteigė Euro-Azijos astronomijos draugija ir Euro-Azijos astronomijos mokytojų asociacija. Kasmet renginyje dalyvauja apie 200 dalyvių – mokinių ir vadovų – iš 20-30 valstybių. Per dešimt dienų trunkančią olimpiadą mokiniai atlieka individualias teorines, naktinio dangaus stebėjimų ir praktines užduotis, kurias paruošia šalies organizatorės astronomai. Skaityti toliau