Mažos, dažnai plika akimi nematomos plastiko dalelės, per taršą patenka į aplinką ir vandenis, o vėliau ir į maisto grandinę. Žinovų vertinimu, iki 2030 metų į upes, ežerus ir vandenynus kasmet gali patekti net 53 mln. tonų plastiko, jei pasaulyje ir toliau išliks itin mažos šių atliekų perdirbimo apimtys.
Žurnalo „Science“ skelbtame naujausiame tyrime taršą vandens ekosistemose stebinčių ekologų duomenimis, šiuo metu Skaityti toliau
Kupolinių proga išleistas ketvirtasis Gudijos baltų žurnalo „Svajksta“ numeris. Lietuviškai parašytoje žurnalo santraukoje rašoma:
„Iš šio, jau ketvirtojo, Svaikstos metraščio medžiagos lietuvių skaitytojus bene labiausiai sudomins straipsnis, kuriame gvildenamos Lietuvoje ir Gudijoje užrašytos sakmės apie Geležinį vilką. Vieną iš jų apytikriai žinom visi: Gediminui susapnavus tą mįslingą padarą ir sapną savitai išaiškinus žyniui Lizdeikai, esą pradėtas statyti Vilnius, vėliau tapęs Lietuvos sostine, iš kurios buvo valdomos didžiulės žemės Skaityti toliau
Įpusėjus birželiui skaitytojai varto antrąjį „Vorutos“ žurnalo numerį. Trisdešimt metų nuo 1989 m. spalio 24 d. leistas Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ virto devyniasdešimt šešių puslapių žurnalu, kuris skaitytojus džiugins kartą per tris mėnesius, keturis kartus per metus. Pateikiame redaktorės Irmos Stadalnykaitės įžanginį žodį skaitytojams.
„Mieli skaitytojai! Skaityti toliau
Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo Trimitas pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai.
Šaulių sąjunga susikūrė iš būtinybės ginti trapią Lietuvos nepriklausomybę. 1919 m. birželio 21 d. bermontininkai Šiauliuose nužudė ir sužeidė keliolika Lietuvos kareivių ir civilių. Šie įvykiai paskatino Užsienio reikalų ministerijos Spaudos biuro Skaityti toliau
Prieš kelerius metus paklajoti po kosminę erdvę buvo išsiųstas pirmasis automobilis, tačiau tai nėra vienintelis kartas, kai automobilių gamintojai pagalvojo ne vien apie Žemės kelius. Neseniai „Lexus“ pateikė keletą mėnuleigių idėjų, iš kurių daugiausia vilčių teikia „Zero Gravity“ – motociklo tipo susisiekimo priemonė, kuri skrietų viršum mėnulio paviršiaus 500 km/h greičiu.
„Zero Gravity“ nėra tipinis „Lexus“ modelis. Galbūt kol kas jis dar nepritaikytas gamybai, Skaityti toliau
Literatūros organizacijos Lietuvos rašytojų sąjunga, Latvijos rašytojų sąjunga, Estijos rašytojų sąjunga, Vilnius Review, Estonian Literary Magazine (ELM) bei Latvian Literature ėmėsi parengti ir ateinančiais metais išleisti Baltijos šalių literatūros žurnalą anglų kalba „The Baltic Review“.
Žurnale numatoma publikuoti įvairių autorių (nuo klasikų iki jaunųjų) ir įvairių žanrų kūrybą. Tokiu būdu norima pristatyti Baltijos šalių literatūrą užsienio leidėjams, literatūros renginių rengėjams bei skaitytojams. Idėja parengti leidinį kilo Lietuvos, Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungoms bendradarbiaujant projekte „Baltijos šalių literatūros organizacijų tinklas“, iš dalies finansuojamame Nordic Culture Point ir Lietuvos kultūros tarybos. Skaityti toliau
Prieš šimtmetį susikūrus nepriklausomai Lietuvai, iškilo būtinybė pertvarkyti švietimo sistemą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo įsteigta Lietuvos švietimo ministerija, kuri rūpinosi mokyklų pertvarkymu. 1919 m. spalio mėnesį pasirodė Švietimo ministerijos lėšomis leidžiamas pedagoginės tematikos mėnesinis žurnalas „Švietimo darbas“. Jis ėjo nuo 1919 iki 1930 m., buvo išleisti 135 numeriai.
„Švietimo darbą“ nuo 1919 m. Nr. 1 iki 1920 m. Nr. 10 redagavo redakcinė komisija, kurią sudarė Antanas Busilas, Pranas Mašiotas ir Antanas Vireliūnas. Vėliau, nuo 1920 m. Nr. 11 iki 1922, Nr. 3/6, leidinį redagavo Vincas Krėvė-Mickevičius; nuo 1922 m. Nr. 7 iki 1924 m. Nr. 10 – Antanas Vireliūnas, o nuo 1924 m. Nr. 11 iki 1930 m. Nr. 12 – Antanas Kasakaitis. Skaityti toliau
2019 m. spalio 16 d. Lenkijos lietuvių draugija (LLD) gavo iš Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos reikalavimą sumažinti „Aušros“ leidinio parengto projekto sąnaudas keturiasdešimt penkiais tūkstančiais zlotų. To padaryti neįmanoma, nes tai yra daugiau nei 14 proc. viso „Aušros“ projekto dydžio. Ministerijos numatyta suma būtų mažesnė dvidešimčia tūkstančių zlotų už šiais metais skirtą finansavimą. Beje, daugumai redakcijos darbuotojų mokamas minimalus atlyginimas, kuriam kylant ir viskam brangstant būtų neįmanoma išleisti 24 „Aušros“ numerių. Keisti leidinio periodiškumą, kai jau surinkta prenumerata, irgi neįmanoma.
Žurnalas atsidūrė padėtyje be išeities! Skaityti toliau
Kooperacijos žurnalui Talka šiemet sukanka 100 metų. Jis be pertraukų įvairiu dažnumu ėjo Kaune nuo 1919 m. spalio iki 1940 m. liepos. 1919 m. Talką leido Pakaunės kooperacijos bendrovių sąjunga, 1920–1925 m. – Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga, o po 1925 m. – Lietuvos kooperatyvų taryba. 1919–1940 m. iš viso buvo išleisti 438 Talkos numeriai.
Žurnalo pavadinimo prasmė paaiškinta pirmajame numeryje: „koperacija daugiau panėši į baigiamas nykti mūsų sodžiuose talkas. Kuriam reikalui daromos talkos visiems gerai žinoma: vienam kuriam kaimo gyventojui reikia linus minti, rugius kirsti, ar kitą kurį darbą dirbti. Skaityti toliau
Kultūrinė nepriklausomybę atgavusios Lietuvos aplinka, anot Živilės Intaitės, 1918 m. stokojo meninės infrastruktūros, meninių tradicijų, todėl kultūros veikėjų tikslas buvo suformuoti meninio gyvenimo funkcionavimo pagrindus, nacionalinės kultūros gaires. Viena gijų kultūrinio Lietuvos gyvenimo audinyje galime laikyti prieš 100 metų, 1919 m. birželio 1 d., Kaune pasirodžiusį vienkartinį žurnalo pavidalo leidinį Gėlių diena. Tai – nedidelis to meto poetų ir rašytojų darbų rinkinys. Jį išleido Gėlių dienos komisija. Leidinį sudarė ir redagavo Kazys Binkis (1893–1942) – rašytojas, žurnalistas, dramaturgas, vienas originaliausių XX a. lietuvių poetų. Skaityti toliau
Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.
Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio Skaityti toliau
Sausio 31 d. sukako 130 metų, kuomet pradėtas leisti lietuviškas žurnalas „Varpas“, atlikęs žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime: padėjo suburti pasaulinę lietuvių inteligentiją, leido kristalizuotis jos politinei orientacijai, ragino priešintis rusinimui ir lenkinimui, brandino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės, švietė skaitytojus, įtraukė į literatūros darbą tokių žmonių, kurie anksčiau niekur nebuvo rašę. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui. Skaityti toliau
2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.
Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m., gruodžio 15 d., Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Skaityti toliau
Balandžio 17 – birželio 12 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, veikia trijų stendų paroda, skirta avangardizmo pradininkams lietuvių literatūroje.
Parodoje eksponuojami tarpukariu pasirodę žymiausių avangardo kūrėjų darbai. Tai – Kazio Binkio, Salio Šemerio, Juozo Tysliavos, Kazio Borutos ir Teofilio Tilvyčio kūryba.
Lankytojai taip pat galės pamatyti Skaityti toliau
2017-ųjų pabaigoje, per Žiemos saulėgrįžos šventę Baltarusijos sostinėje Minske buvo pristatytas „Svajksta“ žurnalo antrasis numeris, kurį išleidžia gudų interneto svetainės Svajksta.by redakcija.
Žurnalas leidžiamas pasitelkud medžiagą, kuri per praeitus metus buvo skelbiama svetainėje Svajksta.by. Pirmą, pilotinį leidinį Svajksta.by išleido pavasarį, į jį buvo sudėti geriausi 2016 m. rašiniai. Antrįajame žurnalo numeryje skelbiamos įdomiausios 2017 m. „baltiškos“ ir „pagoniškos“ srities naujienos iš Baltarusijos bei kaimyninių šalių ir Skaityti toliau
Tarp siekiančių tapti žiūrovų mėgstamiausiu tarptautinės parodos „EXPO 2017“, kuri vyksta Kazachstano sostinėje Astanoje, paviljonų dvidešimtuką, įtrauktas ir Lietuvos paviljonas. Kam atiteks laimėjimas, lems internautų balsai. Prie mūsų šalies paviljono sėkmės galima prisidėti balsuojant ČIA. Balsuoti galima kartą per dieną iš vieno kompiuterio. Balsavimas baigsis rugpjūčio 31 d.
„EXPO 2017“ parodoje dalyvauja 115 valstybių ir 22 tarptautinės įmonės. Į minėtąjį dvidešimtuką Lietuva atrinkta kartu su JAV, Rusija, Vokietija, Jungtine Karalyste, Skaityti toliau
Lyderiaujantis britų sveiko gyvenimo būdo žurnalas „The Green Parent“ kasmetiniuose sveikatai ir aplinkai draugiškų produktų apdovanojimuose įvertino natūralų lietuvišką gaminį. Liepos 1-ąją prestižinių „The Green Parent Beauty Awards 2017“ apdovanojimų prizininku paskelbtas lietuviškame ekologiniame „Mėtos“ ūkyje gaminamas augalinis ekstraktas kūdikiams.
Sužavėjo beržų ekstraktu
Vilniaus rajono Vaidotų kaime gaminamą natūralų augalinį ekstraktą kūdikiams britai įvertino sidabro medaliu.
Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6). Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą. Skaityti toliau
Daug susitikimų Alko komanda turėjo Vilniaus knygų mugėje. Apie daug ką kalbėta. Ir tie pokalbiai atrodė kaip kelionė nesibaigiančia knygų upe.
Ir štai paskutinis susitikimas… Pokalbis apie tikras keliones. Keliones, kurios ne visada yra pramoga. Keliones, kurioms reikia ruoštis, puoštis ir kurios tikrai ne visada yra pramoga.
Tad – kuo skiriasi kelionė nuo banalios pramogos? Skaityti toliau
Naujųjų metų išvakarėse žiemos šalčius išvydo šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris.
Numeris pradedamas prof. Viktorijos Daujotytės esė „Lituanistika ir nenudėvimas savasis gyvenimas“ (p. 1–5). Esė rašyta mokytojų lituanistų auditorijai, galvojant apie jos rūpesčius ir lūkesčius, tačiau iš esmės tai – programinis tekstas, keliantis esminius tautos būties, kalbos, kultūros, literatūros ir gyvenimo vertės klausimus.
Taip pat žurnale rasite išsamų pokalbį su 2015 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate dr. Dalia Urbanavičiene – Lietuvos etninės kultūros draugijos Skaityti toliau
2013 metais dienos šviesą išvydęs intelektinėje „Liaudies kultūros“ žurnalo dirvoje išaugęs naujas etnokultūrinis žurnalas jaunimui „Saulės arkliukai“ nuo šių metų balandžio mėnesio persikels į internetinę Alkas.lt erdvę.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ir Lietuvos kultūros tarybos paramos dėka „Saulės arkliukai“ įgis internetinio žurnalo pavidalą.
„Saulės arkliukai“ Alkas.lt pastogėje sieks suburti neformalią dvasinę bendraminčių bendriją, kuri skleistų dorą, šviesą ir darną. Skaityti toliau
Kovo 20 dieną Kaune Pasaulinės Žemės dienos proga tradiciškai rinksis leidyklos „Lututė“ globojamas vaikų klubas „Lutučiukai“. Jau septintus metus iš eilės mažieji gamtininkai šią šventę pasitinka šūkiu „Išsaugokite mums Žemę!“. Šiais metais klubo nariai reikšmingą mūsų planetai dieną minės Vytauto Didžiojo universitete (S. Daukanto g. 28, Kaunas).
Gausiausias Žemės dienos minėjimas šalyje
Į šventę vaikai rinksis nešini savo pačių pagamintais mažaisiais gaubliais. Renginio metu klubo narių sukurtos Žemės planetos ir kiti darbeliai bus Skaityti toliau
Skiriama Visiems neabejingiems Lietuvos istorijai
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ yra istorijos ir kultūros žurnalas. Jo kūrėjai renkasi sunkų kelią: apie specifinį, be kita ko – ir labai nevienodai suprantamą – klausimą rašyti argumentuotai, tačiau suprantamai visiems, kurie nori susipažinti su iki šiol nenagrinėtais mūsų valstybės suverenumo, jo atkūrimo, Skaityti toliau
Iki unikalaus, etninės kultūros specialistams gerai žinomo, tačiau galbūt plačiosios visuomenės dar neatrasto žurnalo „Liaudies kultūra“ prenumeratos pabaigos liko tik 2 dienos.
Žurnalo redakcija nuoširdžiai kviečia 2014 metais žurnalą ne tik skaityti, bet ir prenumeruoti. Tik prenumeratoriai šiais metais kartu su žurnalu nemokamai gaus ir 5 kompaktines plokšteles (CD arba DVD) su autentiško ir postfolkloro įrašais, tautinių rūbų brėžiniais, 2014 m. Dainų šventės pristatymu ir kitais įdomiais dalykais! Skaityti toliau
Pirmasis žurnalo „National Geographic“ numeris pasaulį išvydo 1888 metų spalį JAV. Tuomet žurnalas buvo išsiųstas tik 165 „National Geographic“ draugijos nariams, kurie rūpinosi mokslinių tyrimų finansavimu ir planetos tyrinėjimais. Per 125 gyvavimo metus „National Geographic“ išaugo iki vieno žinomiausių prekinių ženklų pasaulyje, o žurnalas kiekvieną mėnesį visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, pasiekia 60 mln. skaitytojų.
Vienas didžiausių žurnalo išskirtinumų – įspūdingos fotografijos. Dar 1908 metais buvo pasiekta riba, kai daugiau nei pusę žurnalo puslapių sudarė nuotraukos. Nuo to laiko žurnalo puslapiuose puikuojasi dar niekada nematytos nuotraukos, Skaityti toliau
Bronio Savukyno premija šiemet skirta žurnalo „Metai“ vyriausiajam redaktoriui Danieliui Mušinskui.
Danielius Mušinskas įvertintas už ilgametį kultūros puoselėjimą ir nuopelnus kultūrinės leidybos baruose.
Premija bus įteikta gruodžio 17 d., 10 val. Kultūros ministerijos Baltojoje salėje.
Bronio Savukyno premija įsteigta 2010 metais Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Lietuvių PEN centru. Ji skiriama siekiant įvertinti publicistinių kūrinių autorius, Skaityti toliau
Lapkričio mėnesio aviakompanijos „Aeroflot“ žurnalo tema – kalėdinės Pabaltijo šalių sostinės. Rusų žurnalistas Sergejus Konovalovas, dalyvavęs Valstybinio turizmo departamento organizuotame pažintiniame ture po Lietuvą, savo straipsnyje „Vejantis cepeliną“ neslepia susižavėjimo Lietuvos sostine: „Ten ramu, miela, nedaug žmonių. Net tokiu metu kaip Kalėdos. Lietuviškos eglutės ne tokios pompastiškos kaip „Rockefeller“ centre, išpardavimai neturi maniakiško charakterio, o siaurų senamiesčio gatvelių romantika niekuo nenusileidžia Prahos ar Budapešto grožiui“
Žurnalisto manymu, Vilnius – europietiškai sterilus, tylus, bet kartu šventinis miestas, kiekvienas jame sutinkamas lietuvis panašus į kultinį aktorių Donatą Banionį, o kiekviena vietinė mergina – į Ingeborgą Dapkūnaitę. Skaityti toliau
Šiemet mus pasiekė penktasis žurnalo „Rambynas“ (2012 m. rugsėjis, nr. 1 (5), 84 p., 1000 egz., leidėjas (sudarytojas) Pagėgių krašto draugija „Sandūra“, partneris – Rambyno regioninė direkcija) metinis numeris, kurį spaudai parengė VšĮ „Vorutos“ fondas. Galime pasidžiaugti gausiai iliustruotu, puikios poligrafinės išvaizdos ir vertingos, didelės išliekamosios vertės medžiagos leidiniu, kurį malonu paimti į rankas.
2012-iais metais Lietuvos regioniniai parkai minėjo savo 20-metį. Tarp jų ir Rambyno regioninis parkas, netoli Rambyno kalno, prie Nemuno upės, istorinėje Bitėnų kaimo sodyboje, rugpjūčio 24 d. įkūręs naują kultūros židinį – Lankytojų centrą su parko vertybių ekspozicija. Skaityti toliau
