Birželio 22 d., 16 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), bus atidaryta Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“. Renginyje dalyvaus ir savo kūrybą pristatys pati autorė.
Pasak Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės, jos daugiabučio rūsys kimšte prikimštas džiovintų žolių. Kartais jos keliauja į viršų ir pasklinda po buto grindis. Tuomet namai tampa panašūs į tvartelį, kuriame gimė Kristus. Skaityti toliau
Liepos 1-8 d., Lietuvos sveikuolių sąjunga surengs sveikatingumo stovyklą šeimoms „Į laisvę!“, kurioje žinomi Lietuvos žolininkai ir šeimos kartu su vaikais braido po pievas, susipažįsta su augalais, patys gamina ir ragauja jų arbatų, kokteilių, spaudžia aliejus iš sėklų, džiovina vaisius ir daržoves.
Žalioji močiutė suaugusius supažindina su daržo augalais, pabarstukų gamyba iš Skaityti toliau
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo vėžio. Pastaruoju metu kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis: dažniausias moterų piktybinis susirgimas yra krūties, o vyrų – priešinės liaukos vėžys. Lietuvoje šiuo metu yra apie 90 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių, iš kurių beveik 19 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų, nes vėžiu susirgusiems žmonėms dabar yra galimybė parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda gerų rezultatų. Skaityti toliau
Šiltėjant orams jau prasidėjo tyčiniai pernykštės žolės padegimai. Praėjusį savaitgalį gaisrininkai net 40 kartų važiavo gesinti ugnies atvirose teritorijose. Kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai.
Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Skaityti toliau
Nepaprastai tvirto ir savito charakterio, kandi, tačiau itin geros širdies, labai dosni ir tikra savo darbo profesionalė.
Tokia buvo habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kurios atminimas iki šiol gyvas, nors Žiniuone žmonių vadintos mokslininkės tarp mūsų nebėra jau 19 metų.
Iš gimtųjų Tauragnų – į mokslo aukštumas
Visą savo gyvenimą E. Šimkūnaitė, jai kovo 11 d. būtų suėję 95-eri, paskyrė vaistiniams augalams tyrinėti.
Birželio 14 d. Aukštaitijos nacionalinis parkas kviečia į pamoką „Žolelių galia“. Bus mokoma pažinti vaistinius augalus, sužinoti kokiomis žolelėmis kokius negalavimus galima gydyti.
Artėjant vienai gražiausių vasarvidžio švenčių – Rasoms, vasaros laukai ir pievos išsiskleidžia margaspalviais gėlių žiedais, sukaupdamos žolelėse visą žemės duodamą gyvastį ir dovanodama ją visiems, kas tik netingi prie tų žolynų pasilenkti…
Senoliai sako, kad iki Rasų surinktos žolelės trigubai priduoda sveikatos, o Rasų naktį nuskintos išvis stebuklingų galių turi. Tik ne visi mes tas sveikatos žoleles pažįstam ir jų stebuklingas galias išmanom. Skaityti toliau
Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų. Jomis gydo ir artimuosius, ir gyvulius. Kai kurie žoliavimą pavertė verslu, o penkios Pagėgių krašto bendruomenės įsitikino, kad gamtos turtai, senolių patirtis ir bendra veikla gali suvienyti kaimynus.
Nepabūgo pradėti
Dar visai neseniai mokslininkai ragino rinkti ir auginti vaistinguosius augalus, nes didžiąją dalį Lietuvos rinkos užima atvežtinės vaistažolės iš Kinijos, Lenkijos. Skaityti toliau
„Mažiau laiko skiriame kurti santykiams nei technikai“, – sakė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė. Kiek patylėjo ir pridūrė: „Pirmiausia turėtume suvokti, kas esame, kur esame, ką turime atlikti ir sukurti gyvenime ir ką po savęs palikti, o tik tada galvoti apie technologijas.“
Iš kur žinau
Visą gyvenimą žoliaujanti moteris Gėlininkų sąjungos konferencijoje teigė, kad, jos įsitikinimu, svarbiausia šiame gyvenime – Skaityti toliau
Tai buvo vienas ubagas. Nu, i vaikščiojo po kiemais, žebravojo, kap mės sakom. Nu, ir kų, ažejo vienon pirkion, paprašė, kad kas suvalgyt. Nu, tai jam duoda kas kiaušinėlį, kas tį spirgulį duoda, kad duonos kųsnelį. Labai pavargo, išėjo iš kiemo, tį buvo kokis beržynėlis mažas, sėdos po tuo beržynėliu ir ažkųsdo. Aina kokis sanis, žilas sanis.
– Tai, – sako, – draugas, ažkųsdai?
– Ažkųsdau, – sako.
– Oi dar aš, – sako, – nevalgęs. Į darbų, – sako, – turiu nevalgęs. A neduotum trupinėlio duonos? Skaityti toliau
