Žymos archyvas: žolė

Baudos už žolės deginimą gali siekti tūkstančius eurų (0)

khmoradio.com nuotr.

Kiekvieną pavasarį išdega šimtai hektarų pievų. Dažniausiai tai atsitinka specialiai deginant žolę ar neatsargiai deginant augalines atliekas. Dėl to kasmet padaroma ne tik didelė žala gamtai bei aplinkai, bet kartais pasitaiko ir žmonių aukų.

Deja, bet iki šiol kai kuriems žemės savininkams įprasta deginti pievas, tačiau taip elgiantis labai pakenkiama aplinkai, kyla gaisrų pavojus. Vis dar manoma, sudeginus pernykštę žolę, bus patręšta dirva. Tačiau žolės deginimas – sunaikina paviršinį Skaityti toliau

Ugniagesiai įspėja: padegta žolė plinta žaibiškai (0)

khmoradio.com nuotr.

Prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla, kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais ugniagesiai daugiau nei 4400 kartų vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius, lyginant su 2017 metų rodikliais, išaugo 37 procentais. Skaityti toliau

Deginsi žolę – būsi nubaustas! (0)

khmoradio.com nuotr.

Lietuvoje ir vėl deginama pernykštė žolė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šalyje šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 188 gaisrai, iš jų vien per kovo mėnesį – 103. Sudžiuvusi žolė, ražienos, šiaudai neretai skendėjo liepsnose dėl neatsargaus žmogaus elgesio. Šią savaitę Elektrėnų rajone, Pastrėvio seniūnijoje, Pagrendos kaime, išdegė apie 100 arų žolės, tiek pat arų išdegė ir Ukmergės rajone, Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime, dar daugiau – 300 arų pernykštės žolės ugnis nuniokojo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Mostiškių kaime. Skaityti toliau

Deginti šakas galima ir laužui kūrenti, ir dešrelėms kepti (5)

ugnies-deginimas-srd-am-lt-nuotr-K100

Aplinkos ministerija primena, kad jau antras mėnuo – nuo rugpjūčio 1 d. – galioja naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šis dokumentas patikslina ligi tol galiojusius dar 1996 m. patvirtintus Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Jis papildytas kai kuriais naujais reikalavimais ir pasiųlymais, tarp jų ir apie laužų kūrenimą bei maisto gaminimo įrenginių (grilių, šašlykinių ir pan.) naudojimą gamtoje. Skaityti toliau

Deginsi žolę – būsi nubaustas! (0)

khmoradio.com nuotr.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet atkunta ir pernykštės žolės degintojai. Kaip rodo gaisrų statistika, šalyje šiemet atvirosiose teritorijose  jau buvo gesinti 142 gaisrai, iš jų vien per kovo mėnesį – 73.  Todėl ugniagesiai prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti,  kol liepsna neišplito į didesnius plotus.

Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant ją medžių šakomis bei užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Skaityti toliau

S. Veržikauskas. Geroji žinia veganams: žolė valgoma ir perkelia ją valgančius į aukštesnį dvasinį lygmenį (2)

Karvė | Uncyclopedia.wikia.com nuotr.

Humoreska

Žiūrėjau vakar filmuką apie meškinus ir jiems pavydėjau. Anie juk visavalgiai ir kol dar nėra lašišų, gali valgyti viską, kas po snukiu papuola. Įspūdinga buvo stebėti, kaip meškiukai, tarsi briedžiai kokie, ėdė žolę.

Aš, žmogus, taip pat esu vadinamas visavalgiu, tačiau mėsos valgyti negaliu, nes taip patampu netiesioginiu žudiku, teršiu karmą, tamsinu čakras ir naikinu sveikatą. Kūnas juk ne tam duotas, kad iš jo tyčiotis.

Tada pamaniau, kad jei pasistengčiau, gryna žole misti galėčiau ir aš. Bet, kad viską daryti teisingai, pasitelkiau mokslą. Karvių ir kitų žolėdžių virškinimo traktas nepalyginamai didesnis, nei žmogaus, yra net kelios virškinimo kameros. Viso to turėti negaliu, bet išeitis ir čia yra. Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai pradeda kovą su žolės degintojais (0)

LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Šylant orams tai vienur, tai kitur jau kyla pernykštės žolės gaisrai. Nors dar nėra palankių sąlygų, šiemet Lietuvos ugniagesiai jau 28 kartus skubėjo gesinti uždegtos žolės. Dėl degančios žolės milžiniškus nuostolius patyria gamta. Žūsta vabzdžiai, paukščiai ir gyvūnai, padidėja oro tarša. Neretai nukečia ar žūsta ir žmonės. Siekiant išvengti žolės gaisrų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja patikrinimus. Jų tikslas išsiaiškinti ir nubausti padegėjus. Skaityti toliau

Žolės gaisrai – pavasarinis šalies skaudulys (0)

MINOLTA DIGITAL CAMERA

Nors žiema dar nesibaigė, tačiau Vakarų Lietuvoje, Nemuno žemupyje, jau rūko pirmieji šiemetiniai žolės gaisrai. Pasak gamtininkų, Pagėgių savivaldybės teritorijoje išdegusiose pievose neabejotinai žuvo pirmieji atvesti kiškučiai.

Degindami pernykštę augaliją, savo pievas ir laukus kasmet bando „tvarkyti“ gamtos netausojantys žmonės. Toks ją niokojantis „tvarkymo“ būdas yra prigijęs ne visoje šalyje – kai kuriuose regionuose istoriškai jis siejamas su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu. Skaityti toliau

Pernykštės žolės deginimas – nusikaltimas gamtai (0)

khmoradio.com nuotr.

Šiltėjant orams pradėjo siautėti žolės degintojai. Kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia padegama nemažai pernykštės nenušienautos žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai. Pernai ugniagesiai 2677 kartus vyko gesinti degančios žolės ir 147 kartus – ražienų.

Gamta patiria milžiniškų nuostolių. Degančiose pievose žūsta vabzdžiai ir kiti gyvūnai, čia perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Degančiose pievose beveik kasmet žūsta žmonės. Per pastaruosius penkerius metus tokių gaisrų metu žuvo dešimt gyventojų. Skaityti toliau

Kaip šienausime pievas? (0)

Netinkamas šienavimo būdas

Artėja šienapjūtė. Žolė suguls į pradalges arba bus „supakuota“ į ritinius. Per patį darbymetį net prietemoje pievose gaus technika. Ir niekas nežinos, koks gyvūnas susirado laikiną prieglobstį viename ar kitame žolyne. Šienavimas neatsiejamas nuo praradimų, ypač, jei tai daroma netinkamu būdu – važiuojant spirale nuo pievos krašto jos centro link. Ne visi pabaidyti gyvūnai išdrįsta sprukti į ramesnę vietą per atvirą jau nušienautą plotą, ne visi ir suspėja. Dalis jų, slėpdamiesi aukštoje žolėje, traukiasi link nenušienauto ploto centro. Šienaujant paskutines pradalges, jų daugiausia ir žūsta. Netinkamo šienavimo pasekmės skaudžios: sutraiškyti, sužaloti, ritiniuose atsidūrę gyvūnai, daugiausia – jaunikliai. Skaityti toliau

Deginame žolę ir atliekas – kenkiame ne tik aplinkai, bet ir savo sveikatai (0)

efoto.lt nuotr.

Už lango – ilgai lauktas saulėtas pavasaris. Deja, be rūpesčių džiaugtis buvimu lauke dažnai neleidžia padidėjusi oro tarša. Pavasarį vėjas, važiuojantys automobiliai pakelia nuo nenuvalytų gatvių ir jų aplinkos, statybviečių per žiemą susikaupusius nešvarumus, todėl padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Aplinkos oro kokybei labai svarbu, kad komunalinės tarnybos pavasarį nutirpus sniegui nedelsdamos išvežtų iš gatvių per žiemą susikaupusį purvą ir nuplautų gatves bei šaligatvius. Skaityti toliau

Nedeginkite pernykštės žolės! (0)

efoto.lt, N.Šimonienės nuotr.

Kaip ir kasmet pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį. Nežiūrint į draudimus, žmonės įpratę deginti pernykštę žolę, meldus, nendres ir išdžiūvusius krūmus. Sąmoningi sausos žolės padegimai sudaro apie 70 procentų visų pievų gaisrų. Tai ne tik blogas suaugusių įprotis, bet ir blogas pavyzdys vaikams, nes suformuojama jų nuomonė, kad žolę deginti galima, nes taip daro suaugusieji.

Žmonės klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Mokslininkai įrodė, kad daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po deginimo jos išlieka. Laukai po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta. Skaityti toliau