Žymos archyvas: Žiemos karas

Č. Iškauskas. Ar Suomijai gresia naujas Žiemos karas? (11)

Suomių kulkosvaidininkai | wikipedia.org nuotr.

Nenuostabu, kad Švedija kažkada mums buvo tapusi pavyzdine socializmo „su žmogiškuoju veidu“ šalimi, o Suomija nuolat žavėjo Žiemos karu su Sovietų Sąjunga, kurio metu, tegul ir iš dalies, praradusi dešimtadalį teritorijos, apgynė savo nepriklausomybę. Bet Skandinavija sukėlė naują galvosopį Maskvai.

Stokholme ir Helsinkyje vėl skamba pareiškimai, raginantys stoti į NATO. Tai erzina V. Putiną, kuris neseniai lankėsi Suomijos sostinėje. Per spaudos konferenciją jis perspėjo, kad, „jeigu Suomija įstos į NATO, tuomet suomių kariai nustos buvę nepriklausomi, nustos buvę suverenūs visa to žodžio reikšme“. Jis tvirtino, kad tuomet NATO struktūros atsidurs prie Rusijos sienų, ir Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams (6)

Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.

Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?

Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais

Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau

M.Solonino „Birželio 25-oji: kvailystė ar agresija prieš Suomiją?“ jau knygynuose (0)

www.alkas.lt

Kaip galėjo klostytis mūsų tautos ateitis, jei Lietuva būtų pasipriešinusi sovietinei okupacijai 1940 metais? Šis klausimas tarsi savaime kyla daugeliui istorijai neabejingų mūsų šalies piliečių. Leidyklos „Briedis” išleistoje garsaus Rusijos istoriko Marko Solonino knygoje „Birželio 25-oji: kvailystė ar agresija prieš Suomiją?” teigiama:

„Žodis „istorija” nėra vienareikšmis. Taigi skirtingai reikia žvelgti ir į pasakymą „Istorija nepripažįsta tariamosios nuosakos”. Jei istoriją suprasime kaip praeities įvykių visumą, tai tų įvykių, aišku, pakeisti neįmanoma. Bet štai „istorijai”, kaip vienam iš visuomenės mokslų, keliančių sau užduotis suprasti valstybės bei tautos plėtros kryptį ir prasmę, itin svarbu panagrinėti neįgyvendintas alternatyvas, nes jos dažnai padeda tiksliau ir aiškiau suprasti tai, kas įvyko tikrovėje“. Skaityti toliau