Žymos archyvas: Žiemgala

Prasideda Žagarės vyšnių šventė „Stebuklais tikime“! (0)

Vyšnių šventė 2020 | rengėjų nuotr.

Kasmet trečiąjį liepos savaitgalį Žagarėje (Joniškio raj.) vyksta Vyšnių šventė. Šventės tikslas yra ne tik paminėti ir pristatyti Žagarės vyšnias, bet skatinti kraštiečius bei tautiečius neprarasti istorinės ir kultūrinės tautos atminties, tradicijų, meilės gimtajai Žagarei, Joniškio rajonui, plėtoti šiaurės Lietuvos, buvusios žemgalių teritorijos kultūrą. Vyšnių derliaus metu įvairiose Žagarės istorinėse vietose rengiami įvairūs renginiai, koncertai, konferencijos ir knygų pristatymai.

Gilias istorines šaknis turintis Žagarės miestas, garsėjantis gamtos ir kultūros paveldu, Skaityti toliau

Pažink Žiemgalą dviračiu (0)

vstt.lt nuotr.

Žagarės regioninio pako direkcija drauge su partneriais baigia įgyvendinti projektą „Pažink Žiemgalą dviračiu“. Dvejus metu trukusio projekto metu sukurtas dviračių turizmo maršrutas, sujungęs Žagarę ir Tervetę (Latvija) įtraukiant įdomiausius abiejų miestelių lankytinus kultūros ir gamtos paveldo objektus, pagerinta lankytojams skirta infrastruktūra, išleisti nauji informaciniai leidiniai, atnaujinti stendai. 

Mūšos tyrelio pelkė – viena Žagarės regioninio parko įdomybių. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Garuozos mūšis – nepelnytai užmiršta pergalė (8)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Galite patikrinti visus Lietuvos istorijos vadovėlius: 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio nerasite. Apie jį beveik nekalbama ir Lietuvos istorikų studijose, išskyrus nebent Zigmo Raulinaičio penkių knygų ciklą „Lietuvos raiteliai“, kuriame išsamiausiai aprašytos visos XIII a. Pabaltijyje vykusios kovos (ten jis aprašytas „mūšio miške ties Grose“ pavadinimu), o taip pat šių eilučių autoriaus monografiją „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“, išleistą Joniškyje 2017 m. pabaigoje.

Kodėl tiek mažai žinome apie šį mūšį? Kaltas ne šaltinių trūkumas – tai yra išsamiausiai Skaityti toliau

T. Baranauskas. Ką lėmė Aizkrauklės mūšis? (6)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žymiausių viduramžių Lietuvos pergalių sąrašas mūsų istorinėje sąmonėje formavosi kiek chaotiškai ir nėra nuoseklus. Jis tik iš dalies atspindi realią mūšių reikšmę. Didžiulį simbolinį krūvį turintis Žalgirio mūšis, kiek mažesnį – Durbės mūšis, iš tiesų buvo didžiausios lietuvių pergalės karų su kryžiuočiais epochoje. Tačiau trečiajam pagal dydį ir, galbūt, pagal reikšmę mūšiui, 1279 m. kovo 5 d. įvykusiam Padauguvyje, prie Aizkrauklės, dabartinėje Latvijos teritorijoje, pasisekė mažiau. Jį žino tik labiau istorija besidomintys lietuviai, o ir mokslinėje istoriografijoje jis lieka nepakankamai pažintas ir įvertintas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Aizkrauklės mūšis ir karas dėl Žiemgalos (video) (2)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 750 metų nuo Karusės mūšio. Mes jau skyrėme dvi laidas šitam mūšiui – prie jo negrįšime. Tačiau po Karusės mūšio kovos nesibaigė. Traidenis (kaip mes jau užsiminėme praėjusioje laidoje) pasiekė svarbią pergalę prie Aizkrauklės ir tarsi tuo užbaigė tą žygį, kuris buvo pradėtas Karusės mūšiu.

Taigi, mes su istorike Inga Baranauskiene pakalbėsime apie Traidenio valdymo pabaigą ir jo laimėta Aizkrauklės mūšį. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo unikalus Karusės mūšis? (video) (4)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusioje laidoje mes pradėjome temą „Karusės mūšis“. Kalbėjome apie to mūšio metu valdžiusį valdovą – Traidenio atėjimą į valdžią, jo kilmę – ir priėjome prie paties mūšio. Šitą laidą mes skirsime būtent Karusės mūšiui.

Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė.

Kaip įvyko tas didysis žygis? Jis iš tikrųjų siekė toli. Pats mūšis įvyko ant ledo, žiemą, tarp žemyninės Estijos ir Saremos salos – prie Muhu salos, o žygio metu kariuomenė turėjo pereiti per visą Skaityti toliau

Joniškio r. susitiks Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos atstovai (1)

Veleveles Lietuva Latvija_lrs.lt

Balandžio 26 d., rengiamas jau tradiciniu tapęs Lietuvos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės narių ir Latvijos Saeimos Bendradarbiavimo su Lietuvos Seimu skatinimo grupės delegacijos susitikimas. Susitikimo pradžia – 16 val. Bičiušių k., Joniškio r.

Pirmąjį kartą po 2018 m. įvykusių Latvijos Saeimos rinkimų rengiamame susitikime numatoma aptarti tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą ir tolesnio bendradarbiavimo gaires. Šiuo metu Latvijos Saeimos Bendradarbiavimo su Lietuvos Seimu skatinimo grupei vadovauja Juta Strikė (Juta Strīķe). Skaityti toliau

Vyksta T. Baranausko „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ bei „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ knygų pristatymai (video) (1)

Kuršo-aktai.-Acta-CuroniaeNuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos –  „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.

Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. Skaityti toliau

Prasideda knygos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ žygis per Lietuvą (2)

T. Baranausko studija „Garuozos mūšis“ | Asociacijos „Simkala“ nuotr.

Vainikuojant Garuozos mūšio 730 m. sukaktį, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, 2017 m. pabaigoje išleido Tomo Baranausko studiją „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“, kurioje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą.

2018 m. sausio 20 d., šeštadienį, įvyks pirmieji Tomo Baranausko studijos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymai: 12 val. – Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje ir 15 val. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video) (15)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.

Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau

T. Baranauskas. Garuozos mūšio laukuose – barbariškai naikinamos istorijos pėdsakai (5)

Pasivaikščiojimas po nugriauto XVIII a. Garuozos dvaro griuvenas | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Liepos 30 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ surengė ekspediciją, skirtą 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio, kuriame žiemgaliai pasiekė paskutinę įspūdingą pergalę prieš kryžiuočius, vietos paieškai. Ekspedicijoje dalyvavo „Simkalos“ vadovas Andrius Bitaitis, Mindaugas Davidavičius, archeologas Ernestas Vasiliauskas, Pasvalio muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir šių eilučių autorius. Ekspedicijos tikslas buvo apžiūrėti galimas Garuozos mūšio vietas ir patikslinti mūšio vietos lokalizaciją.

Tačiau vietos apžiūra sukėlė ne tik minčių apie mūšio lauko lokalizavimą, bet ir šokiravo tuo, kad XXI a. Latvijoje gali būti taip barbariškai niokojamas kultūros paveldas. Skaityti toliau

Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis (0)

Ziemgala.zygis i piliakalni_simkala.lt

10 201    „Tai per gavėnią atsitiko –
                  Žiemgalius pastebėt pavyko.
                  Rygos jie traukė kryptimi:
                  Norėjo plėšt ją grobdami.
                  Heiligenberge tai žinota
                  Jie siuntė pasiuntinius joti.
                  Žinia į Rygą tuoj atskriejo
                  Ir krašto maršalą įspėjo,
 10 209    Kad Rygą norima naikinti.“   Skaityti toliau

Medvilionių dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą (nuotraukos) (0)

Medvilionių dvaro sodybos fragmentų namas vakariniai ir pietiniai fasadai) | KPC nuotr.

Teisinė apsauga suteikta Medvilionių dvaro sodybos (Joniškio raj.) kompleksui. Žiemgalos krašto lopšiu vadinamą molinį apgriuvusį Medvilionių dvarą Joniškio rajono savivaldybė buvo įtraukusi į griaunamų objektų sąrašą. Sukilus visuomenei, paraginus Kultūros ministerijai  ir Kultūros paveldo departamentui, savivaldybė dvarą išbraukė iš griaunamų sąrašo.

„Šį Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą vertinu kaip galimybę ir pareigą Skaityti toliau

Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose pristatomas leidinys „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (nuotraukos, video) (4)

Knygos viršelio iškarpa

Sausio 27 d. – vasario 2 d. Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose pristatomas ilgai lauktas istorinis leidinys „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (sudarytojas Tomas Baranauskas).

Kupiškyje, Anykščiuose, Rokiškyje knygos pristatymas jau įvyko, dar leidinys bus pristatomas Joniškyje, Biržuose ir Pasvalyje.

Knygą išleido Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“. Skaityti toliau

„Sėlos aktuose“ – seniausia Šiaurės Rytų Lietuvos praeitis (10)

„Sėlos aktų“ viršelis

Sausio 27 d. – vasario 2 d. Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose – Kupiškyje, Anykščiuose, Rokiškyje, Joniškyje, Biržuose ir Pasvalyje – bus pristatyti Sėlos istorijos dokumentai. Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ išleido dokumentų rinkinį „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (sudarytojas Tomas Baranauskas), į kurį įtraukti seniausiai Biržų, Kupiškio, Anykščių, Rokiškio ir Zarasų rajonų praeičiai svarbūs Mindaugo ir vėlesnių laikų dokumentai (iki XIV a.). Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba paraleliai su vertimu į lietuvių kalbą, o taip pat pateikiamos Skaityti toliau

Lietuviai ir latviai kartu kurs filmą apie žiemgalius (7)

Karalius Nameisis | euratlas.net nuotr.

Lietuviai kartu su latviais ketina kurti filmą apie baltų gentį žiemgalius ir jų kunigaikštį Nameisį. Planuojama, kad filme vaidins lietuvių ir latvių aktoriai.

Pasak filmo režisieriaus latvio Aigaro Graubo (Aigars Grauba) svarbiausia filmo tema bus vienybė. A. Graubo nuomone to meto Latvijoje gyvenusios gentys ir jų vadovai nesugebėjo susitarti tarpusavyje, todėl kryžiuočiams pavyko įsitvirtinti jų žemėse.

Pradžioje filmą buvo sumanyta pavadinti „Nameisio žiedas“. Tačiau filmą sutikusi platinti britų kompanija „Kaleidoscope“ pareiškė, kad vardas Nameisis pasaulyje nieko nereiškia. Skaityti toliau

Artėja renginiai pirmojo Žiemgalos padalijimo 760 metinėms paminėti (0)

zemgale_3Gruodžio 6 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ pradeda pristatomuosius projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ renginius, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su istoriniais dokumentais, tiesiogiai susijusiais su Šiaurės Lietuvos regionais, kadaise priklausiusiais istorinei Žiemgalai ir taip pažymėti pirmojo Žiemgalos padalijimo (1254 m.) 760 atminimo metines. Renginiuose bus pristatomi įvairūs Žiemgalos žemių padalijimo aktai ir žemių aprašai, kurių originalai saugomi Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos archyvuose.

Šio projekto dėka, buvo pagamintos kai kurių šių dokumentų reprodukcijos Biržų,

Skaityti toliau

Lietuvoje kuriami „Baltų kelių“ kultūriniai – turistiniai maršrutai (2)

Baltų gentys XII a. | Vikipedijos nuotr.

Baltų kultūra ir tradicijomis paremti turistiniai maršrutai gali tapti puikia galimybe vystyti  visų Lietuvos regionų kultūrą ir ekonomiką, ypač regionuose veikiančias kultūros institucijas. Tai konstatavo į Šiauliuose surengtą seminarą susirinkę dalyviai. Projektą „Baltų keliai“, kurį finansuoja Kultūros ministerija, vykdo tarpvalstybinę kultūrinę, mokslinę veiklą vykdanti asociacija „Baltų centras“.  „Šiuolaikiniai kultūros projektai, vystantys tarpregioninį  ir tarptautinį mobilumą, gali paskatinti ne tik kultūros procesus, bet ir vietos gyventojų verslumą, turizmą,“ – sako projekto vadovė Rūta Stankuvienė. Skaityti toliau

R.Dediala. Šis bei tas apie 1287 metų Garuozos mūšį (3)

Garuozos mūšio inscenizacija Joniškyje

Magistras Vilekinas tarė:
„Žiemgalius nugalėsim
Arba negyvi čia gulėsim“.
– Eiliuotoji Livonijos kronika

Jau tampa tradicija Joniškyje pažymėti paskutinįjį žiemgalių sukilimą ir Garuozos šilo mūšį, kuris įvyko 1287 metų kovo 26 dieną. Prasminga data Žiemgalos istorijai dėl dviejų priežasčių: pirma, tai buvo paskutinis didelis mūšis, kuriame žiemagliai pasiekė pergalę prieš Vokiečių ordino livoniškąją šaką, antra, tai buvo paskutinis pasispardymas žiemgalių istorijoje, nes po šio mūšio nebebuvo rimtesnio pasipriešinimo, ir iki 1290 m. Žiemgala buvo nukariauta. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais (16)

Etninės kultūros globos taryba (EKGT), siekdama etnografinių regionų savitumo išsaugojimo ir šio klausimo suaktualinimo Lietuvoje, nutarė teikti Lietuvos Respublikos Seimui siūlymą 2014-uosius metus paskelbti Etnografinių regionų metais.

Europos Sąjungos regioninėje politikoje viena iš svarbiausių krypčių – regioninio istorinio kultūrinio savitumo išsaugojimas. Tai ypač akcentuoja labiau išvystytos šalys Skaityti toliau

R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė (40)

Andrioli. Lietuvių sugrįžimasVasario 16 d. – ypatinga Lietuvos istorijai data, tačiau suklysite pamanę, jog kalbėsime apie 1918 m. Lietuvos įvykius. Ši diena Lietuvos viduramžių istorijoje žymi kiek nepelnytai užmiršto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio karių pergalę prieš Vokiečių ordino livoniškąją šaką. Taigi šią dieną sukanka lygiai 742 metai nuo 1270 m. vasario 16 d. Karusės mūšio.

1270 m. žiemą Livonijos magistras Otas fon Liauterbergas susidūrė antrą ir paskutinį kartą su Traidenio lietuvių kariauna. Šio susirėmimo pasekmes puikiai iliustruoja Romo Batūros sudaryta didžiausių Ordino pralaimėjimų Rytų Baltijos regione XIII a. lentelė, Skaityti toliau

Rasos su festivaliu „Kilkim Žaibu“ (2)

Kasmetinis festivalis „Kilkim Žaibu“ šiemet kviečia kartu atšvęsti Rasos šventę. Apie festivalio idėjas, skleidžiamas vertybes ir Rasas kalbamės su festivalio organizatoriumi Martynu Mickum.

Kaip kilo žaibų idėja?

Po šitiek metų pirmąsias idėjas sunku beprisiminti. Daug kas pasikeitė, bet esmė išliko. Ir tada, ir dabar tikėjome esant reikalinga tai, ką darėme. Skaityti toliau