Žymos archyvas: ženklai

Lietuvos didikų ženklai pasaulio žemėlapyje. Kur dingo Radvilų lobiai? (0)

Radvilų rūmai Varšuvoje, dabar Lenkijos prezidento rūmai | A. Savin nuotr.

Kokie vaizdiniai pirmiausia iškyla paminėjus Radvilų vardą? Atmintyje greičiausiai matomi legendinės Vilniaus moters Barboros Radvilaitės portretas ar Radvilų rūmų muziejaus sostinėje vaizdai. Visgi šios Lietuvos giminės istoriją geriausiai atskleidžia ne Lietuvoje, bet užsienyje esantys paveldo objektai. Valstybinė kultūros paveldo komisija renka informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje ir šį kartą domisi didikų Radvilų lobiais, išbarstytais po visą pasaulį. Skaityti toliau

P. Bogdan. Tradicinių baltarusių rankšluosčių mitologiniai vaizdiniai (1)

Tradicinis baltarusių rankšluostis. Каlinkavičų r., Baltarusija | satenai.lt nuotr.

Tradicinėje baltarusių kultūroje rankšluosčiai (ručnikai) atlikdavo ritualinę, apotropinę, simbolinę ir estetinę funkcijas. Jie buvo ne tik naudojami kaip interjero puošybos elementai, privaloma nuotakos kraičio dalis ir tradicinės dovanos, bet ir suvokiami kaip tam tikras dvasinės srities nuorodas žymintys ženklai. Pagrindiniai prasminiai dėmenys, kurie buvo į juos įaudžiami, – gynyba nuo bet kokio blogio, gerovės linkėjimas, kreipimasis į žmonėms palankias aukštąsias jėgas, apgynimo ir pagalbos prašymai. Todėl tradicinės tekstilės dirbinių rankšluosčių ornamentai ne tik turėjo dekoratyvų krūvį, bet ir buvo susieti bendravimo su aukštosiomis dievybėmis ir apsaugos paskirtimis. Skaityti toliau

T. Čelkis. Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos (0)

Vilniaus priemiestis Kuprioniškės, „midaus valakas“. 1808 m. brėžinio kopija pagal 1790 m. šaltinį (pirmi riboženkliai supilti 1671 m.) | Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.

XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu su kaimynais suderinti kuo tiksliau pažymėtas ribas. Nuo seno pagal paprotinę teisę (vėliau ir pagal rašytinę) sutarti riboženkliai turėdavo juridinę galią ir šiukštu jų nebuvo galima klastoti. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ N. Kardelis – apie simbolius, ženklus ir religijas (video) (1)

Naglis Kardelis | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Devintoje ciklo laidoje dalyvavo filosofas Naglis Kardelis. Ką reiškia sąvoka „simbolis“ ir kaip ji interpretuojama filosofijoje? Ar žodžiai „simbolis“ ir „ženklas“ reiškia tą patį? Kokia buvo graikų pagonybė? Laidoje pateikiama mokslininko filosofinė vizija apie religijų ateitį Lietuvoje ir kokia yra Pasaulio medžio simbolio prasmė.

Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

V. Švežauskienė. „Lielvardės juosta“ – latvių pasididžiavimas ir neįminta mįslė (nuotraukos) (4)

Lielvardės juosta lietuvostautodaile.lt nuotr.15

Žodžių junginys „Lielvardės juosta“ (Lielvārdes josta) Latvių sąmonėje jau senai tapo samprata, apimančia, įvardijančia nenuginčijamą tradicinės kultūros vertybę. Nežiūrint į tai, kad daugelio Latvijos regionų tautinės juostos pasižymi spalvų bei raštų įvairove, būtent „Lielvardės juosta“ tapo šiuolaikinio mito apie itin seną juostos prigimtį, jos turimą apsauginę funkciją ir ornamente išreikštą ypatingą kosminį kodą, pagrindu. Garsioji „Lielvardės juosta“ ne tik gyvena savo simbolizuotą, nepriklausomą gyvenimą tautinėje sąmonėje, Skaityti toliau

J.R. Palys: Semantiniai ženklai sukuria jaukumo pojūtį mieste (1)

Jurgis Rimvydas Palys | asmeninė nuotr.

Turite savo mylimiausią kirpyklą? Rytą mėgstate pasitikti su kavos puodeliu jaukioje kavinėje esančioje šalia namų? Su draugų kompanija turite lankomiausią vietą? Kiekvieną rytą su šypsena jus sveikina ta pati paštininkė? Pasak architekto Jurgio Rimvydo Palio, būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio smulkūs semantiniai ženklai  suteikia miestui jaukumą ir atpažįstamumą.

„Vietų atpažįstamumas arba semantiniai ženklai yra būtent tai, kas suteikia miestui dvasią. Nors ne visada juos sąmoningai pastebime, bet tai suteikia komfortabilaus gyvenimo pajutimą“, – tokiais žodžiais konferenciją „Darni Kauno miesto plėtra tarpukariu ir dabar“ vykusią Namų idėjų centre „NIC“ pradėjo architektas, urbanistas, Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (51)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: „Laisvės paženklinti“ – maestro R. Dichavičiaus dovana Lietuvai (video) (0)

Alkas.lt nuotr.

Mūsų fotomeno grando Rimanto Dichavičiaus tritomis – „Laisvės paženklinti“, be jokios abejonės, yra epochinis darbas, ženklų kalba pasakojantis mūsų tautos ir minties kelią į politinį ir dvasinį laisvėjimą.

Kartu tai yra įrodymas, kiek daug gali nuveikti vienas žmogus, jei jis susikaupia ir pasiryžta.

Pagaliau, tai yra kelrodis, labai aiškiai rodantis tolesnę kiekvieno lietuvio ėjimo kryptį. Skaityti toliau

G. Žiemys. Ugnies ir vandens ženklai indoeuropiečių pasaulio kūryboje (25)

Toras su stebuklinguoju kūju, galios juosta ir krivūle | kb.dk, Danijos Karališkosios bibliotekos  rankraščio nuotr.

Kai kurių mūsų vartojamų ženklų analizė byloja, kad mes jau esame užmiršę pirminę jų prasmę. Paprastas pavyzdys – raidė T. Jinai turi nuostabią savybę – slaptą ryšį su mūsų senuoju dievu Perkūnu. Kai pabandome sudaryti griausmo ar jam giminingų dievų sąrašą (1), didžioji dauguma vardų prasideda ta pačia raide T. Turbūt tai ne atsitiktinumas:

– Taara, Toora, Tuuri (estų, suomių, karelų) – dangaus ir griausmo dievas;
– Taranis – griausmavaldis keltų mitologijoje;
– Taru – chetų ir chatų griausmo dievas; Skaityti toliau

Seime bus pristatyta paroda „Ar mes išliksim” (0)

z.dargienes kuryba

Gegužės 27 d., trečiadienį, 14 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus atidaryta menininkės Zinaidos Dargienės darbų paroda „Ar mes išliksim“. Parodą atvers Seimo narys, parodos globėjas Vytautas Saulis.

Šios parodos objektas – baltiškoji kultūra ir jos simbolinė interpretacija. „Dvasinio kultūrinio paveldo atgaivinimas – tai savotiškas mūsų ateities garantas. Skaityti toliau

Tekstilininkai atgaivina baltiškuosius ženklus (4)

Rengėjų nuotr.

Tęsdami sumanymą „Kitokia tekstilė“ „Klaipėdos galerijoje“ šalies menininkai pristato parodą „Baltų ženklai tekstilėje“ .

Parodoje – trylikos menininkų, daugiausia – Kauno tekstilininkų kūryba. Darbuose autoriai naudoja ne tik skirtingas medžiagas, bet ir atlikimo techniką – audimo, siūlų vyniojimo ir vieną iš naujausių –skaitmeninę spaudą. Pernai supažindinę parodos lankytojus su „Simbolių kalba šiuolaikinėje tekstilėje“ šiemet menininkai pažvelgė į Baltų ženklus, taip primindami, kad turime turtingą praeitį ir kultūrinį palikimą.
Skaityti toliau

Išleista nauja knyga apie ženklus ir simbolius (31)

Knyga Rasos Ambraziejienės knyga „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ (2014, 380 p.).

Ši knyga – tai pastanga dar kartą pažvelgti į ženklus ir simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, vis dėlto bandant simbolių nesusieti su kurios nors vienos kultūros ar religijos įtaka, tuo parodant jų visuotinumą visose senosiose kultūrose. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai – taškas, ratas, tiesė, kryžius, svastika, trikampis, kvadratas, šešiakampis, bet ir skaičių, spalvų, garsų, stichijų – ugnies, oro, žemės ir vandens – simbolika, laiko samprata, rasties sūkurys bei dieviškoji proporcija. Skaityti toliau

Didės bauda už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės (3)

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-1680(2), kuriomis nutarta griežtinti atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės.

Už šiuos pažeidimus vairuotojams grės bauda nuo 28 iki 86 eurų (nuo 97 iki 297 litų) arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Šiuo metu nustatyta piniginė bauda yra mažesnė – nuo 100 iki 200 litų. Skaityti toliau

Klaipėdoje atidaroma menininko iš Ispanijos J. Navarečio paroda „Baltiški simboliai“ (0)

Jordi NN – parodos autorius | rengėjų nuotr.

Spalio 9 d., ketvirtadienį, 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma  nepaprasta, svečio iš Ispanijos, Jordi NN – Jordžio Navaro Navarečio (Jordi Navarro Navarrete) paroda „Baltiški simboliai“.

Jordi NN kūrybos ir meno žmogus, kurį domina kūrybiniai ir konceptualūs iššūkiai mene, o vienas iš tokių – baltiškieji simboliai. Nuo 2013 m. parodos autorius dalyvauja įvairiuose Baltijos šalių projektuose, Skaityti toliau

A. Anušauskas siūlo nuimti okupantų ženklus (1)

Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas savivaldybėms pasiūlė „nuimti visus okupantų paliktus ženklus, kurie nėra įrašyti į kultūros vertybių registrus“.

„Rugpjūčio 23 dieną minėsime Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Dabartinės Rusijos agresyvios politikos ir stalinizmo balinimo fone manau, kad reikia patiems dar kartą aiškiai apibrėžti, ką darome su okupantų paliktais ženklais, kuriais reabilituojama stalinizmo politika“, – Skaityti toliau

Nauji Naskos slėnio mįslės fragmentai: vėjai atpustė nematytų geoglifų (video) (0)

Virš neidentifikuoto paukščio – į lamą panašaus gyvūno atvaizdas | UNESCO nuotr.

Peru plytinčiame Naskos slėnyje stiprūs vėjai ir smėlio audros atidengė iki šiol nematytų piešinių. Juos pastebėjo virš paslaptingojo slėnio skridęs pilotas.

Atradimo autorius – lėktuvo pilotas Eduardas Heranas Gomezas de la Tore (Eduardo Herrán Gómez de la Torre), skridęs virš El Ingenio slėnio kalvų ir Jumana pampų. Archeologai jau surengė ekspediciją į Naskos slėnį įvertinti naujųjų geoglifų autentiškumą. Skaityti toliau

Garliavoje bus atidaryta paroda „Simbolių kalba šiuolaikinėje tekstilėje“ (0)

Parodos-Simboliu-kalba-siuolaikineje-tekstileje-atidarymas-Garliavoje_imagelargeGegužės 30 d. 16 val. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g.  21, Garliava, Kauno raj.) įvyks keliaujančios tekstilės kūrinių parodos „Simbolių kalba šiuolaikinėje tekstilėje“ atidarymas.

Paroda „Simbolių kalba šiuolaikinėje tekstilėjeorganizuojama projekto „Kitokia tekstilė“ kontekste, kurį nuo 2009 m. kasmet rengia Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Tekstilės sekcija. Pagrindinis projekto tikslas ir misija – skleisti tekstilės meno idėjas Lietuvos Skaityti toliau

Į tarptautinę vaikų folkloro šventę „Baltų raštai“ sugužės pusė tūkstančio dalyvių (7)

BALTU RASTAI 2013 plakatasĮ rugsėjo 20-22 dienomis vyksiančius Tarptautinio vaikų folklore šventės renginius sugužės vaikų folkloro ansambliai, grupės iš visos Lietuvos ir Latvijos, Žiemgalės ir Vidžemės regionų, iš viso apie 500 dalyvių.
Tris dienas prie Kauno tautinės kultūros centro plevėsuos festivaliui sukurta „Baltų raštų“ vėliava, degs nuo Nemuno ir Neries santakoje esančio aukuro įžiebta festivalio ugnis. Šių metų tarptautinis festivalis „Baltų raštai-2013“ skiriamas Tarmių metams ir Lietuvos Sąjūdžio 25-čiui paminėti.

Rugsėjo 20 d., 17 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje šventės atidarymo koncerto „Saulė pina vainikėlį – Saule pina vainadzinu“ metu skambės lietuvių, latvių dainos, instrumentinė muzika, bus „audžiamos“ šokių pynės, o meninėje akcijoje „Baltų ženklai“ vaikai, jaunieji tautodailininkai, tapys senosios protėvių kultūros ženklus. Skaityti toliau

Lietuviai nesupranta ekologiškumą žyminčių gaminių ženklų (0)

ES ekologinio gaminio žymėjimasNors beveik du trečdaliai – 66 procentai – Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems rūpi naudoti ekologiškus gaminius, didelė dalis iš jų neatpažįsta ženklų, kuriais žymimi ekologiškos gamybos  sertifikatą  turintys pramonės gaminiai. Tai atskleidė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai. Šiuo tyrimu buvo siekta išsiaiškinti ES ekologiškos gamybos ženklo (EU Ecolabel) žinomumą Lietuvoje.

Tik 27 procentai tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad turi pakankamai informacijos, kaip atpažinti ekologiškus gaminius. 46 nuošimčiai apklaustųjų gaminio ekologiškumą patvirtinančios informacijos ieško ant gaminio pakuotės, kiti gi klausia pardavėjų patarimo ar sprendžia pagal bendrą gaminio išvaizdą. Skaityti toliau

Seime pristatoma keramikos paroda „Ateities archeologija“ (0)

Keramikė Ona Kreivytė-Naruševičienė | visitneringa.com nuotr.

Spalio 4 d. 15 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje pristatoma keramikos paroda „Ateities archeologija“. Darbai sukurti ,,Harmonijos“ simpoziumų, kur susitinka skirtingų kartų menininkai, išbandomos naujos idėjos, įtvirtinami ankstesni atradimai, metu. Tai kasmetinė keramikos panorama – nesivaikanti efektų, tačiau tiksliai atspindinti dabarties pulsą.

„Vienas iš simpoziumo leitmotyvų – laiko skaičiavimas. Keramiką įprasta sieti su praeitimi, archeologija, senovės civilizacijomis. Bet ne mažiau svarbus ir futuristinis keramikos matmuo. Skaityti toliau