Žymos archyvas: Žemyna

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą. 

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau

Panevėžiečiai gražiai atšventė Perkūno dieną (0)

Panevėžiečiai gražiai atšventė Perkūno dieną | G. Skumbino nuotr.

Ramų ir gražų vasario 2-osios vakarą didelis Panevėžio romuvių būrys susirinko Perkūno šventvietėje, Žaliosios girios medžių apsuptyje, paminėti ir pašlovinti dievaitį Perkūną, paskatinti gamtos prabudimą. Vaidila Laimutis Vasilevičius pakvietė susirinkusiuosius prie aukuro ugnies atlikti apeigą, paaukoti dievams už praėjusius ir ateisiančius metus.

„Padėkojome deivei Gabijai, kad globoja mūsų šeimas, išsakėme jai savo troškimus, o vienas kitam palinkėjimus. Dievui Perkūnui paaukojome akmeninį kirvelį, prieš tai „sudėję“ į jį savo šilumą, dėkingumą. Skaityti toliau

Naisiuose vasaros darbai baigti Žolinių apeigomis (nuotraukos) (0)

Žolinės Naisiuose | V. Šalavėjaus nuotr.

Rugpjūčio 15-osios rytas Naisiuose žadėjo gražią, šiltą ir saulėtą Žolinės šventę. Tačiau po pietų visus susirinkusius į Ugnies aikštę bei ant Alkos kalno išprausė lietus… O po jo – ir vėl saulėta. Senolių išmintis byloja, kad ruduo bus toks, kokia buvo ši diena.

Antrą kartą Naisiuose rengiamoje Žolinės šventėje buvo prisiminta tiek protėvių išmintis, tiek jų kurtos ir iš kartos į kartą perduodamos didžiųjų vasaros darbų pabaigą įprasminančios apeigos. Alkos kalno aukure liepsnojantį laužą apsupo susirinkusieji į derliaus brandumo šventę. Tradiciškai buvo pagerbta ugnis, dėkojama Žemynai už naująjį derlių, linkima brandos, darnos, sveikatos, skalsos… Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų (tiesioginė transliacija, video) (7)

Černobylio elektrinės apylinkių vaizdai |robohub.org nuotr.

Balandžio 26 d. 9 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų“.

Spaudos konferencijojes Z. Vaišvila priminė prieš 30 metų įvykusią Černobylio AE avarija ir valdžios, slėpusios nuo visuomenės šiuos 1986 m. balandžio 26 d. įvykius, požiūrį ir skleistą melą apie šios nelaimės mąstus.

Tuometinę visuotinio melo atmosferą signataras lygino su šiandieninės Lietuvos valdžios propagandą, melu bei nutylėjimais. Skaityti toliau

Busk, Žemyna Žiedkėlėle – artėja pavasario lygiadienis! (0)

Kaziuko mugės eitynėse nešama Kalvelio stovyla | J. Antulio nuotr.

Kovo 19 d. 19.30 val. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į Šventaragio slėnį, šalia Katedros į Pavasario lygiadienio šventę. Valdovų rūmų kaimynystėje, trijų herojų – Poeto, Artojo ir Kareivio – akivaizdoje, visi dalyvaujantys pavasario lygiadienio šventėje, kaip žada šventės rengėjai – sutiks mitinį Kalvį, kalantį saulę, valdovą Perkūną, laidantį į žemę  ugnies kirvukus, išvys atgyjantį gyvybės medį, kuriame gieda paukščiai, nuo kurių giesmės visas Šventaragio slėnis pražysta šviesos žiedais.

Metų ciklas panašus į kelionę, pusiaukelė čia – lygiadienyje, kuris svarbus ne tik Žemei, bet ir šviesos išsiilgusiam žmogui. Pavasario lygiadienis yra žemės kūrinijos šventė, jos gyvastingumo galios pažadinimo metas. Skaityti toliau

Šiandien minima Duonos diena (2)

intangibleoven.com nuotr.

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką). Skaityti toliau

Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video) (1)

Romuvos stovykla 2012 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šią vasarą, kaip ir kasmet, rugpjūčio 10-16 dienomis Lietuvos Ramuvų Sąjunga Dvarciškių kaime (Švenčionių r.) surengs jaunimui skirtą etnokultūrinę vasaros stovykla. Šį kartą stovyklos skiriama – Švenčionijai .

„Švenčionija – tai visa tai, kas mus supa – visas Švenčionių kraštas su jo šventvietėmis, pilkapiais ir piliakalniais, su šventąją Lietuvos žeme, su stipriu protėvių dainų, giesmių ir sakmių palikimu, su senaisiais protėvių papročiais.

Stovykloje bus skaitomos paskaitos apie rytų aukštaičių – Švenčionių, Adutiškio, Skaityti toliau

Sirvėdos regioniniame parke galima pasivaikščioti Baltų mitologiniu taku (0)

VSTT nuotr.

Atvykusius į Sirvėtos regioninį parką, direkcija nuo gruodžio 11 dienos pakvies aplankyti naujai įrengtą pažintinį gamtos taką, kurio tema – baltų mitologija. Einant taku galima bus pamatyti 17 skulptūrų, kuriose pavaizduotos senosios baltų dievybės – Perkūnas, Žemyna, Medeina ir kt. Ypatingas dėmesys skirtas baltų pasaulėžiūrai į gamtą. Skulptūras kūrė žinomi Lietuvos menininkai.

Pasivaikščioti pažintiniu taku bus kviečiama tiesiai iš Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro ekspozicijos, kurios tema irgi mitologinė.  Skaityti toliau

Sirvėtos pažintiniame take įsikūrė baltų dievų simboliai (2)

Sirvėtos regioninio parko direkcijos nuotr.

Sirvėtos regioniniame parke baigiamas įrengti naujas pažintinis takas, kuriuo vaikštant galima bus sužinoti apie baltų mitologiją. Pasivaikščioti pažintiniu taku bus kviečiama tiesiai iš lankytojų centro ekspozicijos, kurios tema irgi  – „Mitologija“.  Šis kraštas garsėja legendomis, beveik apie kiekvieną įdomesnį medį, kalvą ar ežerą yra sukurta mitų…

Sirvėtos regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Pavel Trusov papasakojo, Skaityti toliau

Ramuvos stovykloje bus švenčiamos ir Žolinės (programa) (0)

Žolinės Dvarciškiuose | V.Leko nuotr.

Rugpjūčio 11 d. prasidėjo Romuvos stovykla.

Kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos rengiama stovykla vėl kviečia į nuostabų gamtos ir senovės dvasios kampelį – Dvarciškius (Švenčionių rajonas). Šiais metais stovykla vyks įprastu metu, rugpjūčio vidury – 11-17 dienomis, lydima Žolinės šventės ir Deivei Žemynai skirtų apeigų.

Stovyklos tema – „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“ leis plačiau ir giliau pažvelgti į mūsų dvasinį paveldą, pasidomėti ugnies gerbimo tradicijomis baltų kraštuose. Tai padaryti padės patyrę baltų kultūros tyrinėtojai, kurie Skaityti toliau

Kviečia Ramuvos stovykla „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“ (nuotraukos) (15)

Ramuvos stovykla | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 11–17 dienomis Dvarciškiuose, Švenčionių rajone kaip ir kasmet vyks tradicinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla. Šiemet jos tema bus „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“.

Stovyklos dalyviai visą savaitę praleis nuostabiame gamtos ir senovės dvasios kampelyje – etnografiniame Dvarciškių kaime gilindamiesi į baltų pasaulėžiūrą, protėvių dvasinį paveldą, ugnies gerbimo tradicijas baltų kraštuose. Tai padaryti padės patyrę paskaitininkai. Pageidaujantys galės išmokti įžiebti ugnį senoviniu būdu, naudojant titnagą. Skaityti toliau

Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video) (26)

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje jau aštuonioliktą kartą buvo atšvęsta pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Daugiau nei pusė tūkstančio senojo baltų tikėjimo puoselėtojų mūsų protėvių papročiu dvi dienas šventė didįjį gyvybės atsigavimo vyksmą.

Pirmąją šventės dieną visi tvarkė šventimo vietos aplinką, pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės šventinius Jorės vartus, šventvietės stulpus ir aukurus. Skaityti toliau

Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas) (9)

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 26–27 dienomis, Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai jau 18-tą kartą švęs pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Balandžio 26 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės vietą. Po Talkos visi sugužės į kaimišką Kulionių pirtį, kurioje pasitelkę pirmaprades gamtos galias – ugnį, vandenį, orą, akmenį, garą ir beržines vantas sustiprins savo jėgas. Skaityti toliau

„Kūlgrinda“ ir Donis pristato deivei Žemynai skirtą plokštelę (video) (8)

„Giesmės Žemynai“

Kovo 22 d. 17 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, įėjimas per archeologijos ekspoziciją) bus pristatyta nauja Kūlgrindos ir Donio kompaktinė plokštelė „Giesmės Žemynai“. Pristatyme kalbės mitologijos tyrinėtojai dr. Dainius Razauskas ir dr. Nijolė Laurinkienė. Plokštelėje skambančios dainos – tai senovinės ir atkurtos melodijos, padėsiančios geriau suvokti religinį mūsų protėvių pasaulį, nepakartojamą senovės lietuvių dainavimo paprotį.

Plokštelėje „Giesmės Žemynai“ skamba senosios sutartinės, savaip perteikiamos iš protėvių paveldėtos lietuvių liaudies dainos ir maldelės Žemynai. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Aistuva (4)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Gyvenimas – tai galimybė busti. Mes atsibundame lietuviais, nes būties prasmė reiškiasi pavidalais ir atskirybe. Tik mirtis gali panaikinti atskirybę. Tačiau mirtis yra tik gyvybės vingis. Gyvybė yra amžina. Mūsų tauta taip pat amžina.

Aistuva – tai milžiniška šalis: gali eiti devynis kartus po tris dienas ir naktis per ošiančius miškus, neprieisi krašto.  Tyvuliuoja  ežerai tarpumiškėse, plaukia susimąsčiusios upės, žaliuoja laukai, vilnija  javai. Skaityti toliau

Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos) (5)

Ramuvos stovykla 2013 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ramuva jau pradėjo pasirengimą kitų metų stovyklai kurios tema „Amžinoji ugnis baltų žemėse“. Šią stovyklą ketinama surengti 2014 metų rugpjūčio 11 – 17 dienomis jau įprasta tapusioje ir daugelio pamėgtoje vietoje Dvarciškių kaime, Švenčionių rajone.

Šiemet Dvarciškiuose vykusi enokultūros stovyklą „Mes ir tarmės“ buvo skirta Lietuvos tarmėms. Paskaitas apie tarmes ir mūsų tautos dvasinį paveldą stovykloje skaitė žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas. Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Vėlių deivė Veliona (32)

Deivė Veliuona, Veliuonoje, Jurbarko r. (skulptorius Erikas Daugulis) | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Senovės lietuvių deivė Veliona (Vielona) – viena iš mitinių vėlių globėjų. Ji buvo paminėta apie 1582 m. Jono Lasickio, kuris ją pristatė kaip vėlių dievą: Vielona Deus animarum (BRMŠ II:582, 595). Šis „dievas“ istoriko buvo siejamas su mirusiųjų maitinimo papročiu: „Veliona – vėlių dievas“ (Vielona), kuriam aukojamos aukos, kai maitinami mirusieji. Jiems paprastai duodama kepintų paplotėlių, patrupinus keturiose vietose, priešpriešiais. Tie paplotėliai vadinami Sikies Vielonia pemixlos (BRMŠ II: 582, 595). Matyt, XVI a. Žemaitijoje dar galėjo būti praktikuojamas šitoks ritualas. Skaityti toliau

„Kūlgrinda“ rengia naują kompaktinę plokštelę – „Giesmės Žemynai“ (audio) (6)

„Kūlgrindos“ vadovė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ nuosekliai žengia baltų dievams skirtų giesmių leidybos keliu. Pastaruoju metu „Kūlgrinda“ įrašinėja dar vieną kompaktinę plokštelė skirtą deivei Žemynai. Apie jos leidybą Alkas.lt kalbasi su „Kūlgrindos“ vadove Inija Trinkūniene.

Alkas: Apeigų grupė  „Kūlgrinda“ gyvuoja jau daugiau nei dvidešimt metų, yra garsi savo muzikine kūryba. Esate išleidę ne vieną kompaktinę plokštelę. Girdėjome, kad įrašinėjate naują. Kokia ji, apie ką? Skaityti toliau

Kinų karpinių meistrė Jang Džihong kviečia į paroda (0)

Jang Džihong karpinys „Šamanė“

Balandžio 5 d., penktadienis, 15 val. Kauno tautinės kultūros centre ( A.Jakšto g. 18).
Kinų karpinių meistrės Jang Džihong (Yang Zhihong) karpinių parodos atidarymas.

Autorė pristatys Kinijos karpinių meno senąją tradiciją, unikalią šamanistinę kultūrą, gyvai rodys, kaip kuriami paveikslai. Dalyvaus parodos autorė Jang Džihong, Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė Vang Liing (Wang Liying), dėstytoja Sing Janbing (Xing Yanbing), projektų vadovė Vilma Šniukštaitė. Įėjimas nemokamas.

Kauno tautinės kultūros centras kartu su Vilniaus universiteto Konfucijaus institutu labai džiaugiasi galėdami pristatyti unikalių Šiaurės rytų Kinijos šamanistinių karpinių parodą ir jos kūrėją meistrę Jang Džihong. Skaityti toliau

Anglijos lietuvių Romuva kviečia į Rasos šventę Londone (0)

Birželio 16–17 d. Anglijoje lietuvių Romuva Epingo miške surengs Rasos šventę! Nuo 14 iki 18 val. vyks pasiruošimas šventei. Bus tvarkoma šventės vietą: statomas apeiginis aukuras, sukrautas šventinis laužas, pinami vainikai ir gėlių girliandos, įrengti šventiniai vartai.

Šventinę talką romuviai laiko neatsiejama šventės dalimi. Talkininkaujant bus mokomasi sutartinių, giesmių ir liaudies dainų, šventės dalyviai susipažins vieni su kitais.

Šventinės apeigos bus pradėtos 19 val. Bus dainuojamos apeiginės Rasos šventės giesmės Skaityti toliau

I.Bieliauskienė. Motinos archetipas ir kompleksas (2)

Ieva Bieliauskienė | asmeninė nuotr.

Pradžioje norėčiau paprašyti, kad mintimis grįžtumėte į savo vaikystę ir rastumėte ryškiausią prisiminimą, susijusį su savo mama. Koks prisiminimas iškilo? Kokius jausmus jis sužadino – šiltus, malonius, ar, atvirkščiai, skaudžius?

Kai kurie turbūt prisiminėte mamą, ruošiančią vakarienę ir raginančią valgyti, kiti – slaugančią jus sergančius ar guodžiančią skaudžiai užsigavus, o dar kiti – barančią ar priekaištaujančią dėl nesutvarkyto kambario, blogo pažymio ar negebėjimo suprasti, kokia ji pavargusi. Nors gali pasirodyti, kad tai, koks prisiminimas iškilo, lemia tik atsitiktinumas, iš tiesų reikšmingiausių prisiminimų turinys labai susijęs su tuo, kaip jaučiamės kasdieniame savo gyvenime, Skaityti toliau

Krivis Jaunius: Velykos – Vėlių ir Visų Dievų šventė (audio) (29)

Vaidila | R.Pakerio ir G.Steiblio nuotr.

Lietuvių pavasario švenčių ciklas turtingas papročiais, dauguma jų pasiekė mus kaip gyvoji tradicija – mūsų senelių, prosenelių giesmėmis, žodžiais ir apeiginiais veiksmais.

Todėl artėjant Velykoms, kviesčiau paminėti ir atšvęsti jas pagal protėvių papročius.

Pradžioje  keletas pastebėjimų apie žodžio „Velykos“ prasmę. Velykų vardas lietuvių tradicijose siejasi su Vėlių vardu. Kaip tik tuo metu nuo amžių buvo švenčiamos pavasarinės Vėlinės, vadintos „Vėlių Velykomis“. Jos prasideda Didįjį arba Žaliąjį ketvirtadienį  ir tęsiasi iki sekmadienio. Tai mums primena išlikę protėvių vėlių gerbimo papročiai. Skaityti toliau

Senosios pavasario šventės aidai – Verbų sekmadienis (2)

Verba | efoto.lt, Broniaus nuotr.

Balandžio 1 diena – Verbų (palmių) sekmadienis. Kalbininko Kazimiero Būgos nuomone, žodis verba, giminingas lietuviškiems žodžiams „virbas“, „virbalas“. Manoma, kad ši šventė kilusi iš senosios baltiškos pavasario šventės.

Nutirpus sniegui ir pradėjus dygti žolytei, balandžio pabaigoje žemdirbiai švęsdavo pavasario atėjimo šventę, kurios metu garbindavo žemės deivę Žemyną – Žiedeklę. Šią šventę katalikų bažnyčia susiejo su Šv. Velykomis. Tai kilnojama šventė. Nicos bažnytinis susirinkimas VIII a. nusprendė Velykas švęsti praėjus 14 dienų nuo pavasario pradžios, t.y. pirmą sekmadienį po vasarinio mėnulio pilnaties. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (33)

Šiandien gana populiaru įvariomis moralinėmis temomis kalbant, kai kalba pasisuka ir apie religijas, panarstyti statistiką, ją supriešinti su realybe. Turbūt kiekvienas esame girdėję, galbūt ir patys ne kartą sakę, kad Lietuvoje daugiausia krikščionių, nors krikščionimis daug kas save linkę vadinti ir apklausose tokiais užsirašyti, tačiau realybėje mažai lietuvių vaikšto į bažnyčią ir nuoširdžiai išpažįsta (krikščionišką) religiją. Aš šio teiginio nebandysiu Skaityti toliau

Jorės šventė Londone (video) (4)

Jorės ugnis

Šiais metais Londono gyventojus džiugina ankstyvas šiltas pavasaris. Jau daugiau nei savaitę saulutė dosniai skleidžia šilumą ir šviesą, kartais užkaitindama net iki 25 laipsnių šilumos.

Visur sklinda skambūs paukštelių čiulbesiai, svaiginantis nupjautos šviežios žolės kvapas, margaisiais žiedeliais ir jaunučiais žalsvais lapeliais išsipuošusių medelių svaigūs aromatai…

Nubudusi gamta primena gegužės mėnesį Lietuvoje. Nepaprastai vasarišką balandžio 23 Velykų dieną susirinko nemažas būrys žmonių švęsti pirmosios žalumos šventės – Jorės.  Skaityti toliau