Skelbiamuose apleistos žemės ūkio paskirties žemės sklypų duomenyse –
labiausiai „apleistas“ yra Vilniaus rajonas.
Registrų centro duomenimis, iš viso Lietuvoje 2018 metais užfiksuota beveik 68,7 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Jie dengia virš 41,5 tūkst. ha ir sudaro apie 0,72 proc. viso šalies ploto.
Palyginimui, 2013 m. buvo užfiksuoti 128 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų Skaityti toliau
Lapkričio 23 d. Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma perteklinių ir neproporcingais pripažintų profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams.
Įstatymo pataisos buvo parengtos siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos (EK) pradėtą pažeidimo procedūrą dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančių nuostatų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, Skaityti toliau
Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys privačios žemės, žino, kad iki lapkričio 15 d. turi sumokėti žemės mokestį. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) duomenimis, šiemet beveik visų šalies savivaldybių žemės savininkai turėtų sumokėti mažesnius žemės mokesčius už žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Prieš ketverius metus pakeista šio mokesčio apskaičiavimo tvarka siekta ne jį padidinti, bet užtikrinti racionalų žemės naudojimą. Akivaizdu, kad tai duoda rezultatų – apleistų žemių plotai kasmet mažėja. Skaityti toliau
Žemės ūkio ministerijos pavedimu Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė individualių gyvenamųjų namų statybai sklypus iki 1993 m. gavusių, bet apie juos pamiršusių asmenų paiešką.
NŽT Vilniaus miesto teritorinis skyrius yra surinkęs informaciją apie „pamirštus“ žemės sklypus individualių gyvenamųjų namų rajonuose Vilniuje. Žemėtvarkininkai suskaičiavo 114 tokių sklypų keturiose vietovėse – Pagiriuose, Trakų Vokėje, Tarandėje ir Grigaičiuose. Skaityti toliau
Žemės ūkio ministrė susitiko su Susiekimo ministerijos bei „Rail Baltica“ atstovais aptarti ūkininkams rūpimų klausimu, susijusių su ypatingos valstybinės svarbos Europinio standarto geležinkelio linijos ,,Rail Baltica“ projektu.
Lietuva dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica“, kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, sujungsianti Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Skaityti toliau
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama smulkiesiems ūkiams, ieškantiems nišos besikeičiančiame pasaulyje. Lietuvoje yra apie 100 tūkst. smulkiųjų ūkių. Pasak pačių žemdirbių, toks ūkininkavimas – tai gyvenimo būdas, neatsiejamas nuo šeimos istorijos, iš kartos į kartą perduodamos žemės.
Žemės ūkio pagrindas
Per du dešimtmečius daugelyje ES šalių šeimos smulkiųjų ūkių skaičius sumažėjo. Priežastys aiškios – didėjantis gamybos našumas ir konkurencija. Mažesni ūkiai, norėdami išlikti ir konkuruoti su didesniais, priima sprendimą plėstis, deja, taip prarasdami savo išskirtinumą ir tradicijų tąsą. Paprastai mažuosius ūkius valdo šeimos nariai. Skaityti toliau
Nors žiema dar nesibaigė, tačiau Vakarų Lietuvoje, Nemuno žemupyje, jau rūko pirmieji šiemetiniai žolės gaisrai. Pasak gamtininkų, Pagėgių savivaldybės teritorijoje išdegusiose pievose neabejotinai žuvo pirmieji atvesti kiškučiai.
Degindami pernykštę augaliją, savo pievas ir laukus kasmet bando „tvarkyti“ gamtos netausojantys žmonės. Toks ją niokojantis „tvarkymo“ būdas yra prigijęs ne visoje šalyje – kai kuriuose regionuose istoriškai jis siejamas su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu. Skaityti toliau
Vis netyla prof. Vytauto Landsbergio skandalingos kalbos pasakytos Vasario16-tosios progą vertinimai. Alkas.lt redakcija gauna daug šia kalba pasipiktinusių skaitytojų laiškų. Skelbiame vieną iš šių laiškų atkeliavusių į redakciją iš Punsko.
Kas aptemdė nuotaiką stovinčio prie Signatarų namų balkonėlio Vilniuje šių metų Vasario 16-tosios iškilmėse? Važiavau daugiau kaip 200 km pastovėti ties ta vieta, iš kurios jau beveik prieš šimtą metų mūsų tautos patriarchai skelbė Lietuvos Tarybos priimtą Nepriklausomybės Aktą. Seniai tų žmonių kaulai dūli. Bet atminimo amžiai nepalietę. Jų skaisti dvasia sklandė tą dieną virš to pačio balkono ir plaikstėsi po tą pačią gatvę. Skaityti toliau
