Žymos archyvas: žemės gražinimas

Seime vyks diskusija „Ar 2017-ieji – paskutinieji nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo metai?“ (0)

zemes sklypai.zum.lt

Kovo 22 d., trečiadienį, 14 val. Seimo Kaimo reikalų komitetas surengs susitikimą su Žurnalistų agroklubo prie Seimo Kaimo reikalų komiteto ir regioninės spaudos atstovais „Ar 2017-ieji – paskutinieji nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo metai?“

Renginys vyks Baltijos Asamblėjos salėje (Seimo III r.). Skaityti toliau

Vyriausybė spartina žemės grąžinimą miestų teritorijose (0)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekdama paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą miestų teritorijose, Vyriausybė įvardijo galutinius terminus, iki kada savivaldybių administracijos turi nustatyti teritorijas, suprojektuoti bei patvirtinti naujas žemės sklypų valdas.

„Šiandien Žemės reformos įstatyme nustatome griežtus ir galutinius terminus. Jie anksčiau buvo nukėlinėjami kelis kartus, tačiau reikalai nepaspartėjo. Didžiausia problema, stabdanti spartesnį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą – vangus naujų žemės sklypų projektavimas“, – teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 28 d. Vilniaus savivaldybėje įvyko Europos žmogaus teisių fondo surengta tarptautinė konferencija „Tautinių mažumų teisės ir lūkesčiai Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės kontekste“, skirta aptarti tautinių mažumų teisių problematikai Lietuvoje.

Minėtas fondas buvo įkurtas 2010 metais Vilniuje, kaip „atsakas į žmogaus teisių bei tautinių mažumų teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus Lietuvoje“. Toks veiklos diskursas, matyt, verčia nuolat ieškoti tų pažeidimų ir piktnaudžiavimų, o jeigu jų neįmanoma surasti, tai pačiam fondui arba jam artimiems asmenims juos sugalvoti.  Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau

Kokių pokyčių sulauksime – realių ar tariamų? (7)

LLRA organizuotas mitingas prieš Švietimo įstatymo pataisas, kad tautinių mažumų mokyklose daugiau dalykų būtų dėstoma valstybine kalba | J.Česnavičiaus nuotr.

„Vorutos“ pokalbis su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu Gediminu Paviržiu apie viešojoje erdvėje girdimus pamąstymus dėl galimų prolenkiškos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklos pokyčių, šiai partijai tapus koalicine šalį valdančioje LR Seimo daugumoje.

LLRA partija tapo valdančiąja, ji įeina į koalicinę daugumą LR Seime, turi atstovų šalies vykdomojoje valdžioje. Anksčiau neretai ši partija turėdavo priekaištų šalies valdžiai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Kaip Jums atrodo, ar keisis LLRA pozicija šiuo klausimu? Skaityti toliau

Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau (5)

Živilė Makauskienė | propatria.lt nuotr.

Bendra lietuvių ir lenkų istorija suteikia Lietuvos lenkams ypatingą statusą, o Lenkijai – teisę kitaip nei kitas šalis traktuoti savo šiaurės kaimynę.Toks įspūdis gali kilti stebint, kas vyksta dvišaliuose santykiuose.

Prezidentui Bronislavui Komorovskiui (Bronisław Komorowski) nuvykus su vizitu į Vilnių (ir Šalčininkus) Vasario 16-osios proga viename Lenkijos televizijos kanale Varšuvos universiteto profesorius dėstė, kaip Lietuvoje skriaudžiami lenkai: esą, jie buvo išskirti iš žemės grąžinimo proceso, o lenkų žemę užgrobė lietuviai politikai, kad kas antras Vilnijos lenkas Antrojo pasaulinio karo metais žuvo nuo lietuvių rankos, kad lenkų kalba išstumiama iš bažnyčios ir kad lenkiškos mokyklos atsidūrė ties išlikimo riba. Skaityti toliau