Žymos archyvas: žemės drebėjimai

„Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? | LRT.lt nuotr.

Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?

Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau

Žemės plutos virpesiai jaučiami ir Lietuvoje (0)

skruzdeles_Daivos V.foto

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nuolat analizuoja šalies seisminių stebėjimų stočių duomenis ir kiekvieną mėnesį aptinka ir lokalizuoja po kelias dešimtis seisminių įvykių. Pavyzdžiui, pernai nustatyti net 962 tokie įvykiai. Daugumos jų (806) epicentrai buvo toliau kaip už 2,2 tūkst. km, 74 – toliau kaip už 800 km ir 82 – arčiau kaip už 800 km.

„Nors dėl geologinės sąrangos ypatumų ir didžiulio nuotolio iki aktyvių tektoninių sričių Lietuva seisminiu požiūriu laikoma palyginti saugia, bet negalime būti tikri, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės žemės plutos tektoniniai lūžiai. Skaityti toliau

Šiurpi tiesa apie skalūnus: Kalifornija jau nebe JAV žemės drebėjimų sostinė (2)

JAV zemes drebejimu zemelapiss_twiter.com.lt

Naujausi tyrimai konstatuoja: Kalifornija jau nebe Amerikos žemės drebėjimų sostinė ir netgi Aliaska užleido šį titulą visai netikėtam konkurentui.
Naująja sostine tapo Oklahoma, nors iki 2009 metų ši valstija net neegzistavo Jungtinių valstijų Geologijos stebėjimų statistikos žemėlapyje.

Remiantis CIR (The Center for Investigative Reporting) studija, 2014 metais Oklahomos valstijoje užregistruota tris kartus daugiau žemės drebėjimų nei Kalifornijoje, ji stipriai pirmauja jau ir 2015-aisiais. JAV geologijos tarnybos duomenimis, Skaityti toliau

Paminėtos 1988 metų Armėnijos žemės drebėjimo aukos (0)

Giumri sugriautas namas. „Wikipedia“ nuotr.

Prieš 25 metus gruodžio 7 dieną 7,2 balo stiprumo žemės drebėjimas  sukrėtė Armėnijos šiaurės vakarus.

Buvo visiškai sugriautas Spitako miestas ir 58 kaimai, iš dalies sugriauti Stepanavano, Giumri (buvęs Leninakano), Vanadzoro (Kirovakano) miestai ir dar apie 400 gyvenviečių. Žuvo apie 25 tūkst. žmonių, 19 tūkst. sužeista, daugiau nei pusė milijono neteko pastogės iš kurių dalis dar ir šiandien gyvena laikinuose pastatuose. Keli tūkstančiai be pastogės likusių armėnų buvo priglausti Lietuvoje. Skaityti toliau

Du stiprūs žemės drebėjimai smogė šiaurės vakarų Iranui (video) (0)

Žemės drebėjimas Irane | Irano TV stop kadras

Rugpjūčio 11 d. šiaurės vakarų Irane vienas po kito įvyko du galingi žemės drebėjimai. Pranešama, kad žuvo mažiausiai 250 žmonių, o sužeistųjų priskaičiuojama per 2000. Yra nutrūkęs telefoninis ryšys su daugeliu krašto kaimų, ir tai apsunkina nelaimės padarnių mąsto nustatymą ir gelbėjimo darbus.

Nustatyta, kad žemės drebėjimų židiniai yra netoli nuo Tabrizo ir Aharo miestų.

Pagal JAV Geologijos tarnybos duomenis žemės drebėjimų stiprumas siekė 6,4 ir 6,3 balo. Skaityti toliau

Netekome akustinių paviršinių išilginių bangų atradėjos Liucijos Sereikaitės-Juozonienės (1926-2011) (1)

Liucija Sereikaitė-Juozonienė

Netekome atradėjos, išradėjos Liucijos Sereikaitės-Juozonienės (1926 07 06 – 2011 07 21). Ji yra padariusi atradimą ir 78 išradimus. Lietuvoje iš viso yra padaryti tik trys atradimai. Dar 1972-ais metais dirbdama mokslo darbuotoja Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Prof. K.Baršausko probleminėje ultragarso laboratorijoje, ji atrado naują fizikinį reiškinį, pavadindama jį paviršinėmis išilginėmis bangomis, pasaulyje dažnai vadinamomis ir šliaužiančiomis, o Lietuvoje neretai Juozonienės bangomis.

Atradimai visose pasaulio valstybėse, išskyrus Sovietų Sąjungą (dab. Rusiją), Čekoslovakiją (dab. Čekiją) ir Mongoliją, nėra registruojami. Jie dažniausiai vadinami atradėjų vardais, pavyzdžiui, labai artimos paviršinėms išilginėms bangoms kito tipo (paviršinės skersinės bangos) vadinamos jų atradėjo lordo Reilėjaus bangomis. Skaityti toliau