Žymos archyvas: Žemė

R. Gudaitis. Plauko odisėja (2)

Alkas.lt koliažas

Sirijaus žvaigždėje tenykščiai žmonės labai susirūpino auksaburniais, bitei sparnus mezgančiais, burnų aušintojais, visažiniais, kurių niekados nestigo Žemėje prieš visus demokratinius rinkimus ir jiems pasibaigus. Ir štai – pagal daugiamečius stebėjimus iš Sirijaus – Žemės planetoje šios kategorijos žmonių labai sumažėjo pastaraisiais metais, ir tai turės katastrofiškų pasekmių Žemei, na ir Sirijui, kuris be gerų Žemės dalykų nėra Sirijus, tik kažkokia žvaigždinė karikatūra. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė nesveiką poną (1)

pixabay.com nuotr.

Buvo toks ponas nesveikas. Jis, būdavo, vis važinėja pas daktarus sveikatos ieškodams ir niekur jis, būdavo, sveikatos neranda. Ale vieną metą vasaros laike važuoja jis in šiltus vandenis.

Pakelėje užvažiau pas vieną savo pažįstamą poną. Klausia anas pons:
– Kas tau yr?

Sako:
– Aš nieko negaliu valgyt ir važuosu ten ir ten in šiltus vandenis.

Anas ponas sako:
– Nevažuok ten, šįmet ten negerai, važuok šičion, čia viskas ir geriau, ir geresni daktarai. Aš tau duosu adrisą tenai, ir tau bus labai gerai. Skaityti toliau

J. Stasinas. Žemė ir pavasaris (3)

Juozas Stasinas | asmeninė nuotr.

Žemė ir pavasaris

Žemė ir Pavasaris – tik du trumpučiai žodžiai, o kokie jie mums prasmingi, šilti ir reikšmingi. Žmonių išmintis sako, kad kiekvienas žmogus kojomis ir rankomis turi nuolat jausti žemę, o pavasarį – širdimi ir jausmais. Tai nieko nuostabaus, nes:

Žemė – tai gimtieji namai, kuriuose regiu motiną, dedančią ant stalo ką tik iškeptą ruginę duoną, ir tėvą, grublėtomis rankomis ją pjaustantį; Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kodėl Lietuvoje yra metų laikai? (video) (4)

„Mokslo sriuba”: Kodėl Lietuvoje yra metų laikai? | LRT nuotr.

Šiuo metu švenčiame žiemos šventes. Bet Kūčios yra ypatingos ir astronominiu požiūriu – Lietuvoje ilgesnės nakties metuose nebūna.

Žiemos mėnesiai, su ilgomis naktimis, į Lietuvą atneša ir šalčius. Nors Saulę matome kaip niekada arti horizonto ir savo namų, šilumos ji stokoja. Tokie skirtingi sezonai nėra būdingi visoms planetoms. Žemėje jie yra išties ryškūs, tačiau ne pražūtingi. Skaityti toliau

O. Voverienė. Gamtojautos ugdymas šeimoje ir mokykloje (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

…Senovės lietuviai buvo išvien su saule, Su mėnuliu, medžiais visais augalėliais. Ne gamtos garbintojai…. Jie buvo kartu, išvien su gamta…. Jonas Mekas. „Laiškai iš niekur“.

Malonu prisiliesti prie knygos išleistos savanoriškais pagrindais moterų organizacijos.

Vienoje iš konferencijų „Moterys ir politika“, kasmet, (jau šešiolikti metai) vykstančių Palangoje Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) narė  prof. Dalia Brazauskienė padovanojo jos kartu su Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininku Rimantu Braziuliu sudarytą knygą „Gamtojautos ugdymas šeimoje ir mokykloje“ (K., 2005). Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? | LRT nuotr.

Atrodytų – kasdieniniai Mėnulio sukeliami potvyniai ir atoslūgiai nedaro nieko ypatingo, na, nebent nuplauna kokią valtelę… Tačiau būtent tokie nekalti pokyčiai ir formavo gyvybės evoliuciją mūsų planetoje. Juk visuma susideda iš smulkmenų.

Kaip mėnulis prisideda tiek prie gyvojo, tiek ir prie kultūrinio žmonijos pasaulio formavimo, kviečiame pamatyti paskutinėje šio sezono astronomijos rubrikoje. Skaityti toliau

Seimas nutarė – anglies dioksido nebus galima laidoti žemės gelmėse (0)

Žemė | zum.lt nuotr.

Spalio 15 d. Seimas priėmė Žemės gelmių įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-1787(2) ES), kuriomis siekiama įtvirtinti aiškius žemės gelmių valdymo, naudojimo, priežiūros ir kontrolės organizavimo teisinius pagrindus, užtikrinti atitiktį ES teisės aktams. Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 20 parlamentarų.

Pasak naujų nuostatų iniciatorių, šiuo metu galiojantis leidimų tirti žemės gelmes, naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo reglamentavimas nėra pakankamas ir išsamus.

Skaityti toliau

Klaipėdoje rengiama paroda „Moterys mėnulyje“ (0)

Klaipedoje vyks paroda „Moterys mėnulyje“ | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 6 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma Šiuolaikinio meno mėnesiui skirta paroda „Moterys mėnulyje“, kuratorės – Denise Ackerl ir Laima Kreivytė.

2019 m. sukako 50 metų, kai žmogus išsilaipino Mėnulyje. Nuo 1969 m. iki 1972 m., kai programa buvo nutraukta, Mėnulio misijose dalyvavo 18 vyrų. Nors misijai buvo ruošiamos ir 13 moterų, jos „nespėjo“. Skaityti toliau

Menininkė sukūrė aprangą perteikiančią prigimtinės kultūros svarbą šiandien (1)

Vilmos Marės veltinio dirbinių paroda | rengėjų nuotr.

Nuo liepos 31 d. Vilniaus lankytojų centre (Antakalnio g. 25) veikia  Vilmos Marės veltinių bareljefų paroda „Gyvybę saugantis mitas“.

Menininkė Vilma Marė yra įkūrusi „Vilma Marė. Baltic style“ ženklu pavadintą aprangos stilių, taip pat ji siuva menines kompozicijas iš vilnos veltinio, kurios pasakoja apie prigimtinės kultūros svarbą šiandien.

Po ilgų šimtmečių krikščionybės kolonizavimo politikos pasaulis pagaliau pripažįsta prigimtinių kultūrų vertybes, kurios religingai saugo aplinką ir vaduoja Žemę iš ekologinės katastrofos. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Mito‘morfozės“ (0)

Kviečia paroda „Mito'morfozės“ | vstt.lt nuotr.

Žagarės regioninio parko lankytojų centre eksponuojama nauja Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus paroda „Mito‘morfozės“ – pagal Mato Slančiausko ir jo bendražygių surinktos tautosakos motyvus sukurtos nuotraukos. Sumanymo autorė Simona Jonkutė ir fotografas Darius Šulčius.

Kaip parodą pristato Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, „dvi nepalaužiamos stichijos – Žemė ir Vanduo, formavo mūsų pasaulio reljefą. Atskiros, bet kartu ir neatsiejamos, egzistavusios visą amžiną laiką nuo pirmojo visa ko atsiradimo. Skaityti toliau

Prisijunk prie iššūkio „Vasara be plastiko“! (0)

Vienkartinisplastikas | ztl.lt nuotr.

Ryte įprasta nusiprausti, išsivalyti dantis, papusryčiauti ir kvapnia kava pradėti dieną. Per atostogas stengiamės patirti naujų įspūdžių, pramogauti, gerai leisti laiką su šeima ar draugais ir, žinoma, skaniai pavalgyti. Kol kepsniai ar daržovės skrunda ant žarijų, ant stalo rikiuojasi įvairiausių spalvų lėkštės, puodeliai, šakutės ir peiliai. Pageidautina, kad būtų plastikiniai, nes per atostogas niekas nenori gaišti laiko plaunant indus. Be to, pavalgius viską nuo stalo labai patogu įmesti į šiukšlių dėžę.

Skaityti toliau

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidės nuo balandžio 15 d. (0)

zemes ukis_zum.lt

Deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus tiesioginėms išmokoms gauti bus galima iki birželio 7 d., o pavėluotai – iki liepos 2 d.

Žemės ūkio ministerija, supaprastinusi tiesioginių išmokų taisykles, sumažino administracinę naštą pareiškėjams.

Dabar Nacionalinė mokėjimo agentūra iš pareiškėjų reikalaus Skaityti toliau

Žemės nuomos ir laikinojo žemės naudojimo ypatumai (0)

Apleista žemė | nzt.lt nuotr.

Nagrinėdami įvairius asmenų paklausimus, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai susiduria su situacijomis, kai žmonės nepakankamai žino apie žemės nuomos ir laikinojo žemės naudojimo ypatumus ir patenka į keblias situacijas. NŽT primena, kad yra esminių žemės nuomos ir laikinojo  žemės naudojimo skirtumų, ir tik gerai juos išnagrinėjus, atsižvelgiant į  konkretų atvejį ir savo poreikius, reikėtų priimti optimaliausią sprendimą.

Pagrindinis žemės nuomos ir žemės laikinojo naudojimo skirtumas yra tas, Skaityti toliau

Bus tikrinami apleisti žemės sklypai (3)

Apleista žemė | nzt.lt nuotr.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti, kad valdant ir naudojant žemę būtų laikomasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių žemės naudojimo priežiūrą, reikalavimų.

Šiais metais Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) planuoja atlikti 12 tūkst. žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. Numatyta, kad daugiau kaip 60 proc. patikrinimų bus planiniai, likę – neplaniniai: pagal gautus skundus, prašymus arba pakartotiniai patikrinimai, siekiant įsitikinti, ar prieš tai nustatyti pažeidimai yra pašalinti. Skaityti toliau

N. Dzūkė. Atvirukas Tėvynei (2)

I. Nora Dzūkė | E. Meškonienės nuotr.

aš nemoku dainų
aš namų neturiu
aš trumpam ateinu
aš ilgam išeinu

Parėjo vėl Paulius Širvys į širdį vakare ir sako, laikasssstingssssta ir žygdarbis jau ne tada, kai miršti su nepabaigta daina, tai jau praėjusio šimtmečio žavesiai. Šiandien žygdarbis  – pareiga sudainuoti savo dainą iki numirštant.

Aš jau išdainavau visas dainas, kurias vienai dainuoti dera arba gera. Taip gerti, taip ir valgyti – nelabai skanu vienam…

Dabar rašau, taip Paulius liepė. Abu tylėjom, aš verkiau. Abu kalbėjom, aš rašiau. Abudu sutarėm, kad…  Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

Žemės grąžinimas sparčiai artėja prie pabaigos (2)

Žemės ūkis_zum.lt nuotr.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, kaimo vietovėse iki šių metų spalio mėnesio nuosavybės teisės yra atkurtos 782,99 tūkst. šalies piliečių į 4,017 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 99,82 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. 46 Lietuvos rajonuose nuosavybės teisės piliečiams atkurtos daugiau kaip 99,9 proc., išskyrus pavienius atvejus, kur negalima atkurti nuosavybės teisių dėl pačių piliečių neveikimo.

NŽT ragina suskubti visus norinčius atgauti turėtą ar paveldėtą žemę, Skaityti toliau

Vydūnas. Tėvynė ir žmogus (1)

alkas.lt koliažas

Taip nepaprastai skamba, kai kas nors kalba apie tėvynę. Regi sugrįžus pereitas erdves ir praėjusį laiką. Užmiršti įvykiai ir daiktai atgyja. Vėl pasigirsta seniai nuaidėję garsai ir žodžiai, vėl prabyla į žmogų lūkesčiai ir abejonės, aimanos ir džiaugsmai. Nušvinta visa būtis ir vėl kaip kadaise dosniai dalija viltis, žadėdama išsipildymą.

Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Skaityti toliau

Klaipėdoje pastatyta skulptūra „Piliakalnis“ (1)

Skulptūra „Piliakalnis“ | Lietuvos kalvių sąjungos nuotr.

Rugsėjo 12 d. Klaipėdoje, Žardės prekybos centro aikštėje (prie Šiaulių banko skyriaus) buvo pastatyta kalvių sukurta skulptūra „Piliakalnis“.

Kūrinį, skirtą Piliakalnių metams paminėti, praėjusiais metais XI tarptautinio kalvystės simpoziumo „Keturi vėjai“ metu nukaldino profesionalūs kalviai ir metalo meistrai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos. Skaityti toliau

NŽT pradėjo tyrimą dėl įtakingų konservatorių ūkinės veiklos valstybinėje žemėje (3)

Žemės ūkis_zum.lt nuotr.

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Mindaugo Puidoko kreipimosi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius pavedė Vilniaus rajono skyriui atlikti žemės sklypo, esančio Didžiųjų Lygainių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, žemės naudojimo patikrinimą dėl galimai neteisėtai vykdomos ūkinės veiklos.

Kaip jau pranešta anksčiau, Seimo narys Mindaugas Puidokas kreipėsi į kelias atsakingas valstybės institucijas dėl Skaityti toliau

Kas svarbiau – ąžuolas, žmonės ar kvadratinis metras žemės? (4)

Garliavos dilema: kas svarbiau – ąžuolas, žmonės ar kvadratinis metras žemės? | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kauno rajono savivaldybės užsakymu pagrindinėje Garliavos Vytauto gatvėje šaligatvius tiesiantys statybininkai ties 79 namu susidūrė su natūralia kliūtimi – ąžuolu.

Sprendžiant iš solidžios kamieno apimties, medis šioje vietoje auga ne mažiau kaip šimtą metų ir yra išsikerojęs beveik per visą tiesiamo šaligatvio plotį.

Pravažiuoti dviračiu arba neįgaliojo vežimėliu siauru ruožu būtų beveik neįmanoma. Skaityti toliau

Roko opera „Eglė” skambės Vingio parke (1)

Rengėjų nuotr.

Liepos 1 d. 21 val. Vingio parke Lietuvos šimtmečio dainų šventę pradės ypatingas kūrinys – Laimio Vilkončiaus roko opera „Eglė“, suvienijęs stipriausias lietuvių kūrėjų pajėgas. Pastatymo muzikinei daliai vadovaujantis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius sako, kad roko operoje filosofiškai Sigito Gedos perpasakota „Eglės, žalčių karalienės“ istorija šiandien kaip niekad aktuali. Šimtmečio dainų šventės atidarymo renginys nemokamas, todėl liepos 1 d. Vingio parke „Eglę“ galės išgirsti ir pamatyti visi norintys.

– „Mano nuomone, tai neabejotinai viena geriausių roko operų Lietuvos istorijoje, verta būti išgirsta mūsų klausytojų“, – sako maestro G. Rinkevičius. Skaityti toliau

O kur jūs švęsite Rasos šventę? (0)

Rasos Verkiuose | Rengėjų nuotr.

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomas ne tik gamtos paveldas, bet ir nematerialus kultūros paveldas. Tai papročiai, senoviniai amatai, tradicinės šventės. Rasos, Joninės arba Vasaros saulėgrįža – viena tokių švenčių, kai švenčiamas ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas.

Dabar Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-ąją, seniau trumpiausios nakties šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai ilgėjant dienoms, kai viskas žaliuoja, žydi, skamba paukščių balsais… Kupolė žymi aukščiausią tašką gamtos suvešėjimo. Visko yra su kaupu, gyvybės kupina. Tai Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie plokščios Žemės teoriją (video) (2)

„Mokslo sriuba“: apie plokščios Žemės teoriją | LRT nuotr.

Ar Jums kada nors teko girdėti, o gal net pažinti tokius žmones, kurie teigia, kad Žemė yra plokščia? Tai yra, kad mūsų planeta yra ne rutulio formos, o tarsi plokščias diskas, tarsi pyragas. Galima pagalvoti, kad tai linksmi žmonės. Praėjusį mėnesį Jungtinėje Karalystėje, vyko netgi plokščios žemės konferencija. Dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Be abejonės, renginys buvo su bilietais ir trijų dienų kaina siekė 145 eurus.

„Jeigu žemė būtų plokščia, tai trauka ties disko viduriu būtų žemyn. Bet jei mes eitume krašto link, tai trauka visą laiką būtų centro link, vadinasi trauka būtų Žemės centro link ir Skaityti toliau

Skelbiami apleistos žemės ūkio paskirties žemės sklypų duomenys (0)

zum.lt

Skelbiamuose apleistos žemės ūkio paskirties žemės sklypų duomenyse –
labiausiai „apleistas“ yra Vilniaus rajonas.

Registrų centro duomenimis, iš viso Lietuvoje 2018 metais užfiksuota beveik 68,7 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Jie dengia virš 41,5 tūkst. ha ir sudaro apie 0,72 proc. viso šalies ploto.

Palyginimui, 2013 m. buvo užfiksuoti 128 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų Skaityti toliau

T. Čelkis. Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos (0)

Vilniaus priemiestis Kuprioniškės, „midaus valakas“. 1808 m. brėžinio kopija pagal 1790 m. šaltinį (pirmi riboženkliai supilti 1671 m.) | Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.

XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu su kaimynais suderinti kuo tiksliau pažymėtas ribas. Nuo seno pagal paprotinę teisę (vėliau ir pagal rašytinę) sutarti riboženkliai turėdavo juridinę galią ir šiukštu jų nebuvo galima klastoti. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: dinozaurai išnyko, nes Žemė buvo virtusi pragaru (video) (0)

„Mokslo sriuba“: dinozaurai išnyko, nes Žemė buvo virtusi pragaru | LRT nuotr.

Pagalvojus apie dinozaurus, prieš akis tikriausiai iškyla fantastiniuose Holivudo filmuose matyti vaizdai. Grėsminga dinozaurų išvaizda, įspūdingi gabaritai ir nuolatinė kova dėl išlikimo neleidžia nuo ekrano atplėšti akių. Dalis viso to tėra menininkų vaizduotės vaisiai. Dinozaurai – tai ne tik gigantiško dydžio grobuonys. Kita vertus, jų gyvenimas buvo išties kupinas šiais laikais sunkiai suvokiamų iššūkių. Skaityti toliau

Minėsime Pasaulinę žemės dieną (0)

Žemes dienos vėliava. | O.Posaškovos nuotr., Seimo kanceliarija

Kovo 20 d., antradienį, 12 val. sostinės Nepriklausomybės aikštėje įvyks Žemės vėliavos pakėlimo iškilmės. Taip bus paminėta Pasaulinė Žemės diena. Renginį organizuoja Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Sveikinimo žodį tars komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, meninę programą pristatys Marijampolės kultūros centro šokių grupės „Arabeskas“ ir Marijampolės meno mokyklos mergaičių šokių grupė.

Aplinkos apsaugos komitetas kviečia minint Pasaulinę Žemės dieną pagalvoti apie planetos problemas ir kaip kiekvienas iš mūsų galėtume prisidėti prie jų sprendimo. Skaityti toliau

Mokslininkai ištyrė Lietuvos dirvožemį ir pasiūlė, kaip gerinti jo būklę (0)

pixabay.com nuotr.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis ir dr. Alvyra Šlepetienė nustatė, kas didina dirvožemio derlingumą, o kas jį alina, bei pasiūlė, kaip gerinti jo būklę. 

„Lietuvos dirvožemio danga labai įvairi. Dėl žmonių veiklos ir klimatinių veiksnių įtakos vyksta įvairūs dirvodaros procesai, kurie ne visada palankūs ir lengvai prognozuojami, juos sunku valdyti“, – sako prof. G. Staugaitis. Skaityti toliau

Užbaigtas Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografinių žemėlapių atnaujinimas (4)

Ortofotografinis žemėlapis | nzt.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Nacionalinei žemės tarnybai pavedė nuo 2015 metų kasmet parengti trečdalio Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografinių žemėlapių sudarymą.

Nacionalinė žemės tarnyba 2015 metais pradėjo Lietuvos Respublikos teritorijos aerofotografavimo ir ortofotografinių žemėlapių sudarymą.

Skaityti toliau