Žymos archyvas: Žemaitė

K. Aleknaitė. „Darbas žmogų puošia“ jau nuo seno… bet ar „puoš“ ir toliau? (0)

Rugiapjūtė Kartanų kaime | wikipedia.org nuotr.

Visais laikais darbas buvo ir yra neatsiejama ir būtina žmogaus gyvenimo dalis. Nuo seno darbas suprantamas kaip viena svarbiausių žmogaus pareigų. Žvelgiant į tautosakos palikimą, tokį kaip – liaudies bei darbo dainos, įvairios patarlės – galima užtikti itin daug užuominų apie darbą ir dirbančio žmogaus bei tinginio palyginimų. Akivaizdu, kad seniau, tik dirbantis žmogus nusipelnydavo aplinkinių pagarbos ir meilės, o darbu ne tik maistas buvo pelnomas, bet ir žmonės, kartu dirbdami, artimesniais tapdavo. Mūsų protėvių darbo suvokimas gausiai pasireiškia ir senojoje grožinėje literatūroje. Čia, taip pat, aukštinamas darbingas, nagingas, prakaitą liejantis žmogus, Skaityti toliau

„Knyginyčia“: valanda su Žemaite (video) (0)

Žemaitė | Vilniaus turizmo informacijos centro nuotr.

Kviečiame žiūrėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje filmuotą naują vaizdo įrašą.

1889 m. „Varpo“ pirmajame tome Ernestas Weyeris pristatė skaitytojams Tilžėje veikiančią  „Knyginyčią“ („Kniginyczia“), lietuviškai spausdintomis knygomis prekiaujančią. Po dešimtmečio, pradėdama apsakymu „Ties uždaryta langinyčia“ („Prie užvertos langinės“), į „Varpo“ puslapius atėjo Žemaitė.

Viktorija Daujotytė rašė apie Žemaitę: „Praėjus šimtmečiui, būtinajam klasiko slenksčiui, laikas tai, kas parašyta, ima keisti, transformuoti, Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“ (0)

Jonas Basanavičius

Rugpjūčio 31 d., ketvirtadienį, 17 val., Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“. Parodoje pagerbiamas simbolinis skaičius – 100 iškiliausių asmenybių – politikų, mokslininkų, rašytojų, menininkų, dvasininkų, kurie ne tik puoselėjo Lietuvos valstybingumo ir laisvės idėjas, bet ir kovojo už jas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.
    
„2018 metais Lietuva kartu su kitomis valstybėmis – Estija, Latvija Baltarusija, Lenkija, Ukraina,  Čekija, Slovakija, Skaityti toliau

100 reikšmingiausių vaikų knygų: sąrašo viršūnėje Nėris, Geda ir Maironis (0)

S. Neris. Eglė žalčių karalienė | Rengėjų nuotr.

Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių – 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai. Skaityti toliau

Vaikų darbų paroda Seime primins lietuvišką valiutą – litą (0)

 coinz.eu nuotr.

Birželio 8 d., trečiadienį, 12 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta bendra Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (VJVDM) mokinių ir Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Pagrandukas“ priešmokyklinės grupės paroda „Penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du litai“. Ją atvers Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Paroda kviečia prisiminti dar visai neseniai Lietuvoje cirkuliavusią nacionalinę valiutą – litą ir joje pavaizduotas iškiliausias tautos asmenybes. Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namai švenčia sukaktuves (0)

Vilniaus mokytojų namai | kultura.lt nuotr.

Vilniaus mokytojų namai, įkurti 1946 m., visais laikais buvo viena iš veikliausių Vilniaus miesto kultūros įstaigų. Įsteigti kaip Respublikiniai mokytojų namai, o vėliau gavę kultūros centro teises, jie iki šių dienų išlieka įstaiga, kuri  vienija miesto bendruomenę ir skatina kultūrinę, bei švietėjišką veiklą. Tai vieta, kur tarpsta mėgėjų bei profesionalus menas, vykdoma švietimo ir mokymų veiklos.

Jau septyniasdešimt metų Vilniaus mokytojų namai atviri visiems trokštantiems  bendrauti, tobulėti, dainuoti, šokti, muzikuoti.. Skaityti toliau

Aldona Ruseckaitė atskleidža Žemaitės paslaptis (0)

Ruseckaite_Zemaites paslaptis_virs

Populiariųjų biografinių etiudų apie Maironį autorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė pristato naujausią savo knygą „Žemaitės paslaptis“. Romane pateikiami lietuvių literatūros klasikės Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės-Žemaitės (1845-1921) biografiniai fragmentai, paremti dokumentine medžiaga. Rašytojos gyvenimas buvo ilgas ir spalvingas, asmenybė įdomi, iki senatvės gyvybinga. Iš gausių archyvinių faktų autorė pasirinko Žemaitės vėlyvos meilės liniją, pasiremdama jos laiškais, sukūrė dramatišką, skausmingą, bet ir šviesią, labai patrauklią istoriją. Romane skleidžiasi klasikės būdo bruožai, jos pažiūros į žmogų, tautą, istorinius įvykius, atveriamas mažai iki šiol žinomas Žemaitės gyvenimas Amerikoje, iš kurios grįžusi Skaityti toliau

Rašytojos Žemaitės sukaktuvių minėjimas (0)

Zemaite su  Aleksandra ir Andriumi Bulotomis_archyvo nuotr

Birželio 9 d., antradienį, 17 val. vyks rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės 170-ųjų metinių paminėjimas Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13).

Plungės rajone, netoli Šateikių Bukantės dvarelyje 1845-aisiais birželio 4-ąją gimė Julija Beniuševičiūtė, vėliau tapusi Žymantiene ir visai Lietuvai gerai žinoma kaip rašytoja Žemaitė. Skaityti toliau

I. Mataitytė. 1863 metų sukilimas ir sukilėliai kalboje (21)

1863 m. sukilimo mūšis. Dail. Arturas Grotgeris

Lietuvos istorijoje yra aštuoni įvykiai, vadinami sukilimais. Pirmiausia, kadangi prūsų nebeliko, mūsų istorijai atiteko Didysis prūsų sukilimas prieš kryžiuočius (1260–1274). Paskui keturis šimtus metų vyko maištai, bendroje su Lenkija valstybėje – rokošai, bet sukilimų nebuvo. XVII a. įvyko vienas – Lietuvių sukilimas prieš švedus (1656). Nuo XVIII a. – po du sukilimus per šimtmetį: 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių ir 1794 m. Kosciuškos sukilimai; 1831 ir 1863 metų sukilimai; 1923 m. Klaipėdos ir 1941 m. Birželio sukilimai. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Žiemgalių kraštan – į Joniškėlį (II) (1)

Karpių dvaras Joniškėlyje | R.Jasukaitienės nuotr.

Joniškėlis yra žinomas ir kaip rašytojos , visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės – Bitės miestelis, kuriame ji gyveno nuo 1865-ųjų iki 1901-ųjų metų. Šalia bažnyčios restauruotas pastatas – pirmoji kaimo ligoninė, kurioje ilgus metus dirbo nepaprastas gydytojas Jonas Leonas Petkevičius. Net keista, kad tebėra išlikęs šio legenda tapusio gydytojo darbo kabinetas, o ligoninė tebeveikia ligi šiol. J.L.Petkevičius vadovavosi principu: nė vienam žmogui ligoninės durys neturi būti uždarytos- nei vargšui, nei turtuoliui. Iš vargšų neėmė užmokesčio, lankydavo juos ir namuose, patardavo kreiptis ne į kaimo žiniuonis, o į gydytojus; jei reikėdavo skubios operacijos, dar ir pinigų duodavo, kad važiuotų į Šiaulius… Skaityti toliau

M.Mažvydo Katekizmo originalas ir lietuvių klasikų rankraščiai balandžio 1-ąją bus parodyti visuomenei (0)

www.alkas.lt

M.Mažvydo KatekizmasRytoj, balandžio 1-ąją, Vilniaus Universiteto (VU) bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3) 9 val. įvyks renginys: „M. Mažvydo Katekizmo originalas ir ne tik“ .

VU biblioteka tęsia tradiciją ir trečius metus iš eilės 2011 m. balandžio 1 d. kviečia visus norinčius pamatyti M. Mažvydo Katekizmo originalą VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje.

Lankytojų laukia staigmena: pirmą kartą, tik vieną dieną, bus eksponuojami ir lietuvių literatūros klasikų – Maironio, Žemaitės, V. Kudirkos ir kt. rankraščiai. Skaityti toliau