Žymos archyvas: Žanas Žakas Ruso

Palėpė: ko knygose ieškojo XX a. 50-ųjų jaunimas (0)

Žanas Žakas Ruso. | Vikipedijos nuotr.

Tiesą sakant, palėpę vartoju kaip visiems atpažįstamą metaforą. Iš tiesų, –  tai kartoninės dėžės, pilnos prikrautos mašinėle spausdintų poezijos šūsnių, senų straipsnių visos redakcijos nuo pat pirmosios, korektūriniai atspaudai, seni užrašai, paskaitų konspektai, publikacijų iškarpos, laiškai ir t. t.

Kadangi taip jau susiklostė, kad į mūsų gyvenimą persikėlė dar du gyvenimai, t. y. a. a. mano mamos su jai brangiu turtu – puodais ir puodeliais, taurėmis, vazomis, sekcijomis ir sena, bet pataisyta lova, o aš nenorėjau jai prieštarauti, kad tik paskutiniuosius gyvenimo metus jaustųsi laiminga, ir a. a. buvusio vyro, mano dukters tėvo visas knyginis ir rašytinis palikimas, nes niekam daugiau jis nerūpėjo. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Apšvietos epocha kūrė naują Europą? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie Apšvietos epochos idėjas Europoje ir Lietuvos indėlį į jas.

Apšvietos epocha, iškėlusi proto, kaip pagrindinio pasaulio pažinimo įrankio, idėją, valdžių padalijimo ir visuomeninės sutarties politiniame mąstyme, suformulavo tuos principus, kurie tapo Europos civilizacijos pagrindais. Tačiau ar galima sakyti, kad Apšvietos epochos veikėjai, skelbdami karą prietarams, siūlė ateizmo alternatyvą? Kaip absoliutizmo principus klibinančios idėjos galėjo būti skelbiamos ir plėtojamos absoliutinėje monarchijoje? Ar lietuviai dalyvavo švietėjų veikloje, ar pačios švietėjų idėjos plito Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Loreta Jastramskienė – į Grįžulo Ratus bilietų nereikia… (video) (0)

Loreta Jastramskienė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Loreta Jastramskienė savo naujojoje knygoje tikrai neina tiesiu keliu. Lyg ir žadėdama bilietą į Grįžulo ratus, galiausiai ji pareiškia, kad bilietai į ten neparduodami.

Menas ir jo dalis  literatūra, turėtų taurinti ir keisti pasaulį, tačiau Loreta grįžta prie senuko Žano Žako Ruso ir primena, kad visai jis nenorėjo keisti pasaulio, o su jo vėliava pradėta kruvinoji Prancūzijos revoliucija buvo kitų žmonių ir kitų gaivalų padarinys. Rašytoja susitinka su Šarliu Bodleru ir Kristijonu Donelaičiu, natūraliai keldama ne tik susidomėjimą, bet ir teisėtą klausimą – kas bendro Skaityti toliau