Žymos archyvas: Vytautas Visockas

Akademikas R. Grigas pristatys savo naują knygą „Nutylėtų tiesų sakymas“ (3)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatyta akademiko Romualdo Grigo knyga „Nutylėtų tiesų sakymas“. Knygą išleido „Diemedžio“ leidykla.

Renginyje dalyvaus: „Diemedžio“ leidyklos direktorius Danas Kaukėnas, akademikas Antanas Tyla, literatūros ir kultūros istorikas Algimantas Bučys, žurnalistas Vytautas Visockas, UAB „Hannig Vilnius“ technikos vadovas Valdas Šilalė, LMA skyriaus Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė, Renginio vedėjas – akademikas Skaityti toliau

V. Visockas. Dar sykį – esu kaltas… (18)

Vytautas Visockas | slaptai.lt  nuotr.

Pagaliau turime „aktualią“, dėmesio vertą knygą. Omeny turiu  Rūtos Vanagaitės rašinį apie lietuvius žydšaudžius.

Turbūt ji tikrai „aktuali ir dėmesio verta“, jeigu  visos Lietuvos televizijos ją reklamuoja, įvyko knygos pristatymas, dalyvaujant Efraimui Zurofui, Simono Viezentalio centro Jeruzalės biuro direktoriui, kurį žurnalistas Andrius Užkalnis apibūdina taip: „…tačiau tai, ką vienas iš Izraelio sūnų daro Lietuvoje (viešųjų ryšių prasme) yra taip kvaila, trumparegiška ir priešiška sveikam protui ir susitaikymui, kad man norisi ranka užsidengti veidą ir tyliai kūkčioti“. Skaityti toliau

Turgeliuose – šimtas jaunųjų šaulių (0)

Turgeliuose | Slaptai.lt, V.Visocko nuotr.

Pirmą kartą Turgelių vidurinėje mokykloje lankiausi jau senokai – švenčiant Vasario 16-osios 90-metį. Tada parsivežiau gerų įspūdžių. Buvo daug dainų, šokių ir kalbų. Džiaugėmės, kad labai gražioje, neseniai pastatytoje mokykloje galėjome kalbėti lietuviškai, švęsti visiems lietuviams brangią Nepriklausomybės šventę. Juk Turgeliai 1920-1939 m. buvo lenkų valdžioje, ir šio krašto lietuviai laisvi tapo tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990-ųjų Kovo 11-ąją.

Antrą kartą šioje mokykloje buvau birželio 28 dieną. Atvažiavau su keliais Tautininkų sąjungos aktyvistais į jaunųjų šaulių stovyklos atidarymą. Skaityti toliau

Vyks atminimo vakaras, skirtas N.Vėliaus 75-osioms gimimo metinėms (0)

Norbertas Vėlius, 1988 m.

Sausio 15 d. 18 val. Vilniaus Rotušės didžiojoje salėje vyks atminimo vakaras, skirtas  etnologo, mitologo, religijotyrininko, vieno  žymiausių Lietuvos etnokultūrinio sąjūdžio įkvėpėjų ir kūrėjų Norberto Vėliaus  75-osioms gimimo metinėms.

Dalyvaus: Romualdas Ozolas, Nijolė Laurinkienė, Libertas Klimka, Irena Seliukaitė, Gražina Kadžytė, Vytautas Visockas, Ramunė Vėliuvienė, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos atstovai, Folkloro ansamblis „Ūla“.

Bus rodomos ištraukos iš Algirdo Tarvydo filmo „Norbertas Vėlius – Čia ir Ten“, Skaityti toliau

V.Visockas. Išvengęs mirties bausmės (4)

Pilsudskis Vilniuje, 1933 04 20 | audiovis.nac.gov.pl nuotr.Skaitytojų dėmesiui siūlome Adomo Juškevičiaus ir Juozo Maceikos vadovo po Vilnių ir jo apylinkes („Vilnius ir jo apylinkės“) trečiojo fotografuotinio leidimo pratarmę.

Kodėl tai darome?

Iki pat Lenkijos ultimatumo Lietuvai (1938 m. kovo 19 d.) Vilniaus krašte buvo žiauriai persekiojama lietuvių kultūra: likviduotos beveik visos svarbesnės Vilniaus lietuvių švietimo įstaigos, periodinė spauda. Skaityti toliau

V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video) (8)

2011 m. rugsėjo 21 d. LR Seimo Konstitucijos salėje įvykusi konferencija-diskusija “Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien” | V.Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Perverčiau Mykolo Biržiškos „Vilniaus Golgotą. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919–1928 metų dienoraštį”. Mažytę tų kančių dalelę pamečiui paskelbiau internete, nes tapo visiškai akivaizdu, kad Vilniaus Golgota tęsiasi iki šių dienų.

Kai lenkai okupavo Lietuvos dalį, buvo įkurta Sąjunga Vilniui Vaduoti. Dabar reikia sąjungos, kuri bandytų tą Lietuvos dalį išsaugoti Lietuvai, nes jai gręsia rimtas pavojus. Kai kas sako, kad lenkų pagrobtoji Lietuvos dalis jau vėl prarasta. Skaityti toliau

V.Visockas. Plyšys Lietuvos gynybinėje užtvankoje (20)

Vytautas Visockas

Žūtbūt reikia priešintis parsiduoti Lenkijai bandantiems Lietuvos politikams, kur jie bebūtų: Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje. Priešintis reikia ir kalbininkams (deja!), ir istorikams, kitiems inteligentams, kurie sako, kad Vilnijoje lenkiški gatvių pavadinimai – smulkmena, kurią reikia atiduoti “skriaudžiamai” tautinei mažumai. Jeigu taip atsitiktų, padarytumėm nepataisomą klaidą.

Taip veikiausiai ir atsitiks, nes esame mėmės. Lietuvos nepriklausomybės nevertinantys politikai ir kultūros veikėjai nerimsta. Kažkada buvo populiarus šūkis: Skaityti toliau

V.Visockas. Bedvasio pilietiškumo pelai (6)

Vytautas Visockas

Nelengva susigaudyti, kas šiandien dedasi pasaulyje, iš pirmo žvilgsnio labai atvirame, lengvai pasiekiamame. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atvirame. Taip, įvykiai, ypač tragiški, mus pasiekia žaibiškai, taip, juos vertinti, komentuoti galimybės didelės. Nugriuvus geležinei uždangai, keliauk nors į pasaulio kraštą (jeigu gauni bent mažiausią Europos Sąjungoje pensiją arba „didžiausią“ bedarbio pašalpą): šiandien pat gali pamatyti, pavyzdžiui, salą Norvegijoje, kur nužudyti dešimtys nekaltų žmonių, ir Oslo aikštėje padėti jų atminimui skirtų gėlių.

Daug sudėtingiau, daug sunkiau suvokti vienų arba kitų įvykių, o juo labiau reiškinių, tendencijų, priežastis, kurios kruopščiai slepiamos. Skaityti toliau

V.Visockas. Ko vertos Česlavo Okinčico ašaros? (13)

Vytautas Visockas

Šita žurnaliste aš ilgai nepasitikėjau. Ji labai padėjo neaiškiam verslininkui Viktorui Uspaskichui, kuris ilgainiui tapo tuo, kuo dabar yra. Ji leido jam šokti, dainuoti, laidyti pigius sąmojus. Buvo „nikoks vaizdzialis”. Nemanau, kad ta žurnalistė veikė savarankiškai.

Televizijose tokių žurnalistų nebūna. Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi. Ta žurnalistė nukreipė savo žvilgsnį į Operos ir baleto teatrą. Patiko, nes esu klasikinės operos mėgėjas. Bet to teatro „režisieriui” ji nei pakenkė, nei padėjo, kiek teko girdėti. Skaityti toliau

V.Visockas. Tik piktavalis gali tyčiotis iš Pilėnų gynėjų (4)

Vytautas Visockas | G. Visocko nuotr.

(Perskaičius Algimanto Bučio straipsnį „Savižudybės ženklas Pilėnų istorijoje, arba Kaip mokslininkas virsta pamokslininku“)

Dešimtis, jeigu ne šimtus kartų lankiausi Punioje. Kai tik važiuoju į gimtąjį Alytų, beveik visada užsuku pasigrožėti Nemunu, Punios šilu nuo Punios piliakalnio. Visais metų laikais. Esu išleidęs Reginos Volkaitės-Kulikauskienės knygelę „Punia“, kurią iliustravau savo nuotraukomis. Atgimimo laikais džiaugiausi prisidėjęs prie Vladislavo Sirokomlės „Iškylų iš Vilniaus po Lietuvą“ (vertė Kazimieras Umbražiūnas), Zigmanto Gliogerio „Nemunu“ (vertė Vytautas Būda) išleidimo.  Skaityti toliau

V.Visockas. „Maskva tiesiog nori sunaikinti Lietuvą“ (10)

Vytautas Visockas, www.slaptai.lt

Vytautas Visockas

Vakar viešėjau Lietuvos Migracijos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos būstinėje Vilniuje. Pakeičiau galioti nustojusį senąjį pasą į naująjį. Stoviniuodamas ilgokoje eilėje atsitiktinai išgirdau piktoką kažkokios Anos ir informacinio skyriaus darbuotojos ginčą.

Ne itin švarius treningus vilkinti Ana labai emocingai piktinosi, kodėl jos dokumentuose vardas įrašytas lietuviškai, o ne su dviem „n“. Žodžiu, Ana reikalavo, kad jos vardas pase ar tapatybės kortelėje būtį užrašytas būtent taip, kaip geidžia jos širdis – Anna. Skaityti toliau

V.Visockas. Paminta teisė žinoti (13)

Vytautas Visockas, www.slaptai.lt

Vytautas Visockas

Neprisimenu televizijos diskusijų laidos, labiau tendencingos ir antilietuviškos, kaip balandžio 13-osios „Teisė žinoti“.

Visuomenės teisė žinoti, kas dedasi Lenkijoje, kodėl ši valstybė tapo tokia agresyvi Lietuvos atžvilgiu, buvo paminta ir sutrypta.

Ir tą padarė keturi intelektualai, vadovaujami penktos intelektualės žurnalistės. Dėl to intelektualumo, žinoma, galima būtų ir pasiginčyti, ypač pasiklausius nerišlių vertėjo Gailiaus samprotavimų. Skaityti toliau

V. Visockas. Kur statysime Tautos namus? (6)

Gedimino pilies bokštas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gedimino kalnas pavojuje, Arkikatedros sienos trūkinėja, Valdovų rūmai neužbaigti, Lukiškių aikštė apleista, Tautos namai nepastatyti… Tai anaiptol ne visos bėdos, bet ir jų pakanka, kad skaudėtų širdį.

Kodėl mes tokie nevykėliai? Nieko nesugebam pastatyti, pradėto – užbaigti? Stadioną tik iš trečio karto arba įveiksime, arba griausime. Ir už tai niekas nepasodintas, niekam nuo galvos nė plaukas nenukrito. Panašu į visuotinį sabotažą: juo blogiau, juo geriau. Mokame tik vogti. Milijonais. Vagiame taip, kad mūsų Temidė nieko blogo nemato, nes juk ji – užrištomis akimis. Skaityti toliau

V.Visockas. O siaube! (24)

Vytautas Visockas,  www.slaptai.lt

Kovo 11-ąją šįmet nebuvau prie Seimo 12 valandą, kai kilo Lietuvos, Latvijos, Estijos vėliavos. Pirmą kartą nebuvau. Ir Gyčio Pagedimo (atsiprašau – Padegimo) kalbos negirdėjau, tik vėliau ją skaičiau internete, kai keli pažįstami telefonu paragino būtinai perskaityti. Šedevriukas. Labai laiku ir vietoje ištarti Juozo Albino Herbačiausko žodžiai, tarsi šiandien parašyti.

Kovo 11-ąją šįmet buvau su tais, kurie ėjo nuo Gedimino paminklo iki paminkliuko genocido aukoms. Pirmą kartą buvau. Nes ne pirmą kartą girdžiu apie skustagalvius, kurie, o siaube, eina gatve ir šaukia: „Lietuva – lietuviams!“ Skaityti toliau

V.Visockas. Bijok abejingųjų… (0)

Vytautas Visockas, www.slaptai.lt 

Vytautas Visockas

Manęs jau nestebina kasdien įvairiausiais kanalais plūstanti savinieka, saviplaka. Vos tik įstojome į Europos Sąjungą, į NATO, iškart tapome patys sau mažyčiai, bejėgiai, apgailėtini.  

Tiesiog neliko valstybės, visai kaip 1940-aisiais. „Lietuvos senos nebėr! Lietuva – LTSR!“ – apsidžiaugė Liudas Gira. Ir prasidėjo visko, kas lietuviška, nutylėjimas, menkinimas, niekinimas, trukęs pusę šimtmečio. O dabar, kai Lietuvos senos nebėr, kai Lietuva – LES, ar kitaip? Žinoma, kitaip. Tada už tiesos žodį trėmė, sodino, persekiojo… Dabar netremia, nesodina. Nepersekioja? Skaityti toliau