Žymos archyvas: Vytautas Liškauskas

Konferencija Punske Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui (0)

2018 m. kovo 17 d. (šeštadienį), minint Knygnešių dieną ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, Punske vyks istorijos paveldo konferencija bei knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ sutiktuvės.

knyga

Programa:

  1. 9.30 val. (PL), 10.30 val. (LT) – knygnešių pagerbimas prie knygnešio Povilo Matulevičiaus paminklo Kreivėnuose;
  2. 10.00 val. (PL), 11.00 val. (LT) – konferencija Punsko savivaldybės konferencijų salėje.

LR konsulato Seinuose vadovo Vaclavo Stankevičiaus, Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko, Lazdijų savivaldybės mero Artūro Margelio sveikinimai.

Pranešimus skaito:

  • Benjaminas Kaluškevičius (kraštotyrininkas, knygos sudarytojas), Kaunas;
  • Sigitas Birgelis („Aušros“ leidyklos direktorius, knygos sudarytojas), Punskas;
  • Gražina Markauskienė (knygnešio Vinco Markevičiaus anūkė), Kaunas;
  • Daina Pledienė (Lazdijų krašto muziejaus direktorė).
  1. Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodos „Europos kelias“ atidarymas. Ją pristatys Lazdijų r. sav. viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė.
  2. Lazdijų meno mokyklos orkestro koncertas (mokytojai Irina Gudebskienė ir Deimantas Pavilonis).

Rengėjai:

Punsko „Aušros“ leidykla
Punsko savivaldybė
Lazdijų rajono savivaldybė
Lazdijų krašto muziejus
Lazdijų r. sav. viešoji bibliotekaRėmėjaikvietima-i-konferencija_punskas

Punske pastatyta varpinė Lietuvos 100-mečiui (video) (0)

Seinų krašto drožėjas Zenonas Knyza | punskas.pl nuotr.

2018 m. vasario 16 d. viso pasaulio lietuviai švęsime 100-ąjį Lietuvos gimtadienį. Lietuvai svarbus kiekvienas sąmoningas lietuvis, kur jis begyventų. Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso jos dabartis ir ateitis. Lietuvos laimėjimai teįkvepia mus kurti jos ateitį, didžiuotis ja, būti svarbiais jos gyvenimo dalyviais.

 2017 m. lapkričio 8 d. Punsko savivaldybės pastangomis Punsko parapijos senosiose kapinėse buvo pastatyta varpinė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui. Šį monumentą planuojama atidengti ir pašventinti 2018 m. vasario 16 d. Skaityti toliau

Baltų vienybės diena VDU (0)

Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės, kurios teisėtai, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune, įkūrėme Veiverių fakultetą, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose, Šeduvoje, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Amatininkystės, Informacinių technologijų, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas, mokosi užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, latvių, o nuo šių metų rudens ir švedų), vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo, Linijinių šokių, Meno terapijos, Floristikos, Keramikos studijose“, – pasakoja R. Čepurnienė.

SLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus, susitikimus, taip pat keliones ir ekskursijas.

„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“, „Pasivaikščiojimai po Kauną“, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą, Italiją, Stokholmą, Krokuvą, Varšuvą, Šiaurės Lenkiją, Baltarusiją, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė.

Rugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, K. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.
Pranešėjai:

Lietuva:
dr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas, „Vilnijos“ draugija), prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras), Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas).

Latvija:
Dr. prof. Inese Spīča, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas), Margarita Poriete (Latvijos tautos namai), Rygos lietuvių mokyklos atstovai.

Lenkija:
Sigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“), Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija), Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija), Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis.

Rugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28
Stasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas
Svečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija), Adaži (Latvija) koncertas.

Organizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija, Punsko valsčius, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras.

Partneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys, Punsko Senosios klebonijos muziejus, Punsko LKN, Adadži rajono pensininkų draugija, Vilnijos draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas.

Renginio globėjas Kazys Starkevičius.
Renginio draugas Laurynas Kasčiūnas.

Informacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571, el. paštas r.cepurniene@gmail.com

Baltų vienybės diena VDU (0)

Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės, kurios teisėtai, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune, įkūrėme Veiverių fakultetą, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose, Šeduvoje, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Amatininkystės, Informacinių technologijų, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas, mokosi užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, latvių, o nuo šių metų rudens ir švedų), vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo, Linijinių šokių, Meno terapijos, Floristikos, Keramikos studijose“, – pasakoja R. Čepurnienė.

SLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus, susitikimus, taip pat keliones ir ekskursijas.

„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“, „Pasivaikščiojimai po Kauną“, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą, Italiją, Stokholmą, Krokuvą, Varšuvą, Šiaurės Lenkiją, Baltarusiją, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė.

Rugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, K. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.
Pranešėjai:

Lietuva:
dr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas, „Vilnijos“ draugija), prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras), Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas).

Latvija:
Dr. prof. Inese Spīča, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas), Margarita Poriete (Latvijos tautos namai), Rygos lietuvių mokyklos atstovai.

Lenkija:
Sigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“), Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija), Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija), Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis.

Rugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28
Stasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas
Svečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija), Adaži (Latvija) koncertas.

Organizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija, Punsko valsčius, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras.

Partneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys, Punsko Senosios klebonijos muziejus, Punsko LKN, Adadži rajono pensininkų draugija, Vilnijos draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas.

Renginio globėjas Kazys Starkevičius.
Renginio draugas Laurynas Kasčiūnas.

Informacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571, el. paštas r.cepurniene@gmail.com

Lenkijos prezidentas vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas (13)

andzejus-duda-TVN24-stop-kadras

Spalio 27 dieną Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas, kurios būtų leidusios įteisinti tautinių mažumų kalbų vartojimą apskričių lygmeniu.

Įstatymas būtų leidęs gyventojams kreiptis į apskrities institucijas tautinės mažumos kalba, tačiau atsakymus jie vis tiek būtų gavę valstybine kalba.

Lenkijos prezidentas argumentavo, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas Lenkijai brangiai kainuotų. Lenkijos tautinių mažumų organizacijų vadovų manymu, šaliai tai nesukeltų didelių problemų. Tautinės mažumos sudaro vos 2 proc., Skaityti toliau

R. Navickas. Europos standartai pavardžių rašyme. Iliustracija – kaip tai atrodo Lenkijoje (36)

Blogeris ZeppelinusMūsų polonofilai, minėdami neegzistuojančius pavardžių rašymo pasuose „Europos standartus“, dažnai pavyzdžiu mėgsta nurodyti kaimyninę Lenkiją. Kurioje prieš kelis metus valdžia leido savo negausioms tautinėms mažumoms įsirašyti pasuose vardus bei pavardes kitų kalbų raidėmis.

Girdi, ir mums reikėtų nedelsiant taip padaryti, kaip Lenkijoje. Tuomet Valdemaro Tomaševskio šutvė bus laiminga ir taps pačia lojaliausia Lietuvai jėga. Skaityti toliau

Premjeras: Lenkijos lietuvių dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime – ypač svarus (1)

punsko-virsaitis-vytautas-liskauskas-lrv-lt-nuotr

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį Vyriausybės rūmuose susitiko su Punsko krašto lietuviais. Susitikimo metu premjeras Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Liškauskui įteikė padėką už ilgametę veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią Lenkijoje gyvenančius mūsų tautiečius, su kraštiečiais aptarė bendrus projektus, nuveiktus darbus.

„Sveikinu Jus ir visus Punsko krašto žmones Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 metinių proga. Nuoširdžiai dėkoju už ilgametę, nuoširdžią, prasmingą veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią Lenkijoje gyvenančius mūsų tautiečius. Džiaugiuosi galėdamas padėkoti ir už Jūsų paramą atkuriant mūsų valstybės Skaityti toliau

Liūdna mokslo metų pradžia Punsko valsčiuje (video) (4)

Punsko licėjuje

Lietinga ir liūdna buvo mokslo metų pradžia Punsko valsčiuje. Dėl gegužės 17 dienos valsčiaus tarybos sprendimo uždaryti dvi lietuviškas Navinykų ir Pristavonių mokyklas susiaurėjo švietimo tinklas. Liko lietuviška pagrindinė Vidugirių mokykla, dvikalbis Punsko vaikų darželis, dvikalbė pagrindinė mokykla ir gimnazija (Punsko Kovo 11-osios licėjus yra pavaldus Seinų apskrities valdžiai).

Rugsėjo 2 dieną mūsų portalo redakcija lankėsi Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje, kur vyko mokslo metų pradžios šventė. Skaityti toliau

Punske bus uždarytos – 2 ir palikta tik viena lietuviška mokykla (video) (21)

Vytautas Liškauskas | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 17 dieną Punsko valsčiaus taryba priėmė sprendimą dėl trijų lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likimo. Buvo nuspręsta uždaryti Navinykų ir Pristavonių mokyklas. Palikta tiktai Vidugirių mokyklą.

„Posėdžio pradžia lyg nieko blogo nežadėjo. Prieš lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likvidavimą ryžtingai pasisakė Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Jonas Vydra bei uždaromų mokyklų direktorės. Jų argumentai atrodė svarūs, logiški, racionalūs, visiems suprantami. Mokyklų klausimu labai trumpai pasisakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas“, – rašo Lenkijos lietuvių portalas Punskas.pl ir tęsia, – „Balsavimo eiga ir rezultatai buvo netikėti ir kaip žaibas trenkė iš giedro dangaus. Skaityti toliau

Premjeras su Punsko valsčiaus viršaičiu aptarė lietuviškų mokyklų išlaikymo klausimus (2)

V.Liškausko ir A. Butkevičiaus susitikimas | lrv.lt nuotr.

Kovo 4 d. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Lenkijos Punsko valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską. Susitikime buvo aptarti finansiniai sunkumai, dėl kurių ketinama Punsko valsčiuje uždaryti tris lietuviškas mokyklas.

Punsko valsčius dar praėjusiais metais kreipėsi į Lenkijos valdžios institucijas, prašydamas padidinti mokykloms, kuriose mokoma lietuvių kalba, mokinio krepšelį 80 proc., tačiau priimtas sprendimas mokinio krepšelį padidinti tik 20 proc.

Norint išlaikyti tris pagrindines mokyklas, papildomai 2013 metais reikėtų apie 700 tūkst. litų. Skaityti toliau

Premjeras priims Punsko valsčiaus viršaitį (0)

Vytautas Liškauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiandien 15 val. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priims Punsko valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską. Susitikime numatoma kalbėti apie sudėtingą lietuvių švietimo situaciją Punsko valsčiuje.

„Lietuvos Premjerui noriu pasakyti, kad dėl lėšų trūkumo Punsko valsčius pats nėra pajėgus išlaikyti lietuviškų mokyklų“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Jo nuomone, lietuvių švietimą Lenkijoje turėtų finansuoti Lenkijos vyriausybė, todėl finansinės paramos Lietuvos premjero neprašysiąs. Skaityti toliau

Virš lietuviškų mokyklų Lenkijoje pakibo Damoklo kardas (8)

Navinykų k. moksleivės | Punskas.pl nuotr.

Damoklo kardas – tai nuolat gresiančio pavojaus simbolis. Pagal senovės graikų mitą, Sirakūzų tironas Dionisas, norėdamas parodyti tariamą valdovų laimę, pasisodino Damoklą per puotą šalia savęs, bet virš jo galvos liepė ant ašuto pakabinti aštrų kardą.

Neformaliai ir sąlyginai 2011-uosius metus galima vadinti neapykantos tautinėms mažumoms, lentelių tepliojimo, jų priverstinio kabinimo, lietuvių kultūros paminklų niekinimo metais. 2012-ieji galėtų vadintis vėjo jėgainių metais, kai valsčiaus tarybos posėdžio metu atsistatydino, o vėliau į savo postą sugrįžo Punsko valsčiaus viršaitis. Skaityti toliau

Vasario 13-oji – juoda diena lietuvių švietimui Lenkijoje (video) (11)

punskas.pl nuotr.

Vasario 13 dieną, Punsko valsčiaus konferencijų salėje vyko valsčiaus švietimo, finansų bei ūkio komisijų posėdis. Jo metu buvo svarstomas lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje uždarymo klausimas.

Absoliuti komisijos narių dauguma balsavo už visų trijų lietuviškų mokyklų likvidavimą.

Galutinį sprendimą dėl mokyklų uždarymo priims Punsko valsčiaus taryba vasario 27 dieną.

Rytoj, vasario 14 dieną, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas susitiks su uždaromų mokyklų bendruomenėm. Skaityti toliau

Atsistatydina ilgametis Punsko viršaitis V.Liškauskas (video) (0)

Vytautas Liškauskas |  Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 24 dieną Punsko valsčiaus konferencijų salėje vyko eilinė Punsko valsčiaus tarybos sesija, kurios metu atsistatydino ilgametis Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

„Buvau priverstas tai padaryti, nes mano paaiškinimai dėl vėjo jėgainių statybos procedūrų buvo nepriimti“, – sako Vytautas Liškauskas.

V.Liškauskas teigė nesąs jėgainių entuziastas, bet pripažino nematantis kitų galimybių Skaityti toliau

Punsko valsčiaus taryba protestuoja (video) (1)

Punsko valsčiaus tarybos posėdis | punskas.pl vaizdo įrašo stopkadrasVakar, vėlyvą vasario 1-osios vakarą, Punsko savivaldybės konferencijų salėje vyko Punsko valsčiaus tarybos posėdis. Nagrinėti elektros tilto Alytus-Elkas ir kiti reikalai. Apie tiesiamą elektros liniją pasakojo investuotojo atstovas. Punsko valsčiaus tarėjai bei kaimų seniūnai domėjosi tiesiamo tilto technologiniais parametrais, klausinėjo apie ūkininkams priklausančias kompensacijas bei kaip ši linija kenks gyventojų sveikatai.

Posėdyje daug dėmesio skirta sausio 25 dienos Seinų apskrities tarybos sprendimui, dėl kurio Seinijos lietuviai neteko savo viršininko pavaduotojo. Šis postas buvo garantuojamas lietuviams nuo pat apskrities įkūrimo. Skaityti toliau

Lenkai sulaužė susitarimą su Punsko lietuviais (8)

Seinų apskrities taryba priėmė prieštaringą sprendimą atšaukti Seinų seniūną Ričardą Gžybovskį (Ryszard Grzybowski) ir jo pavaduotoją lietuvį Romualdą Vitkauską. Už tai balsavo 10 tarybos narių, 4 buvo prieš, 1 susilaikė. Iš 15 deputatų apskrities taryboje trys yra lietuviai.

Seinų apskritis yra viena mažiausių Lenkijoje. Ji sudaryta prijungus prie jos Punsko valsčių, kur 80 procentų gyventojų yra lietuviai. Skaityti toliau

Lenkijos lietuviai nesulaukė sprendimų (3)

Konferencija, skirta Lenkijos lietuvių švietimo strategijos 10-mečiui Spalio 24 d. pirmadienį, Lenkijos lietuviai, kaip žadėta, neišgirdo Lenkijos švietimo ministerijos atsakymo, kaip bus keičiamas tautinių mažumų mokyklų finansavimas.

Apsiribota tik pažadais, o anot Lenkijos lietuvių, problemos liko tos pačios – mokykloms trūksta pinigų, kol kas nebus ir vadovėlių lietuvių kalba. Lenkija prieš porą savaičių vykusiame Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų susitikime žadėjo Skaityti toliau

Lenkų ekstremistai: kai bus naujos lentos, vėl užtepliosim (12)

Alkas.lt, J.Vaiškūno kompozicijaPer du laisvės ir nepriklausomybės dešimtmečius buvome įpratę girdėti, kad jokia tautinė mažuma negali būti įkaitė, kad neleistina prieš ją imtis represijų ar sankcijų dėl kitoje šalyje (tariamai ar tikrai) skriaudžiamų tautiečių. Gal šioje Europos dalyje kas pasikeitė, gal esame liudininkai ko nors, kas dramatiškai keičiasi. Antai prieš metus sunku buvo įsivaizduoti, kad į Punską atvykęs svarbiausios Lenkijos opozicinės partijos vadovas pasakys, jog esame įkaitai, kad mūsų padėtis priklausysianti nuo to, kaip Lietuva elgsis su Lietuvos lenkais.

Pastarosiomis dienomis Lietuva, Lenkijos lietuviai bei Lietuvos lenkai tapo svarbia tema artėjančių Lenkijos parlamento rinkimų kampanijoje. Skaityti toliau

Lenkijos ekstremistai Punske išniekino lietuviškus užrašus ir lietuvišką paminklą (nuotraukos, video) (40)

Rugpjūčio 21–22 naktį Punsko savivaldybėje,  Lenkijoje, raudonos ir baltos spalvos dažais  buvo užtepti ir lenkų nacionalistų organizacijos ženklai išpaišyti lietuviški miestelių ir kaimų pavadinimai. Taip pat buvo išniekintas prie „Punsko užeigos“ esantis paminklas, skirtas lietuvių klojimo teatro 100-osioms metinėms.

Apie šį incidentą papasakojo Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Punsko valsčiaus vadovas mano, kad tai ne vandalizmo aktas, bet rimtai suplanuotas lenkų nacionalistinių ir fašistinių organizacijų išpuolis prieš Lenkijoje gyvenančius lietuvius. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Buvome „apžaisti“ (8)

Živilė Makauskienė

„Jeigu šiandien tektų iš naujo spręsti, ar imtis veiksmų dėl dvikalbių vietovardžių lentelių Punsko valsčiuje – gerai apgalvočiau, ir greičiausiai mano atsakymas būtų „ne“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

Jis teigia esąs labai nusivylęs, kad jo noras grąžinti mūsų kraštui baltiškąją istoriją išnaudojamas kaip koziris Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Ne kartą Lenkijos valdžios atstovai priekaištavo Vilniui, kad Lietuvoje gyvenanti lenkų mažuma negali naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turi Lenkijos lietuviai. Skaityti toliau