Žymos archyvas: Vytautas Landsbergis

Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai V. Landsbergis perdavė asmeninio archyvo dokumentus (nuotraukos, video) (0)

2017 10 11 13:42

prof. Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos perdavimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo pat Nepriklausomybės pradžios prof. Vytautas Landsbergis ir Gražina Ručytė-Landsbergienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondus pildė savo dovanotomis knygomis. Įvairiakalbė leidinių ir dokumentų kolekcija Nacionalinės bibliotekos fondus papildo Vytauto Landsbergio 85- ojo jubiliejaus akivaizdoje. Bibliotekos fondus papildė ir dar viena dokumentų kolekcija.

Be didelio skaičiaus knygų, šiandien turimą rinkinį sudaro periodika, natos, kartografijos leidiniai, elektroniniai, garso ir vaizdo įrašai. Kolekcijoje gausu leidinių Skaityti toliau →

V. Landsbergis. Lenkijos problemos – mūsų problemos (170)

2017 08 18 01:43

Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.

Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. Skaityti toliau →

„Savaitės pjūvis“ – paskutinė 367-oji laida apie grėsmes Lietuvai (video) (1)

2017 06 05 00:59

Prof. Vytautas Landsbergis | Penki.lt nuotr.

Šioje paskutinėje, jau 367-oje, nuo 2008 m. rudens žurnalisto Česlovo Iškausko rengiamoje laidoje „Savaitės pjūvis“: ką mums tuomet, per ekonominę krizę, pirmosiose laidose patarė finansų analitikas Rimantas Rudzkis, kunigas Ričardas Doveika ir maestro Donatas Katkus? „Per šiuos 9 metus grėsmės Lietuvai tik išaugo, – sako šiandien prof. Vytautas Landsbergis savo įžvalgose ir priduria, – dabartiniai valdantieji dėl nepatyrimo vengia gilintis į užsienio politiką…“

Daugiau apie laidą ir jos autorių „Penkių kontinentų“ naujienose ir Svečio interviu Savaitės naujienose per Penki.tv. Skaityti toliau →

Seime įvyko tarptautinė konferencija Krymo okupacijos pasekmėms aptarti (video) (0)

2017 05 29 21:26

Tarptautinė konferencija Krymo okupacijos pasekmėms aptarti | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 29 d., pirmadienį, Seime įvyko tarptautinė konferencija „Krymo totorių tauta praėjus trejiems metams po Krymo okupacijos: esama padėtis ir tolesnė tarptautinės bendruomenės atsako strategija“.
Konferenciją surengė Seimo Užsienio reikalų komitetas ir Pasaulio Krymo totorių kongresas kartu su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Parlamentiniu demokratijos forumu.

Ši konferencija tai Seime rengiamos „Krymo totorių dienos“ pagrindinis renginys, kuriame Skaityti toliau →

J. Užurka. Nepamirštamos, jau tapusios istorija, datos ir įvykiai (5)

2017 04 26 09:12

Knferencijos „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“ dalyviai | Rengėjų nuotr.

Artėjant mūsų valstybės iškilioms datoms – Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui 2017 04 21 Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje įvyko Krašto apsaugos departamento (KAD) 1990 04 25 įkūrimo paminėjimo konferencija „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“.

Konferencija-paminėjimas surengtas Lietuvos atsargos karininkų sąjungos [LAKS] iniciatyva. LAKS – tai iškilusi iš Tautos Sąjūdžio lietuvių atsargos karininkų organizacija, Nepriklausomybės puoselėtoja, Baltijos kelio dalyvė, Krašto apsaugos sistemos kūrėja. LAKS nariai garbingai atliko savo pareigą lemiamais mūsų Skaityti toliau →

L.V. Medelis. Apie žvirblius kakoje ir kakokratus (3)

2017 03 12 14:40

–Negana, kad numirei, kad numirei negana! Sakyk, ką padarei Lietuvos žmonių labui!?- šūkteli šv. Petras prie vartų. Eilė bemat išsibėgioja tarp baltų debesėlių, bet tik pažiūrėk, jų vėl susirenka minia. Ir vėl Petras žvangina raktais, ir šaukia prie rojaus vartų: „Kad numirei, negana! Fu, kaka! Mesk šalin tuos auksuotus blizgučius nuo krūtinės! Negana, kad numirei…“ Iš tautosakos.

Kas mes esame mes, dėl ko mes gyvename, kur ir dėl ko visi einame? Mes – tauta, valstybė, žmonės – kur atėjome ireiname? Akys krypsta į vedlius. Jų rodoma kryptis, jų ištiesta ranka, jų pavyzdys moko, Skaityti toliau →

Kovo 11-osios išvakarėse Kaune lankėsi istoriniai lyderiai (0)

2017 03 11 14:05

Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) susirinko istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai – kartu su akademine bendruomene jie surengė tarptautinį II-ąjį Baltijos ir Juodosios jūrų forumą, kuriame buvo pristatyta iniciatyva regiono šalims bendradarbiauti, siekiant užkirsti kelią nepasitikėjimui ir konfliktams.

Kaune vykusiame forume dalyvavo buvę Europos valstybių vadovai, netolimoje praeityje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis Skaityti toliau →

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

2017 03 11 02:24

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau →

Buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai susitiks Kaune (0)

2017 03 09 21:26

Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos ir Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai, rašoma pranešime.

Kaune vyksiančio forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kovo 11-osios išvakarėse susitikę istoriniai lyderiai kartu su akademine bendruomene, politikos, meno, kultūros Skaityti toliau →

Žinomi visuomenės veikėjai ragina nemažinti Seimo narių skaičiaus (12)

2017 03 09 11:36

Lietuvos Respublikos Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelios dešimtys žinomų visuomenės veikėjų kovo 9 d. viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti siūlymui mažinti Seimo narių skaičių.

Kreipimąsi pasirašė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, filosofai Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, poetas Kornelijus Platelis, teisininkai Vytautas Nekrošius, Vytautas Sinkevičius ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Skaityti toliau →

VDU vyks aukščiausio lygio vadovų, istorinių lyderių susitikimas (5)

2017 03 01 14:19

Kovo 10 d., penktadienį, 10 val., Vytauto Didžiojo universitete didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos-Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai.

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

2017 02 17 07:45

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau →

Valstybės atkūrimo diena paminėta Suomijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose (0)

2017 02 16 13:21

Lietuvos diplomatinės atstovybės Helsinkyje, Vienoje ir Hagoje Valstybės atkūrimo 99-ąsias metines pažymėjo šventiniais koncertais, kuriuose pristatyta lietuvių kūryba.

Vasario 14 d. Helsinkio katedros kriptoje vykusiame išskirtiniame koncerte Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas profesorius Vytautas Landsbergis atliko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius fortepijonui.

Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas sveikinimo kalboje pabrėžė kitais metais šimtmetį minėsiančios Lietuvos valstybės atkūrimo svarbą ir pažymėjo, Skaityti toliau →

V. Girdzijauskas. Didysis kūrinys (3)

2017 01 31 00:15

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Rašomos knygos „Nepriklausomybės apsėsti“ ištrauka. Dalis šio teksto ir svarbiausieji akcentai buvo panaudoti paskaitoje „Romualdo Ozolo dienoraščiai – neišsemiamas šaltinis“, skaitytoje „Žinijos“ konferencijoje 2016 m. balandžio 21 d.

Jei kada nors atsitiktų, kad žmogaus gyvenimas būtų užrašytas nuo pradžios iki galo, su visais įsišaknijimais, atsirastų turiningas, kaip viso pasaulio istorija, epas.
Hermanas Hesė

Mėginant aprėpti ir susisteminti visą Romualdo Ozolo intelektinį palikimą, derėtų jį Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Lietuvių menas sovietmečiu – tarp kūrybos ir griovimo (video) (1)

2017 01 18 12:44

Aloyzas Stasiulevičius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta sovietmečio vaizduojamajam menui. Apie jį laidos vedėjui Tomui Baranauskui pasakoja įvykių amžininkas dailininkas Aloyzas Stasiulevičius.

Ar sovietmečio menas buvo vienalytis? Kas pasikeitė mirus Stalinui? Ar Lietuvoje dirbę menininkai buvo labai priklausomi nuo ideologinių reikalavimų? Kokie svarbiausi šio laikotarpio lietuvių meno pasiekimai? Ar galime didžiuotis tuo, kad lietuvių išeivijos atstovas Jurgis Mačiūnas sukūrė pasaulyje žinomą „Fluxus“ meno (ar antimeno) srovę? Kokie jo ryšiai su komunistine ideologija ir sovietine Lietuva? Skaityti toliau →

Vilniuje bus paminėta Savanorių pajėgų įkūrimo dieną (0)

2017 01 17 07:50

Sausio 17 d., 10 val. Lietuvos kariuomenės įgulos Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje, vyks Šv. Mišios, skirtos 26-ųjų Savanorių pajėgų įkūrimo metinių progai paminėti.

Vėliau, 12 val., Nepriklausomybės aikštėje, vyks iškilminga karių rikiuotė, kurios metu, Savanorių pajėgoms bus įteikta naujai pasiūta kovinė vėliava.

Taip pat, bus apdovanota geriausia savanorių kuopa, pagerbti kariuomenės kūrėjai, kariai savanoriai ir jų darbdaviai. Skaityti toliau →

„Savaitės pjūvis“ apie Laisvės premiją, valdančių populizmą, konservatorių vargus ir neužmirštuolę (video) (12)

2017 01 13 21:53

Šioje laidoje: kam skiriame Laisvės premiją Sausio 13-ąją? Interviu su Seimo nariu, prof. Eugenijumi Jovaiša.

Apie valdančiųjų populizmą, opozicijos vargus ir neužmirštuolę pasakoja M. Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau →

Įteiktos 2016 m. Laisvės premijos (video) (0)

2017 01 13 12:24

Įteiktos 2016 m. Laisvės premijos | lrp.lt nuotr.

Sausio 13 d. Vilniuje, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Prezidentui Valdui Adamkui ir buvusiam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui įteiktos 2016 metų Laisvės premijos.

Laisvės premijų įteikimo iškilmėse Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis V. Adamkui ir V. Landsbergiui įteikė Laisvės statulėles, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – Laisvės premijos diplomus. Skaityti toliau →

L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (12)

2017 01 13 11:50

1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau →

Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo iškilmės Seime (video) (0)

2017 01 12 23:29

Seimo gynėjai, 1991 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Sausio 13 d., penktadienį, Vilniuje, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo iškilmės.

Renginyje kalbėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, žuvusiųjų artimųjų brolijos „Bičiulystė“ pirmininkas, žuvusiojo prie Vilniaus televizijos bokšto Vytauto Vaitkaus sūnus Robertas Vaitkus, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Skaityti toliau →

Prof. G. Landsbergienė: Labai noriu padėkoti tiems, kurie ėjo kartu su mumis (1)

2017 01 09 22:00

Prof. G. Landsbergienė: Labai noriu padėkoti tiems, kurie ėjo kartu su mumis | V. Landsbergio fondo nuotr.

Pernai metais Vytauto Landsbergio fondas paminėjo 25-uosius savo veiklos metus. Apie nueitą kelią, nuveiktus darbus ir šiame kelyje sutiktus žmones „Voruta“ kalbėjosi su Vytauto Landsbergio fondo vadove prof. Gražina Landsbergiene.

– Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo įkurtas Vytauto Landsbergio fondas?

– Intencija steigti Vytauto Landsbergio fondą kilo po Sausios 13-osios įvykių Lietuvoje. Tuomet Michailas Gorbačiovas, nepaisant Norvegijos visuomenės protesto, gavo Nobelio taikos premiją. Kaip alternatyva jai Skaityti toliau →

Z. Vaišvila. Nerimstantiems dėl ramybėn išėjusio Viktoro Zedelio (3)

2016 12 30 14:19

KGB dokumentai | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 29-ąją amžinam poilsiui išlydėtas netrukus po 1991 m. sausio 13-osios Valstybės saugumo departamentui pradėjęs vadovauti Viktoras Zedelis. Oficialioji Lietuvos Respublika ta proga patylėjo. Tik interneto erdvėje budintys anoniminiai komentatoriai, kuriems žmogaus netektis nėra proga bent jau patylėti, parodė tikrąjį juos valdančiųjų rūpestį. Tai – KGB dokumentų vagystė 1991 m. spalyje, kada Lietuva jau net iš Vakarų buvo sulaukusi atkurtos nepriklausomybės pripažinimų fejerverko.

Šiandien ne ta diena, kada reikėtų išsamiai tai aptarinėti. Ir savo spaudos konferencijose Skaityti toliau →

Seimas Laisvės premijas skyrė Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui (4)

2016 12 22 22:31

Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymo 2 straipsniu ir Laisvės premijų komisijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu nutarė skirti dvi 2016 m. Laisvės premijas – Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui – aukščiausiam Lietuvos Respublikos pareigūnui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui.

Už Seimo nutarimą „Dėl 2016 metų Laisvės premijų paskyrimo Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui“ (projektas Nr. XIIIP-252) balsavo 84, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė 2 Seimo nariai. Skaityti toliau →

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

2016 12 21 23:21

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio 7 dieną mirusiam Vytautui Skuodžiui skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997 metais V. Skuodis vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau →

V. Jencius-Butautas. Kada statysime paminklą pirmajam LR Prezidentui Antanui Smetonai? (34)

2016 11 25 16:18

Geltona, žalia ir raudona –
Tai mūs Trispalvė vėliava.
Sugrįš iš užsienio Smetona,
Ir vėl bus laisva Lietuva !

1940 – 1941 metais sovietams okupavus Lietuvą, laisvės viltys buvo siejamos su Antanu Smetona. Kodėl Vilniuje, amžinojoje sostinėje, kurioje 1918 metais vasario 16 dieną buvo pasirašytas ir paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, yra užmirštas Lietuvos pirmasis Prezidentas.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar 2015 metais, švenčių dienomis korektiškai pastebėjo, kad Vilniuje turi būti pastatyti paminklai Jonui Basanavičiui ir Antanui Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas (2)

2016 10 22 20:36

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Likimas iš tų šimtų tūkstančių pasirinko vieną seserį ir trylika brolių. Beveik visi kaip vienas sakėme laisvei „Taip“ vasario 9-ąją. Su tuo žodžiu lūpose į kapus lydėjome ir liepos 31-osios aukas. Dvasios stiprybė laimėjo, auka buvo priimta, ir, baigiantis rugpjūčiui, skausmo ašaras pakeitė iškentėto džiaugsmo ašaros. Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas..

Laisve alsuoti pradėjusią Lietuvą lyg žaibas nušvietė dar vienas ypač svarbus tų pačių Skaityti toliau →

Iškilmingai įteikti apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (0)

2016 09 29 11:50

Iškilmingo apdovanojimo dalyviai | J. Dingelio nuotr.

Rugsėjo 25 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vyravo šventinės nuotaikos, rinkosi garbingi svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir artimųjų kaimyninių valstybių: Rusijos prezidento Boriso Jelcino bendražygis Genadijus Burbulis su žmona Nadežda, pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas Stanislovas Šuškevičius, Lenkijos užsienio reikalų ministro patarėjas politologas Pšemislovas Petras Žuravskis vel Grajevskis (Przemysław Piotr Żurawski vel Grajewski), Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas su žmona Loreta, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas profesorius Vytautas Landsbergis ir kiti. Atvykusius svečius pasitiko tautiniais drabužiais pasipuošę merginos. Skaityti toliau →

V. Landsbergis. Dar vienas 25-metis (16)

2016 08 21 08:41

Rugpjūtšio „pūtšas“ iš pradžių atrodė itin bjauriai, išties grėsmingai. Be juokų. Štai ir atėjo „diena x“, kurios laukėme nuo pat Kovo 11-osios. Dabar tai didelė Sausio Tryliktoji nuo Baltijos iki Vladivostoko. Ims nebe Vilnių, ims viską. O Vakarai skystoki, o Maskva ar išeis į gatves? Ką gi, bent mes turim laikyti savo poziciją ir pareikšti ją iš karto. Generolui Kuzminui, kuris paskambino iš Rygos informuodamas, kad dabar jis – Pabaltijo apygardos aukščiausia valdžia, atsakiau, kad jis mums jokia valdžia, ir jo įsakymai nebus vykdomi. Susirinko mano sukviesta Aukščiausioji Taryba ir nusiuntėm paramos telegramą Borisui Jelcinui. Esame kartu su Rusijos demokratais, o pučistų veikla Lietuvoje nusikalstama. Skaityti toliau →

„Aktualus interviu“: Vakarų valstybės akivaizdžiai pasiduoda Rusijos spaudimui… (video) (19)

2016 05 09 18:45

Prof. Vytautas Landsbergis: Vakarų valstybės akivaizdžiai pasiduoda Rusijos spaudimui… Pokalbis su buvusiu faktiniu šalies vadovu apie ES problemas, Lietuvos narystę bendrijoje ir NATO bei „kalafiorų“ skandalą.

Z. Vaišvila. Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų (tiesioginė transliacija, video) (7)

2016 04 25 09:22

Černobylio elektrinės apylinkių vaizdai |robohub.org nuotr.

Balandžio 26 d. 9 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų“.

Spaudos konferencijojes Z. Vaišvila priminė prieš 30 metų įvykusią Černobylio AE avarija ir valdžios, slėpusios nuo visuomenės šiuos 1986 m. balandžio 26 d. įvykius, požiūrį ir skleistą melą apie šios nelaimės mąstus.

Tuometinę visuotinio melo atmosferą signataras lygino su šiandieninės Lietuvos valdžios propagandą, melu bei nutylėjimais. Skaityti toliau →

Celebrity Net Worth PC games news, tips, tricks Batai Baldai