Žymos archyvas: Vytautas Landsbergis

J. Burokas. Nepaneigsime to, kas tikrai buvo (2)

Jonas Burokas | J. Česnavičiaus nuotr.

Lietuvos visuomenė bunda. Ji nepamiršo skausmo, kurį patyrė per 50 sovietinės okupacijos metų, norėdama atskleisti tiesą ir atkurti užslopintą šiuo metu teisingumą.

Prieš 18 metų Vilniuje įvyko tarptautinis kongresas „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“, kuris sulaukė 24 valstybių visuomenės garbių atstovų, kaltinančių komunizmo doktriną, komunistinių partijų tose valstybėse nusikaltimus. 2000 m. rugsėjo 27 d. kongreso tribunolas priėmė nuosprendį, kad komunistinių režimų nusikalstama veikla tęsėsi per visą jų egzistavimo laikotarpį. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Sąjūdis: 1990 ir 2019 metai. Valdžia neturi gadinti (36)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visos mūsų bėdos kyla iš pragaištingo įsitikinimo, kad VALDŽIA YRA VISKAS. Esą, paimsime valdžią ir viską pakeisime. Laimėsime Seimo daugumą –  pakeisime Lietuvą. Laimėsime prezidento postą – „laušime visus per kelį“. Visi ankstesni lyderiai bus bemat pamiršti. Nes mes juos „išjungsime“ iš TV ekranų ir neduosime jiems kalbėti, veikti. Perrašysime istoriją ir vadovėlius. 

VALDŽIA YRA PRIEVARTA – štai kokį nuodą 1990 metais gavo daugelis Sąjūdžio žmonių gavę VALDŽIĄ. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas (0)

Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

Birželio 16 d., Lietuvos liaudies buities muziejuje, Tremties ir pasipriešinimo sektoriuje, vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Čia yra išskirtinis muziejinis objektas, eksponuojantis vienintelę Europoje tremtinių jurtą bei tremties vagoną. Tokias pačias jurtas lietuviai tremtiniai statė prie Laptevų jūros.

Minėjimo renginyje dalyvavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis su žmona Gražina, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Atgimimo istorijos perrašymas (7)

V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.

Vytauto Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuria pakeistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimas į „Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas“. Kodėl V.Landsbergis nepasiūlė 1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimo išrinktą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą pavadinti Atkuriamuoju Seimu?

Pakalbėkime faktų ir teisės, bet ne istorijos perrašinėjimo kalba. Skaityti toliau

J. Bliūdžius. Romą Vitkauską prisiminus (5)

Romas Vitkauskas | Asmeninė nuotr.

Šiuose keliuose kukliuose puslapiuose noriu pasidalinti kai kuriomis turtingos Romo biografijos nuotrupomis, kurių liudininkas buvau ir aš, ir kurios galbūt kažkiek jo biografiją papildys. Juolab jei Jis nepaliko savo atsiminimų ar užrašų.

Kartu su Romu Vitkausku pradėjome dirbti tuomet, kai 1975 m. mums buvo patikėtos Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos Varšuvos skyriaus valdybos narių pareigos: Romui sekretoriaus, man pirmininko. Abu tuomet buvome Skaityti toliau

Seime minimas Sąjūdžio 30-metis (tiesioginė transliacija) (3)

Sąjūdžiui 30 | Alkas.lt koliažas

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyks iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

Prieš tai 10.30–10.50 val. Skambės Atgimimo dainų įrašai, o  10.50–11.50 val. Seimo Vitražo galerijoje įvyks ansamblio „Volungė“ (vadovė Lilijana Ablėnaitė-Miškinienė) koncertas „Vainikas Lietuvai“ ir Sąjūdžio dainiaus Vytauto Babravičiaus-Simo koncertas.

Iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas prasidės 12 val. Seimo Kovo 11-osios Akto Skaityti toliau

Politikos virsmas istorija: Sąjūdžio reiškinio vertinimai žvelgiant iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos (video, nuotraukos) (0)

Diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ | lnb.lt nuotr.

Sąjūdžio 30 metų sukakties proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“. Į diskusiją sukviesti istorikai ir politologai bandė įvertinti, koks šiandien yra bendras Sąjūdžio reiškinio suvokimas, žinios apie faktus ir jų interpretacijos.  

Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius, pažymėjo, kad vieno požiūrio į įvykį, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Tik aklas nemato faktų apie konservatorių partijos ir „MG Baltic“ išskirtinę draugystę (video) (9)

Juozas Dapšauskas | Alkas.lt koliažas

Nenustebau, kad Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams neužsimena apie „MG Baltic“ ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ilgalaikę meilę. Juk iš vienuolikos komiteto narių tik keturi priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai, o komitete stiprias pozicijas turi būtent TS-LKD frakcija.

O taip pat nieko neužsimenama ir apie prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmenį. Sunku Skaityti toliau

A. Juozaitis. Justinas Drovusis (10)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Diena kaip Dievo šypsena

Justinas Marcinkevičius

Prašau atleisti: tautos poetą vadinsiu tik vardu – Justinas. Bendraudamas kreipdavausi į jį kaip ir daugelis – gerbiamas Justinai, tačiau šio rašinio pobūdis reikalauja šiltesnio kreipinio. Tikiuosi, kad jį pateisinsiu.  Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ką byloja „MG Baltic“ ir konservatorių partijos tampri finansinė bei pasitarimų draugystės istorija? (video) (4)

Alkas.lt nuotr.

Pirmoji tokio plataus masto politinės korupcijos byla „MG Baltic“ perduota teismui. Tačiau akivaizdu, kad ir kai kurios kitos politinės jėgos balansavo ant politinės korupcijos plona riba, tačiau jiems nei įtarimai, nei kaltinimai nepareikšti. Labai keistai atrodo pirmiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos padėtis. Liberalų sąsajos su įvairiais verslais ir jiems atstovavimas mažai kam kėlė ir kelia abejones, tačiau TS-LKD partijos ryšiai su „MG Baltic“ dar akivaizdesni, tačiau kažkaip jie neminimi jokiose Valstybės saugumo departamento (VSD) net dešimtmečio aprėpties pažymose, jiems nepareikšti jokie įtarimai. Ar ne todėl, kad yra Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar V. Landsbergis neveidmainiauja dėl „MG Baltic“ ir L. Kaščiūno? (video) (8)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Ar gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis nesielgia veidmainiškai, pasiūlęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Priežiūros komitetui mesti Seimo narį Lauryną Kaščiūną iš partijos? Partija pasirinko vidurio kelią – metams sustabdė narystę partijoje.

Kaip žinia, tai įvyko Didijį penktadienį, o tai simboliškai susiję su „atpirkimo ožiu“. Taip TS-LKD pasielgė labai rituališkai, galvodami, kad atrodys skaistesni, „atsikratę nuodėmių“ ir nesusiję su „MG Baltic“, nes vieną „principingai“ paaukojo dėl Skaityti toliau

Antakalnio kapinėse bus pagerbti Laisvės gynėjai (0)

Laisvės gynėjai, pasiryžę ginti Lietuvos nepriklausomybę. Vilnius, 1991 m. sausis, Vilius | lrs.lt, V. Jasinevičius nuotr.

Sausio 13 d., šeštadienį, 13.30 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas.

Laisvės gynėjų pagerbimo ceremonijoje dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Skaityti toliau

Seime vyks Laisvės gynėjų susitikimas (1)

Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seime rengiamas tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas.

10 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I r.) į iškilmingą rikiuotę sustos Laisvės gynėjai, 11 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidės susitikimas.

Susitikimo dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Skaityti toliau

Seime rengiama diskusija „Čečėnijos Respublika Ičkerija istorijos ir tarptautinės teisės požiūriu“ (video) (1)

Pirmasis Čečėnijos Respublikos Prezidentas Džocharas Dudajevas | xxiamzius.lt nuotr.

Gruodžio 21 d., ketvirtadienį, 14 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III rūmai), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Žygimanto Pavilionio iniciatyva rengiama diskusija „Čečėnijos Respublika Ičkerija istorijos ir tarptautinės teisės požiūriu“.

Karo Ukrainoje ir Gruzijos teritorijų okupacijos kontekste Čečėnija nustumiama į šoną, tačiau būtent čečėnų tauta buvo pirmoji, kuri susidūrė su Kremliaus agresija. Norėdami suprasti dabartinę Kremliaus politiką ir to, kas laukia okupuotų teritorijų, turime pažvelgti į šios tautos tragišką istoriją ir jos kovas su kruvinu režimu. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai (6)

Rūta Vanagaitė „Dagens Nyheter“ leidinyje | Alkas.lt nuotr.

Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“  ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi prie lango pušų fone;  štai ji,  sėdinti už stalo – jauki aplinka, tvarkingas kambarys; štai didelis šuo, gulinis prie kojų; jos mąslus žydrų (tikriausiai) akių žvilgsnis ir, atrodo (ak!), tose akyse kaupiasi ašaros… Už ką? Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Dokumentai liudija skaudžias ir negyjančias valstybės žaizdas (video) (4)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Dar kartą apie a.a. signatarus Gintarą Ramoną ir prof. Kazimierą Antanavičių

Seimas vis tik leido man pasakyti kalbą apie pirmąjį ir jauniausiąjį a.a. kolegą signatarą Gintarą Ramoną, kuris savo sprendimu 1997 m. lapkričio 11 dieną pasitraukė iš gyvenimo. Skaityti toliau

Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams (1)

Iškilmių dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.

Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse

Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nijolės Sadūnaitės ar Ervydo Čekanavičiaus Lietuva? (9)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liberaliosios žiniasklaidos atstovas Paulius Gritėnas piktinasi Laisvės premijos skyrimu lietuvių rezistentei, laisvės kovų dalyvei Nijolei Sadūnaitei. Ypač jam kliūva rezistentės dalyvavimas Garliavos istorijoje, siekiant apginti Deimantę Kedytę nuo galimo pavojaus jos orumui, sveikatai ir net gyvybei iš pedofilų klano pusės.

Išties galima įvairiai svarstyti, ar šis klanas turėjo ką nors bendro su Garliavos istorija. Nestovėjus su žvake prie lovos labai sunku spręsti. Aišku viena – rezistentės motyvas buvo apsaugoti vaiką. Žmogaus ir Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kaip nueiti į Seimą? (4)

Seimo fontanas | miestai.net nuotr.

Įsivaizduokime, lydime svečią, tarkim, iš užsienio, į Lietuvos Respublikos Seimą. Ateiname nuo Lukiškių pusės ir priartėję prie Tautos atstovybės (Seimas dar pavadinamas ir taip), pasukame visiems žinomo, labiausiai įprasto Seimo įėjimo link, to nuo Mažvydo bibliotekos pusės.

Čia svečias truputėlį suglums, išvydęs taisyklingos formos, dailiais borteliais įrėmintą plotą, kupiną žydinčių pievos gėlių (suprantama, tik vasaros metu). Tolimesniame tos pievos gale matosi sudėtinga piramidės formos metalinė konstrukcija su Europos žemėlapio piešiniais. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Net Kremlius Vytautą Landsbergį laikė Prezidentu (23)

Pirmasis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pasiuntinys Lietuvoje Maiklas Pertas (Michael J. Peart) 1991 m. spalio 17 d. įteikia skiriamuosius raštus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui | Archyvinė nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Pirmininko  Vytauto Landsbergio 85-ečio, kuris švenčiamas spalio 18-ąją,  išvakarėse vėl pasigirdo nuomonių, dažnai  labiau panašių  į  politinį kerštavimą, kad AT–AS Pirmininkas ir valstybės vadovas –  netapačios sąvokos,  o su šalies Prezidentu V. Landsbergis  nė iš tolo negali lygintis.

 „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Nepriklausomybės akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo  Česlovo Vytauto Stankevičiaus, ką  jis ir kiti deputatai  jautė 1990 m. kovo 11-ąją – kad iš dviejų Skaityti toliau

Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai V. Landsbergis perdavė asmeninio archyvo dokumentus (nuotraukos, video) (0)

prof. Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos perdavimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo pat Nepriklausomybės pradžios prof. Vytautas Landsbergis ir Gražina Ručytė-Landsbergienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondus pildė savo dovanotomis knygomis. Įvairiakalbė leidinių ir dokumentų kolekcija Nacionalinės bibliotekos fondus papildo Vytauto Landsbergio 85- ojo jubiliejaus akivaizdoje. Bibliotekos fondus papildė ir dar viena dokumentų kolekcija.

Be didelio skaičiaus knygų, šiandien turimą rinkinį sudaro periodika, natos, kartografijos leidiniai, elektroniniai, garso ir vaizdo įrašai. Kolekcijoje gausu leidinių Skaityti toliau

V. Landsbergis. Lenkijos problemos – mūsų problemos (170)

Vytautas Landsbergis | Penki.tv nuotr.

Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.

Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ – paskutinė 367-oji laida apie grėsmes Lietuvai (video) (1)

Prof. Vytautas Landsbergis | Penki.lt nuotr.

Šioje paskutinėje, jau 367-oje, nuo 2008 m. rudens žurnalisto Česlovo Iškausko rengiamoje laidoje „Savaitės pjūvis“: ką mums tuomet, per ekonominę krizę, pirmosiose laidose patarė finansų analitikas Rimantas Rudzkis, kunigas Ričardas Doveika ir maestro Donatas Katkus? „Per šiuos 9 metus grėsmės Lietuvai tik išaugo, – sako šiandien prof. Vytautas Landsbergis savo įžvalgose ir priduria, – dabartiniai valdantieji dėl nepatyrimo vengia gilintis į užsienio politiką…“

Daugiau apie laidą ir jos autorių „Penkių kontinentų“ naujienose ir Svečio interviu Savaitės naujienose per Penki.tv. Skaityti toliau

Seime įvyko tarptautinė konferencija Krymo okupacijos pasekmėms aptarti (video) (0)

Tarptautinė konferencija Krymo okupacijos pasekmėms aptarti | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 29 d., pirmadienį, Seime įvyko tarptautinė konferencija „Krymo totorių tauta praėjus trejiems metams po Krymo okupacijos: esama padėtis ir tolesnė tarptautinės bendruomenės atsako strategija“.
Konferenciją surengė Seimo Užsienio reikalų komitetas ir Pasaulio Krymo totorių kongresas kartu su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Parlamentiniu demokratijos forumu.

Ši konferencija tai Seime rengiamos „Krymo totorių dienos“ pagrindinis renginys, kuriame Skaityti toliau

J. Užurka. Nepamirštamos, jau tapusios istorija, datos ir įvykiai (5)

Knferencijos „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“ dalyviai | Rengėjų nuotr.

Artėjant mūsų valstybės iškilioms datoms – Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui 2017 04 21  Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje įvyko Krašto apsaugos departamento (KAD) 1990 04 25 įkūrimo paminėjimo konferencija „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“.

Konferencija-paminėjimas surengtas Lietuvos atsargos karininkų sąjungos [LAKS] iniciatyva. LAKS – tai iškilusi iš Tautos Sąjūdžio lietuvių atsargos karininkų organizacija, Nepriklausomybės puoselėtoja, Baltijos kelio dalyvė, Krašto apsaugos sistemos kūrėja. LAKS nariai garbingai atliko savo pareigą lemiamais mūsų Skaityti toliau

L.V. Medelis. Apie žvirblius kakoje ir kakokratus (3)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

–Negana, kad numirei, kad numirei negana! Sakyk, ką padarei Lietuvos  žmonių labui!?- šūkteli šv. Petras prie vartų. Eilė bemat išsibėgioja tarp baltų debesėlių,  bet tik pažiūrėk, jų vėl susirenka minia. Ir vėl Petras žvangina raktais, ir šaukia prie rojaus vartų: „Kad numirei, negana! Fu, kaka! Mesk šalin tuos auksuotus blizgučius nuo krūtinės! Negana, kad numirei…“ Iš tautosakos. 

Kas mes esame mes, dėl ko mes gyvename, kur ir dėl ko visi einame? Mes – tauta, valstybė, žmonės – kur  atėjome ireiname? Akys krypsta į vedlius. Jų rodoma kryptis, jų ištiesta ranka, jų pavyzdys moko, Skaityti toliau

Kovo 11-osios išvakarėse Kaune lankėsi istoriniai lyderiai (0)

VDU nuotr.

Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) susirinko istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai – kartu su akademine bendruomene jie surengė tarptautinį II-ąjį Baltijos ir Juodosios jūrų forumą, kuriame buvo pristatyta iniciatyva regiono šalims bendradarbiauti, siekiant užkirsti kelią nepasitikėjimui ir konfliktams.

Kaune vykusiame forume dalyvavo buvę Europos valstybių vadovai, netolimoje praeityje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

Buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai susitiks Kaune (0)

VDU nuotr.

Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos ir Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai, rašoma pranešime.

Kaune vyksiančio forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kovo 11-osios išvakarėse susitikę istoriniai lyderiai kartu su akademine bendruomene, politikos, meno, kultūros Skaityti toliau

Žinomi visuomenės veikėjai ragina nemažinti Seimo narių skaičiaus (12)

Lietuvos Respublikos Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelios dešimtys žinomų visuomenės veikėjų kovo 9 d. viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti siūlymui mažinti Seimo narių skaičių.

Kreipimąsi pasirašė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, filosofai Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, poetas Kornelijus Platelis, teisininkai Vytautas Nekrošius, Vytautas Sinkevičius ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Skaityti toliau