Rugsėjo 10 d., Seimo rūmuose, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, pagerbti Nepriklausomybės Akto signatarai.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir Aukščiausiosios Tarybos deputatams įteikė Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtą Seimo dovaną, kurią sukūrė stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Minėjimo dalyviai dar kartą prisiminė istorinius to meto vaizdo kadrus, svarbius Lietuvos nepriklausomos valstybės raidai. Skaityti toliau
Kalba pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime
Ekscelencijos, kolegos, visi klausantieji.
Kai atkurtai Lietuvai suėjo trisdešimt, ši įdomi trisdešimties metų moteris nutarė nesusireikšminti. Padėjo pandemija. Lietuva skubiai pirko perteklines priemones, metė milijonus ir praleido progą netylėti, o pamąstyti. Būtent apie savo sukaktį. Kas yra įvykę. Ką darėme ir kur atsidūrėme. Tai liko nemąstoma, neapibendrinta, nes buvo svarbesnių dalykų. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 12 val., Lietuvos Respublikos Seime bus surengtas Kovo 11-ios minėjimas. Seimo kanceliarija praneša, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis bus paminėtas Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) šiandien 12 val. Nors pranešime nenurodomos priežastys kodėl Kovo 11-oji bus minima rugsėjo 10 d., bet akivaizdu, kad tokio perslinkimo priežastimi yra koronavirusinis užkratas.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime kalbės Seimo Pirmininkas Skaityti toliau
Lipos 16 d., ketvirtadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybą (VGT), siekdamas įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti šalies gyventojus ir aplinką nuo Astravo AE keliamų grėsmių.
Baltarusija planuoja pradėti Astravo AE veiklą artimiausiu metu, nepaisydama tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, pažeisdama tarptautines konvencijas ir neįgyvendinusi streso testų rekomendacijų.
VGT posėdyje sutarta, kad Lietuva ir toliau laikysis pozicijos, Skaityti toliau
Lietuva neturi jokio pagrindo bendradarbiauti suteikdama avarinį rezervą riziką Lietuvai ir visam regionui keliančiai Astravo atominei elektrinei, o bet koks bendradarbiavimas prieštarautų Seime 2017 metais priimtiems teisės aktams.
„Nesaugiai statoma ir paminant esminius saugumo reikalavimus eksploatuoti ruošiama Astravo atominė elektrinė, kaip bendras Rusijos-Baltarusijos projektas, kelia grėsmę Lietuvai, Skaityti toliau
Gėda. Kitaip neįmanoma jaustis dėl mus galimai valdančių politikų elgesio.
Visų pirma, dėl Lietuvos politikų–beraščių, priėmusių įstatymą dėl „nesaugios“ elektros nepirkimo iš Baltarusijos. Ir šį įstatymą pasirašiusiojo – Lietuvos Prezidento. Klausimas tik, ar jie beraščiai, ar tokiais turi apsimesti ir kodėl? Negi jie nieko negirdėjo apie penkių valstybių bendrą energetinę sistemą, reikalavimus jos funkcionavimui ir saugumui? Negi jie nežino, kaip perkama elektros energija iš bendro tinklo? Skaityti toliau
Tol, kol nebus įgyvendinti visi tarptautinės branduolinės saugos grupės delegacijos Astravo atominėje jėgainėje atliktų streso testų reikalavimai ir rekomendacijos, licencija šios branduolinės elektrinės veiklai negali būti išduodama. Taip pat būtina pripažinti, kad Baltarusija grubiai pažeidė tarptautinės teisės ir tarptautinius saugumo standartus parinkdama vietą atominei elektrinei Astrave, vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Tai yra nepriimtina, todėl šiai jėgainei turi būti parinkta kita vieta. Skaityti toliau
Niekada nemėgau filmų apie katastrofas, nes jie sukuria panikos ir beviltiškumo nuotaiką. Fantastiniai, jeigu jie logiški, grįsti ne vien siaubo scenomis ar itin „išmanūs“, dar pusė velnio. Jeigu rodo pasaulines katastrofas, žemės drebėjimus, ateivių antskrydžius, pandemijas, paspaudžiu TV išjungėją. Tiesa, vaikystėje ryte rijau Žiulio Verno (Jules Gabriel Verne) knygas, kurių mokslinės fantastinės XIX a. idėjos netruko tapti realybe…
Bet šįkart net ne apie tai. Pasaulinio garso prancūzų rašytojas savo kūriniais padarė Skaityti toliau
Pasaulis atsidūrė išskirtinėje padėtyje dėl koronaviruso (COVID 19). Paskelbta pandemija. Šalys griebiasi griežčiausių priemonių padėčiai suvaldyti, tai skatina skirtingas politines jėgas susitelkti ir dirbti bendram labui. Arba priešingai – susipriešinti. Kaip Lietuvoje?
Vasario 26 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis iškėlė mintį ir pasiūlė partijoms susitarti ir nekelti panikos dėl koronaviruso, o dirbti vieningai, kad įveikus šį besiartinantį iššūkį, kuris užklupo kitas šalis, jis su laiku prisiartins ir iki Skaityti toliau
Nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia paroda „Nesusitaikę“, skirta Kovo 11-osios trisdešimtmečiui. Parodoje pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią nuo XX a. 6 dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys. Paroda veiks nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d. Pokalbis su Algirdu Saudargu yra parodos „Nesusitaikę“ dalis.
„Baltijos valstybės buvo jautrus klausimas ir niekas taip paprastai nesiimdavo jo spręsti“, – prisimindamas pirmuosius atkurtos Skaityti toliau
Netikėjau, tikrai netikėjau, kad sulauksiu 2020-tųjų metų, kai visus galėsiu sveikinti Lietuvai ir mums istorinės Kovo 11-osios 30-mečio proga. Gražia viltimi tada atrodė ir 30 dienų ir treji metai, kurie ateities kartoms liudytų, kaip mes troškome savo nepriklausomos valstybės. Ir štai ji yra. Geresnė ar blogesnė, bet Lietuvos valstybė yra. Ir tai toks laimėjimas, tokie naujai sutvirtinti pamatai lietuvių tautos ateičiai, kad gal tik dar iš didesnio laiko atstumo jie bus tikrai tinkamai įvertinti. Skaityti toliau
I. 1990 m. kovo 11-oji – Lietuvos valstybės atstatymo diena. Tą dieną už tai balsavo 124 XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos – paskutiniojo okupacinės valdžios aukščiausio Lietuvos TSR valdymo organo – deputatai (1 nuotr.). Apie tai nerašoma vadovėliuose. Geriausiu atveju rašoma, kad tą dieną Lietuvos Nepriklausomybę atkūrė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Ir visur šiais laikais priduriama Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas. Tačiau LR Seimo Teisės aktų registre (e-tar.lt) bent LR Aukščiausiosios Tarybos priimti Skaityti toliau
Kovo 9 d., 17:30 val., Vilniaus rotušėje bus pristatyta papildyto leidimo prof. Vytauto Landsbergio knyga „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leidybą parėmė Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras.
Į leidinį sudėtos pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989–2019 m. pasakytos kalbos iš istorinių Vilniaus Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono ir kitur minint Vasario 16-ąją, taip pat skelbiama 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijoje pasakyta kalba, 1994 m. interviu radijo laidoje „Nepriklausomybės kelias“. Pasak prof. V. Landsbergio, „Vasario 16-oji yra tapusi itin reikšminga data Lietuvos istorijoje ir pačiame šalies gyvenime. Simbolinė, kai kam – šventa. Nūnai ją paryškina ir Skaityti toliau
Su Lietuvos atgimimu susijusius darbus mirusioji Šveicarijos išeivių karta laikė pačiais svarbiausiais. Tą rodo jų pasakojimai, dienoraščiai, archyvai. 1990 metų pabaigoje įsijungusi į senosios patriotiškos mūsų išeivijos 1952-02-17 d. teisiškai įkurtos ŠLB gretas, o 1999-2006 vadovaudama Bendruomenės valdybai, sutikdama Lietuvos nepriklausomybės atgimimo 30-metį, jaučiu tapusi pati išeivijos istorinės veiklos dalimi, todėl noriu pasidalinti kai kuriais atgimimo metų prisiminimais iš Šveicarijos.
1989 metų vasarą Šveicarijos lietuvių išeivių delegacija, vadovaujama profesoriaus kunigo Skaityti toliau
Vasario 16-osios Lietuvai – 102 metai
Kiekvienąkart, kai užeina ledynmetis ir vėl atsitraukia, …lieka pelkė. Po ją klampoja mamutai ir krokodilai. Bet štai ten už Katedros ir aukštuma. O joje pilis. Pilyje nuo amžių telkiasi piliečiai. Gina ją, kaip savo gyvastį ir garbę…
prof. Vytautas Landsbergis, 2012 m.
Tai – taikliausia metafora, apibūdinanti padėtį… Šią metaforą ateinančių kartų istorikams ir mums, gyvenantiems ČIA ir DABAR, padovanojo Aukščiausiosios Tarybos Skaityti toliau
Sausio 30 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta Lietuvos valstybės atstatymo 30-čio paminėjimo paroda „Nr. 21“.
Parodos atidaryme dalyvavo ir pasisakė ne tik parodos idėjos autorius Lietuvos Perstvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, kiti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – buvęs LR Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas ir buvę Šiaulių LPS miesto tarybos nariai Donatas Morkūnas ir Skaityti toliau
1990 m. sausio 20 d. – tai diena, įėjusi į istoriją kaip kovos už laisvę ir Azerbaidžano teritorinį vientisumą diena. Prisimenant tragiškus tos dienos įvykius Lietuvos nacionalinėje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmas „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“.
Lietuva ir Azerbaidžanas turi nemažai bendros istorinės patirties: paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ėjo taikaus išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos keliu, o Sausis yra abi šalis vienijantis simbolis kovoje už šalių laisvę ir nepriklausomybę. Baku žudynės 1990 m. buvo
Sausio 20 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmo „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ (operatorius Romas Dabrukas) pristatymą.
Lietuva ir Azerbaidžanas turi nemažai bendros istorinės patirties: paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ėjo taikaus išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos keliu, o Sausis yra abi šalis vienijantis simbolis kovoje už šalių laisvę ir nepriklausomybę. Baku žudynės 1990 m. buvo tam tikra karinių veiksmų repeticija prieš 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje. Dviejų patirčių sugretinimas netiesmukai išryškina, kur mūsų stiprybė ir kas trukdė visą Baku scenarijų įgyvendinti Vilniuje. Skaityti toliau
Artėja didžiulė šventė – 30 metų atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei! Labai didžiuojuosi, kad ir man teko nors ir dalinai prisiliesti prie tų istorinių įvykių, ir ne tik būnant pasyviu stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu.
Labai apgailestavau, kad Kovo 11-osios nesulaukė mano mylimas tėtis, kuris mums, vaikams, ir perdavė tą meilę Lietuvai, kurią išreikšti žodžiais gali tik tokio talento žmonės, kaip Justinas Marcinkevičius. Ir kas besisavintų meilės Tėvynei monopolį, man ji visuomet išliks pačia brangiausia šalimi pasaulyje. Gali mane keiksnoti ir koneveikti, kad, gyvendamas Tarybų Lietuvoje, buvau tuo, kuo buvau, bet mylėti Tėvynės ir puoselėti senolių tradicijų (vaikai buvo pakrikštyti laiku!), man tai netrukdė. Skaityti toliau
Minint Sausio 13-osios 29-ąsias metines
1990-ų metų Kovo 11-oji paskelbė: „VALSTYBĖ YRA!“ 1991-jų metų SAUSIO 13-ji patvirtino: „MES BŪSIME!“ Lietuvos Nepriklausomybės priešai taikė tiesiai į širdį. Buvo šaudoma į laisvą žodį, į lietuvišką kalbą. Lietuva. 1991.01.13 (V., 1991).
Dar prisimename Sausio 13-osios tragedijos eskalaciją, prasidėjusią sausio 8 dieną. Gyvenome tada Minties gatvėje šalia sovietinio karinio miestelio, Skaityti toliau
Fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir fiksavo slapta įsprukęs į Aukščiausiosios Tarybos rūmus.
Jo teigimu, tą naktį sprendėsi Lietuvos likimas. „Jeigu ne Lietuvos žmonių masiškas išėjimas į gatves, budėjimas prie strateginių objektų, būtų prarasta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – nepriklausomybė“, – įsitikinęs R. Požerskis. Skaityti toliau
Sausio 12 d., sekmadienį, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seime vyko tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas.
12 val. Laisvės gynėjai sustojo į iškilmingą rikiuotę Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje, juos pasveikino pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Skaityti toliau
„Kaip gyventi su kagėbizmu? Praėjo 17 metų, ar klausimas dar aktualus? Juk Lietuva savo sūnums palaidūnams atleido ir kai sovietų imperija sugriuvo iškepė jiems jautį, t.y. leido privatizuoti jiems turtus. Kur tiesa ir teisingumas? – klausia metų metais persekiotieji ir kankintieji.“ Žurnalistas A. J. Patriubavičius (Lietuvos aidas, 2002.05.30, p. 1).
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuvybės dvasia, vedusi ir suteikusi mums visiems sparnus dainuojančioje Sąjūdžio revoliucijoje bei Sausio 13-osios neginkluotame pasipriešinime, atrodė, tvirta, atspari, amžiams prabudusi. Tai buvo tikras stebuklas Tautos istorijoje. Skaityti toliau
Artėjant Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo SSKP 30-mečiui, pasigirsta ir nuožmios kritikos šiai su „kagėbė“ glaudžiai susijusiai organizacijai, ir ilgesingų trelių, šlovinančių ją ir liejančių graudžias ašaras dėl jos išnykimo iš politinės arenos. Vienas garbus ekonomikos profesorius savo veidaknygės paskyroje sakosi išlenksiąs taurelę už numirėlę, bet kokiame nors rūsyje, nes skundžiasi, girdi, kad dabar LKP netoleruojama…
Akivaizdu, kad savo komunistinės praeities ilgisi tie, kas tuomet buvo „prie lovio“, Skaityti toliau
Rugpjūčio 22 d., Kaune vyks renginys „Kaunas prisimena (1939–1989–2019)“, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto 80-mečiui ir Baltijos kelio 30-mečiui paminėti.
16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Audiencijų salėje vyks visuomenės veikėjų, politikų ir istorikų diskusija apie Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes šių dienų kontekste ir Baltijos kelio nenugalimą jėgą, atvedusią Baltijos valstybes į nepriklausomybių atkūrimą. Dalyvauja Kauno arkivyskupas emeritas J. E. Sigitas Tamkevičius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazys Skaityti toliau
Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika – Generolas Vėtra, yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Skaityti toliau
Maniau, kad tikriausiai tik aš viena pagalvojau, kad sinagogos uždarymas Vilniuje – tai provokacija, kliaučių ieškojimas. Dar sovietmečiu išmokau tokius dalykus vertinti įtariai. Bet kai Faina Kukliansky užsipuolė Vytautą Landsbergį neva užgauliai pavartojus žodį žydelka (jis eilėraštyje parašė, kad Dievo Motina buvusi žydelka), jau ėmiau abejoti, ar tikrai ta Kuklianski nuoširdi ir tokia jau teisuolė. Kad nėra kukli, tai aišku – prilyginti save Dievo Motinai! O dėl teisumo – mokiausi klase aukščiau toje pačioje mokykloje su ja ir tikrai žinau, kad nebuvo tų patyčių, apie kokias ji dabar (beje, tik dabar) pradėjo pasakoti. Skaityti toliau
Rugpjūčio 6 d., antradienį, Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę. Taip pat nuo galimų išpuolių prašo užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente apsaugą, nes, esą, sulaukia grasinančių laiškų ir telefono skambučių:
„Pastaruoju metu Lietuvos žydų bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei bendruomenė, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų, jų šeimų saugumo“, – teigiama LŽB pranešime. Skaityti toliau
Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios
Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau
Trys dešimtys nusipelniusių kauniečių nuo 1991-ųjų buvo paskelbti Kauno miesto garbės piliečiais, o šiemet šios regalijos įteiktos mokslininkui, pirmajam atkurto Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui ir žinomam visuomenės veikėjui Algirdui Antanui Avižieniui. Tradicinėje apdovanojimų ceremonijoje Valstybės dieną pagerbti ir kiti miesto vardą garsinantys kauniečiai.
Žmogus, kurį drąsiai galima laikyti viso gyvenimo mokymosi pavyzdžiu, savo pasiekimais stebinęs ne tik Kauną, Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Skaityti toliau
