Žymos archyvas: Vytautas Landsbergis

Kaunas prisimena (1939–1989–2019) (0)

Baltijos kelias | E. Gudišauskienės nuotr.

Rugpjūčio 22 d., Kaune vyks renginys „Kaunas prisimena (1939–1989–2019)“, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto 80-mečiui ir Baltijos kelio 30-mečiui paminėti.

16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Audiencijų salėje vyks visuomenės veikėjų, politikų ir istorikų diskusija apie Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes šių dienų kontekste ir Baltijos kelio nenugalimą jėgą, atvedusią Baltijos valstybes į nepriklausomybių atkūrimą. Dalyvauja Kauno arkivyskupas emeritas J. E. Sigitas Tamkevičius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazys Skaityti toliau

L.V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva (video) (6)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika – Generolas Vėtra, yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Žydauka, žydelka – o kaip kitaip lietuviškai dar vadindavo? (60)

Pixabay.com nuotr.

Maniau, kad tikriausiai tik aš viena pagalvojau, kad sinagogos uždarymas Vilniuje – tai provokacija, kliaučių ieškojimas. Dar sovietmečiu išmokau tokius dalykus vertinti įtariai. Bet kai Faina Kukliansky užsipuolė Vytautą Landsbergį neva užgauliai pavartojus žodį žydelka (jis eilėraštyje parašė, kad Dievo Motina buvusi žydelka), jau ėmiau abejoti, ar tikrai ta Kuklianski nuoširdi ir tokia jau teisuolė. Kad nėra kukli, tai aišku – prilyginti save Dievo Motinai! O dėl teisumo – mokiausi klase aukščiau toje pačioje mokykloje su ja ir tikrai žinau, kad nebuvo tų patyčių, apie kokias ji dabar (beje, tik dabar) pradėjo pasakoti. Skaityti toliau

Po vienašališkų R. Šimašiaus veiksmų Lietuvos žydų bendruomenė skambina pavojaus varpais (35)

Faina Kukliansky | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 6 d., antradienį, Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę. Taip pat nuo galimų išpuolių prašo užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente apsaugą, nes, esą, sulaukia grasinančių laiškų ir telefono skambučių:

„Pastaruoju metu Lietuvos žydų bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei bendruomenė, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų, jų šeimų saugumo“, – teigiama LŽB pranešime. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios

Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau

Kauno garbės piliečiu paskelbtas Algirdas Antanas Avižienius (4)

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Trys dešimtys nusipelniusių kauniečių nuo 1991-ųjų buvo paskelbti Kauno miesto garbės piliečiais, o šiemet šios regalijos įteiktos mokslininkui, pirmajam atkurto Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui ir žinomam visuomenės veikėjui Algirdui Antanui Avižieniui. Tradicinėje apdovanojimų ceremonijoje Valstybės dieną pagerbti ir kiti miesto vardą garsinantys kauniečiai.

Žmogus, kurį drąsiai galima laikyti viso gyvenimo mokymosi pavyzdžiu, savo pasiekimais stebinęs ne tik Kauną, Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (VI) (11)

dr. Algimantas Liekis pristato savo knygą „Svetimi lietuvių namuose“ | R. Garuolio nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia.

10. Patriotai be atramos po kojomis

Kol Tauta turi savo žemę, kol valdo ją – tol ji yra neįveikiama. Tą nuolat primindavo ir pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Palestiniečiai virto „atėjūnais“ savo krašte, kai didelę jų dalį, savo žemių, okupantų anglų mulkinami išpardavė atsikeliantiems žydams. Deja, nepaisant lietuvių Tautos šimtmečiais trukusios kovos ir aukų dėl savo žemės išlaikymo, Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja Vidmanto Valiušaičio knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ (nuotraukos) (0)

Rengėjų nuotr.

Balandžio 16 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) bus pristatyta nauja žinomo žurnalisto ir istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimų istorinėmis temomis su Amerikos lietuvių istoriku ir advokatu dr. Augustinu Idzeliu (1942-2018) knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių. Dr. Augustinas Idzelis ir Lietuvos okupacijų interpretavimo drama“.

„Augustinas turėjo didelį talentą pasakoti. Jo būtum galėjęs klausyti ir klausyti. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau

Nepriklausomybės atkūrimo dieną – šventinės Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmės (0)

Kovo 11 vėliavų pakėlimas, 2016 m. | lrs.lt nuotr.

Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, 12 val., Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų, įvyks šventinės trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmės, skirtos 29-ajai mūsų valstybingumo atkūrimo sukakčiai paminėti.

Iškilmėse dalyvaus Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

Minaičių kaime iškilmingai paminėtos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės (nuotraukos) (0)

kam.lt nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime iškilmingai paminėtos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės. Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Skaityti toliau

Nepriklausomybės aikštėje – Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 28-ųjų metinių minėjimas (0)

Nepriklausomybės aikštėje – Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 28-ųjų metinių minėjimas, taip pat Baltijos šalių ir Lenkijos savanorių pajėgos pasirašys bendradarbiavimo susitarimus | KASP nuotr.

Sausio 17 d., 12 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minėdamos 28-ąsias įkūrimo metines rengia iškilmingą rikiuotę, kurios metu bus apdovanota geriausia praėjusių metų KASP kuopa, pagerbti kariuomenės kūrėjai, garbės savanoriai ir karių savanorių darbdaviai, aidės istorinės patrankos šūviai. Savanorių pajėgas pasveikins Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo primininkas prof. Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

K. Vizbaras. Lietuvos pilietybė yra privilegija ir yra nereitinguojama (video) (1)

kristijonas-vizbaras-lrs-lt-o-posaskovos-nuotr

Kalba pasakyta Seime Sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo iškilmėse

Sveiki, gerbiami laisvės gynėjai, visi šio minėjimo dalyviai, tiek esantys šioje salėje, tiek bet kur kitur Lietuvoje. Šiandien aš prieš jus atstovauju visą savo šeimą – seserį Ingridą, brolius Augustiną ir Dominyką. Beje, šiaip Augustinas turėjo sakyti šitą kalbą, bet jam gimė sūnus šią naktį, tai tenka pavaduoti. Skaityti toliau

Seime bus iškilmingai paminėtos Lietuvos laisvės gynimo metinės (tiesioginė transliacija) (0)

Seimas | J.Vaiškūno nuotr.

Sausio 13 d., sekmadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, įvyks iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 28-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Iškilmingame minėjime kalbės: Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, nukentėjęs prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Vilniaus universiteto dėstytojas Kęstutis Bredelis, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, 2018 m. Laisvės premija apdovanotas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanas Jonas Kadžionis, Skaityti toliau

Antakalnio kapinėse bus pagerbtas žuvusiųjų Laisvės gynėjų atminimas (0)

Sausio 13-oji: Žmogus su vėliava šalia tarybinio tanko | kam.lt nuotr.

Sausio 13 d., sekmadienį, 14.30 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas.

Amžinojo poilsio Antakalnio kapinėse guli Laisvės gynėjai: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Apolinaras Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Gintaras Žagunis, Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Algirdas Kazlauskas, Juozas Janonis, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius. Skaityti toliau

E. Klumbys, Z. Vašvila. Kas atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ar Atkuriamasis Seimas?“ (30)

LCVA nuotr.

Paskelbti šį klausimą paskatino iki koktumo kasdien skambančios propagandinės klišės, kad viskas, kas Lietuvoje įvyko „sovietmečiu“, yra blogai. Šių demagogų klausiame, ar Lietuvos Nepriklausomybės, kuria naudojatės šiai demagogijai skleisti ir kurią beatodairiškai liaupsinate, atkūrimas taip pat yra absoliutus blogis? Juk Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. atkūrė „sovietinė“ XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Ji buvo paskutinioji Tarybų Lietuvos valdžia, mes – pirmą Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vytautas Landsbergis – Lietuvos problema? (67)

Vytautas Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vytautas Landsbergis – vienas iš tų politikų, kurie retai vertinami kritiškai. Jis arba garbinamas, arba taip pat be atodairos smerkiamas. Nėra niuansų. Tik absoliutinimas. Vieniems jis – beveik ketvirtas Dievo asmuo, kitiems – pats šėtonas iš pragaro.

V. Landsbergio klaidas ar net nuodėmes galima vardyti ilgai. Pirmąsyk vadovaujant Lietuvos valstybei drastiškai liberalizuota ūkinė ir socialinė sistema, sunaikinant ištisus sektorius ir daugybę piliečių paleidžiant ubagais. Visa tai pratęsė ir išplėtojo Algirdo Brazausko ekskomunistų Skaityti toliau

Šliaužianti cenzūra arba aukščiau už V. Landsbergį ne tik dangus (14)

Vytautas Radžvilas | Vilniausforumas.lt nuotr.

Rugsėjo pabaigoje Tautos forumas paskelbė pareiškimą LRT tarybai bei LRT generalinei direktorei, reikalaudamas liautis juodinti JAV prezidentą Donaldą Trampą, neleisti laidų vedėjams demonstruoti atviro priešiškumo Seimo valdančiajai daugumai bei nevaržyti žmonių teisės reikšti įsitikinimus. Jam įkandin Vilniaus forumas išplatino atskirą dokumentą dėl LRT vykdomos Vytauto Landsbergio cenzūros. Cenzūra Lietuvoje pasiekė tokį mastą, kad šis kelia pavojų valstybės egzistavimui, įsitikinęs filosofijos profesorius, Vilniaus ir Tautos forumo narys Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Vytautui ir Gabrieliui Landsbergiams: žodžiais žmonių partijos nesukursite, o ir arogancija, patyčios, žeminimas tam tikrai nepasitarnaus (22)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Telieka stebėtis, kaip #TSLKD be jokio objektyvaus pagrindo mums bando priklijuoti antikonstitucinių sprendimų kūrėjų etiketę, kai tuo tarpu, jų lyderiai kasdien demonstruoja aiškią nepagarbą Konstitucijai ir demokratijos principais grįstai politinei sistemai ar net pamatinėms žmonių teisėms ir laisvėms. Ir ne tik pamindami visų žmonių lygybę ir suskirstydami Lietuvą į „viršūnes“ ir „apačias“, „elitą“ ir „runkelius“. Dabar jie nusitaikė į būsimųjų rinkimų dalyvius ir kėsinasi į jų lygiateisiškumą.

„Matome iššūkius ir šiandien mūsų šalies reikaluose. Galbūt valdantieji, vadinami valstiečiai ar kolūkiečiai, jie netempia tose Skaityti toliau

Nepriklausomybės aikštėje paminėtos Laisvės dienos 25-osios metinės (nuotraukos) (1)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Rugpjūčio 31 d. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje  vyko Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Laisvės dienos 25-osioms metinėms paminėti. Būtent šią dieną, 1993 m. 23 val. 46 min. iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų okupacinės armijos karinis ešelonas.

Iškilmingos ceremonijos pradžią pažymėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai – skambant Lietuvos himnui jie iškėlė Lietuvos Respublikos vėliavą,  Skaityti toliau

Vilniuje atidarytas B. Nemcovo skveras (0)

Boriso Nemcovo skv. | S. Žiūros nuotr.

Prieš 3 metus Maskvoje nužudyto politiko, demokrato Boriso Nemcovo draugai, bendražygiai ir šeimos nariai kartu su vilniečiais rugpjūčio 24 d. pavakare prie Rusijos ambasados Latvių gatvėje atidarė B. Nemcovo vardo skverą.

Vilnius – antrasis pasaulyje, drąsiai įamžinęs rusų demokrato B. Nemcovo atminimą. Šiemet Vašingtone Viskonsino aveniu atkarpa prie Rusijos ambasados taip pat buvo pavadinta B. Nemcovo vardu. Į iškilmingą skvero atidarymą Žvėryno rajone susirinko daug žymių Rusijos opozicionierių, nepriklausomų žurnalistų, B. Nemcovo dukra Žana Nemcova, Skaityti toliau

Anykščiuose nuaidėjo tradicinė bardų šventė – „Purpurinis vakaras“ (video) (0)

„Purpurinis vakaras" | Anykščių sav. nuotr.

Rugpjūčio 16-18 dienomis Anykščiuose vyko tradicinė bardų šventė, mandrai vadinama nacionaliniu bardų festivaliu – „Purpurinis vakaras“. Šios bardų šventės šerdimi tapo du didieji koncertai Dainuvos slėnyje, vykę penktadienio ir šeštadienio vakarais.

Šventės dalyvius pakerėjo Tbilisio operos ir baleto teatro solistai. Įspūdingą jų pasirodymą ir lietuvių kalba atliktą populiarią gruzinų dainą „Suliko“ žiūrovai palydėjo susižavėjimo šūksniais. Skaityti toliau

J. Burokas. Nepaneigsime to, kas tikrai buvo (2)

Jonas Burokas | J. Česnavičiaus nuotr.

Lietuvos visuomenė bunda. Ji nepamiršo skausmo, kurį patyrė per 50 sovietinės okupacijos metų, norėdama atskleisti tiesą ir atkurti užslopintą šiuo metu teisingumą.

Prieš 18 metų Vilniuje įvyko tarptautinis kongresas „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“, kuris sulaukė 24 valstybių visuomenės garbių atstovų, kaltinančių komunizmo doktriną, komunistinių partijų tose valstybėse nusikaltimus. 2000 m. rugsėjo 27 d. kongreso tribunolas priėmė nuosprendį, kad komunistinių režimų nusikalstama veikla tęsėsi per visą jų egzistavimo laikotarpį. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Sąjūdis: 1990 ir 2019 metai. Valdžia neturi gadinti (37)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visos mūsų bėdos kyla iš pragaištingo įsitikinimo, kad VALDŽIA YRA VISKAS. Esą, paimsime valdžią ir viską pakeisime. Laimėsime Seimo daugumą –  pakeisime Lietuvą. Laimėsime prezidento postą – „laušime visus per kelį“. Visi ankstesni lyderiai bus bemat pamiršti. Nes mes juos „išjungsime“ iš TV ekranų ir neduosime jiems kalbėti, veikti. Perrašysime istoriją ir vadovėlius. 

VALDŽIA YRA PRIEVARTA – štai kokį nuodą 1990 metais gavo daugelis Sąjūdžio žmonių gavę VALDŽIĄ. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas (0)

Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

Birželio 16 d., Lietuvos liaudies buities muziejuje, Tremties ir pasipriešinimo sektoriuje, vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Čia yra išskirtinis muziejinis objektas, eksponuojantis vienintelę Europoje tremtinių jurtą bei tremties vagoną. Tokias pačias jurtas lietuviai tremtiniai statė prie Laptevų jūros.

Minėjimo renginyje dalyvavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis su žmona Gražina, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Atgimimo istorijos perrašymas (7)

V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.

Vytauto Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuria pakeistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimas į „Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas“. Kodėl V.Landsbergis nepasiūlė 1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimo išrinktą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą pavadinti Atkuriamuoju Seimu?

Pakalbėkime faktų ir teisės, bet ne istorijos perrašinėjimo kalba. Skaityti toliau

J. Bliūdžius. Romą Vitkauską prisiminus (5)

Romas Vitkauskas | Asmeninė nuotr.

Šiuose keliuose kukliuose puslapiuose noriu pasidalinti kai kuriomis turtingos Romo biografijos nuotrupomis, kurių liudininkas buvau ir aš, ir kurios galbūt kažkiek jo biografiją papildys. Juolab jei Jis nepaliko savo atsiminimų ar užrašų.

Kartu su Romu Vitkausku pradėjome dirbti tuomet, kai 1975 m. mums buvo patikėtos Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos Varšuvos skyriaus valdybos narių pareigos: Romui sekretoriaus, man pirmininko. Abu tuomet buvome Skaityti toliau

Seime minimas Sąjūdžio 30-metis (tiesioginė transliacija) (3)

Sąjūdžiui 30 | Alkas.lt koliažas

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyks iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

Prieš tai 10.30–10.50 val. Skambės Atgimimo dainų įrašai, o  10.50–11.50 val. Seimo Vitražo galerijoje įvyks ansamblio „Volungė“ (vadovė Lilijana Ablėnaitė-Miškinienė) koncertas „Vainikas Lietuvai“ ir Sąjūdžio dainiaus Vytauto Babravičiaus-Simo koncertas.

Iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas prasidės 12 val. Seimo Kovo 11-osios Akto Skaityti toliau

Politikos virsmas istorija: Sąjūdžio reiškinio vertinimai žvelgiant iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos (video, nuotraukos) (0)

Diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ | lnb.lt nuotr.

Sąjūdžio 30 metų sukakties proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“. Į diskusiją sukviesti istorikai ir politologai bandė įvertinti, koks šiandien yra bendras Sąjūdžio reiškinio suvokimas, žinios apie faktus ir jų interpretacijos.  

Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius, pažymėjo, kad vieno požiūrio į įvykį, Skaityti toliau