Žymos archyvas: Vytautas Landsbergis

L.V. Medelis. Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai (1)

Rūta Vanagaitė „Dagens Nyheter“ leidinyje | Alkas.lt nuotr.

Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“  ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi prie lango pušų fone;  štai ji,  sėdinti už stalo – jauki aplinka, tvarkingas kambarys; štai didelis šuo, gulinis prie kojų; jos mąslus žydrų (tikriausiai) akių žvilgsnis ir, atrodo (ak!), tose akyse kaupiasi ašaros… Už ką? Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Dokumentai liudija skaudžias ir negyjančias valstybės žaizdas (video) (4)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Dar kartą apie a.a. signatarus Gintarą Ramoną ir prof. Kazimierą Antanavičių

Seimas vis tik leido man pasakyti kalbą apie pirmąjį ir jauniausiąjį a.a. kolegą signatarą Gintarą Ramoną, kuris savo sprendimu 1997 m. lapkričio 11 dieną pasitraukė iš gyvenimo. Skaityti toliau

Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams (1)

Iškilmių dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.

Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse

Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nijolės Sadūnaitės ar Ervydo Čekanavičiaus Lietuva? (9)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liberaliosios žiniasklaidos atstovas Paulius Gritėnas piktinasi Laisvės premijos skyrimu lietuvių rezistentei, laisvės kovų dalyvei Nijolei Sadūnaitei. Ypač jam kliūva rezistentės dalyvavimas Garliavos istorijoje, siekiant apginti Deimantę Kedytę nuo galimo pavojaus jos orumui, sveikatai ir net gyvybei iš pedofilų klano pusės.

Išties galima įvairiai svarstyti, ar šis klanas turėjo ką nors bendro su Garliavos istorija. Nestovėjus su žvake prie lovos labai sunku spręsti. Aišku viena – rezistentės motyvas buvo apsaugoti vaiką. Žmogaus ir Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kaip nueiti į Seimą? (4)

Seimo fontanas | miestai.net nuotr.

Įsivaizduokime, lydime svečią, tarkim, iš užsienio, į Lietuvos Respublikos Seimą. Ateiname nuo Lukiškių pusės ir priartėję prie Tautos atstovybės (Seimas dar pavadinamas ir taip), pasukame visiems žinomo, labiausiai įprasto Seimo įėjimo link, to nuo Mažvydo bibliotekos pusės.

Čia svečias truputėlį suglums, išvydęs taisyklingos formos, dailiais borteliais įrėmintą plotą, kupiną žydinčių pievos gėlių (suprantama, tik vasaros metu). Tolimesniame tos pievos gale matosi sudėtinga piramidės formos metalinė konstrukcija su Europos žemėlapio piešiniais. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Net Kremlius Vytautą Landsbergį laikė Prezidentu (23)

Pirmasis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pasiuntinys Lietuvoje Maiklas Pertas (Michael J. Peart) 1991 m. spalio 17 d. įteikia skiriamuosius raštus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui | Archyvinė nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Pirmininko  Vytauto Landsbergio 85-ečio, kuris švenčiamas spalio 18-ąją,  išvakarėse vėl pasigirdo nuomonių, dažnai  labiau panašių  į  politinį kerštavimą, kad AT–AS Pirmininkas ir valstybės vadovas –  netapačios sąvokos,  o su šalies Prezidentu V. Landsbergis  nė iš tolo negali lygintis.

 „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Nepriklausomybės akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo  Česlovo Vytauto Stankevičiaus, ką  jis ir kiti deputatai  jautė 1990 m. kovo 11-ąją – kad iš dviejų Skaityti toliau

Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai V. Landsbergis perdavė asmeninio archyvo dokumentus (nuotraukos, video) (0)

prof. Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos perdavimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo pat Nepriklausomybės pradžios prof. Vytautas Landsbergis ir Gražina Ručytė-Landsbergienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondus pildė savo dovanotomis knygomis. Įvairiakalbė leidinių ir dokumentų kolekcija Nacionalinės bibliotekos fondus papildo Vytauto Landsbergio 85- ojo jubiliejaus akivaizdoje. Bibliotekos fondus papildė ir dar viena dokumentų kolekcija.

Be didelio skaičiaus knygų, šiandien turimą rinkinį sudaro periodika, natos, kartografijos leidiniai, elektroniniai, garso ir vaizdo įrašai. Kolekcijoje gausu leidinių Skaityti toliau

V. Landsbergis. Lenkijos problemos – mūsų problemos (170)

Vytautas Landsbergis | Penki.tv nuotr.

Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.

Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ – paskutinė 367-oji laida apie grėsmes Lietuvai (video) (1)

Prof. Vytautas Landsbergis | Penki.lt nuotr.

Šioje paskutinėje, jau 367-oje, nuo 2008 m. rudens žurnalisto Česlovo Iškausko rengiamoje laidoje „Savaitės pjūvis“: ką mums tuomet, per ekonominę krizę, pirmosiose laidose patarė finansų analitikas Rimantas Rudzkis, kunigas Ričardas Doveika ir maestro Donatas Katkus? „Per šiuos 9 metus grėsmės Lietuvai tik išaugo, – sako šiandien prof. Vytautas Landsbergis savo įžvalgose ir priduria, – dabartiniai valdantieji dėl nepatyrimo vengia gilintis į užsienio politiką…“

Daugiau apie laidą ir jos autorių „Penkių kontinentų“ naujienose ir Svečio interviu Savaitės naujienose per Penki.tv. Skaityti toliau

Seime įvyko tarptautinė konferencija Krymo okupacijos pasekmėms aptarti (video) (0)

Tarptautinė konferencija Krymo okupacijos pasekmėms aptarti | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 29 d., pirmadienį, Seime įvyko tarptautinė konferencija „Krymo totorių tauta praėjus trejiems metams po Krymo okupacijos: esama padėtis ir tolesnė tarptautinės bendruomenės atsako strategija“.
Konferenciją surengė Seimo Užsienio reikalų komitetas ir Pasaulio Krymo totorių kongresas kartu su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Parlamentiniu demokratijos forumu.

Ši konferencija tai Seime rengiamos „Krymo totorių dienos“ pagrindinis renginys, kuriame Skaityti toliau

J. Užurka. Nepamirštamos, jau tapusios istorija, datos ir įvykiai (5)

Knferencijos „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“ dalyviai | Rengėjų nuotr.

Artėjant mūsų valstybės iškilioms datoms – Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui 2017 04 21  Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje įvyko Krašto apsaugos departamento (KAD) 1990 04 25 įkūrimo paminėjimo konferencija „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“.

Konferencija-paminėjimas surengtas Lietuvos atsargos karininkų sąjungos [LAKS] iniciatyva. LAKS – tai iškilusi iš Tautos Sąjūdžio lietuvių atsargos karininkų organizacija, Nepriklausomybės puoselėtoja, Baltijos kelio dalyvė, Krašto apsaugos sistemos kūrėja. LAKS nariai garbingai atliko savo pareigą lemiamais mūsų Skaityti toliau

L.V. Medelis. Apie žvirblius kakoje ir kakokratus (3)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

–Negana, kad numirei, kad numirei negana! Sakyk, ką padarei Lietuvos  žmonių labui!?- šūkteli šv. Petras prie vartų. Eilė bemat išsibėgioja tarp baltų debesėlių,  bet tik pažiūrėk, jų vėl susirenka minia. Ir vėl Petras žvangina raktais, ir šaukia prie rojaus vartų: „Kad numirei, negana! Fu, kaka! Mesk šalin tuos auksuotus blizgučius nuo krūtinės! Negana, kad numirei…“ Iš tautosakos. 

Kas mes esame mes, dėl ko mes gyvename, kur ir dėl ko visi einame? Mes – tauta, valstybė, žmonės – kur  atėjome ireiname? Akys krypsta į vedlius. Jų rodoma kryptis, jų ištiesta ranka, jų pavyzdys moko, Skaityti toliau

Kovo 11-osios išvakarėse Kaune lankėsi istoriniai lyderiai (0)

VDU nuotr.

Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) susirinko istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai – kartu su akademine bendruomene jie surengė tarptautinį II-ąjį Baltijos ir Juodosios jūrų forumą, kuriame buvo pristatyta iniciatyva regiono šalims bendradarbiauti, siekiant užkirsti kelią nepasitikėjimui ir konfliktams.

Kaune vykusiame forume dalyvavo buvę Europos valstybių vadovai, netolimoje praeityje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

Buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai susitiks Kaune (0)

VDU nuotr.

Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos ir Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai, rašoma pranešime.

Kaune vyksiančio forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kovo 11-osios išvakarėse susitikę istoriniai lyderiai kartu su akademine bendruomene, politikos, meno, kultūros Skaityti toliau

Žinomi visuomenės veikėjai ragina nemažinti Seimo narių skaičiaus (12)

Lietuvos Respublikos Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelios dešimtys žinomų visuomenės veikėjų kovo 9 d. viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti siūlymui mažinti Seimo narių skaičių.

Kreipimąsi pasirašė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, filosofai Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, poetas Kornelijus Platelis, teisininkai Vytautas Nekrošius, Vytautas Sinkevičius ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Skaityti toliau

VDU vyks aukščiausio lygio vadovų, istorinių lyderių susitikimas (5)

VDU Kaunas | vdu.lt nuotr.

Kovo 10 d., penktadienį, 10 val., Vytauto Didžiojo universitete didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos-Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai.

Kaune vyksiančio forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kovo 11-osios išvakarėse susitikę istoriniai lyderiai kartu su akademine bendruomene, Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

Valstybės atkūrimo diena paminėta Suomijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose (0)

Urm.lt nuotr.

Lietuvos diplomatinės atstovybės Helsinkyje, Vienoje ir Hagoje Valstybės atkūrimo 99-ąsias metines pažymėjo šventiniais koncertais, kuriuose pristatyta lietuvių kūryba.

Vasario 14 d. Helsinkio katedros kriptoje vykusiame išskirtiniame koncerte Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas profesorius Vytautas Landsbergis atliko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius fortepijonui.

Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas sveikinimo kalboje pabrėžė kitais metais šimtmetį minėsiančios Lietuvos valstybės atkūrimo svarbą ir pažymėjo, Skaityti toliau

V. Girdzijauskas. Didysis kūrinys (3)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Rašomos knygos „Nepriklausomybės apsėsti“ ištrauka. Dalis šio teksto ir svarbiausieji akcentai buvo panaudoti paskaitoje „Romualdo Ozolo dienoraščiai – neišsemiamas šaltinis“, skaitytoje „Žinijos“ konferencijoje 2016 m. balandžio 21 d.

Jei kada nors atsitiktų, kad žmogaus gyvenimas būtų užrašytas nuo pradžios iki galo, su visais įsišaknijimais, atsirastų turiningas, kaip viso pasaulio istorija, epas.
Hermanas Hesė

Mėginant aprėpti ir susisteminti visą Romualdo Ozolo intelektinį palikimą, derėtų jį Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvių menas sovietmečiu – tarp kūrybos ir griovimo (video) (1)

Aloyzas Stasiulevičius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta sovietmečio vaizduojamajam menui. Apie jį laidos vedėjui Tomui Baranauskui pasakoja įvykių amžininkas dailininkas Aloyzas Stasiulevičius.

Ar sovietmečio menas buvo vienalytis? Kas pasikeitė mirus Stalinui? Ar Lietuvoje dirbę menininkai buvo labai priklausomi nuo ideologinių reikalavimų? Kokie svarbiausi šio laikotarpio lietuvių meno pasiekimai? Ar galime didžiuotis tuo, kad lietuvių išeivijos atstovas Jurgis Mačiūnas sukūrė pasaulyje žinomą „Fluxus“ meno (ar antimeno) srovę? Kokie jo ryšiai su komunistine ideologija ir sovietine Lietuva? Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėta Savanorių pajėgų įkūrimo dieną (0)

KASP diena su uniforma | Kam.lt nuotr.

Sausio 17 d., 10 val.  Lietuvos kariuomenės įgulos Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje, vyks Šv. Mišios, skirtos 26-ųjų Savanorių pajėgų įkūrimo metinių progai paminėti.

Vėliau, 12 val., Nepriklausomybės aikštėje, vyks iškilminga karių rikiuotė, kurios metu, Savanorių pajėgoms bus įteikta naujai pasiūta kovinė vėliava.

Taip pat, bus apdovanota geriausia savanorių kuopa, pagerbti kariuomenės kūrėjai, kariai savanoriai ir jų darbdaviai. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Laisvės premiją, valdančių populizmą, konservatorių vargus ir neužmirštuolę (video) (12)

Eugenijus Jovaiša | penki.lt nuotr.

Šioje laidoje: kam skiriame Laisvės premiją Sausio 13-ąją? Interviu su Seimo nariu, prof. Eugenijumi Jovaiša.

Apie valdančiųjų populizmą, opozicijos vargus ir neužmirštuolę pasakoja M. Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Įteiktos 2016 m. Laisvės premijos (video) (0)

Įteiktos 2016 m. Laisvės premijos | lrp.lt nuotr.

Sausio 13 d. Vilniuje, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Prezidentui Valdui Adamkui ir buvusiam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui įteiktos 2016 metų Laisvės premijos.

Laisvės premijų įteikimo iškilmėse Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis V. Adamkui ir V. Landsbergiui įteikė Laisvės statulėles, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – Laisvės premijos diplomus. Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (12)

1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau

Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo iškilmės Seime (video) (0)

Seimo gynėjai, 1991 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Sausio 13 d., penktadienį, Vilniuje, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo iškilmės.

Renginyje kalbėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, žuvusiųjų artimųjų brolijos „Bičiulystė“ pirmininkas, žuvusiojo prie Vilniaus televizijos bokšto Vytauto Vaitkaus sūnus Robertas Vaitkus, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Skaityti toliau

Prof. G. Landsbergienė: Labai noriu padėkoti tiems, kurie ėjo kartu su mumis (1)

Prof. G. Landsbergienė: Labai noriu padėkoti tiems, kurie ėjo kartu su mumis | V. Landsbergio fondo nuotr.

Pernai metais Vytauto Landsbergio fondas paminėjo 25-uosius savo veiklos metus. Apie nueitą kelią, nuveiktus darbus ir šiame kelyje sutiktus žmones „Voruta“ kalbėjosi su Vytauto Landsbergio fondo vadove prof. Gražina Landsbergiene.

– Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo įkurtas Vytauto Landsbergio fondas?

– Intencija steigti Vytauto Landsbergio fondą kilo po Sausios 13-osios įvykių Lietuvoje. Tuomet Michailas Gorbačiovas, nepaisant Norvegijos visuomenės protesto, gavo Nobelio taikos premiją. Kaip alternatyva jai Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Nerimstantiems dėl ramybėn išėjusio Viktoro Zedelio (3)

KGB dokumentai | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 29-ąją amžinam poilsiui išlydėtas netrukus po 1991 m. sausio 13-osios Valstybės saugumo departamentui pradėjęs vadovauti Viktoras Zedelis. Oficialioji Lietuvos Respublika ta proga patylėjo. Tik interneto erdvėje budintys anoniminiai komentatoriai, kuriems žmogaus netektis nėra proga bent jau patylėti, parodė tikrąjį juos valdančiųjų rūpestį. Tai – KGB dokumentų vagystė 1991 m. spalyje, kada Lietuva jau net iš Vakarų buvo sulaukusi atkurtos nepriklausomybės pripažinimų fejerverko.

Šiandien ne ta diena, kada reikėtų išsamiai tai aptarinėti. Ir savo spaudos konferencijose Skaityti toliau

Seimas Laisvės premijas skyrė Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui (4)

Valdas Adamkus

Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymo 2 straipsniu ir Laisvės premijų komisijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu nutarė skirti dvi 2016 m. Laisvės premijas – Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui – aukščiausiam Lietuvos Respublikos pareigūnui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui.

Už Seimo nutarimą „Dėl 2016 metų Laisvės premijų paskyrimo Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui“ (projektas Nr. XIIIP-252) balsavo 84, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė 2 Seimo nariai. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau