Laisvės kovotojų, tremtinių ir kitos patriotinės organizacijos antradienį surengė piketą prie Užsienio reikalų ministerijos ir ragina ministrą Liną Linkevičių atsiprašyti dėl partizano Jono Noreikos-Generolas Vėtros, arba atsistatidinti. Pasak piketo rengėjų, ministras savo viešais komentarais paniekino Jono Noreikos ir visų laisvės kovotojų atminimą.
Prie Užsienio reikalų ministerijos susirinkę apie 80 protestuotojų su trispalvėmis ir plakatais su užrašais: Skaityti toliau
Birželio 27 d. Vilniaus universiteto Tarybos posėdis svarstė dalies Senato narių kreipimąsi į Vilniaus universiteto tarybą. Kreipimesi Senato nariai VU Tarybai priminė, kad VU Senatas priėmė nutarimą, jog 2018 m., nepaskelbus konkurso esamoms prof. Vytauto Radžvilo pareigoms užimti, kiti paskelbti konkursai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų intitute profesoriaus pareigoms eiti buvo personalizuoti. Profesoriaus vieta, į kurią numanomai galėjo pretenduoti ir prof. V. Radžvilas, buvo apibūdinta taip, kad pretenduoti į šias profesoriaus pareigas bei tenkinti šio konkurso sąlygas prof. V. Radžvilas negalėtų. Skaityti toliau
Metų metais nerimstantys ginčai dėl dvigubos pilietybės įteisinimo pakvipo Konstitucijos paniekinimu. Seime įregistruotas įstatymo projektas, leidžiantis po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO valstybes mūsų tautiečiams turėti dvigubą pilietybę.
Seime surinkta daugiau kaip 100 Seimo narių, kurie linkę dvigubą pilietybę suteikti ne keičiant Konstituciją, t.y. ne referendumu, o pataisius Pilietybės Skaityti toliau
Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite ČIA ir ČIA. Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.
Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau
Dalinamės prof. Vytauto Daujočio straipsniu, parengtu pagal gruodžio 9 d. Vilniaus forumo rengtoje konferencijoje „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?“ skaitytą pranešimą.
Konferencijoje kelti klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikė universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl buvo susiaurinta universitetų misija ir jų kuriamas žinių laukas, kaip pasikeitė akademinės bendruomenės narių statusas, savimonė ir savivertė. Skaityti toliau
Lietuvos aukštojo mokslo teisinėje doktrinoje studento kaip savarankiško individo nėra. Jis traktuojamas arba kaip pasyvus objektas (specialistas, gaminamas pagal valstybės užsakymą) arba kaip aukštosios mokyklos pajamų šaltinis, o pati doktrina tėra tik instrukcija, kokiais būdais priversti studentą mokėti už studijas. Tai tipiška pokomunistinių šalių aukštojo mokslo doktrina, jau seniai įgyvendinta Rusijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, buvusios Jugoslavijos respublikose, Gruzijoje, Estijoje, keliose Rytų Afrikos šalyse – Tanzanijoje, Kenijoje, kurios žavėjosi sovietiniu socializmu ir bandė jį kopijuoti. Skaityti toliau
