Žymos archyvas: Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas

Pasaulio lietuvių metams skirta fotografijų paroda „Lietuviais esame mes gimę!“ (0)

Pasaulio lietuvių metams skirta fotografijų paroda „Lietuviais esame mes gimę!“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Nuo birželio 25 d. iki liepos 15 d., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, IV a. fojė), bus rodoma žurnalistės Lilijos Valatkienės fotografijų paroda „Lietuviais esame mes gimę!“.

Parodą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje L. Valatkienė, naudodamasi archyvų nuotraukomis, sukūrė įdomius fotopasakojimus apie pirmąją lietuvių emigrantų bangą. Antrojoje dalyje – autorės fotorefleksijos, atspindinčios aplankytas vietas ir sutiktus žmones. Paroda skiriama ypatingai progai – 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta ir įsteigta Skaityti toliau

G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje (6)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę. Šiandien, kai samprotauti apie nusivylimą Lietuva tampa kone madinga, kai nuolat peršama mintis „ne už tokią…“ itin svarbu prisiminti ir suprasti bandymus valstybę kurti.

Lietuvos valstybingumas žlugo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Gindama prarandama nepriklausomybę tauta sukilo. 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimaas pralaimėjo. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo vilties žiburėliai (19)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio mėnuo, kaip ir kiekvienais metais,  žymi  mūsų tautą palietusius  svarbius įvykius – lietuviškos spaudos draudimo pradžią, 1926 metais pradėtas transliuoti Lietuvos radijo laidas,  sovietų okupaciją, okupanto vykdytą mūsų žmonių genocidą, tremtį, 1949 metais VLIK-o iniciatyva priimtą Lietuvių chartą, Lietuvos Sąjūdžio gimimą, jo organizuotą Gedimino aikštėje pirmąjį daugiatūkstantinį mitingą.  Šis birželis turės dar vieną istorinį įvykį – Vilniuje bus paskelbtas palaimintuoju mūsų tautos dvasingumo puoselėtojas ir gynėjas, perėjęs visus sovietinių lagerių baisumus – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (I) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

„Lietuvos mokslas: savas ir svetimas“, – tokiu pavadinimu išleista dr. Algimato Liekio 45 – oji  monografinio pobūdžio 710 psl. knyga su daugiau kaip 300 iliustracijų  apie mokslo ir studijų nuo seniausių laikų iki šių dienų vietą ir vaidmenį lietuvių Tautos ir jos nepriklausomo valstybingumo  kūrimo ir stiprinimo  kelyje.

Tiesa, nemažai kas teigia, kad mokslas – nepolitinis, bet kam ir kuriems tikslams panaudojami jo rezultatai, tai jau politika, kaip ir politika kokius ir kokių vertybių gynėjais išugdomi mokymo ir studijų institucijose. Tai puikiai, remiantis ir įvairių laikų archyviniais ir literatūrinais šaltiniais  įrodoma ir bene  pirmajame tokio pobūdžio  mūsų Skaityti toliau

Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“ (2)

lkrm.lt nuotr.

Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 11 val. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje (O. Milašiaus g. 21, Vilnius) atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“.

1943 m. lapkričio 25 d. politinių partijų ir rezistencijos organizacijų atstovų susirinkime sudaryta Lietuvos antinacinio (vėliau antisovietinio) pasipriešinimo organizacija – Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau – VLIK’as) šiais metais švenčia 70 metų jubiliejų.

Įkurtas Lietuvoje, vėliau veikęs Vokietijoje ir JAV, VLIK’as buvo viena svarbiausių lietuvių organizacijų, kovojusių už Lietuvos laisvės siekio įgyvendinimą. Skaityti toliau

Anapilin iškeliavo dr. Kazys Bobelis (3)

„Wikipedia“ nuotr.

Sulaukęs 90-ies mirė buvęs Seimo narys Kazys Bobelis.

Aktyvus Lietuvos politikos veikėjas gimė Kaune, baigė „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1941 metais K. Bobelis dalyvavo tautos sukilime prieš bolševikus. Naciams likvidavus Laikinąją vyriausybę, dalyvavo antinacinėje jaunimo veikloje. Vėliau studijavo mediciną Vytauto Didžiojo (Kaune), Graco (Austrijoje) ir Tuebingeno (Vokietijoje) universitetuose.

1953 m. pradėjo privačią chirurgo praktiką Čikagoje ir Elgine, Ilinojaus valstijoje. 1962–1972 m. Čikagos medicinos mokyklos ir Čikagos Lojolos universiteto klinikinės chirurgijos profesorius. 1978–1991 m. vertėsi privačia medicinos praktika Floridoje. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien? (26)

Lietuvos partizanai |  Genocido aukų muziejaus nuotr.

Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau

Lenkiame galvą prieš lietuvių tautos didžiavyrį (video) (1)

Vilius Bražėnas

Šviesiam Viliaus Bražėno (1913-2010) atminimui

Spalio 3 dieną Lietuva neteko įžymaus visuomenės veikėjo, feljetonisto, politikos apžvalgininko ir nuoseklaus antiglobalisto Viliaus Bražėno.

Vilius Bražėnas gimė 1913 metų balandžio 6 dieną Rygoje. 1922 m. su tėvais persikėlė gyventi į Lietuvą. 1937 metais baigė Karo mokyklą. 1944 metais buvo būrio vadas Sedos kautynėse prieš sovietus. Vėliau persikėlė į Vakarus. Skaityti toliau