Žymos archyvas: „Voruta“

Č. Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą (3)

1918 m. M. Šalčius Japonijoje (pirmas iš dešinės) | Voruta.lt nuotr.

Gegužės 26-ąją sukako 79-eri metai, kai Lietuva neteko garsaus žurnalisto, keliautojo, visuomenės veikėjo ir savo krašto garsintojo Mato Šalčiaus. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone, 7 km link Kauno, netoli Išlaužo, o mirė toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. Neseniai, gegužės 17 d., Prienuose įvyko konferencija, kurios pavadinimas parinktas pagal kažkada laiškuose artimiesiems parašytus žodžiu „Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą“. Joje buvo skaitytas humanitarinių mokslų daktaro, prof. Benedikto Šetkaus pranešimas apie M. Šalčiaus gyvenimą ir veiklą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra… (43)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Visai neseniai Lietuva ir Lenkija šauniai pažymėjo 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-metį. Vyko iškilmės, pasakytos entuziastingos kalbos, pokšėjo šampanas.

Tiesa, kaip įprasta, svečiai iš Varšuvos nesibodėjo priekaištauti Lietuvai dėl „trijų raidžių“, dėl tautinių problemų lėto sprendimo, Seimo narė iš lenkiškojo flango – dėl mokyklinių egzaminų lenkų kalba, pliekė Lietuvos valdžią dėl atskirų sutarties straipsnių nevykdymo. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (VI) (3)

Žuvę plechavičiukai Ašmenos kapinėse | „Voruta“ nuotr.

Penkta dalis: ČIA

Pradžia Nr. 11 (853)

1944 m. gegužės 15 d. visoje Lietuvoje esesininkai pradėjo nuginkluoti Vietinę rinktinę. Kaune buvo suimtas gen. P. Plechavičius su štabo karininkais. Štabo viršininkas Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (V) (0)

1944 m. gegužės 13–14 d. vykusio Mūrinės Ašmenos mūšio schema | „Voruta“ nuotr.

Ketvirta dalis: ČIA

Po Graužiškių mūšio AK pradėjo plačią dezinformacijos kampaniją, juodinančią lietuvius. Šis informacinis karas nesibaigia iki šiol. Paleistos „antys“ gyvybingos ir sklando viešojoje erdvėje. Niekas nieko tiksliai nežino, bet viena ausimi girdėjo, kad plechavičiukai kažką prikrėtė. 2004 m. P. Plechavičiaus apdovanojimas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi ir Lietuvoje, ir Lenkijoje sukėlė kontroversijų. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (IV) (0)

3-iosios brigados kuopos vadas Bury su vietiniais vaikais laiko kelio nuorodą į kpt. J. V. Eibergo sodybą Asciukiškių dvare. J. V. Eibergas buvo visų AK derybų su vokiečiais dalyvis | „Voruta“ nuotr.

Trečia dalis ČIA.

Pirmąja nacių auka turėjo tapti LVR Kauno pulko 310-ojo btl. 2-oji kuopa. SS įsakymu ji privalėjo atlikti tikrą žygdarbį – užimti Turgelius, vadinamosios lenkų „Turgelių respublikos“ sostinę. 1944 m. vasario 18 d., penktadienį, Asciukiškių dvare (lenk. Ościukowszczyzna, dabar išnykęs) tarp Turgelių ir Tabariškių įsikūrusiame Vermachto karių rekonvalescencijos (sveikimo) centre kapitonas J. V. Eibergas perdavė 3-iajai ir 6-ajai brigadoms ginklų bei amunicijos90. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (III) (2)

1944 m. vasario 19 d. Svyrių vokiečių žandarmerijos vado ltn. Šmidto (Schmidt) įsakymo, draudžiančio atakuoti akovcus, vertimas | LCVA, f. 1399, ap. 1, b. 100, l. 4 nuotr.

Antra dalis: ČIA.

Pradžia Nr. 11 (853)

SD teigimu, ji lenkus apginklavo kovai su sovietų partizanais. 1944 m. pradžioje jų buvo nedaug. Nedideli būriai, kuriuos sudarė daugiausia NKVD–NKGB diversantai, iš nacių nelaisvės pabėgę žydai bei raudonarmiečiai, kariniu požiūriu buvo menka jėga. Jie telkėsi Rūdninkų girioje ir kovoti Skaityti toliau

2019-ieji bus pažymimi kaip Vietovardžių metai (9)

lrkm.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejuje vyks renginys architektui Stanislovui Mikulioniui atminti (0)

Stanislovas Mikulionis | asmeninė nuotr.

Spalio 19 d., ketvirtadienį, Trakuose vyks renginys, skirtas architektui, Trakų miesto ir pilių tyrinėtojui, kultūros paveldo vertintojui ir žinovui dr. Stanislovui Mikulioniui atminti. 9.30 val. ant Trakų istorijos muziejaus pastato (Kęstučio g. 4) bus atidengta paminklinė lenta, o 11.00 val. Trakų salos pilyje prasidės konferencija Mažųjų miestų ir miestelių kultūros paveldo apsaugos klausimai. Konferenciją organizuoja LR Restauratorių sąjunga, ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas, VDA Paminklotvarkos katedra ir Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau

R. Gudaitis. Apie Gedimino kalno tvarkymą Geležinio vilko dantyse (2)

Romas Gudaitis | Asmeninė nuotr.

Atgimimo metais rašėme klausydamiesi tiktai savo širdžių balso, o cenzūra, į mus žiūrėdama, dvėsė ir pakratė kojas. Šiandien rašyti – kam? Visi mes rašome – na ir kas? Prisimenate  Vladą Šimkų, jo autoepigraminę repliką: ,„kur nori –  ten ir kiški“? Be to Premjeras su ministrais klerkais sukruto, užsienio ekspertai moko, milijonai eurų šypsosi, viešųjų ryšių akcija pilnu tempu – ir painiotis bitutėm po sparneliais…

Suku ratus, iš visų pusių suku aplinkui Gedimino kalną, iš tolo, iš arčiau, galvoju apie darymus nedarymus, nelauktai sutinku matote kokį Geležinį, brrr, ir jisai sukalena Skaityti toliau

E. Dikčienė. Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio takais (0)

Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio takais | rengėjų muotr.

Šlama šimtamečiai klevai, augantys prie mūrinės Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios tvoros. Skamba varpas, kviečiantis Musninkų parapijos tikinčiuosius į mišias. Ne vienas tikintysis, eidamas į mišias, sustoja prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia amžino poilsio atgulė Musninkuose dirbę kunigai: Laurynas Stasiūnas, Kazimieras Pielutis, Leonas Smalinskas.   Čia ir kunigo Alfonso Petrulio kapas. Kunigas Alfonsas Petrulis buvo Nepriklausomybės akto signataras. Centrinė miestelio aikštė  pavadinta jo vardu. 2011 metais, Musninkų gimnazijos bendruomenei pageidaujant, gimnazijai buvo suteiktas Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio vardas. Kasmet Vasario 16-ąja musninkiečiai pagerbia  Nepriklausomybės akto Skaityti toliau

Anykščiuose netrukus prasidės medinės Vorutos pilies statybos! (15)

IMG_1709

Gegužės 20 d., penktadienį, Anykščių rajono savivaldybėje buvo pasirašyta sutartis su medinės Vorutos pilies statybų rangovais. Viešojo pirkimo konkursą laimėjo UAB „Povilo Gurklio firma“, kurios darbuotojai turi 18 metų statybų, rekonstrukcijos ir restauravimo darbų patirtį. Iš viso paraiškas dalyvauti viešojo pirkimo konkurse buvo pateikę 6 dalyviai.

„Medinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybų projektas – netipinis, reikalaujantis kokybiško ir kruopštaus darbo, puikaus statybų rangovo pasiruošimo. Džiaugiamės, kad konkursą laimėjusios įmonės darbuotojai turi ir kultūros paveldo Skaityti toliau

Signataro Donato Malinausko premija, skirta dr. Napoleonui Kitkauskui (0)

Apdovanojimą atsiėmė dr. Kazio Napoleono Kitkausko dukra Austė Petrauskienė | A. Virvičienės ir J. Česnavičiaus nuotr.

Donato Malinausko kultūros premija šiemet buvo skirta Lietuvos architektūros tyrinėtojui ir istorikui, architektūrinio paveldo vertybių restauravimo ir atkūrimo specialistui, kultūrininkui ir visuomenininkui dr. Kaziui Napoleonui Kitkauskui.

Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija teikiamos nuo 2012 m.  Premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos Skaityti toliau

Anykščiai sieks atstatyti Vorutos pilį (13)

Anykščių rajono sav. nuotr.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, 2017 metais turėtų iškilti iš medinių rąstų pastatyta Vorutos pilis.

Rajono meras Kęstuts Tubis teigė, jog rūpintis XIII amžiaus pilies statybomis jį skatina noras padaryti šį kraštą dar patrauklesnį ir patiems anykštėnams, ir svečiams.

Voruta (arba Varuta) – Volynės metraštyje apie 1251 m. paminėta lietuvių pilis, kurioje Livonijos ordino kariuomenės dalinio remiamas Mindaugas apie 1251 m. Skaityti toliau

Per Anykščius vandeniu, dviračiu ir pėsčiomis (0)

Anykščiai | anyksta.lt nuotr.

Kai vasara yra įprastai lietuviška ir gulėti paplūdimiuose saulė nevilioja reikia tiesiog džiaugtis Lietuvos miškais vingiuojančiais dviračių ir pėsčiųjų takais ar nepabijoti sėsti į baidares, kanojas ir išbandyti ežerų, upių trasas.

Jei, bet kurio lietuvio paklaustum, kuo garsus Anykščių kraštas, daugelis ilgai vardytų. Tai poeto Antano Baranausko, rašytojų Jono Biliūno, Antano Žukausko-Vienuolio ir daugybės kitų iškilių žmonių gimtinė. Jis garsėja gražiu kraštovaizdžiu, žmogaus menkai tepaliestais miškais, 20 piliakalnių, Skaityti toliau

Panevėžyje bus pristatyta knyga apie karaimus ir diskutuojama apie vietovardžių lenkinimą (0)

nuo-juodosios-juros-iki-traku-tinfaviciaus-knygaKovo 19 d., ketvirtadienį, 16 val.  Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23) organizuojama Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ diena. Jos metu bus pristatoma Romualdo Tinfavičiaus knyga „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“, pasakojanti apie Trakų ir Panevėžio krašto karaimus.

Šią knygą, skirtą karaimų kultūros paveldui, išleido viešoji įstaiga „Vorutos fondas“. Jos vadovas Juozas Vercinkevičius supažindins su knygos atsiradimo istorija, jos reikšme. Trakietis R. Tinfavičius šią knygą rengė ne vienerius metus, per kelis dešimtmečius jis sukaupė daug vertingos dokumentikos, nuotraukų, publikacijų, skirtų  karaimų tautos istorijai Lietuvoje. Skaityti toliau

Pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva (29)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva.

„Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.?

K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrais. Susipažįstame, pristatome draugijos veiklą. Pirmasis Švietimo ministras, su kuriuo susitikome kadaise, buvo H. Zabulis. Priklausau kelių nevyriausybinių organizacijų vadovybei, Vilniaus apskrities švietimo tarybai, esu Tarmių metų ekspertų grupės vadovas, o Tarmių metų renginius pagal Vyriausybės patvirtintą planą turi organizuoti ir Švietimo ir mokslo ministerija. Skaityti toliau

Šalčininkuose atšvęsti jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ (nuotraukos) (1)

„Šalčios aleliumai“ | J.Brasiūnaitės nuotr.

Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: Skaityti toliau