Žymos archyvas: Vokietija

Į konferenciją Vilniuje atvyks Bundestago nariai, atstovaujantys „Alternatyva Vokietijai“ (34)

Alkas.lt koliažas

Gruodžio 4 d., antradienį, 16-20 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ dalyvaus ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvyks šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.

„Šiandien vis daugiau diskutuojama apie nevaržomos migracijos pavojus Europos tautoms ir nacionalinėms valstybėms. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Europos armija: kur du pešasi – trečias laimi? (32)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Makrono (Macron) pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.

Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR) , nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Skaityti toliau

L. Kasčiūnas aiškinasi ar Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos spec. tarnyboms (1)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, prašydamas įvertinti, ar su „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ asmens duomenų perdavimo atveju galimai susiję ir Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos specialiosioms tarnyboms ir kokį poveikį tai gali turėti 2019 m. Lietuvoje vyksiantiems rinkimams.

Pavasarį paaiškėjo, kad socialinio tinklo „Facebook“ tvarkomi asmens duomenys buvo

Skaityti toliau

M. Katelynas. Bavarijos rinkimai – nuosprendis Angelai Merkel? (0)

Martynas Katelynas | Propatria.lt nuotr.

Spalio 15 d. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyviųjų sąjungininkų partija – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – sekmadienį patyrė istorinį pralaimėjimą per Bavarijos žemės rinkimus. Balsavusių rinkėjų apklausos  rodo, kad CSU gavo apie 35,5 proc. balsų ir prarado turėtą absoliučią daugumą šioje pietinėje Vokietijos žemėje, kuriai nuo 7-o dešimtmečio beveik visuomet vadovavo. Perskelbiame rinkimų išvakarėse Propatria.lt paskelbtus  Martyno Katelyno samprotavimus apie šių rinkimų reikšmę. Skaityti toliau

2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje (0)

Projektas „Taikos duona“ Europoje | zum.lt nuotr.

Renginys „Taikos duona“ Europoje vyksta jau penktus metus. Šiemet jo rengėjai sovietmečiu už „geležinės uždangos“ buvusių vienuolikos valstybių žemės ūkio ministrus ir įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovus pakvietė į Latviją ir Estiją. 2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje.

Minėtasis renginys Vokietijos pastangomis pradėtas rengti nuo 2014 metų, kai buvo minimos Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų pasaulius, 25-osios griuvimo metinės. Šios sienos teritorijoje, vadinamojoje  „mirties linijoje“, Skaityti toliau

K. Blaževičius. Miuncheno sąmokslas (0)

Miuncheno sąmokslas | Vokietijos federalinio archyvo nuotr.

Prieš 80 metų, 1938-ųjų rugsėjo 30-ąją, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai pasirašė Miuncheno susitarimą, leidusį nacių Vokietijai prisijungti dalį Čekoslovakijos. Jūsų dėmesiui siūlome prieš dešimtmetį „XXI amžiuje“ publikuotą Kazio Blaževičiaus apžvalgą, kaip tapo įmanomas šis „Miuncheno sąmokslas“, laikomas viena didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių.

Rugsėjo 29-30 dienomis suėjo 70 metų nuo vienos didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių – Miuncheno sąmokslo. Skaityti toliau

Prezidentės kvietimu į Lietuvą atvyks Vokietijos kanclerė Angela Merkel (20)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu į Lietuvą tvyks Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerė Angela Merkel. Šis vizitas atspindi pastaraisiais metais ypač sustiprėjusius Lietuvos ir Vokietijos ryšius tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaujant ES bei NATO.

Prezidentė su Vokietijos kanclere aptars svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, tolesnes ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas. Skaityti toliau

Pirmąjį pusmetį Lietuva suviliojo vokiečius ir britus (0)

pixabay.org nuotr.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį apgyvendinimo įstaigose bent vieną naktį praleido 745,5 tūkst. užsienio turistų, t. y. 7,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įskaitant ir vietinį turizmą, bendras sektoriaus augimas siekė 9,2 proc., o šalyje apgyvendintų turistų skaičius sudarė 1,41 mln.

„Spartus turizmo sektoriaus augimas pirmojoje metų pusėje, kai dėl gamtinių sąlygų Lietuvai sudėtinga pritraukti užsienio turistų, yra geras ženklas, Skaityti toliau

M. Katelynas. Treji Angelos Merkel beprotybės metai (6)

Martynas Katelynas | propatria.lt nuotr.

„Nelegalios imigracijos“ terminas nors ir girdėtas, tačiau retam europiečiui, o tuo labiau lietuviui kėlė kažkokius jausmus. Paskutinė pabėgėlių krizė šalia Europos Sąjungos įvyko dar praėjusiame amžiuje, kaip karo byrančioje Jugoslavijoje pasekmė.

Europa nuo to laiko gyveno ramų gyvenimą, nors horizonte jau kaupėsi tamsūs debesys. Eiliniai europiečiai tikrai nesitikėjo, kad 2015-aisiais metais į jų Tėvynes masiškai pradės plūsti migrantai iš įvairių pasaulio šalių. Skaityti toliau

Kaip pablogėję Lenkijos-Vokietijos santykiai įtraukė Europą į II Pasaulinį karą (64)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Rengėjų nuotr.

Tikroji istorija nėra politkorektiška ypač , kuomet nagrinėjami tokie skaudūs įvykiai kaip karai. Be to nėra vienos tiesos, kaip ir nėra vieno karo kaltininko. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje buvęs ilgametis JAV diplomatas, ir konsulas Krokuvoje Algis Avižienis pasakoja apie diplomatijos užkulisinius žaidimus vykusius aplink Lenkiją ir pačioje Lenkijoje II-Pasaulinio karo išvakarėse.

Kai kurie pateikiami faktai greičiausiai niekuomet nepateks į istorijos vadovėlius, nes yra labai nepatogūs ar net nepriimtini iš oficialios istoriografijos pusės. Bet tai faktai, kuriuos reikia gerai žinoti, nes jie gali padėti suprasti dabartinę tarptautinę padėtį. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Briuselio, Helsinkio susitikimų eigos ir netikėtumai (1)

B. Smialovskio nuotr.

Ši vasara ypatingai turtinga ir įdomi svarbiais tarptautiniais įvykiais: JAV Prezidento Donaldo Trampo susitikimas su NATO lyderiais Briuselyje, jau vėlesnis Amerikos vadovo apsilankymas Britanijoje ir susitikimas su Anglijos Karaliene Elžbieta II, ir pagaliau – didžiųjų pasaulio valstybių – JAV ir Rusijos – vadovų susitikimas Helsinkyje.

Iš visų šių įvykių – neabejotinai svarbiausias yra Helsinkio susitikimas, kai dar palyginti ne taip seniai išrinktas JAV Prezidentas D. Trampas susitiko su jau turinčių didžiulį politinį patyrimą Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu. Skaityti toliau

Punske atidengtas paminklas Lietuvos lakūnams: Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (video) (6)

Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Šiemet, 2018 m. liepos 15-17 dieną minimos Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio ir žūties 85 – osios metinės. Prieš 85 metus S. Darius ir S. Girėnas nešė žinią visam pasauliui apie Lietuvą, siekdami suburti visą lietuvių tautą kovai, naujam gyvenimui. Lakūnai ketino lėktuvu „Lituanica“ perskristi Atlantą ir grįžti į gimtąją Lietuvą. Deja, lietuvių pilotuojamas lėktuvas nepasiekė Kauno aerodromo. Skrydį jie pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną, tačiau lakūnams nepavyko pasiekti kelionės tikslo. Liepos 17 dieną lėktuvas nukrito Vokietijoje.

Šiemet, liepos 6 d. Punske, Žygimanto III ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, buvo Skaityti toliau

Lietuvai įteikta prestižinė Vestfalijos taikos premija (0)

Vestfalio premijos įteikimas Lietuvai | lrp.lt nuotr.

Liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunsterio miesto rotušėje surengtose iškilmėse Lietuvos žmonių vardu atsiėmė prestižinę Vestfalijos taikos premiją. Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.

Atsiimdama apdovanojimą Prezidentė pabrėžė, kad Baltijos šalys, prieš šimtą metų atkūrusios valstybingumą, gerai žino, kad taika nėra gaunama už ačiū. Patyrusios penkiasdešimties metų okupaciją, mūsų tautos nesijautė nugalėtos, nes laisvės dvasia visada buvo gyva. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? (video) (12)

Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

2018 m. pasaulio futbolo čempionatas Šjačėje primena 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne. Abiem atvejais žaidynes rengė autokratinės, ekspansyvios šalys. Tiesa, vykstant žaidynėms Vokietijoje dar buvo toli iki pirmųjų svetimų kraštų aneksijų ir masinių pogromų prieš savo šalies piliečius, bet pirmieji ekspansiniai žingsniai jau buvo žengti. Klaipėdos krašte jau kibirkščiavo konfliktas dėl jo atjungimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Vokietijos vadovas aiškiai rėmė Klaipėdos „separatistus“, siekiančius sugrąžinti kraštą didžiojo Reicho prieglobstin. Skaityti toliau

Prasideda didžiausios Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2018“ (video) (2)

Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2018“ | kam.lt nuotr.

Birželio 1 d. Lietuvoje prasidės didžiausios šalies istorijoje nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Dvi savaites truksiančiuose mokymuose Lietuvos ginkluotosios pajėgos tiek savarankiškai, tiek ir su NATO sąjungininkais treniruosis vykdyti plataus spektro valstybės ginkluotos gynybos operacijas.

 „Šių metų birželio mėnesį, kartu su nacionalinėmis pratybomis „Perkūno Griausmas 2018“, Lietuvoje vyks daug iš anksto planuotų ir Lietuvai bei Baltijos regionui ypatingai reikšmingų tarptautinių pratybų. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po karo pažeminta Vokietija išsiugdė Hitlerį? (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Vokietijos padėtį po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo vadinamosios Veimaro respublikos laikotarpis, pasibaigęs Adolfo Hitlerio atėjimu į valdžią.

Kodėl Vokietijje įvyko revoliucija ir ji kapituliavo 1918 m. lapkritį? Kam teko atsakomybė už šį sprendimą? Kuo skaudi Vokietijai buvo Versalio sutartis? Kokia buvo Vokietijos ekonomikos padėtis po karo? Kas skatino karingas ir radikalias nuotaikas Vokietijos visuomenėje? Kaip išgarsėjo Adolfas Hitleris? Ar jo atėjimas į valdžią Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.

Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau

A. Pauga. Klausimai atvirai krikščionių demokratų diskusijai (18)

Gabrielius Landsbergis 2017m. | propatria.lt nuotr.

Reaguodamas į gegužės 12 d., šeštadienį vykusio TS–LKD suvažiavimo metu priimtus partijos politinius dokumentus, partijos Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Vilniaus skyriaus narys Andrius Pauga iškėlė fundamentalius klausimus dėl partijos pozicijos Europos Sąjungos ateities ir kitomis temomis priėmimo tvarkos ir turinio. A. Pauga apgailestauja, kad partijos suvažiavimo delegatai už progaminius dokumentus balsuoja jų nederinę su partijos nariais ir po to jie pristatomi visuomenei kaip visos partijos nuomonė. Skaityti toliau

Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikime – svarbiausi strateginiai klausimai (0)

Linas Antanas Linkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Palangoje įvyko Baltijos valstybių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų 3+1 susitikimas, praneša Užsienio reikalų ministerija.

„Baltijos šalys ir Vokietija yra suinteresuotos tęsti strateginį dialogą. Šio kasmetinio tradiciškai vykstančio formato tąsa – mūsų šalių solidarumo ir vienybės patvirtinimas, kad laikomės tų pačių vertybių ir principų“, – sakė L. Linkevičius.

Tai jau aštuonioliktas ir penktasis Lietuvoje nuo 1996 metų vykstantis susitikimas. Skaityti toliau

Sprendimą, kam atiteks Europos kino akademijos apdovanojimas, lėmė ir Lietuvos moksleivių balsai (0)

Sprendimą, kam atiteks Europos kino akademijos apdovanojimas, lėmė ir Lietuvos moksleivių balsai | Lietuvos kino centro nuotr.

Vakar, Lietuvos moksleiviai kartu su bendraamžiais iš visos Europos nusprendė, kam atiteks Europos jaunųjų kino žiūrovų apdovanojimas. Geriausiu šių metų Europos jaunimo filmu tapo režisieriaus Berni Goldblat vaidybinis filmas „Prisiekiu“ („Wallay“).

Beveik šimtas 12–14 metų moksleivių iš Pakruojo, Raseinių, Trakų rajonų, taip pat Alytaus, Vilniaus ir Visagino kartu su savo bendraamžiais iš 36 Europos šalių vienai dienai tapo žiuri nariais. Nuo ankstyvo ryto Europos jaunųjų kino žiūrovų dienos dalyviai kino teatro salėje susirinko žiūrėti, Skaityti toliau

A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje (47)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Juzefas Pilsudskis – tai antrasis Vytautas Didysis…

Armija Krajova, jos kariai turi būti lietuvių taip pat minimi ir gerbiami, kaip Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietinius okupantus…

Reikia greičiau Lietuvoje įvesti lietuvių-lenkų dvikalbystę ir lenkišką abėcėlę…

Tai mintys iš LRT, laidų „Istorijos detektyvai“ apie Juzefą Pilsudskį, apie lenkų Armiją Krajovą (AK), pagaliau tai ir panašaus turinio kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo „tautos atstovų“ – Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas laimėjo Pirmąjį pasaulinį karą? (6)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie Pirmąjį pasaulinį karą.

Kokios dar valstybės prisijungė prie karą pradėjusių valstybių – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – iš kitos? Kokį vaidmenį kare suvaidino vokiečių pusėje į karą stojusi Turkija? Ką Osmanų imperijos krikščionims reiškė šio karo metu vykdytas genocidas? Kokią klaidą padarė Bulgarija? Kokią reikšmę karo eigai turėjo 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje? Kokią reikšmę turėjo JAV įstojimas į karą 1917 m.? Kodėl Vokietija pralaimėjo karą? Kokios buvo šio karo pasekmės? Skaityti toliau

Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje (0)

Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje | Rengėjų nuotr.

Šią savaitę Lietuvos mokslas, vienijamas tinklo „Open R&D Lietuva“ dalyvauja pasaulinėje pramonės technologijų parodoje „Hannover Messe“, kuri vyksta Hanoverio mieste, Vokietijoje. Šioje parodoje sukurtas technologijas, perspektyviausius išradimus ir teikiamas paslaugas verslui pristato aktyviausiai su verslu dirbančios net 9 šalies mokslo įstaigos jungtiniame Lietuvos stende. Lietuvos mokslo delegacija šioje parodoje dalyvauja jau antrą kartą.

„Dalyvaudami pasaulinėse parodose turime puikią galimybę pristatyti Lietuvą kaip pažangią šalį, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos įvairių sričių mokslininkai ir tyrėjai, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).

Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieną žymesnių XIX a. politinių įvykių Europoje – Vokietijos suvienijimą.

Kokia buvo Vokietijos padėtis po Vienos kongreso (1815 m.)? Kuo vokiečių valstybių tarpe išsiskyrė Prūsija ir Austrija? Kuri iš jų turėjo geresnes galimybes tapti Vokietijos vienijimo centru? Ar vokiška buvo Austrijos imperija? Kodėl Prūsija suvienijo Vokietiją be Austrijos? Kokią reikšmę vokiškajai Prūsijai turėjo baltiškos Prūsijos paveldas? Kodėl Prūsijos vokiečiai jautėsi esantys „kitokiais“ vokiečiais? Kokį vaidmenį Vokietijos suvienijimo procese suvaidino Skaityti toliau

R. Navickas. Jie sugrįžta! Vokietija pabėgėlius deportuoja į… Lietuvą (17)

FB nuotr.

ES mums atbogino 468 pabėgėlius, iš jų 343 pabėgo iš Lietuvos, bet 17 jau gražino atgal. Kada užveš dar tūkstantį-kitą ir sugrąžins likusius 326 bėglius?

Zuckerbergas atblokavo mano pagrindinį profilį! (Feisbuko paskyrą – Alkas.lt)  Ta proga dalinuosi liūdna naujiena – JIE SUGRĮŽTA!

Turiu omenyje pabėgusius iš Lietuvos pabėgėlius. Tiksliau – pabėgėliai ne patys sugrįžta, bet yra jėgos struktūrų deportuojami iš Vokietijos ir kitų turtingų ES šalių, kur buvo pasprukę nuo mūsų gerovės. Atgal pas mus… Skaityti toliau

V. Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje? (25)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusių rinkimų į Vokietijos parlamentą rezultatai daugelį nustebino – nauja, tik 2013 metais įkurta partija „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo daug balsų ir, iškovojusi 93 vietas, tapo trečiąja parlamentine partija. Jos rinkėjai ir rėmėjai – didelė dalis Angelos Merkel ir socialdemokratų vykdoma politika nepatenkintų vokiečių.

Vokietiją ima rimtai spausti bėdos, susijusios su nevaldomu imigracijos srautu, kurį skatina politinė „besąlygiško svetingumo“ atvykėliams nuostata, taip pat aršiai vykdoma ideologinė kova prieš įvairiausias „fobijomis“ įvardijamas žmonių Skaityti toliau

Lietuvai, Latvijai ir Estijai paskirta garbinga Vestfalijos taikos premija (1)

Kovo 11-ąją Nepriklausomybės aikštėje iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 18 d. įtakinga Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija garbingą Vestfalijos taikos premiją šiais metais skyrė Baltijos šalims. Lietuvos žmonių vardu šį apdovanojimą Vokietijos Miunsterio mieste liepą vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje atsiims Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vestfalijos taikos premija Baltijos šalims skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką. Ypatingą prasmę šiam apdovanojimui suteikia ir tai, jog jis paskirtas Baltijos šalims minint savo valstybingumo šimtametį. Skaityti toliau

Valstybės atkūrimo jubiliejui išleista Lietuvos ir Vokietijos santykių istorija (0)

URM nuotr..

Artėjant 100-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms Vokietijoje išleista knygą „Vokietijos-Lietuvos santykiai šimtmečio šviesoje“ (vok. Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen), kurioje Berlyno universiteto istorikai E. Syvaldo (Enrico Seewald) ir M. Dornfeldas (Matthias Dornfeld) gvildena Lietuvos santykius su Vokietija nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1009 metais iki diplomatinių santykių atkūrimo 1991 metais. Knygos autoriai remiasi autentiškais, didžiąja dalimi iki šiol neskelbtais Vokietijos archyviniais dokumentais. Skaityti toliau

Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys (3)

Vokietijos-istorijos-inst.itutas_mokslolietuva.lt

Šių metų gruodžio mėn. Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys.

Pagrindiniai instituto tikslai – mokslinių tyrinėjimų vykdymas, Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimo skatinimas, bendros mokslinės veiklos koordinavimas, konferencijų, seminarų bei paskaitų organizavimas. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: Lietuvos istorija bei lietuvių, vokiečių, žydų ir lenkų santykių istorija bendrame Europos kontekste. Nuo ateinančių metų pavasario šio instituto Skaityti toliau