Žymos archyvas: Vokietija

Judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo (nuotraukos, video) (3)

Judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo | Alkas.lt, D. Jonelio nuotr.

Balandžio 1-3 d. visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ delegacija lankėsi Berlyne ir dalyvavo Vokietijos parlamento – Bundestago  frakcijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surengtoje tarptautinėje  konferencijoje „Europos vertybės“. Šioje konferencijoje globalizmo iššūkius Europos vertybėms aptarė keliolika Vokietijos parlamentarų, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Latvijos, Slovakijos ir kitų Europos šalių nacionalinių judėjimų atstovai. Sambūrio „Lietuva yra čia“ vadovas Arvydas Juozaitis skaitė pranešimą „Europos vertybės ir nacionalinė pažanga“. Savo pranešime jis atkreipė dėmesį į tai, kad neoliberalai globalioje erdvėje mėgina save pateikti Skaityti toliau

Lietuvos zoologijos sodas pasipildė stumbrais iš Vokietijos (1)

am.lt nuotr.
The YouTube ID of Insert video URL or ID here is invalid.

Neseniai Lietuvos zoologijos sodo stumbrų voljeras  pasipildė naujais gyventojais – jame įkurdintos stumbrės Dulina ir Durabela (Durabella) su pusės metų jaunikliu Dunst. Jie į Kauną atvyko iš Duisburgo zoologijos sodo.

„Stumbrai į Lietuvą atvežti ne tik dėl to, kad jais galėtų pasigrožėti lankytojai. Daug svarbesnis tikslas – genetiniai mainai. Jie reikalingi sveikai stumbrų populiacijai mūsų šalyje Skaityti toliau

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija (8)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

2018 m. metais pasirodė  Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas.  2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš  susitaikymą  su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija.  Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu.  Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis.  Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui.  Skaityti toliau

Vasario 16-osios Aktas grįžo į Signatarų namus (0)

Signatarų namų ekspozicija | K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalinis muziejus

Vasario 1 d. į Vilniuje esančius Signatarų namus sugrįžo prof. Liudo Mažylio rastas istorinis dokumentas – 1918 metų vasario 16 dienos Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Istorinis dokumentas rodomas tose pačiose Signatarų namų patalpose, kuriose ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris. Skaityti toliau

A. Juozaitis buria naują judėjimą – „Lietuva yra čia“ (nuotraukos, video) (33)

P1650007-2400

Vasario 2 d. Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale iš visų Lietuvos regionų susirinkę Prezidento posto siekiančio Sąjūdžio pradininko,  filosofo Arvydo Juozaičio bendraminčiai įkūrė visuomeninį sambūrį „Lietuva yra čia“.

Pilies arsenalo salė buvo sausakimša, net ne visiems užteko kėdžių atsisėsti. Suvažiavime buvo pristatyta prezidentinė A. Juozaičio programa bei komanda.

Pradėdamas suvažiavimą kandidatas į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis savo kalboje Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Knyga apie Vydūno ryšius su vokiečių kultūra (1)

dr. Vacys Bagdonavičius | lrv.lt nuotr.

Vydūno 150-mečio sukaktis gražiai pažymėta ne tik  Lietuvoje ar lietuvių išeivijoje, bet ir Vokietijoje, kur prabėgo paskutinieji keleri jo gyvenimo metai. 2018 m. gegužės 5 d. Lietuvos valstybės atstovus ir vydūniečius į įstabų sukaktuvinį renginį pakvietė Detmoldo miesto savivaldybė. Jos rūpesčiu Vydūno atminimas prieš penkerius metus buvo įamžintas memorialine lenta ir paminkliniu biustu prie namo, kuriame po karo klajonių mąstytojas buvo pirmiausia apsistojęs.

Pačią Vydūno gimimo dieną – praėjusių metų kovo 22 d. – svečiai iš Vokietijos –  Detmoldo meras Raineris Heleris (Rainer Heller), šio miesto savivaldybės atstovė Petra Skaityti toliau

AfD bičiuliai Lietuvoje: Kruvinas išpuolis prieš vokiečių parlamentarą – smūgis Europos demokratijai (5)

Frankas Magnicas (Frank Magnitz) | Alkas.lt koliažas

Sausio 9 d., trečiadienį, Lietuvoje veikiančios asociacijos „Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“ nariai išplatino pareiškimą smerkiantį sausio 7 d. vakare netoli Bremeno centro įvykdytą išpuolį prieš Vokietijos Bundestago narį Franką Magnicą (Frank Magnitz), priklausantį „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) partijai ir paragino Vokietijos teisėsaugą kuo skubiau ištirti šį nusikaltimą ir užkirsti kelią ekstremistinių antifa bei kitų teroru grasinančių  kairiųjų grupuočių nebaudžiamumui. Skaityti toliau

Sunkiai sužalotas Vokietijos parlamentaras, priklausantis partijai „Alternatyva Vokietijai“ (video) (6)

Frankas Magnicas | Bundestago nuotr.

Sausio 7 d. vakare netoli Bremeno centro, Vokietijoje  buvo užpultas ir sunkiai sužalotas Vokietijos Bundestago narys Frankas Magnicas (Frank Magnitz), priklausantis „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) partijai. Užpuolimas įvyko jam išėjus iš teato prie Getės aikštės  (Theater am Goetheplatz).

Trys kaukėti užupolikai jį daužė sunkiu įrankiu. Jeigu ne pašalinio asmens įsikišimas, Vokietijos parlamentarui geičiausiai būtų nepavykę išgyventi.  Sunkius sužalojimus patyęs F. Magnicas Skaityti toliau

Lietuviško eksporto erdvė kasmet plečiasi (2)

Eksportas iš Lietuvos | zum.lt nuotr.

Lietuva palyginti maža šalis, tačiau jos gaminami gaminiai pasiekia daugiau kaip 130 pasaulio valstybių. Nors eksporto erdvę labiausiai išplėtė pagrindiniai stambieji mūsų šalies pieno ir mėsos perdirbėjai, pamažu į užsienio rinkas skinasi kelią lietuviškas medus, pagardai, šaldytos uogos. Kad naujų rinkų paieška nebūtų it klaidžiojimas rūke, patys gamintojai ir perdirbėjai kviečiami dialogui: ką, kur, kada ir kiek galėtume pasiūlyti užsieniečiams.

Pieno gaminių eksportas augo trečdaliu

Nuo 2014 m. Lietuvai atidaryta daugiau kaip 20 naujų pieno bei mėsos eksporto rinkų, Skaityti toliau

K. Virtas. Tėvynių Europa – ar graži svajonė? (15)

Kristianas Virtas (Christian Wirth) | S. Paškevičiaus nuotr.

Šių metų gruodžio 4 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengta tarptautinė konferencije „ES ateitis: suverenių valstybių Europa“. Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Lietuvos atstovai. Ypatingo dėmesio susilaukė Vokietijos bundestago Alternatyva Vokietijai frakcijos atstovai. Skaitytojų dėmesiui siūlome teisininko, dr. Kristiano Virto (Christian Wirth) pranešimą „Nacionalinių valstybių vidaus saugumas tautų Europoje“.

Gerbiamosios ponios ir ponai, Skaityti toliau

Į konferenciją Vilniuje atvyks Bundestago nariai, atstovaujantys „Alternatyva Vokietijai“ (34)

Alkas.lt koliažas

Gruodžio 4 d., antradienį, 16-20 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino pr. 51) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ dalyvaus ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvyks šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.

„Šiandien vis daugiau diskutuojama apie nevaržomos migracijos pavojus Europos tautoms ir nacionalinėms valstybėms. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Europos armija: kur du pešasi – trečias laimi? (32)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Makrono (Macron) pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.

Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR) , nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Skaityti toliau

L. Kasčiūnas aiškinasi ar Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos spec. tarnyboms (1)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, prašydamas įvertinti, ar su „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ asmens duomenų perdavimo atveju galimai susiję ir Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos specialiosioms tarnyboms ir kokį poveikį tai gali turėti 2019 m. Lietuvoje vyksiantiems rinkimams.

Pavasarį paaiškėjo, kad socialinio tinklo „Facebook“ tvarkomi asmens duomenys buvo

Skaityti toliau

M. Katelynas. Bavarijos rinkimai – nuosprendis Angelai Merkel? (0)

Martynas Katelynas | Propatria.lt nuotr.

Spalio 15 d. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyviųjų sąjungininkų partija – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – sekmadienį patyrė istorinį pralaimėjimą per Bavarijos žemės rinkimus. Balsavusių rinkėjų apklausos  rodo, kad CSU gavo apie 35,5 proc. balsų ir prarado turėtą absoliučią daugumą šioje pietinėje Vokietijos žemėje, kuriai nuo 7-o dešimtmečio beveik visuomet vadovavo. Perskelbiame rinkimų išvakarėse Propatria.lt paskelbtus  Martyno Katelyno samprotavimus apie šių rinkimų reikšmę. Skaityti toliau

2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje (0)

Projektas „Taikos duona“ Europoje | zum.lt nuotr.

Renginys „Taikos duona“ Europoje vyksta jau penktus metus. Šiemet jo rengėjai sovietmečiu už „geležinės uždangos“ buvusių vienuolikos valstybių žemės ūkio ministrus ir įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovus pakvietė į Latviją ir Estiją. 2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje.

Minėtasis renginys Vokietijos pastangomis pradėtas rengti nuo 2014 metų, kai buvo minimos Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų pasaulius, 25-osios griuvimo metinės. Šios sienos teritorijoje, vadinamojoje  „mirties linijoje“, Skaityti toliau

K. Blaževičius. Miuncheno sąmokslas (0)

Miuncheno sąmokslas | Vokietijos federalinio archyvo nuotr.

Prieš 80 metų, 1938-ųjų rugsėjo 30-ąją, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai pasirašė Miuncheno susitarimą, leidusį nacių Vokietijai prisijungti dalį Čekoslovakijos. Jūsų dėmesiui siūlome prieš dešimtmetį „XXI amžiuje“ publikuotą Kazio Blaževičiaus apžvalgą, kaip tapo įmanomas šis „Miuncheno sąmokslas“, laikomas viena didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių.

Rugsėjo 29-30 dienomis suėjo 70 metų nuo vienos didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių – Miuncheno sąmokslo. Skaityti toliau

Prezidentės kvietimu į Lietuvą atvyks Vokietijos kanclerė Angela Merkel (20)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu į Lietuvą tvyks Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerė Angela Merkel. Šis vizitas atspindi pastaraisiais metais ypač sustiprėjusius Lietuvos ir Vokietijos ryšius tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaujant ES bei NATO.

Prezidentė su Vokietijos kanclere aptars svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, tolesnes ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas. Skaityti toliau

Pirmąjį pusmetį Lietuva suviliojo vokiečius ir britus (0)

pixabay.org nuotr.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį apgyvendinimo įstaigose bent vieną naktį praleido 745,5 tūkst. užsienio turistų, t. y. 7,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įskaitant ir vietinį turizmą, bendras sektoriaus augimas siekė 9,2 proc., o šalyje apgyvendintų turistų skaičius sudarė 1,41 mln.

„Spartus turizmo sektoriaus augimas pirmojoje metų pusėje, kai dėl gamtinių sąlygų Lietuvai sudėtinga pritraukti užsienio turistų, yra geras ženklas, Skaityti toliau

M. Katelynas. Treji Angelos Merkel beprotybės metai (6)

Martynas Katelynas | propatria.lt nuotr.

„Nelegalios imigracijos“ terminas nors ir girdėtas, tačiau retam europiečiui, o tuo labiau lietuviui kėlė kažkokius jausmus. Paskutinė pabėgėlių krizė šalia Europos Sąjungos įvyko dar praėjusiame amžiuje, kaip karo byrančioje Jugoslavijoje pasekmė.

Europa nuo to laiko gyveno ramų gyvenimą, nors horizonte jau kaupėsi tamsūs debesys. Eiliniai europiečiai tikrai nesitikėjo, kad 2015-aisiais metais į jų Tėvynes masiškai pradės plūsti migrantai iš įvairių pasaulio šalių. Skaityti toliau

Kaip pablogėję Lenkijos-Vokietijos santykiai įtraukė Europą į II Pasaulinį karą (64)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Rengėjų nuotr.

Tikroji istorija nėra politkorektiška ypač , kuomet nagrinėjami tokie skaudūs įvykiai kaip karai. Be to nėra vienos tiesos, kaip ir nėra vieno karo kaltininko. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje buvęs ilgametis JAV diplomatas, ir konsulas Krokuvoje Algis Avižienis pasakoja apie diplomatijos užkulisinius žaidimus vykusius aplink Lenkiją ir pačioje Lenkijoje II-Pasaulinio karo išvakarėse.

Kai kurie pateikiami faktai greičiausiai niekuomet nepateks į istorijos vadovėlius, nes yra labai nepatogūs ar net nepriimtini iš oficialios istoriografijos pusės. Bet tai faktai, kuriuos reikia gerai žinoti, nes jie gali padėti suprasti dabartinę tarptautinę padėtį. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Briuselio, Helsinkio susitikimų eigos ir netikėtumai (1)

B. Smialovskio nuotr.

Ši vasara ypatingai turtinga ir įdomi svarbiais tarptautiniais įvykiais: JAV Prezidento Donaldo Trampo susitikimas su NATO lyderiais Briuselyje, jau vėlesnis Amerikos vadovo apsilankymas Britanijoje ir susitikimas su Anglijos Karaliene Elžbieta II, ir pagaliau – didžiųjų pasaulio valstybių – JAV ir Rusijos – vadovų susitikimas Helsinkyje.

Iš visų šių įvykių – neabejotinai svarbiausias yra Helsinkio susitikimas, kai dar palyginti ne taip seniai išrinktas JAV Prezidentas D. Trampas susitiko su jau turinčių didžiulį politinį patyrimą Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu. Skaityti toliau

Punske atidengtas paminklas Lietuvos lakūnams: Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui (video) (6)

Lietuvos lakūnai: Steponas Darius ir Stasys Girėnas | „Lituanica skrydis“ albumas, plienosparnai.lt nuotr.

Šiemet, 2018 m. liepos 15-17 dieną minimos Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio ir žūties 85 – osios metinės. Prieš 85 metus S. Darius ir S. Girėnas nešė žinią visam pasauliui apie Lietuvą, siekdami suburti visą lietuvių tautą kovai, naujam gyvenimui. Lakūnai ketino lėktuvu „Lituanica“ perskristi Atlantą ir grįžti į gimtąją Lietuvą. Deja, lietuvių pilotuojamas lėktuvas nepasiekė Kauno aerodromo. Skrydį jie pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną, tačiau lakūnams nepavyko pasiekti kelionės tikslo. Liepos 17 dieną lėktuvas nukrito Vokietijoje.

Šiemet, liepos 6 d. Punske, Žygimanto III ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje, buvo Skaityti toliau

Lietuvai įteikta prestižinė Vestfalijos taikos premija (0)

Vestfalio premijos įteikimas Lietuvai | lrp.lt nuotr.

Liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunsterio miesto rotušėje surengtose iškilmėse Lietuvos žmonių vardu atsiėmė prestižinę Vestfalijos taikos premiją. Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.

Atsiimdama apdovanojimą Prezidentė pabrėžė, kad Baltijos šalys, prieš šimtą metų atkūrusios valstybingumą, gerai žino, kad taika nėra gaunama už ačiū. Patyrusios penkiasdešimties metų okupaciją, mūsų tautos nesijautė nugalėtos, nes laisvės dvasia visada buvo gyva. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? (video) (12)

Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

2018 m. pasaulio futbolo čempionatas Šjačėje primena 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne. Abiem atvejais žaidynes rengė autokratinės, ekspansyvios šalys. Tiesa, vykstant žaidynėms Vokietijoje dar buvo toli iki pirmųjų svetimų kraštų aneksijų ir masinių pogromų prieš savo šalies piliečius, bet pirmieji ekspansiniai žingsniai jau buvo žengti. Klaipėdos krašte jau kibirkščiavo konfliktas dėl jo atjungimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Vokietijos vadovas aiškiai rėmė Klaipėdos „separatistus“, siekiančius sugrąžinti kraštą didžiojo Reicho prieglobstin. Skaityti toliau

Prasideda didžiausios Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2018“ (video) (2)

Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2018“ | kam.lt nuotr.

Birželio 1 d. Lietuvoje prasidės didžiausios šalies istorijoje nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Dvi savaites truksiančiuose mokymuose Lietuvos ginkluotosios pajėgos tiek savarankiškai, tiek ir su NATO sąjungininkais treniruosis vykdyti plataus spektro valstybės ginkluotos gynybos operacijas.

 „Šių metų birželio mėnesį, kartu su nacionalinėmis pratybomis „Perkūno Griausmas 2018“, Lietuvoje vyks daug iš anksto planuotų ir Lietuvai bei Baltijos regionui ypatingai reikšmingų tarptautinių pratybų. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po karo pažeminta Vokietija išsiugdė Hitlerį? (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Vokietijos padėtį po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo vadinamosios Veimaro respublikos laikotarpis, pasibaigęs Adolfo Hitlerio atėjimu į valdžią.

Kodėl Vokietijje įvyko revoliucija ir ji kapituliavo 1918 m. lapkritį? Kam teko atsakomybė už šį sprendimą? Kuo skaudi Vokietijai buvo Versalio sutartis? Kokia buvo Vokietijos ekonomikos padėtis po karo? Kas skatino karingas ir radikalias nuotaikas Vokietijos visuomenėje? Kaip išgarsėjo Adolfas Hitleris? Ar jo atėjimas į valdžią Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.

Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau

A. Pauga. Klausimai atvirai krikščionių demokratų diskusijai (18)

Gabrielius Landsbergis 2017m. | propatria.lt nuotr.

Reaguodamas į gegužės 12 d., šeštadienį vykusio TS–LKD suvažiavimo metu priimtus partijos politinius dokumentus, partijos Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Vilniaus skyriaus narys Andrius Pauga iškėlė fundamentalius klausimus dėl partijos pozicijos Europos Sąjungos ateities ir kitomis temomis priėmimo tvarkos ir turinio. A. Pauga apgailestauja, kad partijos suvažiavimo delegatai už progaminius dokumentus balsuoja jų nederinę su partijos nariais ir po to jie pristatomi visuomenei kaip visos partijos nuomonė. Skaityti toliau

Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikime – svarbiausi strateginiai klausimai (0)

Linas Antanas Linkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Palangoje įvyko Baltijos valstybių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų 3+1 susitikimas, praneša Užsienio reikalų ministerija.

„Baltijos šalys ir Vokietija yra suinteresuotos tęsti strateginį dialogą. Šio kasmetinio tradiciškai vykstančio formato tąsa – mūsų šalių solidarumo ir vienybės patvirtinimas, kad laikomės tų pačių vertybių ir principų“, – sakė L. Linkevičius.

Tai jau aštuonioliktas ir penktasis Lietuvoje nuo 1996 metų vykstantis susitikimas. Skaityti toliau

Sprendimą, kam atiteks Europos kino akademijos apdovanojimas, lėmė ir Lietuvos moksleivių balsai (0)

Sprendimą, kam atiteks Europos kino akademijos apdovanojimas, lėmė ir Lietuvos moksleivių balsai | Lietuvos kino centro nuotr.

Vakar, Lietuvos moksleiviai kartu su bendraamžiais iš visos Europos nusprendė, kam atiteks Europos jaunųjų kino žiūrovų apdovanojimas. Geriausiu šių metų Europos jaunimo filmu tapo režisieriaus Berni Goldblat vaidybinis filmas „Prisiekiu“ („Wallay“).

Beveik šimtas 12–14 metų moksleivių iš Pakruojo, Raseinių, Trakų rajonų, taip pat Alytaus, Vilniaus ir Visagino kartu su savo bendraamžiais iš 36 Europos šalių vienai dienai tapo žiuri nariais. Nuo ankstyvo ryto Europos jaunųjų kino žiūrovų dienos dalyviai kino teatro salėje susirinko žiūrėti, Skaityti toliau