Žymos archyvas: VLKK

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires (video) (18)

Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos Skaityti toliau

A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos (32)

Audrys Antanaitis | Propatria.lt nuotr.

Birželio 19 dieną Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtoms Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairėms. Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime šiam projektui, siekiančiam sukurti kryptingą valstybinės kalbos apsaugos ir stiprinimo politiką, pasigirdo kategoriška opozicija. Liberalūs TS-LKD ir LLS frakcijų nariai – Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius ir Arūnas Gelūnas – užregistravo pataisas, paremtas principine nuostata, jog gairės nepagrįstai skelbia apie tariamas grėsmes valstybinei kalbai ir kuria esą uždarą, stagnuojančią ir netgi sovietišką kalbos politiką. Apie gairių tikslus, Skaityti toliau

Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės (7)

Irena Degutienė | lrs.lt nuotr.

Gegužės 10 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis Skaityti toliau

Kėdainiuose įvyko konferencija – „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365!“ (0)

Kėdainiuose atspausdintai „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365! | Rinkosaikste.lt, A. Barzdžiaus nuotr.

Kovo 16 d., Kėdainiuose, vyko baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys, skirtas svarbiausio evangelikų reformatų leidinio „Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653“  365-osioms metinėms ir vienam iš šios knygos sudarytojų, buvusiam Kėdainių burmistrui, Kėdainių gimnazijos rektoriui, lietuviškos raštijos kūrėjui, evangelikų reformatų žymiam veikėjui Steponui Jaugeliui-Telegai paminėti.

Kartu su gidu, susirinkusieji buvo kviečiami užsukti į XVII a. buvusios Kėdainių spaustuvės patalpas Šviesiojoje gimnazijoje, kur buvo atspausdinta išskirtinė knyga. Skaityti toliau

Pagerbti Lietuvių kalbos dienų rengėjai (nuotraukos) (0)

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis | A. Umbraso nuotr.

Kovo 14 d. Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) surengtas baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys.

Vasario 16 – kovo 11 d. VLKK koordinuojamos Lietuvių kalbos dienos vyko visose šalies savivaldybėse ir užsienio šalių lietuvių bendruomenėse: buvo surengta apie 3000 kalbai skirtų renginių.

Baigiamajame Lietuvių kalbos dienų renginyje Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir Skaityti toliau

Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC (21)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Skaityti toliau

VLKK kviečia į baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį (1)

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 14 d. 14 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kviečia į baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį, vyksiantį Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A). Jame Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas įteiks padėkos raštus aktyviausiems Lietuvių kalbos dienų renginių rengėjams iš Marijampolės savivaldybės, Panevėžio, Ukmergės, Varėnos, Kretingos, Tauragės, Kėdainių, Vilkaviškio, Rokiškio, Telšių, Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybių. 

Pranešimą „Lietuvių kalba ir lituanistika ant antrojo valstybės šimtmečio slenksčio“ Skaityti toliau

Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos) (3)

Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai | VLKK nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos mokslų akademijoje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įteikė apdovanojimus už reikšmingus darbus lietuviškos terminijos kūrimo, mokslo kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse.

Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai buvo įteikti: Punsko visuomenininkui Sigitui Birgeliui, „Gimtosios kalbos“ žurnalo rengėjoms Ingai Mataitytei ir Ritai Urnėžiūtei, lietuvių kalbos terminijos kūrėjams ir terminų žodynų rengėjams prof. Algirdui Smilgevičiui, dim. plk. Eugenijui Simonui Kisinui, prof. Aurelijai Žvirblienei, prof. Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje (2)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 1 d. visuomeninė asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašydami nepritarti grupės Seimo narių teikiamamiems įstatymų projektamas, kuriais siekiama kai kuriose Lietuvos savivaldybėse ir valstybės įstaigose įteisinti vadinamąsias „pagalbines kalbas“.

Kaip žinia, šių metų vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (Dovilė Šakalienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas) įregistravo Tautinių mažumų Skaityti toliau

Bus įteikti VLKK apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą (0)

Roko Dovydėno sukurta skulptūrėlė „Sraigė“ | VLKK nuotr.

Vasario 28 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje (Gedimino pr. 3) bus apdovanoti lietuvių kalbos puoselėtojai. Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK) jau ketvirtą kartą apdovanos lietuviškos terminijos kūrėjus, mokslo kalbos puoselėtojus ir visuomenės kalbinio išprusimo ugdytojus. 

Apdovanojimo iškilmėse dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, akademikas Jūras Banys, VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais (7)

Alkas.lt nuotr.

Visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį su siūlymu 2019-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbti Lituanistikos metais.

„Siūlymas pagristas tuo, jog prieš šimtą metų atkurdami Lietuvos valstybę, ją steigiančią lietuvių tautą apsibrėžėme kalbiniu pagrindu. Tai buvo naujas, modernus, europines tendencijas atitikęs mąstymas. Lietuvių kalba iki šiol yra moderniosios lietuvių tautos tapatumo pagrindas. Lietuvos valstybė yra prisiėmusi pareigą rūpintis lietuvių kalba, Konstitucijoje paskelbusi ją valstybine, o mokslą apie lietuvių kalbą, lituanistika, įvardija prioritetu. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė? (13)

Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Diskutuojant apie valstybinį lietuvių kalbos statusą dažniausiai kalbama apie kitataučių piliečių asmenvardžių ir vietovardžių rašybą. Išties fundamentalus klausimas, ar bet kurios tautybės pilietis privalo mokėti valstybinę kalbą. Į šį klausimą vienintelis atsakymas – trumpas ir vienareikšmis – taip. Jei apskritai egzistuoja valstybinė kalba.

Iš tiesų daugelis kitataučių piliečių moka valstybinę kalbą, o kai kurie jų atstovai ją moka geriau, nei kai kurie etniniai lietuviai. Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą (61)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 1 dieną, kai biudžetas dar nepriimtas, o tauta šurmuliuoja dėl Vyčio paminklo, Vyriausybė pasijunta neturinti ką veikti ir nusprendžia svarstyti konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Na, žodis svarstyti čia per skambus, tiesiog atranda laiko palaiminti lietuvių kalbos išvalstybinimą. Nuoširdžiai tikiu, kad Vyriausybėje nemaža tokių, tarp jų ir Vyriausybės galva, kurie nesupranta, kam jie pritarė. Paprasčiausiai: siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą. Tiek žinių. Nebus statuso, nebus problemų. Skaityti toliau

VLKK pirmininkas A. Antanaitis lankėsi Valstybinės kalbos inspekcijoje (0)

VLKK pirmininkas A. Antanaitis lankėsi Valstybinės kalbos inspekcijoje | vki.lrv.lt nuotr.

Lapkričio 30 d. Valstybinės kalbos inspekcijoje (VKI) lankėsi naujai paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas (VLKK) Audrys Antanaitis. Su svečiu susitikę Inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas ir jo pavaduotojas Arūnas Dambrauskas aptarė lietuvių kalbos tvarkybos ir priežiūros reikalus, VLKK ir VKI bendradarbiavimą.

Pokalbyje buvo atkreiptas dėmesys, kad būtina kuo skubiau priimti Valstybinės kalbos Skaityti toliau

A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video) (77)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 21 d., antradienį, Seimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovu paskyrė į VLKK Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) deleguotą LŽS vicepirmininką, portalo Alkas.lt redaktorių Audrį Antanaitį.

Už A. Antanaičio skyrimą į šias pareigas slaptame balsavime pasisakė 58 Seimo nariai, prieš – 25 ir susilaikė – 4.

Seimo nutarimu iš pareigų buvo atleista nuo 2012 m. VLKK pirmininkės pareigas Skaityti toliau

D. Stancikas. Išvalstybinimas (38)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grįžau iš Lukiškių aikštėje vykusio mitingo „Mes be Vyčio nenurimsim“. Keli šimtai žmonių reikalavo, kad svarbiausia valstybės aikštė, kaip ir dera civilizuotoms sostinėms, žymėtų Lietuvos valstybės istoriškumą. Kad čia stovėtų atminimas žuvusiems už laisvę. Kad pagerbiant didvyrius svečiams iš užjūrių nereiktų vykti į tolimas Antakalnio kapines. Kad aikštėje stovėtų Vytis – istorinė jungtis tarp Lietuvos karalystės ir šiuolaikinės valstybės.   

Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės Skaityti toliau

A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video) (13)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Seime, prisistatant kandidatu į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareigas 2017-11-14 d.

Gerbiamieji Seimo nariai,

Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija – tai įstaiga, sprendžianti Valstybinės lietuvių kalbos politikos įgyvendinimo klausimus. Trijuose komisijos darbo baruose – kalbų politikos, kalbos norminimo bei sklaidos ir švietimo – šiandien įžvelgiu  šiuos svarbiausius uždavinius: Skaityti toliau

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku siūloma skirti Audrį Antanaitį (7)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 14 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša seimo nariams pristatė nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektą, kuriuo pasiūlė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku skirti Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽŠ) į VLKK deleguotą LŽS pirmininko pavaduotoją Audrį Antanaitį.

„Procedūra numato tai, kad išrinkus valstybinės komisijos narius (jų yra 17) būtų balsuojama dėl galimo kandidato į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos

Skaityti toliau

E. Jovaiša. Konservatoriai politizuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymą (47)

dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 9 d. vakare Seimo opozicijos narys Gabrielius Landsbergis išplatino viešą pranešimą, kuriame siūloma ir vėl atidėti naujos kadencijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir jos vadovo patvirtinimą Seime. Siūlymas grindžiamas tuo, kad VLKK sudarymas esą politizuotas, o Seimo Švietimo ir mokslo komiteto slaptu balsavimu išrinktas kandidatas į pirmininkus Audrys Antanaitis, nors ir yra lituanistas, bet nėra mokslininkas, todėl esą neturi reikiamos kompetencijos.

G. Landsbergis šį viešą pasiūlymą Seimo Pirmininkui grindė aštuonių kandidatų į naujos kadencijos VLKK narius nuomone, kurioje tik dar kartą buvo pakartoti Seimo nario Manto Skaityti toliau

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas į VLKK vadovus siūlo Audrį Antanaitį (11)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Spalio 11 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMKK) išrinko kandidatą į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus  – juo siūlomas Lietuvos žurnalistų sąjungos vicepirmininkas, portalo Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis. A. Antanaitį į VLKK narius pasiūlė Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Slaptame balsavime dėl kandidato į VLKK vadovus Audrys Antanaitis surinko šešis balsus, o jo varžovė, dabartinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė – keturis komiteto narių balsus. Valstybinės kalbos komisijos vadovą, taip pat ir visą naują komisijos sudėtį dar turės patvirtinti Seimas. Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Kas išmetė „w“ iš lietuviškos abėcėlės? (116)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lenkiškų raidžių atsikratė „aušrininkai“ ir „varpininkai“

Jeigu rašymas lietuviškomis ar nelietuviškomis raidėmis būtų visai nereikšmingas dalykas, knygnešiai (jų būta mažiausiai 2000!) keturis dešimtmečius (1864-1904) nebūtų rizikavę savo gyvybe dėl lietuviško rašto. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų reiškinį, net neturintį atitikmenų pasaulio kontrabandos istorijoje. Druską, tabaką, spiritą, auksą, vergus, – daug ką gabeno kontrabandininkai, bet knygas…  Vien dėl to, kad jos parašytos ne rusiškąja graždanka, o lotyniško pagrindo raidėmis. Skaityti toliau

Kas trukdo naujos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymui? (22)

Mantas Adomėnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 27 d. vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas iš dviejų pasiūlytų kandidatų išrinktas nebuvo. Kad taip nutiktų pasistengė Seimo opozicijos atstovai  jau ne pirmą kartą bandantys sužlugdyti VLKK sudarymą. Anksčiau opozicija tai balsuodavo kojomis, tai visaip atidėliodavo, vilkindavo komisijos sudarymą, kabinėjosi prie procedūrų.

Ir šį kartą pirmuoju smuiku mėgino groti komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas.  Jis į VLKK pirmininko pareigas visaip protegavo buvusią VLKK pirmininkę Daivą Vaišnienę, Skaityti toliau

Liepos mėnesį įvertinta 1415 įmonių pavadinimų (2)

Dusodininkai_logo

Liepos mėnesį Kalbos komisijos konsultantai įvertino 1415 įmonių pavadinimų. Teigiamai įvertintas 871 pavadinimas (62 proc.). Lietuvių bendrinės kalbos normų neatitiko 544 pavadinimai, arba 38 proc.

Nelietuviški pavadinimai sudarė 12 proc. visų vertintų, liepos mėn. pateikti registruoti 165 iš kitų kalbų ir netaisyklingų dirbtinių žodžių sudaryti pavadinimai.

Bendrinės kalbos normų neatitinka pavadinimai, kuriuos sudaro vieni kitų kalbų žodžiai arba kitų kalbų žodžiai kartu su lietuviškais, Skaityti toliau

J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame? (32)

J.Lauciute_propatria.lt

1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau

A. Zolubas. Kėslas pažeisti Konstituciją ir Seimo narių priesaiką turi būti sustabdytas (25)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Matydama, kad Tievynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kaip ir kitos partijos savo skyrių apklausos dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nevykdė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), kurios nemaža dalis yra TS-LKD nariai, rūpesčiu nuo 2017-05-12 iki 2017-06-06 buvo atlikta TS-LKD skyrių ir dalies visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenvardžių rašymu dokumentuose, apklausa. Atsiliepė 15 organizacijų, tarp jų 8 TS-LKD skyriai. Pastarieji savo nuomonę užfiksavo skyriaus tarybos protokolais. Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (98)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

Valstiečiai ir žalieji raginami nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo (video) (28)

Jonas Vaiškūnas, dr. Kazimieras Garšva, dr. Lilijana Atra | Alkas.lt nuotr.

Birželio 1 d. naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvių  kalba – politinio  blogio  akivaizdoje!“  Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovybė buvo paraginta laikytis rinkiminių įsipareigojimų ir nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo.

Du piliečių iniciatyvinės grupės  „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas  hab. dr. Kazimieras Garšva ir internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas bei filosofė Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra Skaityti toliau

G. Songaila. Apginkime Lenkiją (16)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Neva siekiant strateginės partnerystės su Lenkija, Seime atsinaujino 2K (G. Kirkilo ir A. Kubiliaus) projektas – stumiant valstybine kalba užrašytas asmenvardžių formas iš Lietuvos piliečių pasų, griaunant fonetinį lietuvių kalbos rašybos principą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau 2015 m. nepritarė projekto teiginiui, jog „Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (t.y.: ICAO) Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles“, tačiau 2K ir Co vis tiek remiasi kaip tik šia VLKK išvada, siūlydami į lietuvių kalbą bei raštvedybą įvesti šias „mašinines taisykles“. Skaityti toliau

Valstybinė kalbos komisija neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių (26)

VLKK posėdis | Alkas.lt J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), gegužės 22 dienos posėdyje nepritarė išimtims, kurias numato Andriaus Kubiliaus inicijuoto Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas.

Nors didieji Lietuvos interneto portalai, pvz. Delfi.lt, LRT.lt, Lrytas.lt, Lzinios.lt ir kiti, remdamiesi BNS informacija, po VLKK posėdžio suskubo  pranešti klaidinančią žinią, esą, „Kalbos komisija siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje“, tačiau VLKK ir šį karta liko ištikima savo jau ne kartą išsakytai pozicijai. Skaityti toliau

Valstybinė kalbos komisija įvertins Seimo svarstomus projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose (9)

VLKK posėdis: D. Vaišnienė, J. Palionytė, G. Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 22 d., pirmadienį, 14 val. prasidėsiančiame posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.  VLKK aptars ir pateiks išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu (Nr. XIIIP-535) siūloma leisti Lietuvos piliečiams atsisakyti pasuose įrašų valstybine kalba ir leisti juos rašyti nelietuviškais rašmenimis naudojant lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitu  (Nr. XIIIP-471) – nelietuviškais rašmenimis pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, neišstumiant įrašų valstybine kalba. Skaityti toliau