Žymos archyvas: Vladimiras Nikolajevičius Toporovas

D. Razauskas. Kas yra Arvydas Juozaitis? (29)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Normalus“ būdas mėginti atsakyti į šį ar kitą tokio pobūdžio klausimą būtų naršyti po žmogaus biografiją, nagrinėti jo darbus, prisimerkus tiriamai stebeilyti į jo akis ekrane arba net nuotraukoje (nors tai jau nebūtų visai „normalu“). Neabejoju, kad visa tai jau deramai atlikta tiek viešai, tiek daugelio asmeniškai, todėl tuo užsiimti čia net nepradėsiu.

Pamėginsiu į antraštėje iškeltą klausimą atsakyti „nenormaliuׅ“ būdu – pagvildenti, ką reiškia jo vardas ir pavardė. Kad vardas kažką reiškia, nestebėtina: nuo senų senovės žmonės stengiasi suteikti kuo prasmingenus vardus krikštijamiems vaikams, Skaityti toliau

M. Zavjalova. Viačeslavo Vsevolodovičiaus Ivanovo visatos (1929.08.21-2017.10.07) (4)

Kai išeina tokio masto žmogus, atrodo, kad žlunga visata. Iš tikrųjų galima pasakyti, kad jo smegenyse tilpo visata – ne tik tiesiogiai susijusių su jo pagrindine specialybe žinių kompendiumas, bet ir daugelio kitų humanitarinių ir gamtos mokslų sričių (antropologijos, istorijos, filosofijos, kultūrologijos, menotyros, neurofiziologijos, ekonomikos, matematikos, fizikos, biologijos, genetikos …) gilus pažinimas. Kaip teisingai pastebėjo rašytojas Aleksandras Genis, „Tam, kad galima būtų įvertinti Viačeslavo Vsevolodovičiaus Skaityti toliau

Bus pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną (13)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 28 d. 16.30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vileišių rūmai, Antakalniog. 6, Vilnius) bus pristatyta nauja dr. Dainiaus Razausko knyga „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“.

Knygos pristatyme dalyvaus ir žodį tars: pats knygos autorius dr. Dainius Razauskas, knygos recenzentai dr. Vytautas Ališauskas, dr. Naglis Kardelis, vedologas Vytis Vidūnas, mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė.

Ši knyga tai Lietuvos kultūros ir meno tyrimo ir Lietuvių tautosakos institutų 2014 m. išleistos šio veikalo elektroninės versijos spausdintinis atitikmuo išspausdintas paties Skaityti toliau

A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė (28)

mjr.lt nuotr.

Nedaug tautų gali šitaip pasakyti – kad gyvena ten, kur gimė („kur radosi, ten glūdi“ Vaižgantas). Daugelis tautų gimė vienur, o apsigyveno kitur, o yra ir tokių, kurios nežino, kur ir kada gimė. Kai iš Europos šiaurės atsitraukė paskutiniai ledynai, kai jos lygumos vėl apaugo giria, toje girioje gimėme ir mes – baltai, aisčiai. Ši giria – mūsų gimtinė, mūsų prigimtoji būtovė. Joje tebegyvename ir dabar, bet jau mentaline prasme, nes tūkstantmečiai negalėjo praeiti be pėdsakų, nepalikti įspaudo tiek fizinėje, tiek dvasinėje genetikoje. Gal giliausiai lietuvišką–baltišką gyvenseną Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar išlaikysime Norberto Vėliaus vėliavą? (video) (13)

Norbertas Vėlius 1988 m.

Tautos šviesulių šviesulys, subūręs-atvėręs mitų ir siekių pasaulį, žadinęs ir toliau žadinantis mus: siekti, atsakyti; pareigoj ir kasdienybėj Augti… Norbertas Vėlius – žmogus šventovė, žmogus aukuras, žmogus Mokytojas.

Jau nepamenu iš kur nusirašiau šituos nuostabius žodžius  apie garsųjį lietuvių tautosakos, baltų religijos ir mitologijos tyrėją profesorių Norbertą Vėlių (1938-1996) [1].

Sunku, tiesą sakant, neįmanoma įsivaizduoti Lietuvių tautosakos, mitologijos ir religijos be Norberto Vėliaus indėlio. Skaityti toliau

A. Patackas. Blago-blogis dėsnis (194)

Algirdas Patackas | Respublika.lt nuotr.

Apie etinės inversijos pėdsakus rusų ir lenkų kalbose

Kaip žinia, rusų lingvistai Vladimiras Toporovas ir Viačeslavas Ivanovas yra iškėlę hipotezę, kad slavų kalbos yra kilusios iš periferinių, t.y.  pakraštinių baltų dialektų, o tai reiškia, jog jos chronologine prasme yra vėlyvesnės ir genetine prasme antrinės. Tačiau svarbiausia, kad slaviškųjų etnosų formavimesi didelę, jeigu ne esminę įtaką turėjo reiškinys, kurį galima pavadinti etine inversija. Skaityti toliau

D.Razausko paskaita „Sutartinės: sąvokos prasmė ir jos sąsajos“ (video) (72)

dr. Dainius RazauskasSkaitytojų prašymu Alkas.lt pateikia šių metų Romuvos stovykloje Dvarciškiuose (Švenčionių r.) dr. Dainiaus Razausko skaitytą paskaitą apie Prūsų vėliavoje pasireiškiančių dviejų dievų – Perkūno ir Patrimpo – priešpriešą ir jų sugyvenimą.

Daktaro disertaciją Dainius Razauskas apgynė Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute vadovaujant garsiajam baltų ir slavų kultūrų tyrinėtojui akademikui Vladimirui Nikolajevičiui Toporovui Skaityti toliau

Mokslininkai reiškia susirūpinimą dėl sužlugdytos J.Baltrušaičio namų kultūrinės veiklos Maskvoje (video, tiesioginė transliacija) (1)

Juozas Budraitis | lrs.lt TV transliacijos nuotr.

Šiandien, rugsėjo 16 d. 9 val. Lietuvos Respublikos Seime prasidės 3-jų dienų konferencijos „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtos žymaus rusų mokslininko akademiko Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo (1928-2005) atminimui, paskutinės dienos posėdžiai (tiesioginė transliaciją ČIA).

Rugsėjo 14 d. prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje pasisakę Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai ne tik aptarė mokslinius pasiekimus baltų ir slavų davasinės kultūros srityje, tačiau išsakė ir susirūpinimą bei apgailestavimą dėl sužlugdytos J.Baltrušaičio namų veiklos Maskvoje. Skaityti toliau

Seime įvyks akademiko V.N.Toporovo atminimui skirta konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“ (5)

V.N.Toporovas savo darbo kambaryje Maskvoje | alkas.lt, A.Tarvydo nuotr.Rugsėjo 14-16 dienomis Seime vyks tarptautinė mokslo konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirta žymaus rusų mokslininko akademiko Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo (1928-2005) atminimui.

Konferencijoje bus apžvelgti esami baltų ir slavų sąveikos tyrimai, apibendrinta jų dabartinė būklė, duotas naujas postūmis naujoms šios srities studijoms. Skaityti toliau

Rusai ir lietuviai vėl atranda vieni kitus (0)

Prof. Tatjana Civjan | J.Budraičio nuotr.

Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė habil. dr. Tatjana Civjan prisimena, kad Baltijos valstybėms atsiskyrus nuo SSRS nutrūko ir draugiški bei kolegiški ryšiai tarp Lietuvos ir Rusijos mokslininkų.      

„Su tuo buvo sunku susitaikyti, buvome net sutrikę. Bet padėjo absoliutus kolektyvinės kaltės principas. Pripažinę ne tik sovietų valdžios kaltę, bet ir savo kad ir nevalingą prisidėjimą prie tos kaltės, pripažinęs mūsų kolegų teisę laikytis distancijos, viską priėmėme nuolankiai, nors ir buvo skaudu. Mes tai įveikėme ir štai vėl esame kartu“, – teigia maskvietė mokslininkė. Skaityti toliau