Žymos archyvas: Vladas Putvinskis-Putvis

Žurnalui „Trimitas“ – 100 metų (0)

Žurnalas „Trimitas“ | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo Trimitas pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai.

Šaulių sąjunga susikūrė iš būtinybės ginti trapią Lietuvos nepriklausomybę. 1919 m. birželio 21 d. bermontininkai Šiauliuose nužudė ir sužeidė keliolika Lietuvos kareivių ir civilių. Šie įvykiai paskatino Užsienio reikalų ministerijos Spaudos biuro Skaityti toliau

O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji (9)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922

Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Skaityti toliau

Čikagoje paminėtos Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo V. Putvinskio-Pūtvio 90-osios mirties metinės (11)

Sąjungos ir šaulių dalinių Čikagoje vėliavos | R. Marganavičiaus, D. Gilio, Ž. Gurauskienės nuotr.

Kovo 10 d., kaip ir kasmet, Vytauto Didžiojo šaulių Rinktinė išeivijoje pakvietė visus į renginį skirtą Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo V. Putvinskio-Pūtvio 90-osioms mirties metinėms paminėti.

Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Uniformuoti šauliai dalyvavo Vėliavų rikiuotėje. Po Mišių visi skubėjo į Šaulių namus.

Iškilmingą minėjimo dalį pradėjo Vytauto Didžiojo Rinktinės vadas Linas Marganavičius. Įnešamos vėliavos, sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai. Tylos minute pagerbti žuvusieji už Tėvynę, pagerbti kuopų nariai, kurių nebėra mūsų tarpe. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kada lietuviška liaudis taps lietuvių tauta? (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tegul pavojaus supratimas sutvirtins Jūsų širdis patys sutvirtėję, tvirtinkit nusiminėlius, įtikinkit netikėlius, sujudinkit apsnūdėlius, taikykit susivaidijusius, mokykit neišmanėlius. Tegul visos jėgos susivienys bendrajam didžiajam savo ateities ir laimės gynimo darbui. (Vladas Putvinskis-Pūtvis. Raštai, 1993, p. 227)

Dabar Lietuvoje tautinių jėgų ir naujųjų liberalų, kurių ideologija įsivyravusi Lietuvoje, vyksta žūtbūtinė kova, pradedant Seimu ir baigiant visuomeniniais judėjimais. Mūsų valstybė, globalistų pastangomis nusilpninta, ir Skaityti toliau

Išleistas pašto ženklų blokas „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“ (0)

„Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“ | post.lt nuotr.

Sausio 11 d., penktadienį, apyvartoje pasirodė pašto ženklų blokas, skirtas valstybinių institucijų šimtmečiui paminėti – „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“. Jame – trys pašto ženklai po 0,79 Eur, kuriuose menininkė Roma Auškalnytė pavaizdavo institucijoms svarbius žmones ir objektus.

„Šiais metais minime vienos iš svarbiausių šalies institucijų – Valstybės kontrolės – įsteigimo šimto metų sukaktį. Nuo to laiko keitėsi šalies aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės – funkcijos, net ir jos vadovo pavadinimas: pirmuosiuose dokumentuose Skaityti toliau

A. Zolubas. Klausimas švietimo ir mokslo ministrei: Jaunimas paliktas saviugdai? (0)

Pixabay.com nuotr.

Daugelis dabartinių valdžios vyrų ir moterų dar nepamiršo pionieriškų kaklaraiščių, Lietuvos komunistinio jaunimo sąjunga (LKJS), Pasiruošęs darbui ir ginybai (PDG), DOSAAF ženklelių. Bent jau vienos iš partijų atstovai mėgsta dėvėti ir dabar jau ne pionierišką, tačiau modernų, pabrėžtinai raudoną kaklaraištį. Žinojo sovietiniai ideologai kaip ugdyti komunizmo statytojus nuo jaunų dienų iki pasieks tarybinio mokytojo, tarybinio inžinieriaus ir net tarybinio kolūkiečio ar tarybinio darbininko lygį. Ir jiems sekėsi, jų pasėtos sėklos vaisiai kaip yla iš maišo tebekyši visose mūsų priklausomo nuo sovietinio paveldo valstybės gyvenimo srityse. Skaityti toliau

Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga minėjo 1863 m. sukilimo metines (3)

1863 m. sukilimo minėjimas Kaune | A.Sriubo nuotr.

Vasario 3d., sekmadienį, Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga pakvietė kauniečius paminėti 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines. Šis sukilimas yra reikšmingas tuo, kad jo metu keltos patriotinės idėjos tapo pagrindu 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimui.

Vasario pradžioje Kauno apskrityje prasidėjo pirmieji 1863 metų sukilimo mūšiai. Ta proga žuvusių sukilimo dalyvių atminimas pagerbtas šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje vykusiose mišiose, kuriose dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, pagarbą sukilimo dalyviams atidavė Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, Skaityti toliau

A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui (9)

Dr. Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Mūsų himne giedama:
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybės semia.

Iš tikrųjų, be istorinės atminties neįmanomas tautiškumas ir nepriklausomas valstybingumas, tautinė savimonė.

Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis rašė: Kol yra gyva tautinė savimonė, žlugus valstybei, tauta vėl ją atkurs atsiradus patogiam momentui. Bet jei tauta netenka tautinės savimonės, jos, kaip ir mirusio žmogaus, niekas nebeprikels. Skaityti toliau