Gruodžio 6 d. 17 val. Vilniaus rotušėje, iškilmingai bus įteikti didžiausios šalies kultūros bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“.
Įspūdinga vardinė „Auksinio Fenikso“ skulptūrėlė teikiama penkiose srityse: „Metų kultūros politikui“; „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“ ir „Metų kultūros rėmėjui“. Skaityti toliau
Spalio 22 d. 12 val., Vilniuje prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastato (Konarskio g. 49) visuomenininkai žada surengti mitingą dėl, pasak jų, LRT sistemingai vykdomos pažiūrų ir nuomonių cenzūros.
Mitingo rengėjų teigimu, prieš tris dešimtmečius Lietuvos valstybė buvo atkurta todėl, kad TSRS prasidėjus „pertvarkai“, pirmiausia buvo iškelti politinio demokratizavimo ir viešumo reikalavimai. Minties ir žodžio laisvė buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių. Lemiamas Sąjūdžio raidos ir formavimosi lūžis įvyko tada, kai Lietuvos radijas ir televizija pradėjo tarnauti visuomenei ir buvo sutraukyti tautos budimą stabdžiusios cenzūros ir informacinės blokados pančiai. Skaityti toliau
Praeitą savaitę, taip ir nepristačius pagal pasiūlymus pakoreguoto plano, Reformatų skveras buvo aptvertas darbams. Savaitgalį naujoji tvora pasipuošė aktyvistų kurtais plakatais, kritikuojančiais neskaidrius Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus.
Rugsėjo 29 d. sprendimą projektui nepritarti paviešino ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. „Šioje sudėtingoje teritorijoje su tokiu dideliu istorijos sluoksnių kiekiu, spręsti kūrybines problemas, pirmumą suteikiant vien architektūriniams-estetiniams sprendimams, negalima“, – teigiama paviešintose posėdžio išvadose. Skaityti toliau
Pastaruoju metu Vilniaus universiteto (VU) vardas skamba vien neigiamame kontekste. Jo vadovybė kritikuojama dėl įvairių nepagrįstų reformų, mažėjančio dėmesio lituanistikai, dėl dažnėjančio kitaip mąstančiųjų persekiojimo. Visuomeninės organizacijos reikalauja rektoriaus Artūro Žukausko atsistatydinimo, akademinė bendruomenė ragina VU vadovybę gelbėti smukusį Vilniaus universiteto prestižą. Akivaizdu, kad kadaise lyderiavusioje aukštojoje mokykloje vyksta negeri dalykai. Skaityti toliau
Gegužės 31 d., 8 val., „Klaipėdos forumas“ kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, surengs piketą prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Piketo dalyviai reikalauja stabdyti Klaipėdos Atgimimo aikštėje numatyto projekto „Dangaus veidrodis“ įgyvendinimą ir požeminės automobilių aikštelės statybą. Piketuotuotojai rinks parašus dėl šio projekto stabdymo.
Abu šie projektai nederinti su Klaipėdos bendruomene. Atvirkščiai – jie įgyvendinami prieš visuomenės valią. 2015 metais buvo parengta Atgimimo aikštės ir jos gretimybių Skaityti toliau
Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.
Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau
Vasario 23 – 26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyksiančios Vilniaus knygų mugės tema atskleis mugės lankytojui, kiek daug lietuviškų vardų garsina Lietuvą pasaulyje. Lietuviški ženklai – tai Lietuvos žmonės, išsibarstę po daugelį pasaulio žemynų, savo kūryba, mokslu, atradimais, idėjomis turtinantys kitų šalių kultūrą, meną ar mokslą, o tuo pačiu paliekantys ryškius pėdsakus ir įvairialypiame Lietuvos kultūros paveiksle. 2017-ųjų Vilniaus knygų mugė mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti, o tuo pačiu – pamatyti kiek daug esame atradę, sukūrę, patyrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos. Skaityti toliau
Balandžio 6 d. penkiolika visuomeninių organizacijų pateikė Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei peticiją su tūkstančiais parašų dėl dvejus metus vilkinamo LR Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Kopija skirta ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir jo pirmininkui Juliui Sabatauskui.
„Šio įstatymo svarstymas Seime užsitęsė nepateisinamai ilgai ir trunka jau daugiau nei dvejus metus. Manome, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, neįtraukdamas projekto svarstymo į darbotvarkę, sąmoningai vilkina sprendimo priėmimą, o tai trukdo savo poziciją išreikšti likusiems Seimo nariams, kurie negali dėl projekto balsuoti plenariniame posėdyje“, – savo poziciją išsakė Laisvos visuomenės instituto vadovė, teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skaityti toliau
Kelios dešimtys visuomeninių organizacijų birželio 25 dieną kreipėsi į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir Kultūros ministrą Šarūną Birutį, prašydamos Lukiškių aikštėje nestatyti praėjusiais metais konkursą laimėjusio paminklo „Tautos dvasia“. Vietoje to siūloma sudaryti naują ekspertinę komisiją, kuri pirmenybę teiktų aiškaus ir lengvai identifikuojamo Lietuvos laisvės kovų simbolio – Vyčio paminklui.
Kaip primena kreipimosi autoriai, dar 1999 metais Seime nutarta, kad „Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais“. Skaityti toliau
Nors mūsų nepriklausomybės atstatymo laikrodis tiksi nuo 1990 m. Kovo 11- osios, tačiau laisvai būčiai tauta akivaizdžiai regima forma pabudo 1988-ųjų kovą, Lietuvai švenčiant Vydūno 120-ąsias gimimo metines. Tą sukaktį šventė ne tuometinė valstybė ir jos institucijos, o pati tauta, joje besikuriančios visuomeninės organizacijos, savos iniciatyvos ėmęsi, nors ir po padu laikyti, kultūros ir švietimo židiniai, tokie kaip kultūros namai, bendrojo lavinimo bei aukštosios mokyklos, teatrai, bibliotekos, „Žinija“, radijas, televizija, spauda. Tuometinis plačiai skambėjęs Vydūno prisiminimas buvo pradžia veržlios dvasinio laisvėjimo bangos, panašios į tą, kurią dar prieš gerą šimtmetį regėdamas Maironis pasakė: „Nebeužtvenksi upės bėgimo“. Skaityti toliau
Spalio 3 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbė daktarės Meilės Lukšienės premijos laureatą. Šių metų laureatu tapo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Tomas Kivaras.
Premiją ir laureato diplomą Tomui Kivarui švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis įteiks spalio 6 d. 11 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiame renginyje, skirtame Tarptautinei mokytojų dienai ir M.Lukšienės metams paminėti.
Mokytojas T. Kivaras mokytoju dirba nuo 2008 metų. Jis pradėjo dirbti kaip programos „Renkuosi mokyti“ dalyvis. Skaityti toliau
Laisvės premijų komisija kviečia akademinę bendruomenę, visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2013 m. lapkričio 1 d. siūlyti pretendentus 2013 m. Laisvės premijai gauti.
Nusipelniusiais premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, prisidėję prie laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Skaityti toliau
Prieš pora savaičių parašiau straipsnį „Lietuvos žinioms“, kur nagrinėjau klausimą, kas būtų visuomenės sėkmė Prezidento rinkimuose.
Po jo pasirodymo kreipėsi kai kurie mūsų visuomenininkai, kurie prašė išdėstyti plačiau mechanizmą, kaip tokia visuomenės sėkmė galėtų būti pasiekta per šiuos prezidento rinkimus, turint omenyje didžiulį dabartinės šalies prezidentės D.Grybauskaitės atotrūkį nuo visų galimų kitų kandidatų bei įvairių partijų kandidatų dalyvavimą šiuose rinkimuose. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Teismų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma įtraukti visuomenės atstovus į Teisėjų garbės teismo sudėtį.
„Teismų sistema turi būti atvira ir skaidri tiek nagrinėjant bylas, tiek svarstant pačių teisėjų elgesį. Visuomenė, pati galėdama dalyvauti vertinant teisėjų elgesį ir skiriant nuobaudas, bus tikra, kad Teisėjų garbės teisme priimami sprendimai yra objektyvūs ir teisinga“, – sako Prezidentė. Skaityti toliau
Gegužės 7 dieną 17 val. Vilniuje Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis subūrė Krikščioniško jaunimo organizaciją „Žingsnis“, valančiukų atstovus, „Yoga rave“ ir „Varom“ organizatorius, Bėgimo už blaivią Lietuvą aktyvistus tam, kad išreikštų pagarbą kavinėms ir restoranams, laisvalaikio centrams už tai, jog jie savo įstaigose klientams nesiūlo alkoholinių gėrimų.
Organizacijų įsitikinimu, blaivia gyvensena grįstas verslas ir laisvalaikio organizatorių siūlomos pramogos rodo verslininkų socialinį atsakingumą. Skaityti toliau
Gruodžio 20 d. Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Jos Ekscelenciją Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Seimo komitetus ir frakcijas dėl pilietinės visuomenės ir rinkimų teisės. Alkas.lt redakcijai atsiųstame Nepartinio demokratinio judėjimo tarybos pranešime rašoma:
„Minėdama Mastrichto sutartimi Europos Sąjungos pilietybės sukūrimo dvidešimtmetį Europos Komisija 2013-uosius paskelbė Europos piliečių metais. Komisijos nuomone, ši pilietybė, turinti tiesioginę įtaką milijonų žmonių gyvenimui, yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ramsčių. Skaityti toliau
Apie galimas genetiškai modifikuotų organizmų grėsmes sveikatai ir aplinkai pavojaus varpais skambina vis daugiau pasaulio mokslininkų, tačiau gyventojams mažėja galimybių rinktis maistą be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).
Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga GMO ir jų ženklinimui kelia griežtus reikalavimus, bet daugybei žmonių, nusiteikusių prieš genų inžinerijos produktus, dėl tokio maisto saugos kyla vis daugiau abejonių. Ant pakuočių neprivaloma nurodyti, kad gyvuliai buvo šeriami GMO praturtintu pašaru. Skaityti toliau
Kovo 14 d., trečiadienį, 12 val. Seimo III rūmų Konferencijų salėje įvyks konferencija-apskritojo stalo diskusija „Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė“. Konferenciją rengia Seimo narių grupė – Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Rima Baškienė, Vidmantas Žiemelis, Antanas Baura, bendradarbiaudami su Tautinės politikos institutu ir Žaliosios politikos institutu.
Renginyje planuojama įvairiapusiškai nagrinėti pačius aktualiausius atominės elektrinės projekto ir atominės energetikos Lietuvoje perspektyvų klausimus. Skaityti toliau
Raginimų vienytis ir aktyviai veikti tikrai netrūksta. Tačiau nerimą kelia kita tos pačios problemos pusė. Tai mūsų susiskaldymas arba, tiksliau sakant, išsibarstymas. Yra daugybė panašių tekstų, tačiau tuo viskas ir pasibaigia.
Spalio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje konferenciją tautos susitarimo tema suorganizavo Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ). Šioje konferencijoje teko ne tik dalyvauti, bet ir skaityti pranešimą apie savivaldos atkūrimo būtinybę ir galimybes. Žmonės paplojo, padėkojo. Tačiau tiek jie, tiek ir aš pats klausiau, o ką toliau darome? Skaityti toliau
Gruodžio 15 d. Seimas svarstė Kultūros ministerijos iniciatyvą parengtą Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektą ir jį lydintį naujos redakcijos Kultūros rėmimo fondo įstatymo projektą ir abiems projektams pritarė po pateikimo.
Lietuvos kultūros kongreso, visuomeninių kūrybinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų iniciatyva parengtas ir Seimo nario tautininko Gintaro Songailos įregistruotas alternatyvus Lietuvos respublikos kultūros įstatymo projektas įvairių procedūrinių manipuliacijų dėka net nebuvo įtrauktas į gruodžio 15 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, Skaityti toliau
Šiandien, gruodžio 15 d. Lietuvos per 150 kultūros veikėjų išplatino viešą pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti ir palaikyti Lietuvos kultūros kongreso ir visuomeninių kūrybinių sąjungų bei visuomeninių organizacijų iniciatyva parengtą „Lietuvos Respublikos kultūros įstatymo projektą“.
Tarp kreipimą pasirašiusių: dainininkai LMTA prof. Vytautas Juozapaitis, Algirdas Janutas, Judita Leitaitė, filosofas, Kultūros kongreso pirmininkas prof. Krescencijus Stoškus, Skaityti toliau
Kauno pilies sutvarkymo konkurse pristatyti šeši projektai, iš kurių nei vienas neketina atkurti tikroviškos pilies. Tačiau kitaip ir negalėjo būti, nes konkursą organizuojanti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) iš anksto paskelbė, kad vertinant projektus daugiau balų gaus tie, kurių projektai bus originalesni, naujoviškesni. Taigi tokiu būdu, norintys pilį atkurti tikroviškai, iš konkurso buvo eliminuoti jam dar neprasidėjus.
Lietuvos konstitucija, Orhuso konvencija, nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos, teritorijų planavimo ir vietos savivaldos įstatymai draudžia šitaip savivaliauti. Skaityti toliau
