Ar žinojote, kad Žemės planetoje egzistuoja apytiksliai 10 nonilijonų skirtingų virusų? National Geographic teigia, kad šis skaičius reiškia, jog virusų mūsų planetoje yra tiek, kad kiekvienai visatoje esančiai žvaigždei jų būtų galima priskirti po 100 milijonų.
Žinoma, ne visi šie egzistuojantys virusai gali pakenkti žmogui, o mums itin pavojingų mirtinų virusų šiandien skaičiuojama 12.
Daugėjant virusų, prisiminkime natūralias priemones Skaityti toliau
Kažkada nueidavau į Jaunimo sodą Vilniuje ir jame įrengtą Kreivų veidrodžių karalystę – pasijuokti, kritiškai nužvelgti save, pabadyti pirštu į draugą… Veidrodžių atrakcijos seniai nebeliko, užtat ji persikėlė į politiką. Juokas maro metu – taip galima pavadinti tai, kas dedasi Seime, valdžios viršūnėse ir ją aptarnaujančių vertintojų būrelyje.
Seimas tikrai patyrė fiasko (it. fiasco – nesėkmė, žlugimas, krachas). Valdantieji, nesutikę į atlyginimų medikams padidinimo sąrašus įtraukti ir pagalbinį personalą, Skaityti toliau
Lietuvoje paskelbus karantiną, įvairių keblumų kilo ne tik sveikatos priežiūros darbuotojams, bet ir ligoniams bei šeimoms, besiruošiančioms kūdikio atėjimui. Iš karto po gimdymo motinos galėjo glausti naujagimį prie krūtinės ir žindyti, tačiau dabar ne vienai besilaukiančiai moteriai ar jau ant rankų sūpuojančiai savo kūdikį kyla klausimų.
Ar susirgus COVID-19 galima žindyti kūdikį? Kaip šiuo laikotarpiu reikėtų saugiai žindyti? Ar naujagimis po gimdymo bus Skaityti toliau
Koronavirusui, pavadintam COVID-19, sparčiai plintant, pasaulio mokslininkai skubiai ieško veiksmingos vakcinos, padėsiančios suvaldyti naujojo viruso protrūkį. Kol jos nėra, taip pat ir vaistų, greta patariamų prevencinių asmens higienos ir kitų apsisaugojimo priemonių, pabrėžiama stipraus imuniteto reikšmė. Ypač tai svarbu patenkantiems į rizikos grupę – vyresnio amžiaus, sergantiems lėtinėmis, onkologinėmis ligomis. Gydant vėžį, ypač daug išbandymų tenka chemoterapijos etape, kai pasireiškia skrandžio, kaulų skausmai, dingsta apetitas, skonio receptoriai reaguoja kitaip nei sveikų Skaityti toliau
Virusai žmonijos istorijoje yra sukėlę labai dideles epidemijas. Vien raupai XX a. nužudė beveik 300 mln. žmonių. O kur dar gripas, hepatitas, poliomielitas, tymai… „Virusai yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Jie užkrečia ne tik žmones, bet ir gyvūnus, virusų turi augalai ir net bakterijos. Tai mūsų evoliucijos dalis“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė.
Daugelio kadaise mirtinai pavojingų virusinių ligų nebebijome, nes mus apsaugo skiepai. Vakcina, vaizduodama ligos sukėlėją, sužadina mūsų imunitetą. Skaityti toliau
Kovo 21 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad šiandien, Lietuvoje patvirtinti dar 14užsikrėtimo koronavirusu (COVID-19) atvejų. Visi užsikrėtusieji yra atskirti ir gydomi ligoninėse, o 1 – namuose. Taigi, iš viso Lietuvoje šiuo metu patvirtintų užsikrėtusiųjų yra 83.
Pranešama, kad Vilniuje nustatyti 9 teigiami atvejai iš kurių 2 įvežtiniai iš Šveicarijos ir Portugalijos su persėdimais Belgijoje ir Vokietijoje, 1 asmuo dirbantis Ukmergės ligoninėje ir 6 – apie kuriuos informacija šiuo metu renkama ir bus patikslinta Skaityti toliau
Vasario 26 d. Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.
Valstybės lygio ekstremali padėtis paskelbta atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą. Ministro Pirmininko potvarkiu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bus paskirtas Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovu. Skaityti toliau
Į Lietuvą atvežta pažangi Vokietijoje pagaminta termovizinė kamera, kuri gali būti panaudota siekiant stabdyti koronaviruso (SARS-CoV-2) ar kitų epidemijų plitimą šalyje. Bendrovė „Telia“ pirmąją tokią kamerą Lietuvoje yra pasiruošusi neatlygintinai perduoti naudotis atsakingoms tarnyboms, jei bus toks poreikis.
„Reaguodami į nerimą keliančias žinias, į Lietuvą atvežėme termovizinę kamerą, kuri epidemijų metu gali tapti nepamainomu karščiuojančių žmonių pirminiu Skaityti toliau
Kaip prieš 3500 metų buvo panaudotas pirmas „biologinis ginklas“ ? Kaip britai ketino sužlugdyti vokiečius Antrojo Pasaulinio karo metu? Kas yra tobulas užkratas ir kuo jis skiriasi nuo tobulo biologinio ginklo? Ar gali trečio kurso studentas tiesiog virtuvėje pasigaminti mirtiną virusą? Ar dabartinis Kinijos koronavirusas yra biologinis ginklas?
Apie visą tai šioje „Iš savo varpinės“ laidelėje. Skaityti toliau
Tarptautinė kibernetinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ technologijos aptiko kenkėjiškas žinutes, kurios buvo užslėptos kaip pranešimai, susiję su naujai atrastu koronavirusu – virusine liga, kuri dėl savo pavojingo pobūdžio sulaukė milžiniško žiniasklaidos dėmesio. Aptiktos kenkėjiškos žinutės buvo užmaskuotos kaip .pdf, .mp4 ir .docx failų tipai apie koronavirusą. Jų pavadinimai leido manyti, kad tai yra vaizdo įrašų instrukcijos, kaip apsisaugoti nuo viruso, atnaujinta informacija apie ligos plitimą ir net viruso aptikimo procedūros. Skaityti toliau
Metų pradžioje visi dar uoliai bando vykdyti sau duotus pažadus ir daugiau sportuoti, tad sporto klubuose lankytojų netrūksta. Uždarose patalpose, kur lankosi daug žmonių, išauga ir rizika pasigauti kokį nemalonų virusą ar bakteriją. Vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė sako, kad sporto klube dažniausiai galima pasigauti tokių odos ligų kaip niežai ir odos bei nagų grybelis sukėlėjų. Todėl svarbu ne tik atkreipti dėmesį į švarą sporto klube, bet ir pačiam tinkamai pasirūpinti higiena sportuojant. Skaityti toliau
Prastai vėdinamos patalpos, žmonių sausakimšos patalpos – švenčių laikotarpis visuomet pilnas dirgiklių, galinčių priversti nenoromis atsigulti į ligos patalą. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad teisingas rankų plovimas gali padėti išvengti gausybės aplinkoje tvyrančių infekcijų šaltinių.
„Per didžiausias metų šventes iš tiesų nemažai laiko skiriame artimųjų lankymui, dalyvaujame įvairiuose žmonių susibūrimuose, visur skubame, lekiame ir nieko nespėjame. Tai puikios sąlygos virusams ir baciloms tarpti. Dėl gausiai nukrautų šventinių stalų pamirštame imunitetą stiprinti maisto papildais ar vitaminais, o tuo labiau nešioti medicinines apsaugines kaukes. Skaityti toliau
Šaltuoju metų laiku vaikai ir paaugliai linkę daug dažniau sirgti virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dėl vis dar besiformuojančio imuniteto ir spartaus augimo. Sveikatos priežiūros darbuotojai atkreipia dėmesį, kad vaikų sveikatos bėdųišvengti beveik neįmanoma, tačiau pasitelkus profilaktines priemones galima bent jau sumažinti riziką susirgti.
„Daugelis mažus vaikus auginančių tėvelių šaltąjį metų periodą sieja su nuolatinėmis peršalimo ligomis. Netgi vengia planuoti savaitgalius ir atostogas bei pernelyg įsipareigoti, nes žino, kad gresia rizika susirgti ir sugadinti visus planus. Skaityti toliau
Termometro stulpeliui svyruojant tarp teigiamos ir neigiamos temperatūros, sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad nulinė oro temperatūra yra puiki terpė ligų sukėlėjams plisti. Į kovą su virusais ir bakterijomis pasitelkiant įvairias imuninės sistemos apsaugos ir grūdinimosi priemones, svarbiausia neprisidaryti sau dar daugiau žalos.
„Mieguistumas, nuovargis, sumažėjęs aktyvumas, depresyvi nuotaika, žemas kraujospūdis, galvos ar sąnarių skausmas, peršalimo ligos yra dažniausi sveikatos sutrikimai, kuriais skundžiasi Lietuvos gyventojai šaltuoju metų laiku. Į abi puses svyruojanti temperatūra yra pati žalingiausia imuninei sistemai, nes normaliam žmogaus organizmui reikia maždaug 1-2 dienų, kad prisitaikytų prie kintančių oro sąlygų, o Skaityti toliau
Esame įpratę, kad lengvo peršalimo simptomai yra neišvengiami lietuviško rudens palydovai, vis dėlto ir kosėjimas, ir čiaudėjimas – pavojingi aplinkiniams. Jei kosėjantis žmogus serga, į orą, net 6 metrų spinduliu, pasklinda virusai ir bakterijos, o drauge su jomis ir užkrato „dovanėlė“.
„Viena dažniausiai kosėjančių grupių – vaikai, kurie serga dažniau nei suaugusieji. Būtent todėl kiekvieną rudenį, vaikams grįžtant į mokyklas ir vaikų darželius, svarbu prisiminti, kad „taisyklingo“ kosėjimo ir čiaudėjimo vaikučius reikėtų mokyti nuo mažų dienų“, – pataria šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė. Skaityti toliau
Iš vasaros galima gauti ne tik džiugių pojūčių, bet ir daug naudos sveikatai. Pavyzdžiui, jau prasidėjus rudeniui, o kartu ir permainingiems, darganotiems orams, būtent vasarą sustiprintas imunitetas gali apsaugoti nuo pirmųjų virusų kibimo. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė išskiria iš viso net 5 vasaros naudas, kuriomis dar galite spėti pasimėgauti, o kartu ir sustiprinti organizmą.
Spalvos lėkštėje – imunitetui Skaityti toliau
Visiems žinomai tiesai, kad vitaminas C gali apsaugoti nuo peršalimo ir gripo, specialistai turi tam tikrų išlygų ir pastabų. Kita vertus, šis vitaminas tikrai labai svarbus organizmui sveikstant, tad žiemą jis turėtų būti kiekvienų namų vaistinėlėje. Tačiau net ir prasiautus peršalimo virusams šio vitamino pamiršti nereikėtų. Suglebusi oda, lėčiau gyjančios žaizdos, nusilpęs regėjimas – tai tik dalis simptomų, kurie pasireiškia, kad organizmui pradeda trūkti vitamino C.
Lietuvoje dar vis siaučiant gripo ir peršalimo ligoms, į pagalbą Skaityti toliau
Jaučiate bendrą silpnumą, esate vangūs, mieguisti ir pavargę labiau nei bet kada? Šie požymiai byloja apie nusilpusį organizmo imunitetą. Tais atvejais, kai papildomai pasireiškia ir viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai, tokie kaip sloga, kosulys, gerklės peršėjimas, galvos skausmas ar nedidelis karščiavimas, svarbu suskubti – sustiprinus organizmą, galima išvengti ilgos ar sunkių komplikacijų.
Žiema – pereinamasis laikotarpis, kurio metu mūsų organizmas natūraliai gauna mažiau saulės šviesos, šviežių vaisių ir daržovių Skaityti toliau
Su bobų vasara jau atsisveikinome ir pasitinkame prasidedantį tikrąjį šaltąjį laikotarpį. Jam dažniausiai ruošiamės, stiprindami savo imunitetą, tačiau ne visada pavyksta apsisaugoti nuo daugybės ore sklandančių ligų sukėlėjų. Vidutiniškai virusinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusį žmogų per metus užklumpa 2–4 kartus. Darželį pradėjusiems lankyti mažyliams per metus normalu sirgti ir iki 12 kartų. O kur dar kitos ligos! Vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad, tinkamai pasiruošus, ligų galima išvengti, o jeigu liga suima, greita pirmoji pagalba padės greičiau pasveikti. Skaityti toliau
Staigūs temperatūros pokyčiai, perkaitęs kūnas, išėjus iš sporto salės, neužrištas šalikas – nebespėjame apsidairyti, kaip pradedame sloguoti, kosčioti. Šie iš pažiūros lengvi peršalimo simptomai dirbti netrukdo, tad ir toliau einame į darbą, negalvodami, kad galime užkrėsti savo kolegas. Kada yra ta riba, kai turėtume likti ir gydytis namuose, ir kaip elgtis, jeigu aplink – sirguliuoti pradedantys kolegos? Patarimais dalijasi vaistininkas Marius Lukštaraupis. Skaityti toliau
Pilvo skausmai ir tuštinimosi sutrikimai pasireiškia ne tik užsikrėtus virusais ar suvalgius netinkamo maisto. Ilgai besitęsiantys kasdieniai virškinimo sunkumai gali signalizuoti ir apie dirgliosios žarnos sindromą. Streso ar neteisingos mitybos sukeltas nuolatinis diskomfortas pilvo srityje dažniausiai pasireiškia jauniems, įtemptą gyvenimo ritmą turintiems žmonėms, ypač moterims.
Farmacininkė Rasa Keraitė sako, kad pagrindinis dirgliosios žarnos sindromo simptomas – įvairaus intensyvumo pilvo skausmas, Skaityti toliau
Vėstant orams, daugelis pradedame mąstyti apie artėjantį virusų ir peršalimų laikotarpį. Skubėdami jam pasiruošti ir sustiprinti organizmą, galime padaryti nemažai klaidų. Kaip sako vaistininkė Audronė Ziemelytė svarbu ne tik, kokius vitaminus ir kiek gauname, tačiau ir kaip juos vartojame. Neteisingas vitaminų vartojimas, derinimas su maisto gaminiais ar gėrimais visas pastangas sustiprinti organizmą gali paleisti vėjais.
Vaistininkė dalijasi patarimais, kaip teisingai stiprinti organizmą, Skaityti toliau
Kiekvienas jaunuolis neįsivaizduoja nei vienos dienos be interneto. „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ yra daugelio jų telefonuose ir dažniausiai per vieną dieną yra atidaromos ne vieną dešimtį kartų.
Kuo daugiau praleidžiate laiko internete, tuo daugiau pavojų jums gali kilti.
Susitikimuose su moksleiviais sužinojau, kad didžioji dauguma savo socialiniuose tinkluose turi draugų, kurių realybėje nėra matę. Skaityti toliau
Turbūt dažnas, prasidėjus rudeninei tamsai, pajaučia didesnį miego poreikį ar energijos trūkumą. Ir nors tai esame pratę laikyti normaliu šaltojo laikotarpio atributu, iš tiesų kaltas, greičiausiai yra vitamino D trūkumas. Skaičiuojama, jog už Lietuvą šiauresniuose karštuose nuo jo kenčia daugiau nei pusė gyventojų. Kaip vitamino D gauti tuomet, kai saulė pasirodo tik kelioms valandoms per dieną? Skaityti toliau
Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas. Skaityti toliau
Daugelis iš mūsų žinome, kaip svarbu nuo virusų apsaugoti savo kompiuterį, tačiau, kai kalba prasideda apie išmaniuosius telefonus, nemažai žmonių vis dar gūžteli pečiais ir pripažįsta, kad apie šio įrenginio apsaugą išmano nedaug. Telefonas – tai tarsi mažas kompiuteris, talpinantis daug asmeninės informacijos, todėl jei norite būti tikri dėl jame esančių duomenų saugumo, rekomenduojame laikytis svarbiausių saugumo taisyklių.
1. Įsitikinkite, ar siunčiatės patikimą programėlę
Neabejotinai, gyvename mobiliųjų programėlių amžiuje. Žmonėms aktualios naujienų, mokėjimų, pramoginės bei bendravimui
Penki pasaulio mokslininkai, tarp kurių – ir Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys – pasidalijo „Warren Alpert“ fondo premiją už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. Tai revoliucinis atradimas, nes ši sistema gali būti pritaikyta genomo redagavimui.
„Warren Alpert“ fondo premija skiriama mokslininkams, kurių tyrimai atveria naujas galimybes žmogaus ligų gydymui ar prevencijai, ir remiasi reikšmingais moksliniais atradimais, keičiančiais mūsų supratimą apie ligas ar jų gydymo metodus. Skaityti toliau
Zoonozėmis vadinamos ligos, bendros gyvūnams ir žmonėms, kurios gali būti perduodamos tiesioginio kontakto būdu (glostant, maitinant gyvūną iš rankų) ar netiesiogiai (per užterštą aplinką). Jas sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys, grybeliai ir kirmėlės. Priskaičiuojama daugiau kaip 200 zoonozinių ligų, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų. Dažniausiai Lietuvoje pasitaiko echinokokozė, toksokarozė, toksoplazmozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė bei kitos bakterinės ir grybelinės ligos. Skaityti toliau
Pavojingiausi virusai ir įsilaužėliai – nematomi
Jei vieną gražią dieną nenorime rasti ištuštintų savo sąskaitų ar sužinoti apie pavogtą savo tapatybę, mūsų vardu paimtus kreditus, turime saugoti savo asmeninius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus pirmiausia. Be to, šia apsauga turime pasirūpinti patys. Neseniai priimtas Nacionalinis kibernetinio saugumo įstatymas ar Nacionalinė kibernetinė saugumo programa neapsaugos nei nuo po visą pasaulį internetu platinamų virusų, nei nuo interneto įsilaužėlių. Skaityti toliau
Viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligas dažniausiai sukelia virusai ir bakterijos, su kuriomis kovoja žmogaus imuninės ląstelės ir fermentai, dar vadinami enzimais. Šių cheminių medžiagų galima rasti gamtoje, tačiau žmogaus organizmas pats sintetina apie 10 tūkst. enzimų, kurie reguliuoja visus fiziologinius organizmo procesus ir yra svarbūs imuninei sistemai. Jeigu tokių fermentų dėl kažkokių priežasčių organizmas ima nebegaminti arba jie tampa neaktyvūs, sutrinka žmogaus sveikata ir ima vystytis lėtinės ligos. Skaityti toliau
