Žymos archyvas: Vincas Krėvė

D. Žuromskienė. Atvėrus širdį šerdžiai (0)

Pixabay.com nuotr.

Čia nemirtingos žvaigždės ir kregždės nemirtingos,
Dangus čia nemirtingas ir ąžuolo šerdis.
Čia savo šviesią galvą guldau vaizduos didinguos,
O tu girdi, kaip plaka aukojama širdis.

Tai Sigito Gedos eilutės iš eilėraščio „Giesmė apie pasaulio medį“, kuriomis poetas tarsi nukelia mus į paslaptingą ir didingą protėvių pasaulį. Nuo seniausių laikų medis buvo ypatingas mūsų kultūroje ir pasaulėžiūroje. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Baltrušaitis ir Krėvė laiškuose ir atsiminimuose (1)

Jurgis Baltrušaitis | Archyvinė nuotr.

Kanklės – žadas mano…
Aš per jas – žynys…
Kas tą pat numano,
Būtį numanys…“
Iš Jurgio Baltrušaičio eil. „Dainiaus melodija“

XX a. pradžioje prasidėjo lietuvių tautos atgimimas ne tik sąmonėje, mentalitete, bet ir tikrovėje, tačiau dar vis stigdavo išsilavinusių lietuvių savame krašte, nes negalėdavo gauti darbo. Tiesa, Rusijos imperijoje lietuviai tarnybiškai ir Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (II) (0)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

Pokalbio tęsinys. Pradžia ČIA.

– Įsimintinas Jūsų bendravimas su rašytojais, jų fotografavimas. Kaip nutiko, kad mokydama lietuvių kalbos profesinėje technikos mokykloje Vilniuje užsiėmėte ir fotografija? 

– Man baigiant dvyliktą klasę brolis padovanojo fotoaparatą. Vokišką, gerą. Jau tada buvau padariusi šiek tiek nuotraukų. Mokydamasi Vilniaus universiteto Filologijos fakultete nedaug fotografavau – padarydavau draugų nuotraukų iškylose, susibūrimuose. Skaityti toliau

J. Užurka. Ar ilgai būsite susipykę su sveiku protu? (55)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis sutinkame iškiliai svarbiausias mūsų Tautos, mūsų Valstybės atkūrimo, tvirtinimo datas: Vasario 16–ją ir netrukus Kovo 11–ją. Pagerbiame mūsų Valstybės kūrėjus, signatarus, Laisvės gynėjus.

Tačiau kokiu disonansu skamba vieši pranešimai per informacines priemones, kad „…šiandien S. Nėries muziejuje vyks edukaciniai renginiai… iškiliai bus skaitomi P. Cvirkos, S. Nėries kūriniai… paminėti jų…“

Kol kas belieka tik piktintis dėl šio ir panašių renginių organizatorių, rengėjų, dalyvių trumparegiškumo, dėl jų užsispyrusio buko kvailumo, viešai iškiliai aukštinti  mūsų Valstybės ir Tautos aršius išdavikus. Skaityti toliau

Vakaras „Visų čės sugrįžč in tėviškį“ pristatė Merkinę kaip mažąją Lietuvos kultūros sostinę (0)

Vakaras „Visų čės sugrįžč in tėviškį“ | A. Černiauskas nuotr.

Nuostabi žiema. Dar nuostabesnis vakaras „Visų čės sugrįžč in tėviškį“, vykęs spalio 5 dieną Vilniaus mokytojų namuose. Tai buvo pirmasis renginys, kuris pristatė Merkinę, kaip mažąją Lietuvos kultūros sostinę. Į jį mus sukvietė literatas Juozas Žitkauskas, asociacijos „Vylniaus dzūkuliai“ pirmininkas.

Kaip ir gerą knygą, taip ir gerą scenarijų parašyti yra sunku. Tad šventa tiesa glūdėjo tą vakarą kalbėjusio Vinco Krėvės memorialinio muziejaus direktoriaus Vlado Turčinavičiaus žodžiuose, kad,  dabarties literatūrologų vertinimu, Vincas Krėvė yra fenomenalus rašytojas. Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks renginys „Nežinomas Krėvė“ (1)

Vladas-Turcinavicius

Liepos 25 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8) vyks renginys „Nežinomas Krėvė“.

Vinco Krėvės muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius pristatys pranešimą „Drąsiausias Lietuvos politinis karinis žygis“ apie svarbų  V. Krėvės vaidmenį rengiant Klaipėdos sukilimą.

Muzikuos  kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė. Bus rodomas G. Sederevičiaus režisuotas filmas „Daivų keliais“ (30 min). Skaityti toliau

Išskirtinėje parodoje – gipsas, metalas ir poezija (0)

LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 23 d. 14.00 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaroma Petro Gintalo ir jo bičiulių paroda „Eilėraštis-žmogus-medalis“. Parodoje pirmą kartą pristatoma, kaip gipsas, metalas ir kitos netradicinės medžiagos jungiasi su poezija. Atidarant parodą kalbės ir poeziją skaitys dailininkai: prof. Petras Gintalas, doc. Remigija Vaitkutė, Gvidas Latakas, poetai: Ona Jautakė ir Danielius Milašauskas, parodos kuratorė dr. Neringa Markauskaitė. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas savo duris atvers tiems ką domina tautosaka (1)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt

Spalio 13-18 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) skelbia Tautosakos savaite ir savo duris atveria vilniečiams ir Vilniaus svečiams.

„LLTI Tautosakos  archyvo  skyrius  2007  metais, minėdamas garbaus tautosakos rinkėjo Jurgio Dovydaičio 100-­ąsias gimimo metines, pasiūlė kasmet, peržvelgus darbščiausių tautosakos rinkimo talkininkų darbus, sukauptus Lietuvių tautosakos rankraštyne, išrinkti „Tautosakos medaus“ nominacijos laureatą ir jam įteikti simbolinį saldų apdovanojimą, o spalio 19-ąją įvardinti Tautosakos diena Skaityti toliau

Pristatomas naujas V. Girdzijausko romanas „Danguje kitaip“ (0)

V.Girdzijauskas | „Danguje kitaip“

„Danguje kitaip“ – naujas rašytojo prozininko, eseisto Vytauto Girdzijausko romanas (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), skaitytojus patrauksiantis rašytojo kūrybine išmone ir žaisme, žinomų vardų bei pavardžių, įvykių variacijomis ir transformacijomis. Netgi pagrindinio kūrinio personažo Kazimiero Bilskaus prototipas yra tikras asmuo – keistuolis savamokslis, tremtinys Kazimieras Skebėra (1894–2003).

Romano personažas Kazimieras Bilskus iš savo pirmtako paveldėjo ne tik tremtinio, savamokslio įvaizdžius, bet ir susidomėjimą knygomis, pozuotojo rolę, abu Kazimierai nugyveno ilgą gyvenimą Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautos savigarbos ir laisvės ugdytojas. (12)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

Skiriama Vinco Krėvės  59-osioms mirties metinėms

Dabarties publicistai rašydami apie Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinę veiklą nuolat kartoja, kad Krėvė buvo prieštaringa (kontraversiška) asmenybė. Tačiau atidžiau pažvelgus į jo kūrybą ir XX a. istorinę aplinką, galima teigti, kad Krėvė savo kūryboje buvo nuoseklus lietuvių tautos savimonės ir savigarbos ugdytojas, o kalbant apie jo politinę visuomeninę veiklą, tai jos vektorius buvo lietuvių tautos laisvės ir Lietuvos valstybės interesų gynimas.

1918 m. atsikūrus Lietuvos valstybei, iš rytų, pietų ir vakarų ją supo imperiško elgesio geopolitikos žaidėjai. Nors galima pripažinti, kad po Pirmojo pasaulinio karo Rusijos ir Vokietijos imperijų teritorijos buvo apkarpytos, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį (61)

Vladas Turčinavičus

Istorikas Mindaugas Tamošaitis, aprašinėdamas Lietuvių draugiją SSRS tautų kultūrai pažinti (toliau Draugija), iš straipsnio į straipsnį naudoja tas pačias savo mintis, įžvalgas tik straipsnių pavadinimai keičiasi.[1] Skaitytojams bandoma sudaryti įspūdį, jog didžiausia kaltė dėl kultūrbolševizmo propagandos ir Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą tenka šios Draugijos nariams ir Nepriklausomos Lietuvos inteligentijai. Priminsiu, kad Draugija įsteigta 1929 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir finansuojama buvo iš jos lėšų, o pirmininku išrinktas prof. Mykolas Biržiška. Analogiškos draugijos Baltijos ir kitose valstybėse buvo įsteigtos dar anksčiau. Panaši draugija veikė net JAV. Skaityti toliau

Apie Dzūkijos gamtos turtus – iškalbingu žodžiu ir puikiomis nuotraukomis (0)

„Didžiųjų girių apsupty“ – tai naujas leidinys apie Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato gamtos ypatybes, įprastines ir saugomas rūšis bei buveines, gamtos paminklus, draustinius ir rezervatus. Jis išleistas naudojantis ES parama. Be teksto autorių Algimanto Černiausko ir Mindaugo Lapelės nuotraukų, knyga gausiai iliustruota ir kitų žinomų gamtos fotografų – Eugenijaus Drobelio, Mindaugo Černiausko, Vytauto Knyvos, Giedriaus Valentukevičiaus – užfiksuotais gamtos vaizdais. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kūrėjas, kurio pėdos gimtinės žemėje, o akys aprėpia platųjį pasaulį (5)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

„Šventųjų Gango vilnių pasaka“ – tai Vinco Krėvės-Mickevičiaus 1912 m. parašytos apysakos „Pratjekabuda“ pavadinimo dalis. Prieš išsiųsdamas ją spausdinti rašytojas 1912 m. lapkričio 19 d. laiške Liudui Girai rašė: „Matai, mano apysaka „Pratjekabuda“ (Tas, kuris yra prabudęs dėl tavęs“) – kaip ir legenda. Turinys yra tokis: vienas brahmanas išsižadėjo viso, kad ieškotų teisybės, kad ieškotų tokios galybės, kuri pergalėtų mirtį ir duotų žmonėms laimę, padovanotų jiems amžiną jaunystę ir gyvenimą. …“ Toliau pranašiškai Krėvė byloja: „Maždaug tokis turinys. Kaip matai, tau suvis netinkamas. Viena, kad labai nedievobaimingas. O Lietuvoje, paskendusioje klerikalizme, tokis veikalas, kad jis ir nuodailiausias būtų, Skaityti toliau

Subartonyse pagerbtas vienas iškiliausių kraštiečių Vincas Krėvė (0)

Kasmet rudenį Subartonyse prisimenamas ir pagerbiamas šiame mažame Dzūkijos kaimelyje gimęs didelio talento žmogus – prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas Vincas Krėvė.

Šiemet Subartonys paminėjo savo įžymiojo kraštiečio 130-ąsias gimimo metines. Jo garbei gimtojoje sodyboje, pasipuošusioje pabirusių klevų lapų auksu, kurioje dabar įsteigtas jo vardo muziejus, skambėjo liaudiškos giesmės, grojo kaimo muzikantai. Skaityti toliau

Gamta – kultūros lopšys (0)

Nemuno ir Merkio santaka Dzūkijos nacionaliniame parke | vstt.lt, brolių Černiauskų nuotr.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija atidarė parodą „Gamta – kultūros lopšys“ Oginskių kultūros istorijos muziejuje Rietave. Vientisa 50 fotografijų ekspozicija atspindi dainomis ir padavimais apipinto Dainavos krašto  gamtinius lobius, vietos žmonių gyvenimo tradicijas, kasdieninę buitį.

Parodos autoriai – žinomi fotografai Algimantas ir Mindaugas Černiauskai, Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai Eugenijus Drobelis, Mindaugas Lapelė. Skaitytojų dėmesiui – anotacijos ištrauka, kurioje atsispindi  pagrindiniai parodos koncepcijos bruožai. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai (7)

Vladas Turčinavičius

Kai žvelgiu į Baltų ir Lietuvos istoriją, tai prieš mane atsiveria geografiniai plotai nuo Vyslos iki Okos ir nuo Ilmenio ežero iki Kijevo, kuriuose ilgus tūkstantmečius gyvavo ir brendo baltų kultūra, o antrajame tūkstantmetyje ši kultūra atgimė valstybės pavidalu, išsiplėtusi iki Juodųjų marių ir vadinama Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija. Baltų ir Lietuvos kultūros reliktai šiose teritorijose ir dabar glosto mūsų tautinę savimonę ir ugdo savigarbą.

Bet šiandienos tema nukels mus į dar tolimesnius laikus ir teritorijas. Gal šiek tiek pažvelgsime į Rytus, į Oriento kultūras, kaip jas giliai pažino lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė, 11 metų gyvenęs Baku mieste – persų ir azerų kultūros ir architektūros židiny. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis (9)

Vladas Turčinavičius

Istorikas Vygandas Vareikis, gal reaguodamas į mano straipsnį „Laisvė – pirmoji vertybė” [1] , kuriame pabrėžiau svarbų  Krėvės vaidmenį rengiant Klaipėdos sukilimą (terminą „sukilimas” naudosiu, kaip istoriškai tradicinį), parašė straipsnį „Gajūs mitai arba Kas „atvadavo” Klaipėdos kraštą?”[2].  Žodį „atvadavo” autorius rašo su kabutėmis, tuo lyg pabrėždamas, jog jokio Klaipėdos išvadavimo nebuvo, o gal todėl, kad dabar šis žodis nevartotinas? Istorikas šį žodį su kabutėmis atkakliai vartoja ir toliau, tarsi bandydamas įteigti nuomonę, kad Klaipėda tiesiog savaime „atiteko Lietuvai”. Tačiau tuo metu Klaipėdą valdė Prancūzijos karinė administracija, vadinasi, pagal logiką, net nežvelgiant gilyn į istoriją, Skaityti toliau

Pažadintas Merkinės molis (albumas) (11)

Taip pavadintas keramikės Elvyros  Petraitienės nedidelis albumas, pristatantis menininkės sukurtų deivių atvaizdus. Kūrėja E.Petraitienė gyvena netoli Merkinės Maksimonių kaime jau dvidešimt metų. Savo sodybą Petraitienė vadina Vienaragio sodyba. Mat, Vienaragis pavaizduotas pirmajame Merkinės herbe. Sodyba slypi pušynų, upeliukų, dzūkiškos gamtos apsuptyje. Leidinyje autorė prisimena taip pat ir savo gimtąjį Pumpėnų kraštą: „Prisimenu rudenėjančios žemės ir seno namo priemenės kvapą. Ilgiuosi kaimynų ir giminių, linksmų ir išdidžių aukštaičių“. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (III) (0)

Vincas Krėvė

1924 metais, kai Krėvė dvi kadencijas sėkmingai vadovavęs  Lietuvos šaulių sąjungai, savo noru paliko pirmininko postą, bet savo politinės veiklos nenutraukė. Jau tų pačių metų rugpjūčio 17-19 dienomis Šauliuose įvyko reorganizacinis TPP ir Ekonominės politinės žemdirbių sąjungos suvažiavimas, įkūręs naują politinę organizaciją – Lietuvių tautininkų sąjungą (toliau LTS). Jos pirmininku buvo išrinktas rašytojas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, o vicepirmininku – buvęs krašto apsaugos ministras Antanas Merkys. Kaip rašo istorikas Juozas Jakštas: „Įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga galėjo didžiuotis išsirinkusi pirmuoju pirmininku klasiką rašytoją V.Krėvę-Mickevičių.“ Buvęs TPP vadovas Smetona buvo išrinktas tik garbės pirmininku, o Voldemaras net nepateko į Centro valdybą. Šie faktai rodo, jog Krėvės populiarumas buvo labai išaugęs ir nustelbė buvusių TPP vadų populiarumą. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (II) (3)

Vincas Krėvė

Jei patikėtum Mindaugo Tamošaičio nuomonei, kad  Vincas Krėvė siekė valdžios grynai dėl asmeninių ambicijų, tai, regis, jis privalėjo Lietuvoje pasirinkti esančią valdžioje partiją – LSLDP, kurios ir ideologija jam buvo artima bei žinoma iš Baku laikotarpio. Juolab, Krėvei, kilusiam iš ūkininkų, galėjo imponuoti apsijungusi kairioji, ilgai buvusi valdžioje, Lietuvos valstiečių liaudininkų partija (LVLP). Populiaraus rašytojo autoritetas, net gi, šią partiją būtų sustiprinęs. Vadinasi, Krėvė į politinę veiklą įsijungė ir „ne asmeninių ambicijų vedamas siekė valdžios“, bet vedamas jam artimos ir tuomet besikuriančiai Lietuvai svarbios – didelės Lietuvos valstybės sukūrimo idėjos, kurią  galima įžvelgti  ir jo kūryboje.

Čia iškyla klausimas: ar gali objektyviai jaunas istorikas po 80-ies metų  atsekti ir įvertinti rašytojo neoromantiko paskatas politinei veiklai, jeigu jis nėra skaitęs jo kūrinių ir nesusipažinęs su literatūrologų darbais, aprašančiais jo kūrybą? Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (I) (2)

Vincas Krėvė | Archyvinė nuotr.

Vincas Krėvė lietuvių literatūroje reiškėsi kaip fenomenalus kūrėjas. Jis pirmasis lietuvių literatūroje sukūrė labai raiškius herojiškus, žavinčius atgimstančią tautą personažus Šarūną, Skirgailą ir kitus.

Giliai pažinęs Oriento kultūras, savo 1913 m. išspausdintoje apysakoje „Pratjekabuda“ pirmasis sukuria įstabią poetišką erotinę sceną. Nuo studijų laikų ir visą gyvenimą rašo filosofinę apysaką Biblijos tema „Dangaus ir žemės sūnūs“, kurią išleidžia gyvendamas Amerikoje. Galėtų kilti kausimas: Skaityti toliau