Žymos archyvas: Vincas Krėvė-Mickevičius

„Pas dangaus vartus… Poezija prozoje!“ skirtas Vinco Krėvės 136-osioms gimimo metinėms paminėti VILNIUJE (0)

2018 11 08 Vincas Krėvė MickevičiusPas dangaus vartus… Poezija prozoje!

Vinco Krėvės 136-osioms gimimo metinėms paminėti

2018 m. lapkričio 8 d., ketvirtadienį, 18 val. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-1, Vilnius) įvyks kūrybos vakaras „Pas dangaus vartus… Poezija prozoje!“ Tai vienas iš ciklo „Atkurtos Lietuvos (1918–1940) kultūros ženklai“ renginių, skirtas Vinco Krėvės 136-osioms gimimo metinėms paminėti. Įkvėptas iškilaus dzūko – Vinco Krėvės – poetinės prozos kūrinių, maestro Rimantas Vaitkevičius padovanos vakaro svečiams literatūrinę muzikinę kompoziciją, supintą iš tekstų ir gyvenimo kontekstų, atskleisiančių Rašytojo pasaulėjautos ir pasaulėžiūros kontūrus. Programoje taip pat skambės Krėvės amžininko – kompozitoriaus Juozo Naujalio – muzika. „Teatras turi siekti ne horizontalės, bet vertikalės, t.y. vesti žmogaus mintį gelmėn ir tuo pat metu aukštyn“, – teigia maestro. Rimantas Vaitkevičius – režisierius, aktorius, sceninio meistriškumo mokytojas, save atidavęs Kauno muzikiniam teatrui, Vilniaus konservatorijos studentams ir Baleto mokyklos auklėtiniams, tebesidalija savo išskirtinio talento vaisiais su visais žiūrovais iš širdies į širdį. Ateikite ir patys pamatykite! Renginys nemokamas.

Renginio „Facebook“ nuoroda: https://www.facebook.com/events/278337492795278/
VMMD Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus
Darbo laikas: II-VI, nuo 10 iki 17 val.
(8-5) 262 01 48
info.kreves@vilniausmuziejai.lt
www.vilniausmuziejai.lt

V. Turčinavičius. Baltrušaitis ir Krėvė laiškuose ir atsiminimuose (1)

Jurgis Baltrušaitis | Archyvinė nuotr.

Kanklės – žadas mano…
Aš per jas – žynys…
Kas tą pat numano,
Būtį numanys…“
Iš Jurgio Baltrušaičio eil. „Dainiaus melodija“

XX a. pradžioje prasidėjo lietuvių tautos atgimimas ne tik sąmonėje, mentalitete, bet ir tikrovėje, tačiau dar vis stigdavo išsilavinusių lietuvių savame krašte, nes negalėdavo gauti darbo. Tiesa, Rusijos imperijoje lietuviai tarnybiškai ir Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į popietę, skirtą dailininkų ir poetų atminimui (0)

P. Gintalo knygos viršelis

Spalio 27 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, vyks popietė dailininkų ir poetų atminimui. Renginio metu bus pristatyta vieno iš svarbiausių medalių kūrėjų Lietuvoje ir poeto, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto prof. Petro Gintalo kūrybos knyga „Petras Gintalas – medalio žmogus“, VDA leidyklos išleista 2016 m. Dalyvaus dailininkai prof. Petras Gintalas, Gvidas Latakas, poetai Ona Jautakė ir Danielius Milašauskas, Petro Gintalo kūrybai skirtos knygos teksto autorė menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė, menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė. Skaityti toliau

Maskvoje bus pristatyta knyga „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ (0)

Jurgis Baltrušaitis. Knygos viršelis

Lapkričio 3 dieną, ketvirtadienį, Lietuvos ambasadoje Maskvoje vyks knygos „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ pristatymas. J. Baltrušaitis – žymi mūsų kultūros ir valstybės asmenybė, poetas simbolistas, rašęs rusų ir lietuvių kalbomis, vertėjas, diplomatas, tarpukario Lietuvos ambasadorius Maskvoje.

Šiame leidinyje publikuojama daugiau kaip du šimtai J. Baltrušaičio laiškų, dalis jų pirmą kartą. Pateikiami laiškų originalai ir vertimai iš rusų ir italų kalbų. Jie rašyti lietuvių rašytojams, tarp jų –Vincui Krėvei-Mickevičiui, Baliui Sruogai, rusams – Andrejui Belui,

Skaityti toliau

J. Užurka. Pravartu tai ne tik prisiminti… (39)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1939 m. Lietuvoje suaktyvėjo prieš valstybinė pogrindinės komunistų partijos veikla. Ypač aktyviai, savo praktine veikla agituojant nuversti teisėtą Nepriklausomos Lietuvos valdžią, besąlygiškai remti TSRS okupuojant  Lietuvą, joje veikia „kultūrininkai“ – P. Cvirka, A. Venclova, J. Paleckis, S. Nėris, V. Krėvė–Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis–Guzevičius, L. Gira.

1940 birželio 15 baigiamas įgyvendinti Maskvos planas okupuoti Lietuvą aktyviai talkinant ir šiems vietiniams kolaborantams – išdavikams. Birželio 17 d. iš pogrindininkų suformuojama okupacinė–kolaborantinė valdžia – Liaudies vyriausybė. Ji tapo okupantų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Už ką kūrėjus kalame prie kryžiaus? (16)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Gyvenime yra ne tik juoda ir balta, bet ir kitos spalvos bei atspalviai. Taip ir žmogaus gyvenime. Idealo turbūt niekas nėra sutikęs. Tas pats sakytina ir apie didžiavyrius – ar būtų Popiežius, ar Vytautas Didysis, ar kitas Vytautas – Landsbergis.

Klysti yra žmogiška?

Ne išimtis ir tie meninio žodžio meistrai, kurie vežė saulę iš Rytų, pataikavo sovietiniam režimui, bet kartu sukūrė literatūros šedevrus, išaukštinančius tautinę savimonę ir laisvės siekius. Taigi, atspindėti Skaityti toliau

Po pasaulį klajojęs baletas „Vaivos juosta“ grįžta į Lietuvos sceną (0)

image001Prieš septyniasdešimt metų, anuomet dar jauną kompozitorių Vladą Jakubėną parašyti muziką baletui „Vaivos juosta“ įkvėpė literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius. Tačiau Antrojo pasaulinio karo šmėkla premjeros talentingų kūrėjų šedevrui sulaukti neleido. 1941-aisiais sudegė partitūra, po dviejų metų kompozitorius iš atminties atkūrė klavyrą, tačiau orkestruotės sukurti nespėjo, – pasitraukė iš tėvynės. Penkiasdešimt metų Vlado Jakubėno šeimos archyve Čikagoje išgulėjęs kūrinys šiandien grįžta į Lietuvos sceną. Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija ir „Baltijos baleto teatras“ gruodžio 4-ąją nacionalinio baleto gerbėjus kviečia į Lietuvos rusų dramos teatre vyksiančią premjerą  – dviejų dalių baletą „Vaivos juosta“. Skaityti toliau

Dainavos laiko klodai, sudėti į knygą (nuotraukos) (0)

Varėnos miesto savivaldybės nuotr.

Gruodžio 11 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta dai­li­nin­kės Gra­ži­nos Di­de­ly­tės ir Dzūkijos (Dainavos) etninės kultūros globos tarybos nario Vygando Čapliko kny­ga „Dai­na­vos klo­dai: tarp le­dyn­me­čio ir da­bar­ties“. Dalyvavo knygos sudarytojas ir tekstų autorius  Vygandas Čaplikas, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius.

Vladas Turčinavičius pasakojo, jog dailininkė Gražina Didelytė, vienuolika metų gyvendama Varėnos rajone Rudnelėje, Skaityti toliau

Mėgėjų teatrų festivalis „Kauno rampa 2013“ prasidės jau 41-ąjį kartą (programa) (0)

teatrasBalandžio 10 dieną Kaune startuos tradicinis mėgėjų teatrų festivalis „Kauno rampa 2013“, šiemet skirtas Tarmių metams.

Šis festivalis – vienintelė galimybė Kauno publikai susipažinti su šalies mėgėjų teatrais, o aktoriams ir režisieriams – pasidalyti patirtimi, pasiekimais. Festivalis, vykstantis jau 41 metus, turi senas ir išpuoselėtas tradicijas, prisideda prie šio žanro išlikimo Lietuvoje. Jo tikslas – atverti duris į teatro meną, kuris padeda atrasti gėrį ne tik spektakliuose, bet ir žmonių tarpusavio bendravime. Per šį laikotarpį festivalyje dalyvavo bene visi šalies mėgėjų teatrai. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus (22)

V.Krėvė-Mickevičius

                                 „Dažnai mes labai klystame,vertindami praeities įvykius ne tos pačios praeities, bet dabarties akimis.“[1]- rašė Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis.

1953-1954 metais vyko JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto Pabaltijo valsybių okupacijos tyrimai. Vykstant šiam tyrimui JAV lietuvių organizacijos nuolat konfliktavo tarpusavyje dėl to kam vadovauti pristatant medžiagą ir liudytojus. Atrodytų, kad prigulėjo vadovauti Amerikos lietuvių tarybai (ALT), nes jos pastangomis JAV Kongresas nutarė tirti Baltijos valstybių okupacijos ir inkorporacijos į Sovietų sąjungą bylą, tačiau į vadovavimą pretendavo ir Lietuvių laisvės komitetas (LLK), ir Lietuvos pasiuntinybės (LP). Galima tik stebėtis lietuvių, anuomet net valstybę ištikus tragedijai, nevieningumu. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kūrėjas, kurio pėdos gimtinės žemėje, o akys aprėpia platųjį pasaulį (5)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

„Šventųjų Gango vilnių pasaka“ – tai Vinco Krėvės-Mickevičiaus 1912 m. parašytos apysakos „Pratjekabuda“ pavadinimo dalis. Prieš išsiųsdamas ją spausdinti rašytojas 1912 m. lapkričio 19 d. laiške Liudui Girai rašė: „Matai, mano apysaka „Pratjekabuda“ (Tas, kuris yra prabudęs dėl tavęs“) – kaip ir legenda. Turinys yra tokis: vienas brahmanas išsižadėjo viso, kad ieškotų teisybės, kad ieškotų tokios galybės, kuri pergalėtų mirtį ir duotų žmonėms laimę, padovanotų jiems amžiną jaunystę ir gyvenimą. …“ Toliau pranašiškai Krėvė byloja: „Maždaug tokis turinys. Kaip matai, tau suvis netinkamas. Viena, kad labai nedievobaimingas. O Lietuvoje, paskendusioje klerikalizme, tokis veikalas, kad jis ir nuodailiausias būtų, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Gerbkime praeitį, dirbkime ateičiai (8)

V.Krėvė-Mickevičius

Galingieji geopolitikos projektuotojai jau  20 amžiuje ir dabar 21-ajame su mažomis valstybėmis, jų politikais ir publicistais elgiasi kaip šeimininkas su šunimis: numeta jiems kaulą ir jūs ten peškitės tarpusavyje. Patriotiška ir kupina įvairios veiklos Vinco Krėvės asmenybė dažnai tampa ginčų objektu, panašiai kaip dabar peštynių „kaulu“ yra numestas lenkiško raidyno diegimas Lietuvos valstybėje.

Panašiam šunų vaidmenyje dažnai atsiduria ir kai kurie mūsų publicistai, politikai: jie istoriją aprašinėja lokaliai, žvelgdami tik iš Lietuvos vidaus situacijos, dažniausiai nagrinėdami vienas ar kitas asmenybes, jų poelgius, ne to meto istorinių įvykių Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osios gimimo metinės (0)

V.Krėvė-Mickevičius

Spalio 26 d. Seime bus paminėtos lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osios gimimo metinės. Seimo I r.Konstitucijos salėje Seime vyks tarptautinė konferencija „Vilnius-Baku: kultūrų tiltai“, skirta lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osioms gimimo metinėms.

Renginį organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija. Skaityti toliau

Profesorius A.Eidintas pristatys savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“ (0)

Prof. Alfonsas Eidintas | fotomontažas pagal istorineprezidentura.lt nuotr.

Šiandien, vasario 8 d. 17 val. Vilniuje Signatarų namuose (Pilies g. 26) istorikas ir diplomatas prof. Alfonsas Eidintas pristatys savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“.

Naujoje knygoje apie prezidentą Antaną Smetoną autorius daugiausia dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX amžiuje, jos raidai. Kas padėjo Antanui Smetonai du kartus būnant Lietuvos prezidentu, su kuo jis artimiausiai dirbo konstruodamas ir diegdamas autoritarinės valdžios modelį? Smetoną visuomet rėmė ištikimi draugai, padėjo jam ir tikėjo juo žmona Sofija, Juozas Tūbelis ir jo žmona Jadvyga, tautininkų ideologas kunigas Izidorius Tamošaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vladas Mironas ir kiti kunigai, teisininkas Stasys Šilingas, kariškiai Kazys Skučas, Kazys Musteikis. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai (2)

Vladas Turčinavičius

Lietuvos menkinimas gal net tūkstantmetį vyksta iš Vakarų ir iš Rytų, nes kaimynams nepavykus jėga primesti krikščionybės, mes ilgiausiai išlaikėme senąja baltų kultūrą, tačiau šis menkinimo stereotipas gyvas ir dabar. Žvelgiant į istoriją galima teigti, kad kas valdo informaciją, tas valdo viską – Vakarų link valdė Lenkija, o Rytų, jau vėliau, – Rusija. Dabar tenka tik stebėtis, kad po 1918 metų Nepriklausomybės paskelbimo, mūsų valstybės pirmeiviams Augustinui Valdemarui, Ernestui Galvanauskui, poetui Oskarui Milašiui ir kitiems, kiek daug teko dėti pastangų įrodinėjant Vakarams apie lietuvių ir Lietuvos egzistavimą. Skaityti toliau