Žymos archyvas: Vilniaus rajonas

Duotas startas 2000 kilometrų Trispalvės žygiui aplink Lietuvą (0)

Bekelės vilkai | rengėjų nuotr.

Žaliašilio kaime Vilniaus rajone startavo viena iš atkurtos Lietuvos šimtmečio iniciatyvų – „Bekelės vilkų“ žygis keturračiais po Lietuvą, gražiausius jos kampelius. Bekelės entuziastai įveiks 2 000 km ir yra suplanavę per 12 stotelių įvairiose kaimo bendruomenėse, kur su vietiniais iškleis simbolinę pilietinės akcijos „Lietuvos vėliava“ trispalvę.

„Džiugu, kad prie iniciatyvos prisijungė ir keturračių entuziastai. Tegu jūsų Skaityti toliau

Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė B. Valionytė: Kodėl mes leidžiamės šokdinami? (10)

Birutė Valionytė | respublika.lt nuotr.

Su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte susitikome iškart po to, kai ji visuotiniame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo susirinkime beveik vienbalsiai perrinkta klubo prezidente. Bet kalbėjome ne apie Signatarų klubą, o apie tai, dėl ko signatarei, dėjusiai Lietuvos valstybės pamatus, šiandien „skauda“.

 Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, paminėjome Nepriklausomybės atkūrimo 28-ąsias metines. Koks šis laikas Jums? Skaityti toliau

Pietryčių Lietuvoje bus retransliuojamos Lenkijos televizijos programos (8)

gotmesh.org nuotr.

Nuo kovo 9-os d. įsigaliojo susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) sutartis dėl lenkiškų televizijos programų retransliavimo Pietryčių Lietuvos teritorijoje . Šios sutarties pagrindu LRTC kreipsis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją dėl licencijos retransliuoti numatytas programas ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo licencijos gavimo, tikėtina, gegužės mėn., pradės retransliavimą.

Pietryčių Lietuvos gyventojai jau netrukus galės matyti penkias Lenkijos televizijos programas, transliuojančias informacinio, pažintinio ir pramoginio turinio laidas. Skaityti toliau

L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka… (63)

Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.

Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai.

Imanuelis Kantas (1724–1804) Skaityti toliau

„Mano miestas”: Ar sugebėsime įjungti į miestą jo priemiesčius? (audio, video) (0)

Audrys Antanaitis, Artūras Blotnys ir Juozas Zykus | Alkas.lt, A. Sartanavičius nuotr.

Lietuva mažėja, bet Vilnius auga. Ypač auga Vilniaus priemiesčiai. Į juos kasmet persikelia po keturis tūkstančius vilniečių.

Tačiau ar priemiesčių augimas netampa nauju iššūkiu? Juk dirbti į miesto centrą važinėjantys gyventojai kuria transporto grūstis, kuriose gaištamas laikas ir deginamas kuras.

Ar ieškoma išeitis? Ar valdoma padėtis? Ar darniai kartu darbuojasi įvairios įstaigos? Ar kalbasi Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės?

Apie tai laidoje kalbasi architektas Artūras Blotnys ir „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Skaityti toliau

Žmogaus teisių komitetas pritaria Pietryčių Lietuvos regiono fondo kūrimui (2)

Šalčininkų herbas

Gruodžio 16 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Seimo Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą (XIP-4741(3)). Šio projekto tikslas – pagerinti socialinę ir ekonominę Pietryčių Lietuvos regiono gyventojų padėtį ir skatinti vietos bendruomenių kūrimąsi bei aktyvumą.

Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto rengimą paskatino išskirtinė šio regiono padėtis šiandienos Lietuvoje. Šis regionas yra vienas ekonomiškai silpniausių šalyje. Regioną sudaro Vilniaus ir Šalčininkų rajonai. Skaityti toliau

Medininkų pilis kviečia į šeimos dieną (2)

Šeimos diena Medininkų pilyje | Rengėjų nuotr.

Spalio 3 d., pirmąjį mėnesio šeštadienį, Medininkų pilyje vyks šeimos dienos šventė. Joje bus laukiami tiek tėveliai ir mamytės, tiek ir mažieji pabiručiai. Šventės šūkis – ,,Visi mokomės kartu“. Kodėl? Todėl, kad tai pirmoji tokia šventė šioje tvirtovėje. Jos tikslas yra bent vieną dieną vieniems iš kitų pasimokyti, kaip muziejus galėtų prisitaikyti prie šeimos ir ką šeima gali rasti muziejuje.

Šios trumpos šventės metu Medininkų pilyje bus skaitomos pasakos, vyks Skaityti toliau

E. Čeponytė. Lenkakalbės švietimo įstaigos – LLRA įkaitės (8)

Eglė Čeponytė |  propatria.lt nuotr.

Naujo tyrimo rezultatai atskleidė, jog LLRA kontroliuoja 85 proc. (paklaida 11.21 proc.) lenkų kalba mokančių švietimo įstaigų Vilniaus rajono savivaldybėje ir 40 proc. (paklaida 14.2 proc.) Vilniaus miesto savivaldybėje. LLRA perima šių įstaigų kontrolę į partinę veiklą įtraukdama jau esamus jų vadovus arba pakeisdama juos sau lojaliais asmenimis. Labiausiai tikėtina, jog pagrindinis švietimo įstaigų politizavimo motyvas – siekis kontroliuoti lenkų švietimo bendruomenę bei patį švietimą lenkų kalba.

Spręsti švietimo įstaigų politizacijos problemą buvo mėginama reformuojant švietimo įstaigų vadovų Skaityti toliau

Veriškių pradinė lietuviška mokykla laimėjo bylą prieš Vilniaus rajono savivaldybę (10)

Veriskių mokykla

Gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo patenkinio Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 25 d. sprendimo kai kurias dalis, tame tarpe visas šio sprendimo dalis, susijusias su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu.

Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas neskundžiamas. Taip pat šiuo sprendimu kaip precedentu ateityje remsis teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio teisinius ginčus. Skaityti toliau

V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės? (48)

Alkas.lt nuotr.

Laikas spaudžia Lietuvą. Iki liepos 1 dienos – pirmininkavimo ES tarybai pradžios – ir Seimo pavasario sesijos pabaigos pasižadėta priimti visą paketą LLRA atstovų siūlomų mažumų teises užtikrinančių įstatymo projektų. Kad pirmininkaujanti Lietuva prieš visą Europą neapsijuoktų.

Apie šiuos valstybinės kalbos statusui grasančius projektus su aiškiu nerimu jau užsiminė ir prezidentė savo metiniame pranešime: „valdančiosios koalicijos susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba“. Kas kelia nerimą šalies vadovei ir dešimtis tūkstančių parašų jai įteikusiems Lietuvos piliečiams? Skaityti toliau

Laipsniškas ėjimas į lenkų autonomiją (22)

Prof. habil. dr. Bronislovas Juozas Kuzmickas |  J. Vercinkevičiaus nuotr.

Lietuva – Lenkija: nuo strateginės partnerystės iki priešpriešos

„Vorutos“ pokalbis su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos nariu, Kovo 11-osios Akto signataru, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Filosofijos katedros prof. habil. dr. Bronislovu Juozu Kuzmicku.

„Voruta“: Prieš 24-erius metus straipsnyje Teritorinė autonomija – Lietuvos valstybės skaldymas * Jūs teigėte, kad teritorinė autonomija yra Lietuvos valstybės teritorijos skaldymas. Kaip matome, šiandien tokia autonomija Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose beveik egzistuoja. Skaityti toliau

I.Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką primindama atsakomybę dėl skubotos pamatinių Lietuvos švietimo ir kultūros politikos nuostatų peržiūros (3)

Alkas.lt nuotrauka.

Kovo 8 d.  Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių atkreipdama dėmesį į skubotą pamatinių Lietuvos švietimo ir kultūros politikos nuostatų peržiūrą, kurią inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijose.

„Susipažinus su Ministro Pirmininko pavedimu sudarytos darbo grupės tautinių mažumų srityje siūlymais, pagrįstai kyla klausimas, ar Jūs, kaip Ministras Pirmininkas, prisiimtumėte atsakomybę už dviejų paralelinių švietimo sistemų, kur būtų diskriminuojami lietuvių kilmės vaikai, įtvirtinimą? Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu. Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams (37)

Inga Baranauskienė | Asmeninė nuotr.

Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose.

Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip tik jo nevadina: Džyzos, Džesu, Iesus…

Vis dėlto Dievo sūnus, kurio originalus vardas skambėjo „Jėšu“, kažkaip iškenčia ir žaibais nesisvaido, reikalaudamas rašyti Jo vardą aramėjiškai יְשׁוּ iš dešinės į kairę. Nereikalauja net rašybos pagal skambesį… Skaityti toliau

Kokių pokyčių sulauksime – realių ar tariamų? (7)

LLRA organizuotas mitingas prieš Švietimo įstatymo pataisas, kad tautinių mažumų mokyklose daugiau dalykų būtų dėstoma valstybine kalba | J.Česnavičiaus nuotr.

„Vorutos“ pokalbis su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu Gediminu Paviržiu apie viešojoje erdvėje girdimus pamąstymus dėl galimų prolenkiškos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklos pokyčių, šiai partijai tapus koalicine šalį valdančioje LR Seimo daugumoje.

LLRA partija tapo valdančiąja, ji įeina į koalicinę daugumą LR Seime, turi atstovų šalies vykdomojoje valdžioje. Anksčiau neretai ši partija turėdavo priekaištų šalies valdžiai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Kaip Jums atrodo, ar keisis LLRA pozicija šiuo klausimu? Skaityti toliau

R.Maceikenecas. Vytautas Landsbergis: Susikalbėkime su savo lenkais (5)

Tiesa yra nežinoma ir gali būti, kad dabartiniame žmonių rūšies išsivystymo etape niekada nebus pažinta. Tačiau tauriausias šios rūšies bruožas yra įgimtas poreikis ieškoti tiesos. Šis poreikis liudija mūsų rūšies „sudvasinimą“, išreikštą jos kultūroje, todėl visos išorinės sąlygos, valstybinės santvarkos, t. y. idėjos, draudžiančios arba tik apribojančios teisę ieškoti tiesos, automatiškai tampa žmogiškosios kultūros priešais. Juzefas Mackievičius (Józef Mackiewicz). „Jeigu būčiau chanas…“, Kultura, 1958.

…Absoliučios tiesos nežino nė vienas žmogus šiame pasaulyje. Skaityti toliau

L.Kaščiūnas: Laikas pradėti konstruktyvų dialogą (26)

Laurynas Kaščiūnas

Anot politikos mokslų daktaro Lauryno Kasčiūno, Lietuva su Lenkija turi panašią NATO, ES viziją, panašią energetikos politikos viziją, ir tuo reikia užpildyti dvišalę darbotvarkę. Ne tuo, kas buvo per pastaruosius ketverius metus ant politikų darbo stalo. Tai turi suprasti ir Lenkija, ir Lietuva. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas įsitikinęs, kad Lenkija tai jau suprato, tik jai nebuvo kaip atsitraukti iš savo pozicijų, nes buvo įsivariusi į kampą. O po rinkimų yra gera proga peržiūrėti visa ir pradėti konstruktyvų dialogą. Skaityti toliau

Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje) (8)

Lenkinimo politika Vilnijoje : straipsniai ir dokumentai / sudarytojas Gintautas Šapoka. – Vilnius : Žaltvykslė [i.e. Žaltvykslės knygos] : Vilniaus skliautai, [2009] (Vilnius : „Arx Baltica“ spaudos namai). – 212, [2] p. – Tiražas [300] egz. – ISBN 978-9986-06-345-2.

XX amžiuje tarp dviejų kaimyninių tautų – lietuvių ir lenkų – buvo dažnai kontrfrontuota beveik visose gyvenimo srityse, pradedant kultūra, religija ir baigiant švietimu, ekonomika. O kiek dar būta karinių susidūrimų!

Susikūrus tautinėms lietuvių ir lenkų valstybėms, Lenkijos vadovai siekė ginklu sunaikinti Lietuvos valstybę. 1919 m. balandžio 19 d. Lenkijos kariuomenė pirmą kartą Skaityti toliau

A.Eigirdas. Tiesioginis valdymas, kaip valstybės integralumą užtikrinantis instrumentas (1)

Arūnas Eigirdas /K.Vanago nuotr./

Pranešimas, perskaitytas 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien. Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai veiklą prisimenant“. 

Prisiminti tiesioginio valdymo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose dvidešimties metų sukaktį matau prasmę, jei pabandytume, iš laiko perspektyvos, įvertinti šio valstybės žinioje esančio instrumento panaudojimo prasmingumą, efektyvumą bei perspektyvumą.

O neabejotina praktinė nauda būtų, jei pasiremdami buvusia patirtimi galėtume nurodyti silpnąsias Skaityti toliau

G.Vagnorius. Lenkijos politikų 1000 zlotų pakiša – Lietuvos valdžios ištižimo pasekmė (7)

Gediminas Vagnorius | DELFI, K.Čachovskio nuotr.Pasibaigus Lenkijoje parlamento rinkimų kampanijai, kur, deja, nevengta ir nacionalistinės kortos, tinkamas metas atsigręžti į lietuvių padėtį Lietuvos lenkiškosiose savivaldybėse. Skirtingai nuo Lenkijos lietuvių, pietryčių Lietuvoje yra ujami ne lenkai, o lietuviai, nors ir gyvena savo Tėvynėje.

Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose jie patiria vienpartiniu tautiniu pagrindu įsitvirtinusių vietos politikų kurstomą persekiojimą vien dėl to, jog jie nepriklauso lenkiškai bendruomenei ir savarankiškai balsuoja per rinkimus. Skaityti toliau

Lenkų mokyklose Lietuvoje ir toliau mokoma tik lenkiškai (16)

Nepaisant naujo Lietuvos švietimo įstatymo, visos pamokos Lietuvos lenkų mokyklose ir toliau vyksta tik lenkų kalba.

Tai Lenkijos naujienų agentūrai PAP pareiškė Vilniaus rajono vicemeras Janas Mincevičius.

„Niekas nepasikeitė. Taip, kaip ir iki šiol, visi dalykai lenkų mokyklose dėstomi lenkų kalba“, – teigė J. Mincevičius ir pabrėžia, kad „įstatymo nepaisymas yra pilietinio nepaklusnumo išraiška   bei noro mokytis gimtąja kalba demonstracija.“ Skaityti toliau

D.Radzevičius. Lenkiški gatvių pavadinimai ir abipusė pagarba. Kaip šauksi, taip ir atsilieps (13)

Šiandien (rugpjūčio 16 d. – Alkas.lt pastaba) teko lankytis ligoninėje. Vos per pusę valandos Santariškių ligoninėje priėmimo skyriuje apsilankė bent keletas žmonių, kurie prie langelio kreipėsi informacijos ne valstybine lietuvių kalba. Rusiškai ir rusiškai/lenkiškai. Panašu, kad visi jie buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Greičiausiai, net mūsų šalies piliečiai. Kai kuriuos atsakymus lietuvių kalba jie puikiai suprato, tačiau vis tiek toliau kalbėjo ne valstybine kalba. Kodėl?

Į šį klausimą bandžiau sau atsakyti gana ilgai. Juk jei supranti lietuvių kalbą, gyveni Lietuvoje, esi jos pilietis, tuomet turėtum žinoti, kad mūsų Konstitucija ir kiti įstatymai aiškiai nurodo, kad valstybinė kalba – lietuvių? Skaityti toliau

V.Visockas. Ko vertos Česlavo Okinčico ašaros? (13)

Vytautas Visockas

Šita žurnaliste aš ilgai nepasitikėjau. Ji labai padėjo neaiškiam verslininkui Viktorui Uspaskichui, kuris ilgainiui tapo tuo, kuo dabar yra. Ji leido jam šokti, dainuoti, laidyti pigius sąmojus. Buvo „nikoks vaizdzialis”. Nemanau, kad ta žurnalistė veikė savarankiškai.

Televizijose tokių žurnalistų nebūna. Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi. Ta žurnalistė nukreipė savo žvilgsnį į Operos ir baleto teatrą. Patiko, nes esu klasikinės operos mėgėjas. Bet to teatro „režisieriui” ji nei pakenkė, nei padėjo, kiek teko girdėti. Skaityti toliau

Teismas nurodė per mėnesį Vilniaus rajone pakeisti gatvių pavadinimų lenteles (16)

Dainius Sinkevičius, www.delfi.lt

Lenkiškas gatvės pavadinimas Eišiškėse | A.Sarcevičiaus nuotr., www.delfi.ltGinčas dėl užrašų ant gatvių pavadinimų baigtas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad lenkų ir rusų kalbomis parašytos lentelės Vilniaus rajone turi būti nukabintos ir pakeistos į užrašus lietuviškai. Šį teismo nurodymą Vilniaus rajono savivaldybės administracija privalės įvykdyti per mėnesį.

LVAT nusprendė, kad gatvių pavadinimų lentelės turi būti pakeistos Skaityti toliau