Šis rašinys buvo paskelbtas knygoje „Lietuvos laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki nepriklausomybės, Vilnius, 2004, p. 446–454.
Kai norime kalbėti apie tėvynę,
Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim,
Kad mūsų žuvusieji mus suprastų.
Justinas Marcinkevičius Skaityti toliau
Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Seime buvo surengta Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija.
Ši asamblėja buvo skirta aptarti Lietuvos ir Lenkijos bendros istorinės atminties klausimams ir bendrai politinei krypčiai tarptautinėse organizacijose: ES, NATO, ET ir kt.
Prieš asamblėją jos dalyviai aplankė sovietinio totalitarizmo aukų atminimo vietas: padėjo gėlių ant Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo, ant Sausio 13-osios aukų kapų Skaityti toliau
Rugsėjo 7-8 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos seimų nariai rinksis į tarpparlamentinę asamblėją Vilniuje.
Šioje asamblėjoje ketinama aptarti istorinės atminties ir tarptautinių santykių klausimus. Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko, istoriko Arūno Gumuliausko, Lietuvos Seimo nariai su Lenkijos politikais tarsis dėl galimybės plačiau tyrinėti tarpukario istoriją.
Bandydamas užbėgti už akių galimiems kaltinimams, jog politikai ketina kištis į istorijos Skaityti toliau
(…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. Juozapas Mackevičius.
Lietuva pradėjo kovas dėl nepriklausomybės būdama nacionalinės vienybės ir susitelkimo pavyzdys, kai lietuviai, tauta, kurios vardu pavadinta valstybė, sudarė gerokai daugiau negu 80 proc. Tad nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šalis susidurs su kokiomis nors problemomis dėl vadinamųjų mažumų.
Nors rusai tada Lietuvoje buvo didžiausia mažumos grupė, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, kažkas nustatė, kad „reprezentacinė“ Lietuvos Skaityti toliau
Rugsėjo 13 d. sostinės senamiestyje, šv. Jonų g. 3, buvo iškilmingai atidaryti Pacų rūmai, kuriuos prieš 11 metų įsigijo Lenkija. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Šaputovičius (Jacek Czaputowicz).
Bet iš pradžių apie kitą sostinės perlą.
Iš tikrųjų Pacų rūmų kompleksai Vilniuje išsimėtę po visą sostinę. Tačiau tikras brangakmenis – klasicizmo pastatas Didžiojoje g. 7. Skaityti toliau
Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau
Valstybės šimtmetis beldžiasi į Lietuvos duris. Turbūt natūralu, jog atėjus tokiai progai susimąstome apie tuos, kurie mūsų šalį sukūrė. Galvojam, kaip galėtume savo tėvus kūrėjus įamžinti ir pagerbti, stengiamės įvertinti tuos, kuriems vis dar esam nepakankamai dėkingi. Mūsų pirmtakams atsibodo būti „imperijų kampininkais“, tad jie drąsiai stojo ginti savo Tėvynės idėjų. Vis dėlto Lietuvos šimtmečio spindesy pasigirsta ir nuomonių, jog už mūsų nepriklausomybę turėtume būti dėkingi suirutėms arba kaimyninių šalių diktatoriams. Kaip yra iš tiesų? Skaityti toliau
Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.
Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje. Skaityti toliau
„Kai sūnų išleidai į laisvės kovas
Ir ašarą nubraukei tyliai,
Pašvaistė ties pamiške švietė rausva
Ir nešė kulkosvaidžius vyrai.
Tą naktį dangus negesino žvaigždžių,
Aušra nusigandusi švito
Ir kraujas iš daugelio vyrų širdžių
Nudažė Tėviškės arimą. <…>“ Skaityti toliau
Ko čia tie mūsų polonofilai plaukus raunasi? Pilietinės visuomenės aktyvistai tik įgyvendino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimą – pašalinti nelegalią lentelę.
Skaitau po interneto platybes sklindančias dejones bei aimanas.
Mūsų polonofilai raunasi plaukus ir cypiančiais balsais virkauja dėl nežinia kieno sudaužytos nelegalios lentelės lenku kalba, kurioje visiems pravažiuojantiems buvo išdidžiai pranešama, kad lenkų okupacijos metais Lietuvos miestelis Didžioji Riešė vadinosi Wielka Rzieszka ar kažkaip panašiai. Skaityti toliau
Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis.
Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais. Šiai progai pažymėti balandžio mėnesį 70 Seimo narių (19 TS-LKD, liberalai, Skaityti toliau
Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos vienuoliams. Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.
Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio Skaityti toliau
Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius…
O juk yra svarbesnių dalykų…
Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius lankėsi Varšuvoje. Ne, šį kartą jis neatgailavo ir neatsiprašinėjo lenkų už prastus santykius su kaimynine šalimi, kaip jis tai darė 2013 m. vasaryje ar kaip kažkada A.M. Brazauskas virkavo Jeruzalėje. Skaityti toliau
Straipsnis buvo skelbtas 2009 m.
Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams. Antradienį sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.
Nepriklausomybę gynė savanoriai
1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Skaityti toliau
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis patyrė turbūt vieną nepatogiausių interviu savo politinėje karjeroje.
Pokalbyje su dienraščio „Rzeczpospolita“ žurnalistu Piotru Kępińskiu politikas ne sykį svaidėsi piktais pareiškimais – nuo Maidano protestų pavadinimo „didžiausiu blogiu“ iki kategoriško atsisakymo kalbėti apie Lenkijos atsiprašymą dėl Vilniaus krašto okupacijos.
Vilniaus okupacija? Nėra tokios temos Skaityti toliau
– Sąmoningas, mąstantis ir valstybę mylintis jaunimas iki paskutinio kantrybės lašo bandys įsitvirtinti čia ir neemigruos. Nesu darvinistas, nemanau, kad kiekvienas gavo, ko nusipelnęs, ir jei yra tikrai vertas darbo ir gero gyvenimo, tai jį susikuria. Tačiau galimybių yra visose srityse, vienose daugiau nei kitose. Tad asmeninį gyvenimą taip pat lengviau ar sunkiau, bet galima susikurti. Tai padaręs mąstantis jaunimas turėtų imtis kurti valstybę, burtis kolektyviniams veiksmams, valdžios spaudimui, šviečiamajai ir kūrybinei veiklai, kad jam ir aplinkiniams Lietuvoje gyventi būtų geriau. Kiekviena tokia veikla yra lydima kolektyvinio veiksmo dilemos: o jei kiti sėdi, kol aš čia stengiuosi? Bet sąmoningas, mąstantis jaunimas turėtų nuvyti šį klausimą, nes kol jis stengiasi, abejingai sėdi tik nesąmoningi ir nemąstantys, – sako VU TSPMI ketvirtojo kurso studentas Vytautas Sinica. Skaityti toliau
Prabėgo dar vienas savaitgalis, kupinas emocijų, svarstymų, šventinio erzelio, rietenų. Nuo įskiepyto nepasitikėjimo bankų patikimumu iki pasididžiavimo Vasario 16-osios palikimu, nuo atviros lenkų radikalų paniekos lietuvių daugumos valiai iki žydų veikėjų akibrokšto Kaune… Bet neapleidžia viena įkyri mintis.
***
Nesu mėgėjas dalyvauti visokiuose šou, debatų laidose, tuščiuose, vien dėl reitingų rengiamuose pasirodymuose. Tad ir kolegos Andriaus Tapino profesionaliai rengiamoje pokalbių laidoje „Tautos aikštė“ dalyvauti sutikau tik bendraminčių paakintas. Skaityti toliau
