Žymos archyvas: Vilniaus kraštas

Bus pristatyta J. Rudoko knyga „Tas kelias į Vilnių…“ (0)

J. Rudoko knygos viršelio dalis | Alkas.lt nuotr.

Spalio 21 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks dr. Jono Rudoko knygos „Tas kelias į Vilnių…“ pristatymas.

J. Rudokas knyga „Tas kelias į Vilnių…“ yra tikras Lietuvos kovų dėl mūsų sostinės Vilniaus metraštis. Knygoje išsamiai nagrinėjamos Pietryčių Lietuvos problemos ne tik Lenkijos ir Sovietų Sąjungos okupacijų laikotarpiais, bet ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir net šiandieniniais laikais.

Renginyje knygą pristatys pats knygos autorius dr. Jonas Rudokas. Žodį tars istorikas dr. Juozas Marcinkevičius, Skaityti toliau

A. Kalėda. Lietuvybės ir lenkybės simbiozė (15)

Algis Kalėda | asmen.nuotr.

Rugsėjo 19 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirta 10-osioms Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) mirties metinėms.

Platūs konferencijos užmojai, temų modeliavimas, suprantama, atitinka Nobelio premijos laureato raštuose ir darbuose įprasmintą idėjų turinį bei sklaidą, taip pat neblėstantį jo siekimą, kad abi tautos, kurioms pats poetas priklausė (-o), turėtų kuo daugiau sugyvenimo taškų. Skaityti toliau

D.Grybauskaitė ėmė dažniau lankytis Rytų Lietuvoje (1)

Prezidentūros nuotr.

Sekmadienį, rugsėjo 15 dieną, Šalčininkuose Derliaus šventėje lankėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai jau antras per trumpą laiką šalies vadovės vizitas Rytų Lietuvoje. Rugsėjo 1–ąją Prezidentė lankėsi Lavoriškėse,

Kalbėdama susirinkusiems ji prabilo ir lenkiškai bei sulaukė palankios šventės dalyvių reakcijos ir net atgarsio Lenkijos spaudoje. Skaityti toliau

V. Sinica. Mūsų gėdinga rezistencija ir garbinga istorikų misija (18)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Likus savaitei iki Kruvinų žemių (Vidurio Rytų Europos) dalybas pradėjusio Molotovo-Ribentropo pakto metinių ir pradėjus rodyti nuostabią dokumentinę juostą „Nematomas frontas“ pasigirdo nemažai džiugių balsų, skelbiančių, jog mūsų visuomenė bręsta, pilietiškumas auga, o meilė valstybei tampa jaunosios kartos norma. Norėtųsi tikėti, bet optimizmas perdėtas ir remiasi ypač virtualių socialinių tinklų kuriama iliuzija, jog aplinkiniai yra į tave panašūs. Nors sukritikuoti dėl formuluočių, niekur nedingsta raudonuoti verčiantys apklausų rezultatai, parodę, kad Lietuvos piliečiams svarbiau ekonominė gerovė nei valstybės nepriklausomybė. Skaityti toliau

G. Kazėnas. LLRA išstojimas iš koalicijos – tiek vieni, tiek kiti bando „išsiplauti mundurus“ (1)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Premjeras ilgai „kentęs“, pagaliau galutinai supyko ant buvusios koalicijos partnerių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA). Tiesą sakant pakankamai keistai ta koalicija atrodė nuo pat pradžių. LLRA vykdyta akivaizdžiai konfrontacinė politika, keliant tokius reikalavimus, kurie daugumai Lietuvos visuomenės buvo ir yra nepriimtini, rodė, kad kompromisų čia nelabai ieškoma. Kiekvienam sveiko proto žmogui buvo aišku, priėmus LLRA į koaliciją, vargu ar lietuvių-lenkų santykiai pagerės. Taigi problemos esmė sprendžiama nebuvo, o buvo pabandyta ją politiškai neutralizuoti. Skaityti toliau

J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais (6)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“

1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos.

Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti nuostata  – įsteigti lenkų nacionalines apylinkes, pripažįstant lietuvių valstybinę kalbą ir lygias teises rusų ir lenkų kalbomis. Taigi viena iš priežasčių, skatinusių skelbti lenkų nacionalines teritorines apylinkes ir rajono pavaldumo miestus buvo Aukščiausiosios Tarybos priimtas sprendimas suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą Skaityti toliau

A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu (12)

Skaitytojai jau bus pastebėję, kad didžiausia XX a. karų auka ir narsiausia kovojanti valstybė Europoje mums pristatoma Lenkija. Neseniai – (2011 m. – vert. past.) balandžio 13 d. – laikraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“ Lenkijos kančioms atminti ir JAV rūpesčiui šia „neteisybės auka“ skyrė pirmuosius savo puslapius.

Reaguojant į tą interviu, „Dienos“ bloguose pasirodė straipsnis „Alenas Polas – latvių atminties saugotojas“. Straipsnio turinys sukėlė nemažos skaitytojų dalies pasipiktinimo audrą, siūlant kitiems laikyti straipsnį melų jovalu. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“ (1)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Gal vadinamas Vilniaus „išvadavimas“ iš nacių 1944-ųjų liepos 13 d. ir nebūtų atkreipęs tiek dėmesio, jei ne ambicingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pareiškimas, paskelbtas prieš Valstybės dieną. Jame partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis teisinamas, kodėl jis Pergalės dieną ryšėjo Georgijaus juostelę.

Nesiimu spręsti, ar ši juosta priklauso draudžiamai Lietuvoje sovietinei atributikai. Ji kilo iš Romos legionui vadovavusio Jurgio, vėliau tapusio šventuoju kankiniu, laikų. 1769 m. carinėje Rusijos imperijoje Skaityti toliau

Atgims tradicinė pirkių puošyba (0)

Su pirmają vasaros diena Šilėnų etnokultūrinio draustinio prieigose, Neries regioniniame parke, prasidėjo ornamentų piešimo ir medžio pjaustymo darbai. Kartu su VŠĮ „Lobių dirbtuvės“, vietos gyventojais ir moksleiviais, vilniečiais bei visais besidominčiais, Neries regioninio parko direkcija įgyvendina projektą „Mūs pirkelė dailiai inrėdzyta“. Projekto tikslas – atgaivinti ir skatinti tradicinę Vilnijos krašto kaimų pastatų puošybą.

Visą vasarą Mozūriškių km., Vilniaus raj., įsikūrusiose dirbtuvėse nagingi meistrai ir kultūros paveldu besidomintys moksleiviai, vietos gyventojai ir vilniečiai gamins langų puošybos elementus, langines, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. „Vierchų” papročiai ir lenkų kalbos ekspansija (7)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Lenkų kultūra ir neatimama jos dalis kalba, beje, kaip ir rusų, visais laikais buvo ne tik bendravimo, bet ir ekspansijos priemonė.

Ir čia stebėtis nereikėtų: didžiosios Lietuvą supančios valstybės niekada nepaleido mūsų tautos iš savo dusinančio glėbio, viena iš slavų kalbų į ausį vis šnibždėdamos, kad, jei geri būsime, mus saugos, leis augti ir dar pamaitins. Kalėjimo kultūra, „vierchų“ papročiai, „zekų“ žodynas…

Gegužės 6 dieną rengiamas mitingas Vilniuje, prie M. Mažvydo bibliotekos Skaityti toliau

R. Bogdanas. Lenkiškų ambicijų atspindys? (0)

Ramūnas Bogdanas | DELFI, T.Vinicko nuotr.

Nėra nei dviejų vienodų žmonių, nei dviejų vienodų įvykių. Todėl nė vienas palyginimas nėra veidrodinis. Mes lyginame, sugretindami tai, kas panašu, ir iš sulyginimų mokomės: sprendžiame, ar kartoti, numatome pasekmes, įsidėmime bendrystes.

Kai kurie lyginimai iš pirmo žvilgsnio keisti, bet dėl jų esmė nušvinta visai kita briauna. Pingvinas nepanašus į žvirblį, bet jie abu yra paukščiai, o patukęs dirigentas su fraku labai primena pingviną, nors neturi snapo. Krokodilas peri kiaušinius, bet paukščiu netampa. Skaityti toliau

P.R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose (10)

Lenkijoje sukurtas provokacins filmas apie Vilniaus susigražinimą | saltinis youtube.com

Stebėjau žurnalistės R. Miliūtės ir politine, ir kalbine vadinamą diskusiją dėl kitataučių pavardžių rašymo lietuviškuose pasuose (LRT laida „Teisė žinoti“, 2014-04-14 d.) ir stebėjausi paprasčiausiu ir politikų, ir kalbininkų išsisukinėjimu trumpai ir aiškiai nepasakanat esmės.

Ši problema yra akivaizdžiai politizuota, bet ją, padėjus pagrindus kai kuriems lietuvių kalbą išdavusiems kalbininkams, pasinaudojusi suteikta galimybe, politizavo ne Lietuva, o mūsų kaimyninė valstybė Lenkija, galbūt irgi kieno nors kurstoma. Ir toks didesnės ir galingesnės valstybės politikų elgesys jau rodo kišimąsi į mažesnės valstybės, šiuo atveju Lietuvos, vidaus reikalus, Skaityti toliau

V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos (25)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai naudojasi antivalstybinės prokremliškosios jėgos.

Net didelė dalis kultūrininkų ir rašytojų, kurie lyg ir turėtų jausti įgimtą priedermę savajam raštui, jungiasi prie tų „pažangiųjų“, kurių žodžio laukia, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Po Krymo atėjo eilė Klaipėdos kraštui? (6)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Prisimenu puikią TV laidą „Svetimo skausmo nebūna“. Nors joje daugiausiai buvo kalbama apie neįgaliuosius, sunkių ligų iškamuotus ir šiaip bėdosna patekusius žmogelius, atjauta ir pagalba nelaimingiesiems nurodė, kur slypi tautos gyvastis, išlikimo galimybės, atsparumo kodas. Šį laidos pavadinimą labai tiktų perkelti ir į politiką, kai Maidanas gedėjo šimto žuvusiųjų, suluošintų, kai Lietuva dalį jų priglobė ir gydė, o dabar jautriai ir neramiai reaguoja į Krymo aneksiją ir iš savo patyrimo išgyvena, kas gali nutikti su ten gyvenančiais totoriais ar šiaip kitamaniais. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

O vis dėl to kokie tie lietuviai naivūs… Jų nepamokė nei lenkų agresija 1920 m., kai buvo okupuotas visas Vilniaus kraštas, nei pasaulio galingųjų abejingumas, ginant Lietuvos nepriklausomybę nuo vakarinių ir rytinių agresorių, nei klastingas SSRS ir nacistinės Vokietijos sąmokslas, nei nacių garantijos išvijus Raudonąją armiją Lietuvos likimą perduoti į jos pačios rankas, nei viltingi ir neištesėti Amerikos pažadai tuoj tuoj išvaduoti ją iš sovietinės okupacijos… Ir pridursiu: vargu ar bus išmoktos Rusijos agresijos prieš Ukrainą pamokos. Skaityti toliau

V.Volkus. Kuo skiriasi vokiečių rudas erelis nuo lenkų baltojo (8)

Alkas.lt nuotr.

Lietuva po 120 rusų carų nelaisvės metų – nacionalinės priespaudos, gimtojo žodžio draudimo, jos vardo išbraukimo iš pasaulio tautų ir valstybių tarpo, rusinimo ir lenkinimo, dėka lietuviško kaimo nepraradusio lietuvybės, išlaikiusio lietuvių kalbą, iš jo 19 amžiaus pabaigos kilusių šviesuolių, Lietuva buvo prikelta tautiniam atgimimui.

Pasinaudojusi kaimyninių imperinių valstybių tarpusavio prieštaravimais, dėl ko 1914 metais kilo pirmas pasaulinis karas besitęsiąs keturis metus nualino kariaujančias šalis. Kilusiomis revoliucijomis pasinaudojo pavergtos tautos, jų tarpe ir Lietuva. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. „Lenkiškas sindromas“: Marš marš į Rytus… (24)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt nuotr.

Kiekvienos tautos ar valstybės praradimai šimtmečių bėgyje – tai jų gėla, tai jų išbandymas, tai pamokos ateičiai, kuri taip pat negarantuoja, kad didesnės ir agresyvesnės šalys ar sąjungos nemėgins dar labiau sumenkinti Tavo tėvynės ir tautos. Sunku lyginti, ar Lietuva, ar Lenkija, ar Rusija patyrė skaudesnius istorijos smūgius, bet akivaizdu, kad, kuo mažesnė tauta, tuo ji skaudžiau junta netektis ir išgyvena dėl savo išlikimo. Bet šįkart ne apie Lietuvą.

Lenkija – viena didžiausių imperijų tarp Rytų ir Vakarų – ko gero, ir buvo tas visų nutremptas tiltas, per kurį agresorių ordos traukė tai į vieną, tai į kitą pusę. Skaityti toliau

K. Garšva. Kodėl žmogaus teisių komitetas nori pažeisti Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir kiršinti tautas? (14)

Alkas.lt nuotr.

Seimo grupės „Už ištikimybę priesaikai“ nariai yra teisingai pastebėję, kad valdančiosios koalicijos partijų politiniai susitarimai vėl keliami aukščiau mūsų valstybės vertybinių principų ir nacionalinių interesų.

Pritariame šiam pareiškimui ir jį papildome. Gruodžio 18 d. Žmogaus teisių komitetas netikėtai, skubos tvarka, iš anksto šio klausimo nepaskelbus darbotvarkėje, nepateikus medžiagos, ekspertų, konsultantų, specialistų išvadų komiteto nariams, o keliems jų prieštaraujant, balsavimu pritarė 2010 m. įregistruotam Jaroslavo Narkevičiaus Tautinių mažumų įstatymo, kuris tėra minimaliai pakoreguotas 1989 Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje (25)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kaip iš gausybės rago pasipylė klastotės, nukreiptos prieš Lietuvą. Jos sklinda tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų, jeigu jais laikysime vakariau esančius kaimynus, tiek – kaip bebūtų keista – iš vietinių lenkiškų veikėjų. Galbūt nestebina Rusijos televizijų sarkazmas dėl pasibaigusio ES viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatų ir negrabaus pirmojo Lietuvos parlamentarų vizito Maidane, prostitučių įtraukimo į ataką prieš Lietuvą, tyčiojimosi iš mūsų politikų ir pareigūnų. Tačiau savo artilerijos salves paleido ir kai kurie lenkų veikėjai, vėl mėginantys apjuodinti Lietuvą, iškraipydami neseną istoriją. Skaityti toliau

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse (14)

Medininkų pilis | K.Vanago (BFL) nuotr.

Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos.

Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos muziejui, kuris ją pritaikė turizmo reikmėms ir restauravo pagrindinį pilies šiaurės rytų bokštą – donžoną. Bokštą sudaro penki aukštai su ekspozicijomis skirtomis Lietuvos mūrinių Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra? (36)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kaip prieš gerą mėnesį straipsnyje tarsi klausiau „Ar mums reikalinga diktatūra?“ (ir tai buvo toli gražu ne retorinis klausimas), komentatoriai pasidalijo daugmaž po lygiai: pusė jų Lietuvoje pasigedo tvirtos rankos, o kita pusė teigė, kad diktatūrinis režimas tik sunaikintų demokratiją.

Bet artėjančios 1926 m. perversmo metinės dar kartą inspiravo autoritarizmo temą, ypač kai šios diktatūrinio valstybės valdymo formos pasekėjų, pasižyminčių perdėtu politiniu ir administraciniu aktyvumu arba grasinamai iškėlusių parodomąjį pirštą, atsiranda ir šiandien, net nerodant pirštais į kaimynus. Skaityti toliau

R.Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas (28)

vidurine-Lietuva1920 spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė vadovaujama Lenkijos generolo Želigovskio okupavo dalį Lietuvos ir Baltarusijos žemių ir įkūrė Vidurio Lietuvos Respublika (lenk. Republika Litwy Środkowej), kuri gyvavo iki 1922 kovo 22 d.

Vidurio Lietuvos Respublikos istorija Lietuvoje ir Lenkijoje yra paversta istorijos klastote.

Šią istorijos klastotę yra išplėtojęs Lietuvių kilmės JAV mokslininkas, pasivadinęs save istoriku Alfredas Erichas Sennas teigdamas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš? (44)

Vilniaus atgavimas

XX a. I-oje pusėje Lietuva susidūrė su trimis okupacijomis – Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. Iš jų dvi pripažino okupacijos faktą (nors viena jų savo prisipažinimą vėliau paneigė), trečia – ne. Dabartinės Lietuvos politinėje konjunktūroje dvi iš jų pripažįstamos okupantėmis, trečia laikoma strategine partnere. Ironiška, bet būtent ta, kuri įvykdytą okupaciją ligšiol neigia, maža to – jos užsienio reikalų ministerija platina propagandą, jog tikrieji okupantai – lietuviai.

Dėl teisybės reikia pabrėžti faktą, jog Lenkijai pavyko užgrobti tik dalį Lietuvos – nors ir su istorine sostine Vilniumi. Skaityti toliau

Z.Zinkevičius: Tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų (19)

Prof. Z.Zinkevičius | Alaks.lt nuotr.

„Pro Patria“ apie lietuviškos tautinę mokyklos istorija kalbasi su LMA nariu akademiku, baltistu, buvusiu Lietuvos Švietimo ministru, prof. Zigmu Zinkevičium.

- Esate sakęs, kad dabartinė mokykla ugdo piliečius, o tarpukario mokykla ugdė patriotus. Papasakokite plačiau apie patriotinį ugdymą tarpukariu. 

– Aš mokiausi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Tai buvo ypatinga gimnazija. Tokių Lietuvoje buvo nedaug. Ten buvo tikra lietuviška patriotinė dvasia iki pat sovietų valdžios atėjimo. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos? (2)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas gali paneigti, kad 1920 m. santykiai su bolševikine Rusija buvo bene geriausi per visą kaimynystės su šia nenuspėjama valstybe istoriją? Tas santykių kontrastas ypač išryškėja šiandien, kai Vladimiro Putino Maskva su Lietuva elgiasi lyg tas belangės „vierchas“, versdamas silpnesnįjį valyti jo batus, plauti „parašą“ ar teikti jam vulgaresnius malonumus…

Neidealizuojant 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašytos sovietų Rusijos ir Lietuvos taikos sutarties (apie ją rašiau per jos 90-ąsias metines), galima tvirtinti, kad tai buvo pavyzdys, kaip reikia konstruoti santykius tarp valstybių ne tik tais sudėtingais karų ir revoliucijų laikais, bet ir šiandien. Tiesa, daugeliui istorikų toks vertinimas atrodys pernelyg tiesmukas, neatsižvelgiant į sudėtingas to meto geopolitines aplinkybes, bolševikinės Rusijos interesus, Skaityti toliau

Naujame spektaklyje „Tarmių stalas“ atgyjantys medžio drožėjo V.Šiekštelės kūriniai (0)

Spektaklio „Tarmių stalas“ kadras | lrkm.lt nuotr.

Spalio 13 d. 12 val. Menų spaustuvėje „Stalo teatras“ kviečia į spektaklio „Tarmių stalas“ („Apie ožką, karalių, Bezduką ir griūvantį dangų“) vilnietišką premjerą.

„Stalo teatras“ tęsia objektų teatro tyrinėjimus – naujame spektaklyje visai šeimai aktoriai Saulius Čėpla, Saulė Degutytė, Jurgita Orlovaitė ir Edita Zizaitė keturiomis tarmėmis seka pasakas su muzikiniais intarpais ir animuoja senus lietuviško kaimo buities daiktus bei liaudies menininko Vlado Šiekštelės (1892-1978) drožinius. Beje, visus spektaklio rekvizito medžio drožybos darbus atliko V. Šiekštelės proanūkis keturiolikmetis Severinas Šiekštelė.

„Tarmių stalo“ premjera įvyko rugsėjo 27-29 d. Kaliningrado srityje surengtų „Lietuvių kultūros dienų“ metu. Pirmąjį „Tarmių stalo“ Skaityti toliau

V.Rubavičius. Ar pereisime prie lenkiškų rašmenų? (31)

bezprzesady.pl nuotr.

Į daugelį šiuo metu Lietuvoje besirutuliojančių vyksmų, taip pat ir į svarbius politinius sprendimus derėtų žvelgti esminiu – lietuvybės ir valstybingumo stiprinimo – požiūriu. Stiprins ar silpnins mus kaip naciją ir valstybę tas ar kitas sprendimas, stiprins ar silpnins valstybingumo, savos žemės, gimtinės pajautą? Toks „metodas“ padeda ir svarstant Lietuvos lenkų pavardžių rašymo klausimą, pastaruoju metu tapusį net tam tikru „geopolitiniu“ veiksniu, lemiančiu Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą. Juk matome, kaip aktyviai Lenkijos valstybė verčia mus kuo greičiau įteisinti lenkiškąją rašybą. Skaityti toliau

Premjeras A.Butkevičius pasisakė prieš dvikalbes lenteles Vilniaus krašte (54)

A.Butkevičius, LSDP.lt

Rugsėjo 1 d. Ministras pirmininkas duodamas intervių BNS spaudos agentūrai be kita ko pasisakė ir apie Valdančiosios koalicijos bendražygių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) siekį lietuviškus gatvių ir vietovių pavadinimus rašyti ir lenkų kalba įteisinant dvikalbės lentelės Vilniaus krašte.

Premjeras sakė, kad visiems Lietuvos piliečiams turi būtų vienodos sąlygos ir, patikslino, kad yra privalu gerbti valstybę, Konstituciją ir šalies įstatymus, o tai reiškia dvikalbių lentelių neturi būti. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija? (89)

SSSR kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. | LCVA, 1789-1(6-138) PII. nuotr.

Prisimenate Lietuvos laisvės lygos (LLL) plakatus „Red Army Go Home!“? Tada ne vienam bėgo šiurpuliukai per nugarą: na ir drąsus Antanas Terleckas, sugaudys juos „kagėbė“, milicija už kiekvieno kampo, kas čia dabar bus… Vienintelė LLL buvo nuosaiki, nevyniojo į vatą savo reikalavimų, kaip, antai, darė kai kurie Sąjūdžio aktyvistai – LKP CK nariai, nedrąsiai siūlydami palikti kokia 30 tūkstančių sovietinių karių, nes antraip užsitrauksim didelę Maskvos nemalonę…

O prieš 20 metų A.Terlecko kantrybė buvo apvainikuota svarbia pergale: okupantų karinė mašina po beveik 54 metų dominavimo Lietuvoje pagaliau išsidangino iš nepriklausomos valstybės, ir štai tada atėjo tikroji laisvė. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Geopolitikos spąstuose, arba Neutralumo bejėgiškumas (24)

Delegacijos pasitikimas Berlyne. Iš kairės K.Škirpa, gen. S.Raštikis, A.Merkys | K.Škirpos knygos „Lietuvos nepriklausomybės sutemos“ nuotr.

1939-ųjų metų rugpjūčio-rugsėjo istorinių įvykių metinių proga pravartu pažvelgti į Lietuvos likimą kitu kampu, o ne tik mums anksčiau istorijografijoje suformuotu rakursu. Žvelkime  Lietuvos žvilgsniu: ar iš tikrųjų Lietuvai buvo toks pragaištingas Molotovo-Ribbentropo rugpjūčio 23-osios paktas ir jo slaptasis protokolas? Kiek Slaptasis protokolas  buvo palankus Lietuvai, o kiek buvo piktas vokiečių aktas prieš Lietuvą, kaip jį iškraipė mūsų lenkofilai ir antinacinė užsienio propaganda, turėtume visa tai pasiaiškinti.

Objektyviai žiūrint protokolas nieko nepriimtino Lietuvai nenumatė, tik užtikrino Lietuvos saugumą nuo Rytų bolševikų pavojaus Skaityti toliau