Žymos archyvas: Vilius Kavaliauskas

G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje bus pristatyta paroda apie J. Urbšį (0)

Juozas Urbšys | asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 1 d. 17 val. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks knygos ir dokumentinės parodos „Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją. Karininkas, diplomatas, kultūros veikėjas“ pristatymas. Dalyvaus knygos ir parodos sudarytojas Vilius Kavaliauskas, ministro J. Urbšio vaikaitė Ona Urbšytė.

Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministrui, diplomatui J. Urbšiui (1896–1991) teko lemtis sujungti dvi Lietuvos valstybes: Respubliką, egzistavusią tarpukariu, ir Respubliką, atgimusią Sąjūdžio miniose bei 1991 m. sausio 13-osios Skaityti toliau

ŠMC bus paskelbtos atrinktos Lukiškių aikštės paminklo projektų idėjos (10)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai.

Liepos 28 d., 11 val. Vilniuje Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) vyks trumpa spaudos konferencija, kurioje bus paskelbtos taip vadinamų „kūrybinių dirbtuvių“, skirtų sukurti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lukiškių aikštėje Vilniuje, atrinktos projektų idėjos. Skaityti toliau

Kultūros ministerijos ir ŠMC „kūrybinėse dirbtuvėse“ bus ieškoma Lukiškių aikštei tinkamo paminklo (10)

Pasitarimas Kultūros ministerijoje_lrkm.lt

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai.

„Puiki dovana atkurtos valstybės šimtmečio proga būtų baigti nesutarimus ir sukurti Lukiškių aikštėje numatytą statyti paminklą. Tą padaryti galima atsisakius jausmingų sprendimų ir įsitraukus į bendrą darbą“, – sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė liepos 17 d. vykusiame susitikime su „Vyčio“ paramos fondo atstovais. Skaityti toliau

Vyčio paminklo statybos klausimu vis dar nėra sutarimo su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija (9)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo  Laisvės kovų komisija susipažino su Vyčio paminklo projekto Lukiškių aikštėje įgyvendinimo klausimais.

Posėdyje dalyvavęs Vyčio paramos fondo pavaduotojas Vilius Kavaliauskas padėkojo komisijos nariams už išsakytą nuomonę ir Seime inicijuotą rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kuri buvo priimta 2017 m. gegužės 2 d., tačiau dar nepanaikino iškylančių nesklandumų. Nerandama bendros kalbos su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija. Be to, iš atnaujintos „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos“, buvo apskritai išbrauktas Lukiškių aikštės sutvarkymo planas. Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje (15)

Vilius Kavaliauskas | Penki.lt nuotr.

Kodėl Vyčio skulptūra Lukiškių aikštėje valdžiai stovi skersai gerklės? Pokalbis su Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotoju, žurnalistu Viliumi Kavaliausku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Spaudos konferencija Seime: Kas vilkina Lukiškių aikštės sutvarkymo projektą? (tiesioginė transliacija) (4)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Balandžio 25 d. 10.30 val. Seime vyks Seimo nario Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Kas vilkina Lukiškių aikštės Laisvės kovotojų atminimo memorialo ir jos kompleksinio sutvarkymo projektą?“

Spaudos konferencijoje dalyvaus: Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas menininkas Rimantas Dichavičius, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas Laimis Dieninis ir Vyčio fondo pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas.
Skaityti toliau

D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau (25)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.

Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos) (1)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai.

Iškilmingą minėjimą pradėjo ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, pagarsindamas Nepriklausomybės aktą – svarbiausią XX a. Lietuvos valstybės dokumentą ir jį pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių pavardes – dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Skaityti toliau

Kuo matuosime Lietuvos kantrybę? (10)

Vilius Kavaliauskas | respublika.lt nuotr.

Kiek ten kartų liaudies išmintis rekomenduoja matuot, o jau tik po to kirpti? 7 ar 9? Koks skirtumas. Svarbu matuoti tiek kartų, kad kirpdamas nesuklystum. Tačiau jeigu aš imsiu matuoti, tarkime, 77 ar 99 kartus, jums, be abejo, kils įtarimas, kad esu idiotas, ir mane, kriaučiaus vaiką, reikia laikyti per patrankos šūvį nuo bet kokių matavimų ir kirpimų, nes, kol tiek kartų matuosiu, šuo kepsnį nuneš.

Nacionaliniai matavimų ypatumai

O jeigu 77 ar 99 kartus matuoja kurios nors savivaldybės vadovai? O jeigu Seimas, jeigu Vyriausybė? O jeigu kuris nors prezidentas ar prezidentė kasmet, o gal ir kas mėnuo arba, Skaityti toliau

Pristatytas rašytinis paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams (nuotraukos) (0)

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ redaktorių, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos (LKKAS) pirmininką Vytautą Zabielską kalbino Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, atsargos pulkininkas leitenantas Povilas Šimkavičius.

Š. m. kovo 23 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ baigiamojo 10-ojo tomo pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Skaityti toliau

Knyga apie savanorius įsikūnijo į 11 paminklų (nuotraukos) (1)

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kauno rajonas Lietuvos nepriklausomybės 100 metų jubiliejų pasitinka pasipuošęs knygos
formos paminkliniais suoleliais. Šie atminties simboliai pastatyti pakaunės miesteliuose
palaidotiems 1919–1920 m. savanoriams.

Šią savaitę simboliniai knygos-suoleliai atsirado šalia Ramučių kultūros centro bei Babtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, o penktadienį Garliavoje planuojamas projekto „Pakaunės krašto Vyties Kryžiaus kavalierių įamžinimas“ baigiamasis renginys. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame (7)

hitleris-jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Lietuvis visais laikais, lyg tas rambus jautis, net ir pliekiamas botagu sunkiai pasiduodavo muštrui, juo labiau, kai muštruotojas būdavo okupantas – carinis, lenkiškasis, bolševikinis, sovietinis ar vokiškasis.

Žinoma, kiekvienoj tautoj atsiranda atskalūnų ir parsidavėlių, tačiau lietuvio charakterį gerai apibūdina stagnaciniais 1965 m. Vytauto Žalakevičiaus sukurto filmo „Niekas nenorėjo mirti“ herojai.

Į milicininkų siūlymą imti rusišką šautuvą Broniaus Babkausko suvaidintas valstietis Marcinkus atsako be jokių užuolankų: Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrandant 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanorius (5)

vykintas-vaitkevicius

Artėjant 1918 m. vasario 16-osios šimtmečiui vienur kitur pasigirsta kalba apie kultūros ir istorijos paveldą, kuris mena Lietuvos valstybingumą, kovą už nepriklausomybę ir laisvės kovotojus. Žuvusiųjų atminimą suskubta įamžinti dar pirmosios Lietuvos Respublikos laikais; pastaraisiais metais Viliaus Kavaliausko pastangomis apie narsiausius karius, apdovanotus Vyties Kryžiumi, išleistas daugiatomis žinynas Lietuvos karžygiai (2008–2014).

Vis dėlto dauguma 1918–1920 m. savanorių atlikę karinę tarnybą sugrįžo į namus, kūrė šeimas, o ant užtarnautos, valstybės paskirtos žemės – naują gyvenimą. Su tam tikra paklaida galim pasakyti kiek vyrų anuomet išėjo ginti Tėvynės, jų vardus, Skaityti toliau

Pakaunės miesteliuose atsiras savanorių suoliukai-knygos (1)

Gedimino pulko 7-oji kuopa

1919–1920 m. pakaunės savanorių vardus ketinama įamžinti netradicinės formos paminklais – suolelio funkciją turinčia pusiau atversta istorijos knyga.

Idėjos autoriai architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika įsitikinę, kad tokie paminklai tinka puoselėti istorinę atmintį.

„Knygai suteiktos formos, proporcijos ir dydžiai artimi įprastam suoleliui. Prisėdę ant jo, mintimis nusikelsime į istorinius Lietuvos laisvės kovų laikus“, – sumanymą aiškino architektė. Skaityti toliau

Išleista alytiškio kraštotyrininko knyga apie Varviškės „respubliką“ (3)

Lučinskas Gintaras, Varviškės „respublika“ (1920–1923). Istorijos apybraiža. Alytus: Gintarinė svajonė, 2013. 112 p. Tiražas – 750 egz. ISBN 978-609-95213-5-0

Kraštotyrininko, knygų apie Dzūkijos istoriją autoriaus Gintaro Lučinsko gausiai nuotraukomis ir dokumentais iliustruota knyga „Varviškės „respublika“ (1920–1923)“, skirta paminėti 90-osioms metinėms, kai 1923 m. kovo 23 d. Lietuvos kariuomenės kariai ir šauliai likvidavo Lietuvos prijungimo prie Lenkijos šalininkų įkurtą prolenkišką „savivaldą“ (lenk. Samorząd Warwiszki) Skaityti toliau