Žymos archyvas: Vilhelmas Storostas

Šilutėje pristatyta paroda „Spindulys esmi begalinės šviesos“, skirta Vydūno metams (0)

Vydūnas Tilžėje. L. Valatkienė | Dailininkų sąjungos galerijos nuotr.

Spalio 17 d. Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) atidaryta paroda „Spindulys esmi begalinės šviesos“, skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953). Paroda veiks iki lapkričio 30 d.

Parodos tikslas – prisiminti Vydūno intelektinės bei meninės kūrybos palikimą, įvertinti jo reikšmę šiuolaikybėje, pristatyti Vydūno asmenybės įvaizdžius ir interpretuoti jo idėjas vizualiojo meno kalbos priemonėmis. Skaityti toliau

„Lietuvos giesmė“ (IV): pokalbis apie Vydūną su muziejininke N. Raižytę (audio) (0)

Parodos fragmentas | Z. Baltrušio nuotr.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje veikia paroda „Vydūnas – lietuvių tautinės dvasios ugdytojas“, skirta rašytojo ir filosofo Vilhelmo Storostos – Vydūno 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Parodą parengusią Senosios literatūros skyriaus muziejininkę Nijolę Raižytę kalbina Kauno nacionalinio dramos teatro vadovas, aktorius Egidijus Stancikas.

Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Vydūno draugija, Kauno nacionalinis dramos teatras, Skaityti toliau

Vydūnas: Tautos augimui reikia visa aukoti (video, audio) (0)

Vakar Kaune atidengtas Vyduno biustas. Tomo Staniko nuotrauka

Šiandien toji diena, kai prieš 150 metų gimė Vydūnas (Vilhelmas Storostas, 1868–1953) – rašytojas, filosofas, muzikas, žymiausias Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. Aukščiausia vertybe laikydamas žmoniškumą, Vydūnas savo įvairiašake veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės, o ne paviršiaus dalykuose laisva. Šį tikslą pasiekti, anot Vydūno, galima tik ugdant tautos dvasinę kultūrą,– mokslą, meną, dorovę (Aušra Martišiūtė-Linartienė, Šaltiniai.info). Skaityti toliau

V. Bagdonavičius, A. Martišiūtė-Linartienė. Vydūnas: Būti tautoje aiški žmoniškumo apraiška (4)

Alkas.lt koliažas

Kovo 22 d. sueina 150 metų nuo Vydūno gimimo. Ta proga didžiai jį pagerbiame valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018- uosius paskelbė Vydūno metais, ankstesnioji Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ši programa daugelyje Lietuvos vietų vykstančiais renginiais jau pradėta gražiai įgyvendinti.

O baigus ją įgyvendinti, turėtume skaityti naujai išleistus bent rinktinių Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį. Įstabųjį kūrėją būsime pagerbę prie jam iškilusių paminklų Klaipėdoje, Kaune, Pagėgiuose, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Skaityti toliau

Lietuvos mokslų akademijoje bus pristatytos Vydūno knygos vokiečių kalba (0)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Kovo 22 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) žymiojo lietuvių mąstytojo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo, senojo lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ųjų gimimo metinių proga LMA ir Vydūno draugija surengs  Vydūno knygų vokiečių kalba pristatymą.

Renginyje dalybvaus: Vydūno kurybos populiarintojas, knygų leidmo koordinatorius, kun. Miroslavas Danys, Vokietijos Detmoldo miesto Burmistras Raineris Heleris (Rainer Heller),  Detmoldo miesto atstovė spaudai Petra Heidrich-Šrioder Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Vydūnas šiuolaikiniam Lietuvos valstybingumui“ (tiesioginė transliacija) (1)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Birželio 28 d., 15–17 val., Vilniuje, Seimo Konferencijų salėje (III rūmuose) vyks mokslinė-praktinė konferencija „Vydūnas  šiuolaikiniam  Lietuvos  valstybingumui“. Ją Seimo pavasario sesijai besibaigiant surengs Lietuvos Respublikos Seimo narių Vakarų Lietuvos regiono atstovų laikinoji grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ ir Vydūno draugija. k

Kitąmet minėsime iškilaus kultūros veikėjo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storostos) gimimo 150-metį. Artėjančios sukakties proga rengiamoje konferencijoje bus prisimenamos Vydūno idėjos, siekiai ir puoselėtos vertybės. Vydūnas Skaityti toliau

Seimas 2017 m. paskelbė Piliakalnių metais, o 2018 m. – Vydūno metais (2)

piliakalniu-vyduno-metai-alkas.lt-koliazas

Birželio 23 d. Seimas, Etninės kultūros globos tarybos siūlymu, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais. Už šį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-2793(3) balsavo 73 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Priimtame dokumente pabrėžiama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama. Skaityti toliau

Siūloma 2018-uosius paskelbti Vydūno metais (0)

Vydūnas

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo projektą (Nr. XIIP-2823), kuriuo siūloma 2018-uosius paskelbti Vydūno metais ir taip priminti visuomenei šios iškilios asmenybės darbų ir idėjų reikšmingumą, filosofinio, literatūrinio, publicistinio palikimo svarbą šiandieninės Lietuvos visuomenės istorinės atminties ugdymui, vertybinių nuostatų formavimui.

Šį sprendimą Seimui siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad 2018 metais sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai (3)

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

Skiriama Vydūno gimtadieniui

Sugretinus dvi toje pačioje tilžiškėje O.V.Mauderodės spaustuvėje išspausdintas giesmes – vieną sukurtą 1898 m., kitą – 1909 m. – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir Vydūno (Vilhelmo Storosto) „Lietuvių giesmę“, – krinta į akis gana ryškus jų panašumas. Visų pirma, jos abi „himniškos“, skirtos ne lengvam pasidainavimui, o iškilmingam giedojimui. Jose šlovinamos vertybės yra tokios, kuriomis, kaip atrodė jų autoriams, turėtų vadovautis savimonės nepraradusi, gyva ir veikianti tauta. Ne koks nors luomas, organizacija, konfesinė bendruomenė, o tauta. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)

Vydūnas

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje (4)

Vydūnas

Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tasai siekis, galima sakyti, buvo būtiškasis šios taurios asmenybės spręstas uždavinys, kurį atliko tiesiog kaip religinę priedermę.

Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II) (0)

Vydūnas

Viltingasis žmogus gyvena kitame ore, kitoj šviesoj kaip kiti. Jo artybėje yra šviesu, šilta, tyru. Aiškiai jaučiama, kad iš jo gyvenimui yra teikiama, kas jam reikalinga. Kad vėjavaikių aplinkuma tuščia, pesimistų artybė tamsi, šalta yra, viltingųjų aplinkuma yra saulėta, gaivi. Viltingumas yra tikras palaiminimas. Viltingi būdami, mes tarsi viršum gyvenimo pasiliekame. Nesupa jis mus kaip jūrų bangos laivelį. Mes plaukiame jo nešami, siekdami savo tikslų.

Vydūnas. Viltingumas, 1925  Skaityti toliau

L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (I) (12)

Vydūnas

Vydūno asmuo, principai ir gyvenimas, mokslas ir kūryba sudaro vientisą harmoniškią visumą, kuri imponuoja savo susiderinimu bei vieningumu ir priverčia nusilenkti net tuos, kuriems jo mokslas atrodo nepakankamai moksliškas, o kūryba nepakankamai meniška.
Vincas Mykolaitis-Putinas

Kad Vydūno portretas yra ant šiuo metu kone didžiausio apyvartoje 200 litų nominalo lietuviško pinigo – savotiškas paradoksas. Pinigų jam trūko visada, bet jie niekada nebuvo reikalingi tiek, kad taptų turto, prabangos sinonimu. Vydūnas ir pinigai, godumas, vergija turtui – nesuderinami dalykai. Šis žmogus daugiau ar mažiau žinomas kiekvienam. Žinomas ir gerbiamas, galbūt, net ne visada žinant, už ką. Jei reikėtų parinkti tikslinius žodžius interneto paieškai, papildomai galėtume surinkti nepaisydami žodžių eilės pagal svarbą: lietuvybė, daina, Prūsija, Tilžė, vegetarizmas, dora, joga, teosofija… Skaityti toliau

A. Martišiūtė-Linartienė: Politikus žmoniškumo moko Vydūnas (2)

Humanitarinių mokslų daktarė Aušra Martišiūtė-Linartienė daug dėmesio skiria Vydūno kūrybai

Vydūno raštai turėtų būti kiekvieno politiko ar į politiką žengiančio naujoko bibliotekoje, – įsitikinusi lituanistė Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, kuri apie filosofo ir rašytojo Vydūno dramaturgiją yra išleidusi ir solidžią monografiją.

Ką tik buvo pristatytos perleistos filosofo ir rašytojo Vydūno knygos „Tautos gyvata“, „Laimės atošvaita“, „Vergai ir dykiai“.

– Peršasi mintis, kad dviejų šimtų litų banknotą puošiantis Vydūnas (tikrasis vardas – Vilhelmas Storostas) dabartyje yra truputį primirštas. Skaityti toliau

Vydūnas. Aisčių (baltų) religija (38)

Vydūnas

Minėdami žymaus mūsų filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo Vilhelmo Storosto-Vydūno (1868 m. kovo 22 d.  – 1953 m. vasario 20 d.) gimimo 144-ąsias metines, skelbiame ištrauką iš jo vokiškai parašytos ir 1932 m. išleistos Mažosios Lietuvos istorijos „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (skelbiama pagal 2001 m. išleistą Vitos Gaigalaitės ir Rapolo Šaltenio vertimą į lietuvių kalbą, p. 243–249).

Stipriausia tautą vienijanti jėga, stipresnė ir už kalbą, nuo seno yra jos religija. Baltams – anų laikų aisčiams – ši tiesa ne mažiau galioja dar ir šiandien.Atsiminkime, kad senovėje aisčiai buvo artimesnių ir tolimesnių kaimynų laikomi tiesiog religijos skleidėjais. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kaip į gimtą žemę sugrįžo Vydūno palaikai (0)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Kovo 22 d. sukanka 144 m. kai 1868 m. Jonaičiuose (Šilutės r.) gimė garsus lietuvių tautos mąstytojas ir rašytojas Vilhelmas Storasta-Vydūnas. Ta proga skelbiame Vydūno draugijos garbės pirmininko dr. Vacio Bagdonavičiaus rašinį.

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Skaityti toliau

Vydūno draugija kviečia keliauti Dievop su Vydūnu (2)

Vydūnas

Šiandien, kovo 21 d. 18 val., Vydūno draugija ir Vilniaus mokytojų namai visus Vydūno gerbėjus kviečia į Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) vyksiantį renginį „Kelionė Dievop su Vydūnu“ skirtą Vydūno 143-oms metinėms paminėti.

Vakaro programoje – aktyvios ir kūrybingos Vydūno Draugijos narės Rimos Palijanskaitės knygos „Amžinųjų jūrų varpai. Vydūniškosios mistikos link“ sutiktuvės. Skaityti toliau