Žymos archyvas: Viktorija Daujotytė

Lietuviškas knygas reikia skaityti bet kokias (video) (0)

Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas, Ginas Dabašinskas | Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje Informatikos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė, Ginas Dabašinskas ir Arūnas Brazauskas „Knyginyčioje“ pataria skaityti lietuviškas knygas.

Žmonės, skirstantys knygas į reikalingas ir nereikalingas, apsidairę bibliotekos saugykloje, greičiausiai pamanytų, kad čia labai daug nereikalingų knygų. Šios dienos požiūriu, gal ir galima taip įvertinti daugelį saugyklose tebesaugomų, bet nebeskaitomų tekstų. Bet jei tiki, kad vieną kartą parašyti tekstai lieka ilgiau negu žmogus, šių dienų požiūris ne tiek daug reiškia. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Amžino mokytojo pėdomis (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Kai kalba pasisuka apie Vydūną (Vilhelmas Storosta 1868-1953), tylos ir nežinios šydo nebelieka. Nebelieka ir pasimetimo, nekyla klausimų kas šis žmogus yra. Taip yra todėl, kad mūsų dienomis, praėjus 150 metų nuo šio vieno įstabiausių mūsų krašto žmonių gimimo, visi šį žmogų savotiškai pažįsta, gerbia, kliaujasi. Visi iki vieno daugiau ar mažiau yra susipažinę su Vydūno kūryba, žino apie jo didelius pasiekimus, apie jo gausų ir vertingą tautinį, kultūrinį ir literatūrinį palikimą, kuris bėgant laikui ne tik, kad nepraranda savo reikšmės ir vertės, bet tampa dar vertingesnis ir svarbesnis. Skaityti toliau

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama (7)

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga Skaityti toliau

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją (6)

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai sureng literatūrinę protesto akciją | Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – šiais metais neliks vien simbolinė. 12 val. lituanistiniai institutai surengs subtilią literatūrinę protesto akciją. Keturių mokslo įstaigų darbuotojai ir visi knygos bičiuliai Vileišių rūmuose skaitys Maironio poemą „Jaunoji Lietuva“ – tarytum paraginimą valdžiai rimčiau susirūpinti humanitarinių mokslų padėtimi.

Atsakydami į Švietimo ir mokslo ministerijos optimizavimo lūkesčius apjungiant keturis institutus, patys keturi institutai Skaityti toliau

Apdovanotos meniškiausios praėjusių metų knygos (0)

LRKM nuotr.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) tarptautinėje Vilnius knygų mugėje apdovanojo 2017 metais išleistų meniškiausių knygų konkurso nugalėtojus.

Kultūros ministerijos kasmet organizuojamas „Knygos meno“ konkursas šiemet buvo surengtas jau 25-ajį kartą. Konkursui 54 leidėjai pateikė 116 knygų, iš kurių pagal poligrafinius ir meninius kriterijus išrinkti meniškiausiai apipavidalinti ir geriausiai atspausdinti leidiniai. Skaityti toliau

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename (4)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Skaityti toliau

Išrinktos meniškiausios praėjusių metų knygos (0)

LRKM nuotr.

Kultūros ministerijos kasmet rengiamas „Knygos meno“ konkursas šiemet vyko jau jubiliejinį 25-ajį kartą. Jam 54 leidėjai pateikė 116 knygų, iš kurių pagal poligrafinius ir meninius kriterijus išrinktos meniškiausiai apipavidalintos ir geriausiai atspausdintos 2017 metais Lietuvoje išleistos knygos.      

Pagrindinė – Metų premija – šiemet paskirta dailininkei Linai Itagaki už inovatyvų aktualios temos pateikimą, taiklų šrifto panaudojimą, Skaityti toliau

Garsūs žemaičiai sulaukė padėkos (0)

telsiai.lt nuotr.

Sausio 26 d., magiškoje aplinkoje Vilniuje, visai greta Aušros vartų, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas pakvietė susitikti visus projekto „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016“ ambasadorius. Susitikimo tikslas – perduoti „Dėkingumo perlus“ ir mero, Telšių miesto seniūno Kazio Lečkausko bei Žemaičių draugijos pirmininko Stasio Kasparavičiaus pasirašytus liudijimus negalėjusiems dalyvauti baigiamajame renginyje gruodžio mėnesį. Skaityti toliau

Prigimtos kultūros „monai“ žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

„Liaudies kultūra“ Nr.6 | leidėjų nuotr.

Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6).  Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą.   Skaityti toliau

Telšių Žemaitės dramos teatras kviečia į spektaklį „Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms“ (0)

Akimirka iš spektaklio C:\Users\g.brazauskaite\Pictures\„Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms“

Rugsėjo 18 d. 19 val. atvykti į Telšių Žemaitės dramos teatrą dar kartą kviečia žemaitiškas ir unikalus spektaklis, kuris Liepojos tarptautiniame renginyje „Te un niekur citur“ tarptautinės ekspertų komisijos buvo pripažintas kaip geriausias renginio spektaklis. X Lietuvos mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“ įvertintas statulėle ir apdovanotas kaip ryškiausias spektaklis, taip pat apdovanotas už geriausią šio spektaklio režisūrą. Skaityti toliau

Kokių knygų 2015 m. lietuviai dažniausiai ieškojo bibliotekose? (0)

Knygos | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Asociacija LATGA Kultūros ministerijai neseniai pateikė autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose 2015 metų ataskaitą. Iš jos matyti, kad 2015 m. iš lietuvių autorių daugiausia skaitytos vaikų ir paauglių rašytojo Vytauto Račicko knygos. Iš mokslinės literatūros autorių populiariausia Viktorija Daujotytė. 2015 m. daugiausia skaitytojams išduotas lietuviškos grožinės literatūros kūrinys – Roko Flick knyga „Ema, pastoriaus dukra“.

„V. Račicko knygos paimtos beveik 30 tūkst. kartų, 10–oje vietoje esančios Kristinos Sabaliauskaitės knygos skaitytojoms išduotos per 5 tūkst. kartų. Skaitomiausių lietuviškos Skaityti toliau

Rumšiškėse vyksta prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ (dienotverkė) (3)

Lietuvos liaudies buities muziejus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 29 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse darbą pradėjo jau vienuoliktasis akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Šio seminaro tema „Prigimtinė kultūra ir laisvė“. Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė Viktorija Daujotytė, istorikai Antanas Kulakauskas, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, etnologės Giedrė Šmitienė, Aušra Žičkienė, filosofai Jurga Jonutytė, Žilvinas Svigaris. Skaityti toliau

Seime pristatytos J.Strazdausko fotografijų parodos „Žemaitijos rūkai“ ir „Atodangos“ (nuotraukos) (0)

Mazeikiai.lt nuotr.

Birželio 15 d., Seimo III rūmų parodų galerijoje buvo pristatytos Jono Strazdausko fotografijų parodos „Žemaitijos rūkai“ ir „Atodangos“. Parodos globėjas – Seimo narys Kęstutis Bartkevičius.

Klasikinės fotografijos meistras surengė keliolika asmeninių parodų, išleido fotoalbumų, atvirukų komplektų, iliustruotų knygų. Fotografas paskelbtas Mažeikių krašto kultūros premijos laureatu, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės nariu, Mažeikių savivaldybės Garbės piliečiu. Jo darbų yra įsigiję galerijos, archyvai, muziejai. Skaityti toliau

Telšiškiai išsiilgę kultūros! (nuotraukos) (0)

D. Kazlauskienės nuotr.

Telšiuose iškilmingai paskelbtas 2016-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinės atidarymas. Pasaulinę kultūros dieną, balandžio 15-ąją, penktadienį, Didžiojoje Žemaičių sienoje atidengta meninė plokštė „Istorinis Žemaitijos žemėlapis“, pirmą kartą duris atvėrusioje Telšių miesto arenoje surengtas iškilmingas koncertas „Sugrįžimai“. Šventė pritraukė mases žiūrovų.

Penktadienio vakarą Telšių miesto arenoje surengtas iškilmingas atidarymo renginys „Sugrįžimai“. Skaityti toliau

Seime bus aptartos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo galimybės (1)

lrs.lt, O. Posaskovos nuotr.

Kovo 9 d., trečiadienį, 12 val. Vilniuje Seimo Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba rengia konferenciją „Gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo galimybės“.

Renginio tikslas – supažindinti su gyvenamųjų vietų vardų daugialype verte, jų nykimo ir naikinimo etapais, pasidalyti informacija apie kaimyninių valstybių patirtį juos saugant, teikti siūlymus dėl savo krašto gyvenamųjų vietovardžių išsaugojimo.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti kalbos, istorijos, žemėtvarkos, žemės kadastro, Skaityti toliau

Išleistas naujasis žiemiškas „Liaudies kultūros“ numeris (2)

Šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris | LLKC nuotr.

Naujųjų metų išvakarėse žiemos šalčius išvydo šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris.

Numeris pradedamas prof. Viktorijos Daujotytės esė „Lituanistika ir nenudėvimas savasis gyvenimas“ (p. 1–5). Esė rašyta mokytojų lituanistų auditorijai, galvojant apie jos rūpesčius ir lūkesčius, tačiau iš esmės tai – programinis tekstas, keliantis esminius tautos būties, kalbos, kultūros, literatūros ir gyvenimo vertės klausimus.

Taip pat žurnale rasite išsamų pokalbį su 2015 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate dr. Dalia Urbanavičiene – Lietuvos etninės kultūros draugijos Skaityti toliau

Vasaros pabaigai išėjo ketvirtasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris (0)

Liaudies-Kultura-2015-04-virselis-K100Šis žurnalo numeris pradedamas literatūrologės Viktorijos Daujotytės esė „Nerimas – kaip praeityje rasti tai, kas suteiktų prasmę dabartinei tautos būčiai.“ Tekstas skiriamas mokytojo ir bendražygio, tautosakininko ir lietuvių literatūros tyrinėtojo, profesoriaus Donato Saukos (1929 –2015) atminimui.

Yra žmonių piliakalnio principo. Donatą Sauką tokį mačiau, taip suvokiu, liudiju, – rašo V. Daujotytė, – Mąstyti apie tautosaką, pasireiškusią ir išreiškusią prigimtinę kultūrą taip, kad mąstytųsi visos žmogaus ir tautos problemos, kurios vienu ar kitu laiku patenka į sąmonę. Tai Donato Saukos pamoka. Skaityti toliau

Seime – konferenciją „Kūryba ant skustuvo ašmenų“ (tiesioginė transliacija, video) (0)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Birželio 17 d., trečiadienį, 10–14 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Kūryba ant skustuvo ašmenų: kaip sovietmečiu buvo ginama profesionalioji lietuvių kultūra. Liudytojų parodymai“, kurią rengia Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba.

Pagrindinis šio renginio tikslas – aptarti, kaip lietuvių kultūra galėjo išlikti sovietinėje Lietuvoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti šios epochos liudytojai ir jaunoji karta, žinanti šią epochą iš rašytinių dokumentų bei žmonių pasakojimų. Skaityti toliau

J. Užurka. Ar ilgai būsime postsovietiniu užkampiu? (4)

leonidas-breznevas-seni-laikrasciai-delfi-k-ciachovskio-nuotr

Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga ir kitos patriotinės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos prezidentę dėl kolaborantų premijų bei okupacinių simbolių panaikinimo. Viename iš punktų buvo ir šis reikalavimas: Panaikinti kolaborantų [kaip kad P. Cvirkos, L. Dovydėno, S. Nėries ir kt.] vardų teikiamas premijas, okupantų paminklus ir kitokį viešą jų įamžinimą bei neteikti ir neskirti Valstybinių pensijų meno kūrėjams už neapibrėžtus „viso gyvenimo nuopelnus“ [už kolaborantinę kūrybą bei priešvalstybinę veiklą okupaciniais metais].

Asociacija, gavusi Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Antano A. Jonyno ir Vilkaviškio rajono mero Algirdo Neiberkos atsakymą į aukščiau minėtą kreipimesi, Skaityti toliau

J. Užurka. Ilgas teisingumo kelias (2)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Išdavikų nekenčia netgi tie, kam jie pasitarnavo.  Tacitas.

Mūsų atgimusios Tautos valios dėka Lietuva 1990 m. atgavo politinę laisvę. Prireikė beveik ketvirčio amžiaus ir mūsų Prezidentės ryžto, kad atgautume ekonominę nepriklausomybę. Kuomet lyg šiol akys vis dar mato okupantų, kolaborantų garbei pastatytus paminklus bei kitokius simbolius, kyla klausimas: kiek dar reikės metų kol atgausime ir dvasinę nepriklausomybę.

Sovietinės okupacijos nužmoginimo ideologija paliko gilų pėdsaką mūsų tautoje – sukūrė homus sovieticus arba mūsiškai Skaityti toliau

V.Kukulo monografijoje atsispindi plačiausias P.Širvio biografijos ir kūrybos atvaizdas (0)

kukulas pauliaus sirvio gyvenimas ir kurybaVasario 6 d. Rašytojų klube Vilniuje vyks poeto, literatūros kritiko Valdemaro Kukulo (1959–2011) studijos apie poetą Paulių Širvį pristatymas – „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Valdemaras Kukulas šią knygą rašyti buvo pradėjęs seniai, vertino ją kaip svarbųjį savo gyvenimo darbą, tačiau monografijos pasirodymo nesulaukė – rankraštį tvarkyti baigė ir leidyklai pateikė autoriaus žmona Deimantė Kukulienė. Vakaro metu knygą apie Paulių Širvį pristatys Algimantas Baltakis, Viktorija Daujotytė, Vainius Bakas, Valentinas Sventickas. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus prisiminta M.Lukšienė (2)

Meilė Lukšienė

Šių metų rugsėjo 17 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks vakaras, skirtas Lietuvos švietimo reformos pradininkės Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms. Tai vienas iš renginių, skirtų šiai UNESCO 2013 metais minimai sukakčiai.

Vakaro metu prisiminimais dalinsis Meilės Lukšienės dukra Ingė Lukšaitė, Violeta Žalytė, Romualdas Ozolas, Darius Kuolys bei Viktorija Daujotytė. Taip pat bus galima apžiūrėti LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojų parengtą parodą Švietimo istorikei ir reformos Skaityti toliau

V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (I). Rasos (19)

Alkas | A.Railos nuotr.

Mane jau senokai domino klausimas, kodėl būtent tokioje, o ne kitoje vietoje įsikūrė Vilnius. Negi tik geografinė padėtis – upės brasta, sausumos prekybos kelių kryžkelė ar nuotolis nuo priešiškų tautų – lemdavo miesto likimą? O gal tai nulemdavo ir ypatinga bioenergetinė bei geomantinė aplinka, kitaip sakant, geologinė sandara? Gal būtent ji ir paskatindavusi žynius įkurdinti tokiose vietose šventyklas, o prie jų vėliau rasdavosi ir gyvenvietės. Ir dar – kodėl Vilnius kaip šventoji vieta traukia ne tik lietuvius, baltarusius bei lenkus, juk net žydai jį vadina tokiu garbingu vardu – Šiaurės Jeruzale? Skaityti toliau

Šiandien minima Tarptautinė raštingumo diena (0)

Oxbridgeessays.com nuotr.

Rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena, kurią Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mini jau daugiau nei 40 metų. Šių metų Tarptautinės raštingumo dienos tema – „Raštingumas XXI amžiui“. Ja siekiama pabrėžti vis dar aktualią būtinybę pasaulyje suteikti raštingumo pagrindus visiems  ir skatinti nuolatinį raštingumą, kaip mokymosi visą gyvenimą pagrindą.

Raštingumas – kiekvieno žmogaus teisė. Kalba, raštas ir skaitymas – pamatinės mąstymo, socialinio bendravimo ir žinių įgijimo priemonės, bet kokio ugdymo pagrindas: tai leidžia Skaityti toliau

Paskelbti „Pragiedrulių“ konkurso nugalėtojai (nuotraukos) (0)

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė įteikė specialiuosius prizus

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kartu su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu apdovanojo konkurso „Pragiedruliai“ geriausias radijo ir televizijos laidas, transliuotas 2012 m. Etninės kultūros globos taryba šiemet pirmą kartą įsteigė specialiąsias nominacijas ir apdovanojo televizijos ir radijo laidų kūrėjus už etninės kultūros sklaidą bei už pagarbą ir meilę tarmėms.

Konkursas „Pragiedruliai“ surengtas jau vienuoliktąjį kartą. 2012 metais geriausių laidų konkursui pateiktos 43 laidos: 25 televizijos ir 18 radijo laidų. Iš jų išrinktos 5 geriausios laidos bei įsteigti specialieji prizai. Etninės kultūros globos taryba įteikė Skaityti toliau

Bernardo Brazdžionio premija įteikta rašytojai Aldonai Ruseckaitei (nuotraukos) (0)

Kauno meras apdovanoja rašytoją A.Ruseckaitę | Kaunas.lt nuotr.

Vasario 4 d. Kauno miesto rotušėje rašytojai Aldonai Ruseckaitei už romaną „Šešėlis JMM“ buvo įteikta Bernardo Brazdžionio premija.

Kauno miesto savivaldybė, didelį dėmesį skirianti menininkams, yra įsteigusi net tris premijas: Poezijos pavasario (ši premija prilygsta Maironio premijai), Kultūros ir meno bei B. Brazdžionio. Be to, kasmet renkamas įsimintiniausias menininkas.

Premijos įteikimo šventės pradžioje aktoriai Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas skaitė B. Brazdžionio eiles ir ištraukas iš A. Ruseckaitės knygos „Šešėlis JMM”. Eiles tradiciškai skaitė ir jaunieji skaitovai – A.Smetonos gimnazijos mokiniai. Skaityti toliau

R.Kmita. Maironio iššūkis (5)

Maironis

Maironio metai beveik baigėsi. Maironio skaitymai, konferencijos, seminarai, pristatymai įvairūs renginiai renginėliai. Ir virš viso to sklandė klausimas: kam šiandien Maironis? Bent jau aš jutau savotišką užduotį, kuri mokykloje galėtų būti pateikta maždaug taip: „Suformuluokite savo asmenininį santykį su Maironio kūryba“. Nes juk reikia turėti savo nuomonę, o ne kartoti mokytojo ar vadovėlio aksiomas. Man ši užduotis pasirodė sunkiai įveikiama ir tai turbūt didžiausias Maironio metų asmeninis atradimas.  Skaičiau iš naujo Maironį, žiūrėjau, kaip skaito kiti. O visas tas santykis, koks buvo susikurtas studentavimo laikais, toks ir liko. Nė krust.  Kodėl taip sunku tą santykį susiformuluoti? Skaityti toliau

B.Brazdžionio literatūros premija skirta rašytojai A.Ruseckaitei (0)

Aldona Ruseckaitė | Kaunas.lt nuotr.

Bernardo Brazdžionio literatūros premija šiemet bus apdovanota lietuvybės, gimtosios kalbos, pilietiškumo tradicijas tęsianti rašytoja, muziejininkė, literatūrinio ir memorialinio kultūros paveldo tyrinėtoja Aldona Ruseckaitė. Premija skirta už naują pastarųjų metų aukšto profesinio lygio grožinės literatūros knygą „Šešėlis JMM“.

B. Brazdžionio literatūros premijos konkursą Kauno miesto savivaldybė paskelbė praėjusį rudenį. Šalies leidyklos, kūrėjų organizacijos, aukštosios mokyklos, bibliotekos ir patys autoriai konkursui pateikė 5 paraiškas. Skaityti toliau

Knygos apie rašytoją, literatūrologę Birutę Baltrušaitytę-Masionienę sutiktuvių vakaras (0)

Gruodžio 14 d. 17 val. Filologijos fakulteto K.Donelaičio skaitykloje (įėjimas pro Lituanistikos centrą iš M.K.Sarbievijaus kiemo) vyks profesorės Viktorijos Daujotytės knygos apie Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorę, rašytoją Birutę Baltrušaitytę-Masionienę pristatymo vakaras.

Vakare dalyvaus knygos autorė, prof. V.Daujotytė, VU Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona, Rusų filologijos katedros dėstytoja dr. Dagnė Beržaitė.

Prof. V.Daujotytės mažoji monografija „Eiti savo keliu“ pradeda naują Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto knygų seriją „Mintis ir atmintis“ Skaityti toliau