Žymos archyvas: vikingai

Vyksta tarptautinė senųjų amatų, senovinės muzikos ir karybos šventė „Apuolė“ (video, nuotraukos) (0)

Vyksta tarptautinė senųjų amatų, senovinės muzikos ir karybos šventė „Apuolė“ | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 11-12 dienomis seniausioje Lietuvos gyvenvietėje, Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje, vyks vienas svarbiausių Skuodo rajono vasaros renginių – jau tradiciniu tapęs, kasmet daugybę lankytojų sukviečiantis ir išskirtinę programą žadantis Tarptautinė senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos šventė „Apuolė“.

Šių metų šventės esminiai įvykiai bus: Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė-mitologinė drama bei parodomieji kuršių ir vikingų karių susirėmimai, kovų turnyrai. Skaityti toliau

Latvija, pasitikdama valstybingumo 100-metį, sukūrė epą „Pagonių karalius“ (video) (14)

L. Šalnos nuotr.

Latvijos kino teatruose nuo sausio 17 dienos rodomas neeilinis istorinis veiksmo filmas latvišku pavadinimu „Nameja Gredzens“ („Nameisio žiedas“) ir anglišku pavadinimu „The Pagan King“ („Pagonių karalius“). Filmas sukurtas pagal legendą apie narsųjį Žiemgalos karalių Nameisį ir jo tautos 13 amžiaus kovas su kryžiuočiais.

Tai vienas iš brangiausių Latvijos filmų, jis vadinamas Latvijos epu. Skaityti toliau

Dvidešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu (video, nuotraukos) (3)

Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventės (festivalio) „Mėnuo Juodaragis“ ateinanti vasara bus itin karšta. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį įvyks dvidešimtoji, neeilinė šventė, kurios temą balčiausiomis žaibų rykštėmis nutvieks griausmavaldis Perkūnas, o muzikinę programą vainikuos, ko gero, žymiausia šių laikų Šiaurės tradicijų grupė „Wardruna“ iš Norvegijos. Šventės rengėjai taip pat paskelbė ir kitus garsius užsienio svečius.

Itin glaudžiai su baltų kultūra, nuo kurios atsispiria renginio idėja, susijusi tema bus juntama beveik visose šventės srityse, kurių gausa ir įvairumu „Mėnuo Juodaragis“ Skaityti toliau

Palangos kurorto muziejus primins vikingų epochą Lietuvoje (0)

wikimedia.org nuotr.

Sausio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. Palangos kurorto muziejuje (vila „Anapilis“, Birutės al. 34A) – susitikimas su akademiku, profesoriumi, habilituotu daktaru, Palangos miesto garbės piliečiu Vladu Žulkumi. Renginys – nemokamas.

 „Jūros istorijos. Vikingų epocha Lietuvoje“ – pirmasis pokalbių su žymiais palangiškiais jūrine tema ciklo renginys, rengiamas Palangos kurorto muziejaus. Į susitikimus su ypatingais svečiais – jūros ir mokslo žmonėmis, pristatysiančiais jūros įkvėptas istorijas, visuomenė kviečiama kiekvieną ketvirtadienį iki vasario 16 dienos. Skaityti toliau

Garsus pasaulio serialas atrado dainininkę lietuvaitę Vėtrą Trinkūnaitę (nuotraukos, video) (2)

Vėtra Trinkūnaitė su serialo „Vilingai“ aktoriais | asmeninė nuotr.

Per „History“ kanalą rodomo serialo „Vikingai“ žiūrovai visame pasaulyje nekantriai laukia naujausių – ketvirto sezono antros dalies serijų. Naujausioje serijoje „Vikings“ gerbėjai išgirdo lietuvišką balsą – Vėtrą Trinkūnaitę, kuri atliko laidotuvių giesmę senąja norvegų kalba.

Vėtra pasakojo, kad „Vikingų“ muzikinio takelio kūrėjas ir garsios Norvegų skandinaviško folkloro grupės Wardruna lyderis Einaras Selvikas (Einar Selvik) yra didelis Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“, kurioje ji dainuoja, gerbėjas.

Išgirdęs Vėtros atliekamas lietuvių liaudies dainas jis nusprendė, kad Vėtra privalo atlikti giesmę didingoje laidotuvių scenoje. Pati atlikėja pasakoja, kad filmuotis seriale „Vikingai“ Skaityti toliau

Kultūrinė savaitė Norvegijoje – mokytis šimtmečių patirties (0)

Tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ dalyvių grupė viešėjo Norvegijoje | LLKC nuotr.

Šių metų spalio 5–11 d. Lietuvos kultūros specialistų ir tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ dalyvių grupė viešėjo Norvegijos Trondheimo mieste ir dalyvavo mokymuose, skirtuose perimti gerąją Norvegijos Karalystės darbo su kultūra patirtį.

Projekto dalyviai susipažino su organizacijos „Trondheim Vikinglag“ puoselėjamomis vikingų tradicijomis ir gyvensena, taip pat su Trondheimo istoriniu ir kultūriniu paveldu: klausė paskaitas apie atkurtų drabužių, amatų ir kitų aspektų autentiškumą, Skaityti toliau

Atidarymo renginyje – lietuvių ir norvegų kultūrų dialogas (1)

Tarptautinio projekto KULTŪRA VISIEMS atidarymas | LLKC archyvo nuotr.

Rugsėjo 15 d. Molėtuose atidarymo renginiu prasidėjo Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) vykdomas tarptautinis projektas „Kultūra visiems“.  Jame dalyvauja šešios Lietuvos – Lazdijų, Molėtų, Pasvalio, Tauragės, Utenos ir Šiaulių rajono – savivaldybės, Norvegijos Karalystės Biuskeriudo apskrities savivaldybės kultūros skyrius ir organizacija „Trondheim Vikinglag“.

Skaityti toliau

Tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ dalyviai rinksis Molėtuose (0)

Organizacijos „Trondheim Vikinglag“ nuotr.

Rugsėjo 15 d. 10 val. Molėtuose  viešbutyje „Kelmynė“ (Sporto g. 64) vyks spaudos konferencija ir atidarymo renginys, skirtas tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ tikslų, uždavinių, veiklos pristatymui kultūros bendruomenei, žiniasklaidai bei visiems besidomintiems.

Bus demonstruojama LLKC atkurta Baltųgenčių kostiumų kolekcija, pristatysianti I–XVI a. skirtingų laikotarpių kostiumo dėvėjimą ir jo istorinę raidą. Koncertuos Molėtų kultūros centro folkloro ansambliai „Malkesta“, „Kukutis“, vokalinis ansamblis „A Cappella“ Skaityti toliau

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)

Pilsots_D.Nikitenkos (8)

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II) (24)

3foto-G.Songaila_J.Vaiskuno_nuotr.

Tęsinys, pradžia ČIA.

Mūsų istorijos, kai nuo baltų ėmė atsiskirti slavai, pradžios klausimas

Kalbininkai slavų protėvius sieja su vakarų baltų periferiniais dialektais. Glotochronologiniais metodais nustatyta, kad praslavų prokalbė skilo VI a. po Kr., tačiau jų protoslaviškos stadijos, kai jie turėjo atskilti nuo vakarų baltų, chronologija lieka neaiški, kaip ir pačių vakarų baltų atskilimo nuo rytų baltų chronologija. Protoslavų atskilimo ieškoma II tūkst. pr. Kr., tačiau jis arba maždaug sutampa ir su vakarų baltų atskilimu Skaityti toliau

A. Patackas: Ar Norvegija, tiek davusi Europai ir pasauliui, grįžta į barbarybę? (24)

propatria.lt, P. Stanio nuotr.

Lietuvos Seimo narys Algirdas Patackas dėl pastarųjų dienų įvykių, susijusių su Norvegijoje iš Lietuvos pilieties atimtu sūnumi Gabrieliumi, viešu laišku kreipėsi į tos šalies parlamento narius.

Algirdo Patacko, Lietuvos Seimo nario kreipimasis į Norvegijos parlamento narius

Esu Algirdas Patackas, ilgametis Lietuvos Respublikos parlamento (Seimo) narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Akto signataras. Man 71 metai, sovietiniais laikais buvau disidentas ir politinis kalinys, todėl manau turįs teisę kreiptis į jus aštresne, nediplomatine kalba. Skaityti toliau

Zapyškį šturmuos aštuoni vikingų laivai (4)

Vikingų antpuolis | wikipedia.org nuotr.

Spalio 26 d., 12 val., aštuoni vikingų laivai turėtų pasiekti Zapyškį (Kauno r.) ir išsilaipinti šalia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios įsikūrusioje stovykloje.

VIII-XI amžiuose vikingais vadinami skandinavų jūrininkai garsėjo ne tik prekyba, bet ir siaubiamaisiais žygiais, ypač  Šiaurės ir Rytų Europos kraštuose.
Šį kartą vikingai Zapyškio neniokos – Nemuno pakrantėje degs laužas, skambės senovės giesmės,  vyks vaišės. Pramoginį žygį rengia Kauno rajono savivaldybė ir viešoji įstaiga „Birštono Nemunas“. Plaukimo tikslas – populiarinti kuriamą Mažąjį pakaunės turizmo žiedą. Skaityti toliau

J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje (11)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino – Mišelis Montenis.

Esu įsitikinęs, kad ne vienas žingeidus tautietis savęs klausia: kaip gi kuriama istorija, kaip atkuriami, įtaigiai modeliuojami šimtmetiniai, tūkstantmetiniai įvykiai, kaip iš nebūties keliama tautų praeitis? Galima būtų atsakyti įprastai aiškiai – archeologiniai radiniai, istoriniai šaltiniai ir yra  istorijos atkūrimo pamatas. Ir dar – tautosaka, papročiai. Bet kažin ar kiekvienas pagalvoja, kad iš tiesų tautų, valstybių istorijos, ypač gilesnės, priklausomai nuo to laikmečio politikos, mokslo „autoritetų“ užgaidų, be atvangos vis rašomos ir perrašomos, Skaityti toliau

Senoji Lietuvos karyba ir Medininkų pilis (2)

Karys su lietuviškuoju skydu (Darius Jurcevičius), istorinė rekonstrukcija | TIM nuotr.

XIII-XIV a. Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) – jau­na vals­ty­bė. Pa­ly­gi­nus su kai­my­nais, ka­ry­ba bu­vo la­biau­siai iš­vys­ty­ta vals­ty­bės sri­tis. Ki­tos pa­žen­gė ne tiek daug: mū­ro pa­sta­tai – re­ti, pi­ni­gų sis­te­ma – anks­ty­va, sa­vo­jo (bal­tiš­ko) raš­to nė­ra. Tai są­ly­go­jo įtemp­ta tarp­tau­ti­nė si­tua­ci­ja: va­ka­ruo­se plė­tė­si Kry­žiuo­čių, o šiau­rė­je – Ka­la­vi­juo­čių (nuo 1237 me­tų – Li­vo­ni­jos) or­di­nai, kė­lę LDK grės­mę.

Se­no­sios Lie­tu­vos mo­nar­chai nuo XIII a. pa­laips­niui vie­ny­da­mi bal­tiš­kas gen­tis po LDK vė­lia­va, plės­da­mi vals­ty­bės že­mes į ry­tus, sta­ty­da­mi me­di­nes ir mū­ri­nes pi­lis, mo­der­ni­zuo­da­mi ka­riuo­me­nę, XIV a. su­kū­rė vals­ty­bę ga­lin­čią mes­ti Skaityti toliau

Rugpjūčio 16 d. kviečia archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė (dienotvarkė) (4)

Apuole2014plakatasRugpjūčio 16–17 d., siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius, jau vienuoliktus metus iš eilės rengiama senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė.  Skuodo r. Aleksandrijos sen., Apuolės k., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurs senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės. Amatus bei karybą demonstruos, senąsias dainas dainuos bei šokti mokins dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos bei Vengrijos. Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau žiūrovų. Skaityti toliau

Ramusis užsispyrėlis Ramūnas Cicėnas (1)

Ramūnas Cicėnas spektaklyje „Mūsų klasė“ | Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Sutikęs šį sportišką pliką kresną vyruką gatvėje palaikytum jį sporto treneriu, inžinieriumi, dileriu, tik ne aktoriumi. Ramūnas Cicėnas ir nelaiko savęs tipišku aktoriumi, nes niekada nesvajojo suvaidinti Hamleto ar, gink Dieve, atsidurti aukštuomenės kronikose. Pasirodo, jis net ketino tapti kino operatoriumi ir prieš apsispręsdamas smarkiai dvejojo.

Ir visgi galop atsidūrė Rimo Tumino vadovaujamame aktorių kurse. Dar nežinia, kiek prarado kinas ir laimėjo teatras, nes štampai prie R.Cicėno nelimpa, jam nebūdinga įsitvėrus laikytis profesijos rėmų. Skaityti toliau

Žalvario amžiaus pamokos vartotojams (28)

Netoli Araišių ežero, jau Gaujos nacionalinio parko teritorijoje, stūkso vėjo malūnas, į kurį verta užsukti | valstietis.lt nuotr.

Lygindami Lietuvą su Latvija, esame linkę tuojau pat nuspręsti, kad pastarosios pavelde nėra nieko tokio, ko neturėtume ir mes. Tačiau Araišių archeologinis muziejus po atviru dangumi netoli Cėsio miesto verčia pripažinti, kad nieko panašaus mūsų šalyje nėra.

Ne Valdovų rūmai

Latviai sugebėjo atstatyti vadinamąją polinę medinę senovės gyvenvietę ant Araišio ežero. Žinoma, tai ne Valdovų rūmai, nameliai ant polių kainavo latviams kur kas mažiau, tik ar čia esmė? Mediniu lieptu patekęs į Araišių kaimelį, įsikūrusį saloje, įslinkęs į žemą rąstinį būstą pasijunti atsidūręs… žalvario amžiuje. Pagarba savo senajai kultūrai, siekiu ją autentiškai atkurti, plėtoti kultūringą turizmą – štai kuo stiprūs mūsų braliukai! Skaityti toliau

Dešimtą kartą Apuolėje rinkosi gyvosios istorijos mylėtojai (nuotraukos) (7)

Organizatorių nuotr.

Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas“ minima, jog Apuolės gyventojai atrėmė danų antpuolį. 853 m. Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis puolė Apuolę. Po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią.

Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką: atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, Skaityti toliau

Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II) (8)

10-Apranga-is-ekspozicijos-lietuviai_WB-mokslasplius-lt-nuotr-K100Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ skirta toli gražu ne ramiam pasiskaitymui po sunkių dienos darbų. Be galo svarbi mūsų mokslui, kultūrai ir istorinei savivokai knyga, kurią jau šiandien brangiausių knygų lentynoje galima pasistatyti šalia Marijos Gimbutienės ir kitų mūsų geografinį ir istorinį pasaulėvaizdį keičiančių veikalų.Marija Gimbutienė į archeologiją ir priešistorės mokslą įvedė Senosios Europos kultūros sąvoką, nusipelnė naujos priešistorinės civilizacijos atradėjos laurų.

Moksle sunku vertinti atradimų reikšmę ir mastą, teisėjo mantija patikima paprastai visagaliam Laikui. Skaityti toliau

Išleistas mūsų krašto kultūrinį išskirtinumą pristatantis kalendorius „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ (12)

Kalendoriaus viršelis

Tęsdamas tautinių ir archeologinių kostiumų kalendorių seriją, Lietuvos liaudies kultūros centras išleido 2013–2014 m. kalendorių, kuriame atspindėta atkurtų I–XVI a. Kuršių genties kostiumų kolekcija.

Geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos nešioseną atskleidžianti tipinių kostiumų kolekcija atkurta remiantis Vakarų Lietuvos archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis ir Europos ikonografija. Lyginant tekstilės lopinėlius, mokslininkų surinktus iš visos Lietuvos archeologinių paminklų teritorijos, pastebėtas spalvų ir tekstūros (audimo, juostų vijimo technikos), drabužių kirpimo ir konstravimo bendrumas ne tik Lietuvos, bet ir Europos aprangoje. Skaityti toliau

Apuolės šventei prabėgus (nuotraukos, video) (4)

Šių metų rugpjūčio 18–19 dienomis visus, didelius ir mažus, sukvietė kasmetinis ir jau 9-asis senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos festivalis Apuolėje ant istorinio piliakalnio.

Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Nepaprasto grožio gamtos kampelyje stūkso didingas piliakalnis, menantis kadaise čia gyvenusius kuršius ir užpuolikus vikingus.

Ant pačio piliakalnio viršūnės nuo ryto iki vakaro šurmuliavo amatų miestelis, kuriame Skaityti toliau

Kviečia senovės karybos ir amatų šventė Apuolėje (1)

Šeštadienį ir sekmadienį, rugpjūčio 27-28 dienomis Skuodo rajone Apuolės kaimo piliakalnyje vyks nepaprasta šventė – Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis, skirtas paminėti didingam kuršių ir vikingų mūšiui prie Apuolės.

Apuolė – seniausia rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos gyvenvietė. Tai nepaprasto grožio gamtos kampelis su didingu piliakalniu, menančiu kadaise čia gyvenusius kuršius. Skaityti toliau