Žymos archyvas: vietovardžių rašyba

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas (10)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos.  Skaityti toliau

Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą (6)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Balandžio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) buvo įteiktas visuomeninių organizacijų atstovų Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu.

Kreipimasis įteiktas su bendru keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos lydraščiu. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą Nr. 60, bei prašo spaudos ir knygų leidėjų gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją. Skaityti toliau

V. Sinica: Lietuvai reikėtų imtis aktyvių veiksmų… (8)

Alkas.lt koliažas

Skelbiame portalo slaptai.lt vyr. redaktoriaus Gintaro Visocko interviu su Vytautu Sinica.

– Atidžiai perskaičiau Jūsų paskutiniuosius straipsnius, kuriuose gvildenate Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius. Omenyje turiu publikacijas „Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją“ ir „Vardan koloradų reikalavimų visuomenę kvailina net signatarai“.

Pritariame Jūsų pozicijai. Didžiausia nesąmonė – džiūgauti neva Lietuvą praturtinančiais lenkiškosios okupacijos ir polonizacijos padariniais. Tačiau Lietuvoje vis tik daugoka politikų, žurnalistų, istorikų, kurie, Skaityti toliau

Panevėžyje bus pristatyta knyga apie karaimus ir diskutuojama apie vietovardžių lenkinimą (0)

nuo-juodosios-juros-iki-traku-tinfaviciaus-knygaKovo 19 d., ketvirtadienį, 16 val.  Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23) organizuojama Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ diena. Jos metu bus pristatoma Romualdo Tinfavičiaus knyga „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“, pasakojanti apie Trakų ir Panevėžio krašto karaimus.

Šią knygą, skirtą karaimų kultūros paveldui, išleido viešoji įstaiga „Vorutos fondas“. Jos vadovas Juozas Vercinkevičius supažindins su knygos atsiradimo istorija, jos reikšme. Trakietis R. Tinfavičius šią knygą rengė ne vienerius metus, per kelis dešimtmečius jis sukaupė daug vertingos dokumentikos, nuotraukų, publikacijų, skirtų  karaimų tautos istorijai Lietuvoje. Skaityti toliau

A. Butkus. Pirkta draugystė. Ar išreketuota? (12)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju laiku žiniasklaidoje lyg ir nežymiai, tačiau atkakliai brukama nuomonė, kad: a) Lietuva yra susigadinusi santykius su Lenkija; b) anksčiau tie santykiai buvę puikūs; c) dabartinių blogų santykių priežastis yra Lietuvos nenoras paklusti Lenkijos reikalavimui dalies Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis; d) Lenkija prireikus negins Lietuvos tol, kol nebus įvykdytas šis jos reikalavimas.

Gal tie teiginiai ir nekristų į akis, jei ne tendencingas jų tiražavimas; tuo užsiima net visuomeninis (?) transliuotojas. Diskusijos tuo klausimu per LRT dabar būna vienpusiškos, nes kviečiami tik minėtųjų teiginių šalininkai, ir, neturėdami oponentų, jie laidose šneka patys su savimi, Skaityti toliau

A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Ką turėtume daryti (11)

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Manęs, kaip Lietuvos Respublikos piliečio ir lietuvio, netenkina tie procesai, kurie vyksta Rytų Lietuvoje („Respublika“, 2014-07-11), – labai jau liūdnos pasekmės gali būti ir valstybei, ir lietuvių tautai. Tad ką turėtų daryti valstybė?

Pirmiausia turi būti atsisakyta įstatymais įteisinti oficialią lenkišką pavardžių, vietovardžių ir kitų informacinių užrašų rašybą, t.y. neleisti vizualizuoti potencialios autonomijos teritorijos ir galimo piliečių kontingento. Asmenvardžių rašymo problema spręstina sudarant galimybę asmens pageidavimu juos įrašyti norima kalba ne pirmajame paso puslapyje, Skaityti toliau

Mitingo dalyviai Seimo narius paragino nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (nuotraukos) (7)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 6 d. Vilniuje, prie Seimo įvyko „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio surengtas mitingas už valstybinę kalbą.

Mitingo dalyviai pasisakė prieš socialdemokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijų Seime įregistruotus įstatymo projektus, kuriais numatoma oficialiuose Lietuvos dokumentuose vietoje įrašų valstybine kalba leisti įrašus kitomis kalbomis. Taip pat buvo protestuojama prieš ketinimus leisti vietovardžius bei gatvių pavadinimus Vilniaus krašte rašyti lenkų kalba. Skaityti toliau

Premjeras A.Butkevičius radijo stočiai „Znad Wilii“ pasiaiškino kodėl neatliko namų darbų (video) (66)

Alkas.lt nuotr.

Sausio 9 d. duodamas interviu radijo stočiai „Zand Wilii“ Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius lyg mokinukas drebančiu balsu aiškinosi kodėl iki šiol  nevykdo duotų įsipareigojimų Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.

Į žurnalistės klausimą kodėl jis nieko nepadarė per metus, kad būtų įvykdyti jo Lenkijoje prieš metus duoti pažadai išspręsti lenkų tautinės mažumos problemas…

A.Butkevičius aiškino, kad grįžęs iš Lenkijos iš karto sudarė darbo grupę ir pavedė kultūros ministrui organizuoti ir paruošti teisės aktus. Jis teisinosi, kad Tautinių mažumų įstatymas Vyriausybėje yra  įstrigęs Skaityti toliau

V. Keršanskas. Naujasis Tautinių mažumų įstatymas – kuriame naują Kosovą? (40)

Vytautas Keršanskas | lrs.lt nuotr.

Šių metų pavasarį pasirodęs Tautinių mažumų įstatymo projektas sukėlė nemažai aistrų ne tik tarp politikų bei piliečių, tačiau ir tarp pačių tautinių bendruomenių Lietuvoje. Kultūros ministras Šarūnas Birutis tada projekto nepasirašė ir grąžino taisyti. Tačiau pataisytas įstatymo projektas grįžta į viešuosius debatus, todėl verta atidžiau pažvelgti, ar buvo padaryti esminiai pakeitimai ir jei taip, ką jie žada.

Tos pačios bėdos

Pavasarį pateiktas projektas papiktino mažąsias Lietuvos tautines mažumas, nes įstatyme numatytos Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II) (14)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Norint įsitikinti, kad Memel – Wilno analogija nėra atsitiktinė ir paviršutiniška, tereikia kruopščiau ir dalykiškiau panagrinėti minėtos LLRA politinės programos turinį.

Pirmasis jos punktas – reikalavimas įteisinti asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nekalčiausias ir lengviausiai patenkinamas.

Kaip teigia šio reikalavimo kėlėjai ir gausūs jo rėmėjai, patenkinti jį esą itin lengva, nes pakanka į lietuvišką abėcėlę įtraukti porą kadaise jose tarsi ir egzistavusių raidžių. Pateikiamas ir didžiai „kilnus“ tokį žingsnį grindžiantis argumentas – esą šitaip būtų įgyvendintos ne tik kitakalbei tautinei bendrijai priklausančio Lietuvos piliečio žmogaus teisės, Skaityti toliau

Init TV laidoje „Nuomonės“ apie mitingo „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ reikalavimus (3)

Balandžio 28 d. mitingas | D.Kamenicko, tiesos.lt nuotr.

Gegužės 2 d. 19 val. Init TV  laida „Nuomonės“ parodys pokalbį su Nepriklausomybės akto signatarų Romualdu Ozolu ir „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos Sąjūdžio tarybos nare Nijole Balčiūniene apie mitinge „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ keltus klausimus ir reikalavimus .

Balandžio 28 d. prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje vykusį mitingą prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) antikonstitucinę veiklą ir reikalavimus surengė Lietuvos rašytojai, aktoriai, kompozitoriai, akademikai bei signatarai. Skaityti toliau

Įspėjamuoju mitingu valdžia bus raginama nepasiduoti Lenkijos autonomininkų spaudimui (6)

Antikonstituciniams LLRA reikalavimams – NE! | Alkas.lt nuotr.

Kovo 28 d. 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų rengiamas įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė bus raginama nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir įgyvendinant savo programą, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.

Kaip teigia vienas iš mitingo organizatorių, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas. Skaityti toliau

Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio) (6)

Ina Druvietė | Alkas.lt, S.Nemeikaitės nuotr.

Laidą vedė radijo žurnalistas Artiomas Konochovas. Įvykius Lietuvoje komentavo Latvijos Saeimos deputatės akad. prof. Janina Kursytė-Pakulė ir prof. Ina Druvietė.

Laidos pradžioje buvo pasakojama apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalvimus ir  spaudimą valdančiai koalicijai, apie aštria opozicijos ir visuomenės reakciją į Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašinėjimus Lenkijoje už 2010 metų Seimo priimtus sprendimus ir apie naujosios Lietuvos vyriausybės ketinimus įteisinti nelietuvišką asmenvardžių bei gatvėvardžių rašybą, taip pat lengvatas tautinių mažumų abiturientams laikant lietuvių kalbos egzaminą. Skaityti toliau

„Vilnijos“ draugija kviečia apginti lietuvių valstybinę kalbą (8)

„Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkė dr. Aušra Jurevičiūtė | Alkas.lt, A.Vaškevičiaus nuotr.

Vasario 11 d. 17 val. „Vilnijos“ draugija kviečia koordinacinę tarybą, dėl Lietuvos valstybinės kalbos apgynimo ir tuo pačiu ketinama pasitarti, kaip tinkamai pasiruošti Lenkų ultimatumo Lietuvai 1938  m. kovo 17 d. 75- mečiui.

Valdančiosios daugumos pažadas, derinant su Lenkija, įvesti asmenvardžių, vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašybą lenkiška abėcėle Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose pažeidžia LR Konstitucijos 14-tąjį straipsnį, kuris galioja visoje Lietuvos teritorijoje, yra neteisėtas ir žalingas, paverčia valstybinę lietuvių kalbą politikos įkaite. Net Lietuvos-Lenkijos sutartyje, pasirašytoje 1994 m. tokio pažado nėra. Skaityti toliau