Žymos archyvas: vietovardžiai

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) (7)

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos.

Margas baltiškųjų vardų žemėlapis

Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje „Senieji Karaliaučiaus krašto Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba aptarė itin svarbius klausimus (nuotraukos, video) (2)

Etninės kultūros globos taryba aptarė itin svarbius klausimus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 9 dieną vykusiame Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) posėdyje aptarti keli itin svarbūs etninės kultūros globos klausimai: dėl etnografinių regionų heraldikos, istorinių vietovardžių išsaugojimo, etninės kultūros ugdymo ir specialistų trūkumo, tradicinių kalendorinių švenčių statuso, lietuviškos kūrybos sklaidos.

Etnografinių regionų heraldikos įteisinimas

Atkreiptas dėmesys į šiuo metu Seime užregistruotą Valstybės herbo, kitų herbų ir Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“: Turime pažymėti Vietovardžių metus ir leisti visiems gerai išmokti lietuvių kalbą (2)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 28 d.  asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos valdžios įstaigas su pasiūlymais kaip reiktų gerinti valstybinės lietuvių kalbos būkle mūsų šalyje.

Siūloma pasirūpinti nykstančiais Lietuvos vietovardžiais

„Talka“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindama sudaryti ir patvirtinti Vietovardžių metų programą (2019-ieji yra paskelbti Vietovardžių metais). Bendromis Lietuvių kalbos instituto, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Savivaldybių asociacijos jėgomis siūloma parengti instrukciją, kur ir kaip gauti žinių apie vietovardžius, taip pat apie jų Skaityti toliau

2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais (0)

Lietuvos pašto nuotr.

Gegužės 29 d. Seimas po svarstymo pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Dėl šių Seimo nutarimų projektų priėmimo vėliau bus balsuojama dar kartą.

2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais siūloma atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2) siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę Skaityti toliau

L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius? (11)

dr. Laimutis Bilkis | Asmeninė nuotr.

Pasirodžiusioje „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių institutų veiklos kokybės gerinimo parengti ataskaitoje“ visus lituanistinius institutus siūloma sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Pasak ataskaitos, šitaip „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai“, o institutų sutelkimas į vieną centrą turėtų būti siejamas su tyrimų infrastruktūros atnaujinimu ir pan. Apskritai susidaro įspūdis, kad darbo grupė įsitikinusi, jog bendros institucijos sukūrimas Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

V. Stundys. Socialdemokratų dovana Lietuvai Vasario 16-osios proga (48)

Valentinas Stundys | Penki.lt nuotr.

Vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (D. Šakalienė, J. Olekas, J. Sabatauskas ir kt.) įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Kokia jų esmė? Viskas labai paprasta: įteisinti atskirose Lietuvos, unitarinės valstybės teritorijoje, dvikalbystę!

Siūlomas principas labai paprastas, buhalterinis, paremtas paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis:

– tose savivaldybėse, kur tautinei mažumai priklausančių gyventojų skaičius sudaro ne Skaityti toliau

Sukurtas interaktyvus lietuviškų vietų JAV žemėlapis (1)

Čiurlionio auditorija Pitsburgo universitete |

Ar žinote, kur JAV stovi Mindaugo pilis? Kur oro uostas, iš kurio pakilo Steponas Darius ir Stasys Girėnas? Kaip rasti viešbutį, kuriame dirbo ir „Baltą drobulę“ sukūrė Antanas Škėma?

Daugiau nei trys šimtai vietų su tiksliomis koordinatėmis sugulė į interaktyvų lietuviškų vietų JAV žemėlapį ir juo visiems galima naudotis jau dabar.

Žemėlapį sukūrė iš ekspedicijos po 11 šiaurrytinių JAV valstijų grįžusi Skaityti toliau

Seime keltas Lietuvos vietovardžių išsaugojimo klausimas (nuotraukos, video) (3)

Konferencija-forumas „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ | EKGT nuotr.

Birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Etninės kultūros globos tarybos ir Seimo Kultūros komiteto organizuota konferencija-forumas „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“.

Konferencijoje pasisakė Stasys Tumėnas (Seimo Kultūros komiteto narys), Virginijus Jocys (Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas), Gintautas Gegužinskas (Pasvalio savivaldybės meras), dr. Filomena Kavoliutė (Vilniaus universiteto docentė), prof. dr. Rimantas Kanapėnas (Pasvalio kraštiečių draugijos pirmininkas), dr. Juozas Skaityti toliau

Seime – bus aptarti išnykusių kaimų vardų išsaugojimo klausimai (tiesioginė transliacija) (3)

Alkas.lt nuotr.

Birželio 5 d., pirmadienį, 10 val., Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Seimo Kultūros komiteto organizuojama konferencija „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“.

Renginio tikslas – aptarti vietovardžių nykimo ir naikinimo klausimus, pasidalyti atskirų savivaldybių, bendruomenių patirtimi juos saugant, teikti siūlymus dėl vietovardžių išsaugojimo. Aptarti šių reikalų kviečiami kalbos, istorijos, žemėtvarkos, žemės kadastro, savivaldybių, geografijos, žiniasklaidos, kultūros, mokslo institucijų, Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (10)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Pristatomas žemėlapis „Lietuvoje – visas pasaulis“ (video) (0)

paryzius_jonavos-r-wikipedija-org

Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius… Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos? Iš tiesų paslapčių kupina ir nuostabi mūsų šalis!

Žemėlapį „Lietuvoje – visas pasaulis“ per GIS pratybas parengė Lietuvos edukologijos universiteto geografijos edukologijos magistrantūros II kurso studentės Simona, Justyna, Miglė, Andželika ir Violeta kartu su dėstytoju Marijumi Pilecku.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (56)

Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau

Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą (6)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Balandžio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) buvo įteiktas visuomeninių organizacijų atstovų Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu.

Kreipimasis įteiktas su bendru keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos lydraščiu. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą Nr. 60, bei prašo spaudos ir knygų leidėjų gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją. Skaityti toliau

Rambyno regioniniame parke seminaras apie etninę kultūrą (programa) (0)

Lankytoju centras Bitenuose_vstt.lt

Balandžio mėn. 22 d. Rambyno regioninio parko direkcijoje, Lankytojų centre (Nemuno g. 4, Bitėnai, Šilutės raj.) vyks seminaras skirtas vietos bendruomenių ir bibliotekų metams.

Seminaro tikslas – bendradarbiaujant su universitetų, kitų mokslo įstaigų mokslininkais ir etninės kultūros puoselėjimo praktikais įvairiose srityse perduoti sukauptą teorinę ir gyvąją patirtį vietinių bendruomenių nariams, aktyviai besidominčiais tradicinių ir kalendorinių švenčių šventimu. Padėti ir skatinti tradicinių amatų meistrams ir tautodailės kūrėjams savo dirbinių realizacijai naudoti įvairias klasikines ir naujas informacinės sklaidos ir pirkėjų paieškos formas. Skaityti toliau

Seime bus aptartos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo galimybės (1)

lrs.lt, O. Posaskovos nuotr.

Kovo 9 d., trečiadienį, 12 val. Vilniuje Seimo Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba rengia konferenciją „Gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo galimybės“.

Renginio tikslas – supažindinti su gyvenamųjų vietų vardų daugialype verte, jų nykimo ir naikinimo etapais, pasidalyti informacija apie kaimyninių valstybių patirtį juos saugant, teikti siūlymus dėl savo krašto gyvenamųjų vietovardžių išsaugojimo.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti kalbos, istorijos, žemėtvarkos, žemės kadastro, Skaityti toliau

F. Kavoliūtė: Lietuva trinama uoliau nei sovietmečiu (18)

Filomena Kavoliūtė_asmen. nuotr

Svetimųjų valdžia dešimtmečiais Lietuvoje tikslingai griovė kaimus ir viensėdžius, o mūsų valdžia, pati nesusimąstydama, iš esmės tęsia šitą darbą, ištrindama senuosius kaimų ir vienkiemių pavadinimus. Matydama skaudžias tokios politikos pasekmes, – sovietmečiu prarasti 5,6 tūkst. gyvenamųjų vietovių vardų,o dabar tas pats gresia 4200 ištuštėjusių kaimų ir vienkiemių, – Lietuvos geografų draugija ragina Seimą ir Vyriausybę atsikvošėti ir keisti įstatymus, Skaityti toliau

G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas (15)

GintarasKarosas_asmen.nuotr

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų. Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas. Skaityti toliau

V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą (8)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Politiniai vėjai nešioja gandus, jog dar gegužę Seimas balsuos dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto palaiminto Vardų ir pavardžių įstatymo, kuriuo bus įteisinta asmenvardžių rašyba pasuose nevalstybine kalba. Seniai išsakyti argumentai, kodėl būtų klaida įteisinti šiuos Valdemaro Tomaševskio partijos reikalavimus, išdėstyta ir kodėl dauguma argumentų už nelietuvišką asmenvardžių rašybą yra melagingi.

Politikai tai ignoruoja, o visuomenės dauguma ir be straipsnių supranta tokio sprendimo žalą ir jam kategoriškai nepritaria. Artėjant lemtingam balsavimui verčiau pažvelkime, kaip išmoningai visuomenę ir patį Seimą kvailina Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – LLRA reikalavimus išpildančio projekto šalininkai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė? (27)

karaliaucius-1945-metai

Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą.

Išdegintos žemės principu

Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės minosvaidžių, reaktyvinių paleidimo įrenginių „Katiuša“ Skaityti toliau

Panevėžyje bus pristatyta knyga apie karaimus ir diskutuojama apie vietovardžių lenkinimą (0)

nuo-juodosios-juros-iki-traku-tinfaviciaus-knygaKovo 19 d., ketvirtadienį, 16 val.  Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23) organizuojama Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ diena. Jos metu bus pristatoma Romualdo Tinfavičiaus knyga „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“, pasakojanti apie Trakų ir Panevėžio krašto karaimus.

Šią knygą, skirtą karaimų kultūros paveldui, išleido viešoji įstaiga „Vorutos fondas“. Jos vadovas Juozas Vercinkevičius supažindins su knygos atsiradimo istorija, jos reikšme. Trakietis R. Tinfavičius šią knygą rengė ne vienerius metus, per kelis dešimtmečius jis sukaupė daug vertingos dokumentikos, nuotraukų, publikacijų, skirtų  karaimų tautos istorijai Lietuvoje. Skaityti toliau

Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video) (7)

P1160675a-K100

Vasario 5 d. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis. Ta proga buvo atidaryta paroda, skirta akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus 90-mečiui. Taip pat įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos surengta konferencija „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“.

Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji pasveikino ir savo 90-metį švenčiantį kalbininką akademiką Zigmą Zinkevičių. Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Z. Zinkevičiaus indėlis į lietuvių kalbą ya neįkainojamas. „Tai atskleidžia ir prieš šią konferenciją atidaryta paroda jubiliatui pagerbti. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institutas kviečia į kalbininkui A. Vanagui skirtą parodą (0)

Aleksandras Vanagas | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Lapkričio 12 d. 10 val. Vilniuje, Lietuvių kalbos instituto (LKI)  bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) bus atidaryta instituto Vardyno skyriaus paroda skirta kalbininko, prof. habil. dr. Aleksandro Vanago 80-osioms gimimo metinėms pažymėti.

Parodos atidaryme bus prisimintas ir pagerbtas garsus mokslininkas, aptarti jo pradėti ir mokslininkų tęsiami darbai, aplankytas jo kapas.

A. Vanagas (1934 – 1995) A. Vanagas 1959 baigęs Vilniaus universitetą, iki mirties dirbo LKI, o  nuo 1990 iki 1995 buvo ir LKI direktorius. Jis buvo žymiausias lietuvių onomastikos specialistas. Skaityti toliau

L. Jonušys. Svetimvardžių lietuvinimo bėdos (4)

Laimantas Jonušys | Feisbuko metraščio nuotr.

Jau galime nespėliodami ir nelaužydami galvos sužinoti, kaip lietuviškai parašyti daugybę pasaulio vietovardžių. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras leidžia „Pasaulio vietovardžių“ tomus, ir tai yra didžiulis darbas, dabar jau patogiai keliamas į internetą. Ir reikalingas darbas, nors visada kyla abejonė, ar nevertėtų rečiau vartojamus vietovardžius rašyti originalo rašyba (lotyniško pagrindo abėcėle), kaip tai padaryta „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“. Bet šio klausimo dabar nekedendami galime labai trumpai pažvelgti bent į kai kurias vietovardžių perrašos problemas, kylančias Europos ir Amerikos tomuose. Skaityti toliau

V. Šatkauskienė: Ar ne metas stabdyti bandymus delituanizuoti Vilniaus kraštą? (15)

Dvikalbystė | N. Zverko nuotr.

Liepos 13 d. Alkas.lt redakcija gavo Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Vidos Šatkauskienės laišką kuriame klausiama dėl Vilniuje kursuojančiuose autobusuose skelbiamų maršruto krypčių ne tik valstybine bet ir lenkų kalba teisėtumo.

Skelbiame šį laišką:

Laba diena, gerbiami valstybės ir visuomenės informavimo institucijų vadovai bei atstovai, Skaityti toliau

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni? (4)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.

Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus- nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos. Skaityti toliau

A. Veilentienė. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir politikų vergo sindromas. Kodėl norima priimti antikonstitucinius įstatymus? (16)

dr. Audronė Veilentienė | Alkas.lt, A.Vaškevičiaus nuotr.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija išgąsdino Lietuvos politikus ir visuomenę bei privertė suprasti, kokia trapi yra nepriklausomybė. Šiandien stebime, kaip V. Putino agresijai pritaria per 70 procentų Rusijos piliečių, vienbalsiai atsistoję ploja Dūmos deputatai, žymūs kultūros ir meno atstovai, universitetų vadovai išreiškia pritarimą imperialistinei politikai. Tai atsitiko todėl, kad Sovietų Sąjunga subyrėjo staiga, nebuvo atgailauta, nebuvo įvertinta agresyvi imperialistinė politika, Rusijos žmonės tam nebuvo psichologiškai pasiruošę, liko nostalgija buvusiai „didybei“.

Į valdžią atėjęs buvęs kagėbistas V. Putinas, kaip kadaise A. Hitleris, juto tautos nusivylimą prarasta galia ir palaipsniui pradėjo skatinti rusų tautą siekti revanšo. Skaityti toliau

Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video) (8)

M.Jučo knygos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“ viršelio dalis

Šį sekmadienį, gruodžio 15 d. 9.45 val. LRT Kultūros laidoje pradedamas rodyti 4 dalių ciklas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“. Laidos vedėjas aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Ar mes, lietuviai, žinome, iš kur atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės?

Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai. Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Skaityti toliau

Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)

Menotyrininkė Rasa Gečaitė | asmeninė nuotr.

Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.

Paviliojo meno istorija

Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją.  „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau