Žymos archyvas: viešoji nuomonė

P. Gylys. Pone V. Gailiau, nevokite tikėjimo valstybe (18)

Povilas Gylys | J. Gaučo nuotr.

Prieš kurį laiką – ministro Kęstučio Trečioko vertimo iš posto operacijos apogėjuje – generolas Vitalijus Gailius delfi.lt paskelbė tekstą skambiu pavadinimu „Negalima vogti tikėjimo valstybe“. Ją perskaitęs pamaniau, kad šią publikaciją jis turi adresuoti sau ir savo politinei aplinkai – liberalams ir konservatoriams. Juk jis, kaip Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, elgiasi negarbingai, ne kaip valstybininkas. Nes savo publikacija jis bando sudaryti įspūdį, kad komisija nagrinėjo tik garsiąją Vijūnėlės dvaro istoriją ir kad joje nebuvo karštai diskutuojama ir kitais, pirmiausia, Austėjos Landsbergienės  Skaityti toliau

P. Gylys. Patarčiau Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui ant Prezidentės kilimėlio neiti (8)

Povilas Gylys | asmeninė nuotr.

Valstybinės paslapties atskleidimo skandale įklimpusios Daivos Ulbinaitės lūpomis Prezidentė Ministrą Pirmininką pakvietė „rimtam pokalbiui“. Apie korupciją Vyriausybėje. Tačiau korupcija, manau, yra apėmusi daugelį viešojo gyvenimo sferų. Jos apraiškos gali nujausti esant net Prezidentės aplinkoje, o taip pat jos mylimose konservatorių bei liberalų partijose.

Kodėl Prezidentė nekviečia pas save konservatorių, kurių naujasis vadovas Gabrielius Landsbergis partijos pirmininku tapo nepotizmo pagrindais (nepotizmas yra Skaityti toliau

S. Lapėnas. Vidaus reikalų ministerija apie pabėgėlių keliamas grėsmes (1)

Saulius Lapėnas |asmeninė nuotr.

Daugelis tebesiginčija, ar Lietuvoje yra pilietinė visuomenė ir ar ji reikalinga? Ar ji nekelia grėsmės valdžiai ir nusistovėjusiai tvarkai?

Galima manyti, kad klausimai gana keisti. Neabejotina, Lietuvos visuomenę sudaro Respublikos piliečiai. Tačiau ar gerai, kad ji susiskaldžiusi ir per sąlyginai trumpą nepriklausomybės laiką taip ir neišmokusi atstovauti savo interesų, turėti įtakos valdininkų vykdomai politikai, rūpintis kultūra ir savo nariais – piliečiais? Pilietybės sąvoka biurokratų pastangomis suvesta tik į pareigas „dalyvauk rinkimuose, o po to ramiai miegok iki sekančių“ ir „svarbiausia – mokėk mokesčius“ šiandien garantuoja valdžiai ramybę ir tariamą gerovę. Skaityti toliau

P. Gylys. Europos Sąjunga neturėtų apsimesti federacija. Tai grėsminga (3)

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Viena iš geros vadybos ar lyderystės taisyklių yra – suvok, kas esi, ką gali ir ko IŠ TIESŲ nori. Šią taisyklę nuolat prisimenu stebėdamas įvykius Europos Sąjungoje (ES). Ypač paskutiniu metu.

Mat vis aiškiau matosi, kad Europos, beje, ir mūsų, lyderiai ne visai suvokia, kas yra ta ES, ką ji iš tikrųjų gali. Toli gražu ne visada ji remiasi tuo suvokimu ir protingai pasirenka savo veiklos kryptis, tikslus bei jų įgyvendinimo priemones.

Paaiškinsiu pasakyta. Pirma, ES yra VALSTYBIŲ SĄJUNGA, kurioje bendro gyvenimo taisyklės, Skaityti toliau

J. Rojaka. Darbo rinka – iššūkis Lietuvos ūkio augimo tvarumui (0)

J. Rojaka. Asmeninė nuotr.

Naujausiais statistiko departamento gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis,  nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį smuko iki 9,4 proc., t.y. gerokai žemiau nei euro zonoje (11 proc.). Jaunimo nedarbas per ketvirtį susitraukė 3,2 proc. punkto iki 16,7 proc., bet išlieka vis tiek aukštesnis nei kaimyninėse šalyse. Per pastaruosius penketą metų jaunimo nedarbo lygis sumažėjo dvigubai ir yra užprogramuotas toliau kristi, iš dalies dėl reikšmingos emigracijos bei mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus.

Iš pirmo žvilgsnio, darbo rinkos rodikliai turėtų visuomenę nuteikti optimistiškai: nedarbo lygis nuolat mažėja, Skaityti toliau

P. Gylys. Ukraina: isterija prieš sveiką nuovoką (17)

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Antrojo šaltojo karo sukelta politinė isterija Lietuvoje tęsiasi. Dar daugiau – ją bandoma eskaluoti. Apie tai liudija naujausi buvusių komjaunuolių, mūsų karo šauklių Vytauto Landsbergio ir Lino Linkevičiaus pareiškimai. Kaip visada išsiskiria mūsų „naujasis patriarchas“, kuris, reaguodamas į paskutines pastangas sustabdyti kraujo liejimą Ukrainoje, tėškia, jog Vakarai „tokie kvaili, kad nebereikia ir kvailinti toliau“. Tiesa, jis dar nėra galutinai praradęs vilties dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento. „Man vienintelis kylantis klausimas – ar prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) kapituliavo, ar ne?“ – sako Lietuvos „vanagų“ ir isterikų dvasinis vadovas. Skaityti toliau

D. Trečiakauskas. Ar iš tiesų valdžia nori išgirsti Tautos balsą? (5)

Darius Trečiakauskas | LSDPS nuotr.

Palaikau mokytojus, gydytojus, policininkus, slaugytojus, bibliotekininkus, teatralus ir visus kitus viešojo sektoriaus darbo bitinėlius ir bitutes, jų teisėtus reikalavimus ir jų pasirenkamas priemones reikalavimams įgyvendinti.

Ne veltui mūsų liaudies išmintis sako: kurčiam nesakyk, o aklam nerodyk, vis tiek negirdės ir nematys. Tad jeigu musu valdžiažmogiai iš tiesų yra tiek „apsiriję, apakę ir apkurtę“, kad nebenori girdėti ir matyti tikros padėties, turbūt tikrai tuomet lieka tik vienas būdas pažadinti užmigusius ant laurų – „vėzdas į kuprą“, šiuo atveju – streikas. Skaityti toliau

L. Balsys. Kodėl ritualinio skerdimo įteisinimas ūkininkų problemos neišspręs? (111)

balsys-spaudos-konf-alkas-ltSeime priimtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, įteisinančios ritualinį gyvulių skerdimą be apsvaiginimo jau susilaukė Gyvūnų gerovės organizacijas Europos Sąjungos šalyse vienijančio aljanso „Eurogroup for Animals“ smerkiančių komentarų. Tarptautinė organizacija pabrėžė, jog šis Lietuvoje priimtas įstatymas, kuriuo stengiamasi didinti mėsos eksportą yra nesuderinamas su ES Tarybos reglamentu, kuris leidžia nukrypti nuo teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę, Skaityti toliau

R. Baškienė: Saulės mūšio vieta tebelaukia Vyriausybės dėmesio (12)

Rima Baškienė | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuvoje ir Latvijoje minima Baltų vienybės diena. Ji tradiciškai minėta ir Jauniūnuose (Joniškio r.), Saulės mūšio vietoje. Nuo 1991 metų čia yra siekiama įamžinti šį istorinį įvykį, kurio svarba Lietuvai niekas neabejoja.

Lietuvos kultūros fondo ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto iniciatyva Seime buvo surengta daug diskusijų, kreipimųsi į Vyriausybę. 2013 m. spalio 9 d. surengtame forume, skirtame Saulės mūšio pergalės Skaityti toliau

A. Piontkovskis. O nuostabus naujasis „Rusų pasauli“! (1)

A.Piontkovskis | svoboda.org nuotr.

„Russia is a riddle, wrapped in a mystery, inside an Enigma“ („Rusija yra galvosūkis, gaubiama paslapties, kuri slypi Mįslėje“) – vienas iš labiausiai žinomų Nobelio literatūros premijos laureato Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) aforizmų. Šie jo 1939-ųjų spalį per radiją pasakytos kalbos žodžiai greičiausiai buvo įkvėpti anos epochos įvykių – stalininio pakto su Hitleriu ir Lenkijos padalijimo. Frazė turi tęsinį, cituojamą žymiai rečiau. Nepajėgdamas įminti rusiškojo galvosūkio, sutrikęs autorius klausia: „Вut perhaps there is a key. That key is Russian national interest“ („Bet galbūt [šiam galvosūkiui] įminti yra raktas. Ir šis raktas – nacionalinis Rusijos interesas“). Skaityti toliau

B. Navackienė. Tariamos laisvės kaina – priklausomybė, baimė ar natūrali ugdytojo atsakomybė be baimės? (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Mūsų įstaigoje profesinė sąjunga susikūrė prieš trejus metus. Viena iš esminių priežasčių buvo noras nugalėti visuotinę darbuotojų baimę išsakyti savo nuomonę, paklausti, keistis turima informacija ir kartu pradėti kurti jaukų mikroklimatą. Kita priežastis – švietimo naujovės, idėjos, informacija gyvai (ne tik internetiniuose puslapiuose), nes būtent to pasigedome iš administracijos: visi sprendimai buvo priimami slaptai už uždarų durų ir pateikiami darbuotojams kaip gatavas produktas. Skaityti toliau

P. Gylys. Valdanti koalicija savos užsienio politikos neturi (2)

Povilas Gylys | asmeninė nuotr.

Diplomatijoje būna įvairūs periodai. Kartais mėnesių mėnesiais gali mirti iš nuobodulio stebėdamas rutininius procesus tarptautiniuose santykiuose. Bet anksčiau ar vėliau diplomatams ateina rimtų iššūkių laikotarpis. Tada procesai tampa ne tik įdomūs, bet ir skausmingi. Kaip tik tada ir paaiškėja, kaip šalies užsienio politikos formuotojai ir jos vykdytojai yra pasiruošę tiems iššūkiams.

Šiandien Lietuva gyvena nepaprastai rimtų tarptautinių išbandymų akivaizdoje. Turiu galvoje kompleksą problemų, susijusių su antruoju „šaltuoju“ karu – karu tarp Vakarų ir Rusijos civilizacijų. Skaityti toliau

A. Piontkovskis. Vergai ne mes (2)

TeroristaiDar 500 Rusijos kareivių, palydimi 50-ties tankų, ir vėl pasiklydo – šiuokart jie užėmė ukrainiečių miestą Novoazovską. Net patologiški Kremliaus melagiai jau neįstengia nuslėpti plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą.

Tai karas ne už „rusų pasaulio“ chimerą, kurią diktatorius apreiškė Krymo (Sudetų) kalboje. Tai – karas už Abramovičiaus jachtas, Jakunino kailinių saugyklas, Rotenbergų rūmus, už rusiškosios kleptokratijos vadeivos valdžią iki gyvos galvos. Skaityti toliau

M. Mauragas. Ebolos virusas ir egzotinės kelionės į juodąjį žemyną (0)

AFP nuotr.

Pasaulio žiniasklaida skambina pavojaus varpais: ebolos viruso protrūkis Vakarų Afrikoje kiekvieną savaitę nusineša vis daugiau gyvybių ir pavojingai artėja prie Europos. Vienas neatsargus bei neapgalvotas žingsnis ir baimę keliantis virusas gali pasibelsti ir į mūsų duris. Ar tikrai? Medikai iki galo neatsako į visuomenei iškilusius klausimus, o naujienų portalai kiekvieną dieną bombarduoja žinutėmis apie naujas viruso aukas, tad, nieko nuostabaus, kad įsisiūbavus panikai ir chaosui tampa sunku susigaudyti, kas yra tiesa, o kas „laužta iš piršto“. Skaityti toliau

P. Gylys. Ar antrasis „šaltasis“ karas virs trečiuoju „karštuoju“ pasauliniu karu? (7)

Povilas Gylys | asmeninė nuotr.

Nors pasaulio žiniasklaida, politikai ir politologai vengia tai pripažinti – gyvename antrojo šaltojo karo sąlygomis. Juk akivaizdu, kad situacijai būdingi visi šaltojo karo požymiai: 1) politiniai santykiai tarp konfrontuojančių pusių – Vakarų ir Rusijos – yra nemažu laipsniu įšaldyti; 2) vyksta abipusėmis sankcijomis pažymėtas ekonominis karas; 3) įsisiūbavo propagandinis karas; 4) vyksta tai, kas vadinama proxy war – realus fizinis, karinis konfliktas per trečiąsias šalis – per Ukrainą. Skaityti toliau

A.Morozovas. „Lojalaus institucionalizmo“ sutriuškinimas, arba kas dedasi Kremliuje? (2)

V.Putinas. kremlin.ru nuotr.

Alkas.lt siūlo susipažinti su Rusijos žurnalisto ir politologo Aleksandro Morozovo analitiniu straipsniu, paskelbtu interneto žurnale „Gefter“. Publikacijos autorius sulaukė teigiamų daugelio analitikų ir politologų vertinimų, išsakytų interneto puslapiuose. Žinomas rusų filologas, politologas ir rašytojas Denisas Dragunskis šitaip pakomentavo autoriaus įžvalgas: „Labai tiksli analizė. Klausimas ne apie „liberalus“ ir „konservatorius“, nes ir vieni ir kiti už institutų (įstatymų ir taisyklių) plėtojimą. Tačiau nugali požiūris į valstybę kaip į biologinį objektą…“ Skaityti toliau

P. Gylys. Antrasis „šaltasis“ karas: ekonominis frontas (19)

Povilas Gylys | asmeninė nuotr.

Žmonija pergyveno du pasaulinius karus. Tiksliau, du „karštuosius“ globalinius karus ir vieną „šaltąjį“ pasaulinį karą tarp Vakarų ir Tarybų Sąjungos. Sunku būtų paneigti, kad šiuo metu įsibėgėja antrasis „šaltasis“ karas. Pirmąjį „šaltąjį“ karą laimėjo Vakarai. Antrojo pasekmes prognozuoti dar sunku, nors jo veiksnius bei tikėtinus jo scenarijus galima ir reikia aptarinėti jau dabar.

Kai prieš keletą savaičių vienam rusų diplomatui pasakiau, kad gyvename antrojo „šaltojo“ karo sąlygomis, jis man paprieštaravo. Terminas „šaltasis karas“ jam, matyt, pasirodė per šiurkštus esamai situacijai apibūdinti. Skaityti toliau

L. Balsys. Siekdama išsaugoti Prezidento kėdę, D.Grybauskaitė pradeda įžūliai meluoti (8)

L.Balsys | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

LNK televizijos 2014 m. gegužės 14 d. laidoje „Diagnozė valdžia“ kandidatė į Prezidentus Dalia Grybauskaitė, laidos vedėjos R. Tapinienės paprašyta pakomentuoti faktus, jog Prezidentūrą palieka artimiausi bendražygiai, kaip, pavyzdžiui, L. Balsys, D. Grybauskaitė pareiškė:

„37:25 KL: Kodėl jus paliko artimiausi bendražygiai, kalbu, pavyzdžiui, apie poną Balsį?

37:29 DG: Jis atidirbo du metus, mes buvome sutarę, kad jis išeina, neva, savo noru, ir kad Skaityti toliau

A. Veryga. Skauduliai, kuriuos atvėrė karas dėl alkoholio reklamos išsaugojimo (91)

dr. Aurelijus VerygaNors alkoholio reklamos draudimo išsaugojimo klausimas dar nėra išspręstas, pabandysiu pažvelgti į jį kiek iš šalies ir apibendrinti, kas paaiškėjo stebint „fronto liniją“.

Pirmiausia tapo aišku, kad atsiradus interesų konfliktui ir spaudimui, politikai pradeda vengti diskusijų. Paradoksalu, tačiau tuo pat metu yra teigiama, kad su radikalais diskutuoti neįmanoma. Tačiau realybėje durys į frakcijų susitikimus yra uždarytos, o bandymas prisikviesti Seimo narius į jų patogumui pačiame Seime organizuojamas diskusijas alkoholio kontrolės tema, patiria fiasko. Skaityti toliau