Žymos archyvas: vienybė

R. Cibas. Vienybė (0)

Alkas.lt koliažas

Smurtas šeimoje, gatvėje, patyčios paauglių tarpe – reiškinys labiau suprantamas, dažnesnis, vos ne kasdienis. O vienybė? Kažkas nepasiekiamo, kaip horizontas…

Augalui reikia vandens, šilumos… O ko trūksta jai, vienybei, apie kurios būtinumą koks nors senolis, ištraukęs vieną žabelį iš šluotos, aiškina dar mažiems vaikams. Bepigu šluotos žabeliams, kuriuos vienoje krūvoje laiko virvutė. O kokia „virvutė“ gali išlaikyti draugiškuose santykiuose žmones? Skaityti toliau

R. Cibas. Neprisirišk! (1)

Pixabay.com nuotr.

Šis priesakas iš Tibeto. Pagal prasmę jis primena krikščionišką dekalogą, tik paprastesnis.

Tad prie ko gi neprisirišti ir kodėl? Prie įvairiausių šio pasaulio rolių (vaidmenų) ir tapatybių, „gausybės rago“ iliuzorinių vertybių. Nes visa tai klaidina, atitraukia nuo tikrojo (dvasinio) Aš.

Ir kuo tik žmogui pabuvot netenka, Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejus palaiko Baltosios Rusios žmones (1)

Valdovų rūmų muziejus simboliškai papuošė fasadą istorine baltarusių vėliava, kitais palaikymo ženklais | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Baltarusiams sukilus ir surengus didžiausią šalies istorijoje protesto akciją prieš diktatoriaus režimą, Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė vienijasi su šios šalies žmonėmis ir reiškia palaikymą.

„Valdovų rūmų muziejus puoselėja labai glaudžius ryšius su Baltojoje Rusioje esančiais istorinės rezidencijos pobūdžio muziejais ir daugeliu kitų kultūros, mokslo institucijų. Tai liudija ir šiuo metu rengiama tarptautinė paroda „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“, kurioje bus eksponuojamos vertybės ir iš šios šalies, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daktaro Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė – vis dar oficialus Lietuvos himnas. Oficialiomis progomis jį gieda ir konservatoriai, ir socialistai, ir liberalai. Nemokantys giedoti bent jau žiopčioja. Ar mažų mažiausiai – klausosi pasitempę. O koks šio himno žodžių santykis su darbais? Liberalizmo ideologijai vis labiau įsigalint visame sisteminių partijų spektre – nuo besivadinančių konservatoriais iki apsiskelbusių socialistais – verta tai panagrinėti.

„Lietuva, Tėvyne mūsų…“ Šis himno fragmentas liberaliųjų partijų veiksmuose Skaityti toliau

R. Čekutis. Baltarusijoje pasiekta opozicijos vienybė (video) (15)

Svetlana Tichanosvskaja | Alkas.lt koliažas

Dešimtys tūkstančių pagrindinės Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovės prezidento rinkimuose Svetlanos Tichanovskajos šalininkų ketvirtadienį dalyvavo mitinge Minske, nepaisant didėjančio valdžios spaudimo opozicijai.

Dabartinio Baltarusijos prezidento priešininkai deda visas viltis į 37 metų S. Tichanovskają, kuri rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose susirungs su A. Lukašenka.

Jos vyro Sergejaus, žinomo tinklaraštininko, rinkimų komisija nesutiko registruoti Skaityti toliau

„Tautiškos giesmės“ rengėjai rado sprendimą: himną visame pasaulyje kviečia giedoti saugiu vėliavos atstumu (0)

Tautiska giesme Vasingtone_rengėjų nuotr

Pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija šiemet pakoreguos ir liepos 6 d., 21:00, visame pasaulyje jau 12-ąjį kartą vieningai giedosimos „Tautiškos giesmės“ tradicijas. Siekdami užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiausiuose pasaulio kraštuose, organizatoriai šventei kviečia rinktis saugią aplinką ir vienybės tiltus tiesti išlaikant bent Lietuvos trispalvės dydžio atstumą.

Globaliame pasaulyje – žmogiškos vienybės tiltai Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos? (3)

Karantinas | P. S. Krivicko nuotr.

Žmonijai ne naujiena visuotinai sirgti ligomis, kurios vadinamos pandemijomis. Šiandien dažniausiai prisimenamas prieš šimtmetį pasaulį nusiaubęs gripas, populiariai įvardinamas ispaniškuoju arba „ispanka“. Ankstesniais amžiais žmonių giminė labiausiai kentėdavo nuo maro.

1348 metais prasidėjusį pandeminį maro protrūkį Italijoje aprašo Džovanis Bokačas (1313 – 1375) savo kūrinyje „Dekameronas“. Tai žymiausias italų Renesanso literatūrinis paminklas, parašytas 1349–1353, išspausdintas 1471 metais. Anuomet visą Europą apėmęs Renesansas Skaityti toliau

V. Jurgilevičienė. Ar patriotinės jėgos sugebės susivienyti? (31)

Virginija Jurgilevičienė | Alkas.lt nuotr.

Tie, kurie pasirašys vienijimosi uniją, supranta susikalbėjimo būtinybę, o svarbiausia žino, kad rinkėjas to laukia ir nuvilti jo negalima. Nuo 2020 m. spalio mėnesio gyvensime su kita Seimo ir vyriausybės sudėtimi. Kokia ji bus priklauso nuo to, ar patriotinės jėgos sugebės susivienyti ir kokį sąrašą pateiks rinkėjams.

Algirdas Karčiauskas įvairias visuomenines jėgas prašė pasirašyti dėl vieningo politinių partijų rinkiminio sąrašo. Susisiekė ir su mumis, Klaipėdos visuomeninkais. Jei tautinės-pilietinės partijos sugebės rinkėjams pateikti vieną sąrašą, tai sugebės ir apsijungti. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020) (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų vals. 1960-1965 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Apgynė daktaro disertaciją (1987). Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 1992 m. jo direktorius. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. Nuo 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Tautos namų tarybos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalo „Filosofija. Sociologija bei Humanistika“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. Parengė ir išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). Skaityti toliau

R. Šimašius. Virusą įveiksime žmogiškumu ir pasitikėjimu, o ne baime (13)

Remigijus Šimašius | asmeninė nuotr.

Atviras laiškas

Įveikti mus užklupusį virusą reikės ne tik karantino taisyklių laikymosi, gydytojų atsidavimo, asmeninių apsaugos priemonių ir gydymo įrangos. Reikės supratingumo, palaikymo, vienybės.

Koronaviruso sukelta krizė Lietuvoje neigiamai atsiliepia ne tik žmonių sveikatai, šalies ekonomikai, socialinei, švietimo, kultūros aplinkai ir kitoms sritims, bet ir sudaro palankią terpę tam tikrų visuomenės grupių stigmatizavimui. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos viešojoje erdvėje, Skaityti toliau

O. Voverienė. Mirė rašytoja politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė (0)

Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė su dukra Jūrate | lietuvai.lt, E. Stanevičienės nuotr.

Viešpatie, panoręs mirusius prikėlei,
meldžiame – gyvuosius iš mirties prikelk,
siųsk dar kartą žemėn ugnį Prometėjo,
tik neleisk mums meilės prie uolos prikalt.
Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė

Kai  šiais metais visa Lietuva iškilmingai ir pakiliai minėjo Sausio 13-osios 29-ąsias metines, žuvusius naujausių laikų Lietuvos didvyrius, ir jų krauju suvienytą lietuvių tautą tomis dienomis, Panevėžyje mirė politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė (1925–2019), dramatiško likimo lietuvaitė, poetė ir rašytoja. Skaityti toliau

R. Požerskis: Išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas (0)

1991 metų sausis | R. Požerskio nuotr.

Fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir fiksavo slapta įsprukęs į Aukščiausiosios Tarybos rūmus.

Jo teigimu, tą naktį sprendėsi Lietuvos likimas. „Jeigu ne Lietuvos žmonių masiškas išėjimas į gatves, budėjimas prie strateginių objektų, būtų prarasta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – nepriklausomybė“, – įsitikinęs R. Požerskis. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Šventiniai pamąstymai, kaip nėra, bet galėtų būti (8)

A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

Artėja didžiosios metų šventės. Man šv. Kalėdos nuo vaikystės buvo paslapties, stebuklo laukimo dienos. Sakoma, kad su metais mes ne tik įgyjame patirties, bet ir vėl tampame panašiais į vaikus, kurie dar tiki stebuklais. Ir žinote, nematau čia jokios prieštaros ar nusikalbėjimo. Tikime į pomirtinį gyvenimą ar kitokią sielos energetinę būseną, kurios egzistavimas jau lyg ir neprieštarauja kvantinės fizikos dėsniams. Arba – netikime, nors šiaip jau turbūt kiekvienas žmogus, ruošdamasis susitikti su Nežinomybe ar Amžinybe, vis dėlto nori kažkuo tikėti ar dėl kažko viltis. Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Baltijos kelias – tai mes!“ – ar to reikia dabartinei Lietuvai? (nuotraukos, video) (2)

69441024_2462197367351150_9161517322312089600_o

Tarp visų Baltijos kelio 30-mečio renginių vienas buvo ypatingas: skelbiant šūkį „Baltijos kelias – tai mes!“, žmonės vėl buvo pakviesti susikabinti į gyvą grandinę – nuo Gedimino pilies iki Vilniaus pakraščio Ukmergės kelyje. Šio renginio rengėjai Etninės kultūros globos tarybai (EKGT) iš pradžių Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė išduoti leidimą grandinei surengti, tačiau galiausiai leidimas buvo išduotas, nes Seimo valdyba, aktyviai pritarus Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubui, Skaityti toliau

Baltijos kelio 30-mečio minėjimas (0)

Baltijos kelio 30-mečio minėjimas | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Rugpjūčio 23-ąją gražus būrys ignaliniečių kartu su visa Lietuva šventė laisvę ir paminėjo Baltijos kelio 30-metį prie savo krašto atminimo kryžiaus magistralėje Vilnius-Panevėžys (62,8 km). Į šią vietą vyko autobusas rajono gyventojų, keli autobusėliai su Ignalinos rajono savivaldybės atstovais, muzikantais bei dainininkais. Ignaliniečius pasitiko ugmergiškiai, dovanoję naminės duonos kepalą. Prie kryžiaus meras Justas Rasikas ir mero pavaduotojas Manfredas Žymantas padėjo gėlių, vėliau buvo uždegtas vienybės laužas, kuriam amžinosios ugnies savanoriai atvežė net iš Kauno Laisvės alėjos. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionys ir baltų sentikiai: ar tikrai tokie skirtingi? (28)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairių tikėjimų santykiai šiais laikais būna gana skirtingi. Nuo radikalaus religinio išskirtinumo iki sinkretizmo arba reliatyvizmo. Šiuo atveju norėtųsi rasti ketvirtą kelią – užuot vien tiktai priešinus skirtingus tikėjimus, kuriant dirbtinę mišrainę ar abejingai teigiant vienodą kiekvienos pusės teisumą panagrinėti tai, kas iš tiesų jungia, o kas skiria.

Pagrindinis skirtumas tarp krikščionybės ir pagoniškųjų religijų – kad krikščionybėje dievybės gerumas tampa svarbesnis, nei jos galia, o pagonybėje dažniau apeliuojama į galią. Pagoniškas žmogaus santykis su dievybe savo esme atitinka Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautalitarizmas: kai vienybė skaldo (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Yra toks reiškinys: tautalitarizmas. Perskaitėte teisingai. Lietuviškasis žodis „tauta“ ir lotyniškasis „tota“ – tos pačios indoeuropietiškos kilmės, tik ilgainiui įgavę skirtingus prasminius atspalvius. Abu jie reiškė tam tikrą visumą. „Tota“ ir liko visuma, „tauta“ ėmė reikšti apibrėžtą visumą: žmones, kilusius iš vienos šaknies, kalbančius viena kalba, gyvenančius pagal bendrus papročius, o galiausiai – ir priklausančius vienai valstybei.

Totalitarizmas, paprastai, reiškia visuotinę valdžios kontrolę visuomenei, tiek viešame, Skaityti toliau

R. Cibas. Kas trukdo? (0)

Alkas.lt koliažas

Juk yra normalių šeimų, kuriose visi vienodai gerbiami ar tu mažas, ar didelis, ar jau pasenęs, kuriose visi turi skirtingas pareigas, bet iš principo yra lygūs. Atimk šitą principinę lygybę, pagarbą nors vienam šeimos nariui ir neliks darnos visoje šeimoje. Neliks vienybės…

Tie patys principai veikia ir visuomenėje, tautoje ar valstybėje. Visų narių (piliečių) principinė lygybė yra vienybės pagrindas. Jeigu nėra pagarbos kiekvienam piliečiui, neįmanomas ir jų bendrumas. Tai, kaip du kart du – keturi. Dabartinė socialinė atskirtis, tautos nykimas – tik pasekmė… Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Audringų Vėlinių prisiminimų gama… (5)

Kauno J. Grušo meno gimnazijos mokiniai atlieka muzikinę kompoziciją „Laisvės pamoka“ | J. Budžiūtės ir A. Grigaitienės nuotr.

Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl pasuko mūsų gyvenimo kelio akimirką  prie Vėlinių dienos slenksčio, išraižyto daugybės prisiminimų gama.

Dažnai mintimis nukeliaujame prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie savo gyvybę paaukojo, kad mes būtume gyvi, kad būtų gyva Lietuva su savo gyvybinga Skaityti toliau

R. Cibas. Europos Sąjungos federacija? (13)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Europs Sąjungos idėja atsirado po antrojo pasaulinio karo, kaip prevencija trečiajam. Pirmieji du kilo ne kur nors kitur, o būtent Europoje tarp amžinai konkuruojančių ir kariaujančių šalių. Trečiasis pasaulinis, dėl techninės pažangos ir branduolinio ginklo atradimo, būtų paskutinis…

Todėl Europos suvienijimo klausimas iškilo spontaniškai, kaip priverstinė būtinybė. Klausimas, kaip tą padaryti? Ar tai, aplamai, įmanoma? Juk tik dviejų žmonių susivienijimas (santuokos atveju) ir tai toli gražu ne visada pavyksta, o čia… Skaityti toliau

Atgyja Tautos diena! (nuotraukos) (1)

Ugniniai Gedimino stulpai | vilnius.lt nuotr.

Rugsėjo 8 dieną Vilniuje, Tauro kalno terasoje kilo aitvarai, skambėjo prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibo didžiulės ugnies skulptūros, reginys „Ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje“.

Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis paskatino atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius.

Rugsėjo 8-ąją švęsdavo visa tarpukario nepriklausoma Lietuva. Diena pirmą kartą Prezidento Antano Smetonos siūlymu pažymėta 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Skaityti toliau

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija (2)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Švenčiant atkurtos Lietuvos šimtmetį į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Šios knygos – tai Lietuvos įvaizdžio skyriaus inicijuota „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirta išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas, kurios turi nuolatines patalpas, taip pat ambasadas. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video) (21)

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio. Skaityti toliau

Kariuomenės ir visuomenės šventėje – dvi skirtingų laikmečių karinės operacijos (0)

Kariuomenės ir visuomenės šventėje – dvi skirtingų laikmečių karinės operacijos | klubo „Grenadierius“ (partizanų) ir I. Budzeikaitės (LK) nuotr.

Gegužės 19 d., Alytuje, vyks jau papročiu tapusi Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Į šventę atėjusieji galės susipažinti ne tik su Karinėmis oro, jūrų, sausumos ir specialiųjų operacijų pajėgomis, išbandyti jėgas įvairiose rungtyse, turnyruose, bet ir pamatyti dvi karines operacijas. Viena jų – šių dienų Lietuvos karinių pajėgų, o kita – partizaninės kovos inscenizacija, skirta minėti 78 metų sukaktį nuo pagrindinių partizaninių kovų pradžios.

Partizaninės kovos su Vidaus reikalų liaudies komisariatu (SSRS NKVD) inscenizacijoje, Skaityti toliau

Alytuje vyks didele karinė šventė „Mes – tai Jūs!” (0)

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena šiemet bus vainikuota didele karine švente Alytuje „Mes – tai Jūs!” | srž. sp. Ieva Budzeikaitė, kam.lt nuotr.

Gegužės 19 d., Alytuje, prie Sporto ir rekreacijos centro bei Jaunimo parke, vyks didelė karinė šventė „Mes – tai Jūs!”

Tradiciškai, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Lietuvos kariuomenė drauge su šalyje dislokuotais NATO sąjungininkais ir kariuomenės bičiuliais rengia šventę, kurios metu visuomenė įvairiais būdais supažindinama su kariuomenės istorija, veikla, naudojama ginkluote ir karine technika. Skaityti toliau

Iki Dainų šventės liko 100 dienų! (2)

Iki Dainų šventės liko 100 dienų | LNKC nuotr.

Muzikos, dainų, šokių ir nepamirštamų įspūdžių žadanti Dainų šventė vasarą visą Lietuvą ir pasaulį kvies kartu minėti valstybės atkūrimo šimtmetį ir liepos 6-ąją giedoti „Tautišką giesmę“. Himno frazė „Vardan tos…“ tapo šventės idėjų pagrindu, visų jos renginių jungtimi.

Kovo 23 d., likus 100 dienų iki Dainų šventės, Vilniaus rotušėje surengtoje spaudos konferencijoje pristatytos šventės naujovės, kūrybinės ir organizavimo aktualijos. Pasak Dainų šventės direktoriaus Sauliaus Liausos, šventės idėja jau dabar buria visuomenę, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Profesorius ir vabalėliai (4)

Marius Kundrotas | Asmeninio albumo nuotr.

Būrys pradinukų žaidė žalioje vasaros pievoje. Triukšmingos gaudynės truko jau pusvalandį, o vaikai įraudusiais žandais dar buvo kupini jėgų. Tik Audrius gulėjo kniūbsčias, pasirėmęs rankomis, tarsi bandydamas įžiūrėti, kaip auga žolė.

– Žiūrėkite! Sprakšys! – staiga sušuko stebėtojas. Vaikai supuolė, tikėdamiesi išvysti kažką įdomaus.

– Tik pamanykit! Kažkoks vabalas! – vyptelėjo ilgšis Benas. Audrius šypsodamasis apvertė gyvąjį radinį aukštyn pilvu. Šis spragtelėjo, persivertė ore ir žybt – atsistojo ant kojų. Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos seimų pirmininkai minės Baltų vienybės dieną (0)

veliaveles.lietuva_latvija_k_vanagas

Rugsėjo 23 d., šeštadienį, 10.15 val. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Baltų vienybės dienos proga susitiks su Latvijos Saeimos Pirmininke Inara Mūrniece. Susitikimas vyks Palangos Kurhauze (Grafų Tiškevičių al. 1).   

Seimų pirmininkai kartu su Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupės su Latvijos Respublika ir Saeimos Tarpparlamentinių ryšių grupės su Lietuvos Respublika nariais taip pat dalyvaus kituose Baltų vienybės dienos renginiuose: 10.30 val. – Baltų vienybės dienos dalyvių eisenoje (nuo J. Basanavičiaus ir Vytauto g.  sankirtos iki Jūratės ir Kastyčio skvero); 11 val. – Baltų vienybės dienos atidaryme Jūratės ir Kastyčio skvere. Skaityti toliau

Dainuojanti Lietuva Katedros aikštėje (0)

Dainuojanti Lietuva_rengeju nuotr

Katedros aikštėje skambės „Dainuojanti Lietuva“ – naujas, unikalus socialinis projektas sujungsiantis žmones bendrai dainai. Naujos tradicijos gimsta iš tautos poreikio.

„Projektas neremiamas nei kultūros tarybos nei politikų. Vienintelė parama kurios reikia šiam projektui tai yra jūsų širdys ir balsai tą vakarą!“ – drąsina ir kviečia kartu dainuoti renginio sumanytojai: grupės „Marga muzika“ narė ir projekto „Promočių giesmės“ sumanytoja Laurita Peleniūtė ir vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ narys Vytenis Jankauskas.

„Nereikia mokėti dainuoti, reikia tik išdrįsti ir ateiti, stoti petin į petį. Ne profesionaliam dainavime slypi tautos jėga, o vienybėje. Didžiuokimės tuo ką turim šiandien!“ – kviečia renginio rengėjai.

Nors „Dainuojančios Lietuvos“ sumanytojai pernai kreipėsi į Lietuvos Kultūros Tarybą, teikdami projektą ir tikėdamiesi finansinės paramos, deja, jos nesulaukė,  bet nusprendė vis tik šį renginį įgyvendinti savo jėgomis, nebeprašant paramos iš valdžios institucijų. Šios puikios idėjos sumanytojai tiki projekto tęstinumu ir ketina nesustoti. Ateityje „Dainuojančios Lietuvos“ renginiai planuojami ir kituose miestuose, tikimasi, kad renginys taps tradicija.

Dainuojanti Lietuva – laisva tauta!

Daugiau apie renginį rasite čia.

Dainų žodžius rasite čia.

Vakaro dainas veda:

Vytenis Jankauskas (grupė Ugniavijas). Apie grupę daugiau rasite čia.

Laurita Peleniūtė (Marga muzika, Maros rijos, ex Žalvarinis), projekto „Promočių giesmės“ įkūrėja.

Šiandien Katedros aikštėje dainuos visa Lietuva! (video) (4)

Rengėjų nuotr.

Šiandien, rugsėjo 21 dieną, 19 val. Katedros aikštėje skambės „Dainuojanti Lietuva“ – naujas, unikalus socialinis projektas sujungsiantis žmones bendrai dainai. Naujos tradicijos gimsta iš tautos poreikio.

„Projektas neremiamas nei kultūros tarybos nei politikų. Vienintelė parama kurios reikia šiam projektui tai yra jūsų širdys ir balsai tą vakarą!“ – drąsina ir kviečia kartu dainuoti renginio sumanytojai: grupės „Marga muzika“ narė ir projekto „Promočių giesmės“ sumanytoja Laurita Peleniūtė ir vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ narys Vytenis Jankauskas. Skaityti toliau