Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Prezidiumas, atlikęs visas TS-LKD kandidatų 2020 m. LR Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose kėlimo tvarkoje numatytas procedūras, šiandien bendru sutarimu – vienbalsiai priėmė sprendimą partijos Tarybai teikti tvirtinti vienmandatininkų sąrašą.
TS-LKD Taryba rinksis šeštadienį, vasario 29 dieną.
„Keliami kandidatai yra stiprios ir patyrusios asmenybės. Vieni jų yra patyrę politinio lauko dalyviai, kiti – ilgamečiu darbu Skaityti toliau
Artėjant antrajam rinkimų ratui vienmandatėse apygardose, vis labiau auga įtampa konservatorių ir valstiečių rinkiminėse stovyklose.
Kiekviena padaryta klaida gali lemti Seimo rinkimų nugalėtoją, tačiau viešojoje erdvėje nė viena pusė nevengia skambių viešų pareiškimų apie planuojamas koalicijas po rinkimų. Anksčiau rašytame straipsnyje (Valstiečių koalicijos formavimo galimybės – didesnės) minėtas valstiečių galimas derybinis pranašumas dėl valdančiosios koalicijos po rinkimų vis labiau ryškėja. Ramunas Karbauskis pradeda jaustis vis tvirčiau ir visai neseniai pareiškė, jog koaliciją valstiečiai greičiau sudarytų su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Skaityti toliau
Politinė vasara, artėjant eiliniams Seimo rinkimams prasidėjo nuo liberalų sąjūdžio skandalo. Praėjus savaitei nuo jo, viešojoje erdvėje nuskambėjo mano įsitikinimu labai svarbi ir reikšminga mintis: …kuo mažiau politikoje yra pinigų, tuo geriau visiems, kurią išsakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o visi kažkaip ėmė ir pamiršo, tad pats laikas tai būtų dabar priminti.
Pratęsiant Prezidentės mintį, t.y. pasakius „A“ reikėtų pasakyti ir „B“, o būtent panagrinėti, kas lemia tą didelį pinigų poreikį partijoms bei politinėms kampanijoms ir ką būtų galima padaryti minimizuojant pinigų poreikį. Reikalas tas, kad Lietuvoje pradėjus įstatymiškai Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis:
Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių – 85 nariai.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.
Taigi, mus, piliečius atstovaujanti valdžia – Seimas susideda iš 141 Seimo nario, jo 71 narys išrenkamas tiesioginiu gyventojų balsavimu vienmandatėse rinkiminėse apygardose – Skaityti toliau
Jei nuolatos girdite kalbas apie Seimo rinkimų tvarkos, sistemos keitimus, net nežiūrėdami į kalendorių galite būti tikri, jog iki jų beliko metai laiko. Ar net mažiau. Kaip visados, taip ir šįkart, viešojoje erdvėje skamba panašūs politiniai „perliukai“.
Pirmas perliukas – mažinti Seimo narių skaičių.
Argumentuojama tuo, kad sumažėjo gyventojų skaičius. Tačiau Seimo rinkimuose balsuoja ne gyventojai, o Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių, skirtingai nuo gyventojų Lietuvoje, skaičius pakito neženkliai. Beje, įdomiausiai atrodo tie politikai, kurie viešai propaguodami šį siūlymą, tuo pačiu skelbia didelį susirūpinimą emigracijos klausimais. Skaityti toliau
Po Konstitucinio Teismo sprendimo, jog dideli Seimo rinkimų vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus skirtumai prieštarauja Konstitucijai, su nekantrumu laukiau politikų reakcijos. Mane tiesiog pribloškė tai, ką parodė politinių partijų atstovai, projektuodami Seimo rinkimų sistemos pakeitimus. Parlamentinės partijos pradėjo siūlyti savanaudiškus sprendimus. Socialdemokratai pareiškė, jog reikia naikinti vienmandates rinkimų apygardas, visus Seimo narius išrenkant pagal partijų sąrašus. Kitos partijos puolė skaičiuoti, kuris variantas joms rinkimuose būtų naudingiausias, kuriuose Seimo rinkimuose – šiuose ar kituose – prieiti prie proporcinės (sąrašinės) rinkimų sistemos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nuosekliai pasisako, jog Lietuvoje reikia mažinti Skaityti toliau
