Žymos archyvas: Vidmantas Valiušaitis

Vilniuje paminėtas 1941 m. Birželio sukilimas (video, nuotraukos) (14)

1941 m. Birželio sukilimo minėjimas | Art Cyras nuotr.

Birželio 23 dieną Vilniuje įvyko du 1941 m.  birželio 23-iosios sukilimo minėjimai:

Pirmajame – 1941 m. Tautos sukilimo 79-ųjų metinių minėjimo šventėje prie Lietuvos Respublikos Seimo, kalbėjo: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos narys, minėjimo iniciatorius Kęstutis Balčiūnas; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius istorijos humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys; Skaityti toliau

V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis? (12)

Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje Vytautas Gylys. [1938 m.] | LCVA, P-40516 nuotr.

Apvali sukaktis – prieš 75-erius metus pasibaigė Antrasis pasaulinis karas. Pasibaigė Europoje, tik ne Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse.Būtent čia ir yra esminė sankirta su Rusijos skleidžiamu istoriniu paskojimu, pagal kurį užplūdusios Stalino ordos vaizduojamos kaip „išvaduotojai“, tuo metu mums tai buvo tik vienos okupacijos pakeitimas kita.

Ir šita pastaroji okupacija Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms pasibaigė tik 1991 m., kai šių šalių nepriklausomybę vėl iš naujo pripažino tarptautinė bendrija, o Rusija 1993 m. išvedė iš jų okupacines pajėgas. Skaityti toliau

S. Radzevičienė: Esame rizikos zonoje (1)

Sigutė Radzevičienė | Asmeninio albumo nuotr.

Sigutę Radzevičienę, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorę, kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Prof. S. Radzevičienės interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.

Skirtingos patirtys

– Pasikalbėkime apie atminties politiką pas mus ir mūsų kaimynus Skaityti toliau

Istorikė I. Baranauskienė: Sąjūdis vėliavą priėmė iš partizanų (8)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Istorikę Ingą Baranauskienę kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Šis interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.

„Litvinizmu“ kliedi nedidelė mažuma Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta knyga „Vilnius 1915. Diena po dienos“ (1)

Lapkričio 27 d.: knygos „Vilnius 1915. Diena po dienos“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Lapkričio 27 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks knygos „Vilnius 1915. Diena po dienos“ pristatymas.

XX a. Lietuva ir didžiausias jos miestas Vilnius išgyveno du pasaulinius karus, nusinešusius daugybę gyvybių, pridariusius didžiulės žalos krašto ūkiui. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Lietuvoje daugeliui iš esmės yra žinomi, bet daugiau nei prieš šimtmetį vykęs Pirmasis pasaulinis dažno gerokai primirštas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ pristato naują leidyklos knygą „Vilnius 1915. Diena po dienos“, kurios istorijose vaizdžiai, ryškiausiomis spalvomis, prisiminimais ir potyriais atgyja prabėgęs karas. Skaityti toliau

V. Valiušaitis: Sovietinių represijų vykdytojai tebeformuoja istorinį pasakojimą (video) (8)

Vidmantas Valiušaitis | V. Sinicos nuotr.

Spalio 14 d. Seime vykusiame apskritojo stalo pokalbyje „Laisvės gynimas ginklu ir plunksna“ labai vertingą pranešimą „45-ių pabaltiečių memorandumas – priminimas ir dabarčiai“ perskaitė žurnalistas, publicistas, knygų autorius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.

Alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas po renginio telefonu paprašė V. Valiušaitį trumpai pristatyti šį pranešimą ir jo svarbą mūsų nūdienai: Skaityti toliau

S. Trinka: Noreika buvo didelis patriotas ir žuvo bekovodamas už Lietuvos laisvę (6)

J. Česnavičiaus nuotr.

Daugiau kaip prieš 40 metų, 1978-aisiais, Čikagos lietuvių dienraštis „Draugas“ per daugelį atkarpų skelbė buvusio Lietuvos kriminalinės policijos valdininko Stasio Trinkos labai įdomius atsiminimus.

S. Trinka tarnavo Lietuvos policijoje, praktiškai, per visą tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, pirmosios bolševikų okupacijos (1940-1941) ir vokiečių okupacijos (1941-1944) metais, išraiškingai parodo policijos darbo specifikos skirtumus nepriklausomos Lietuvos valstybės ir okupacinių Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kur dingo atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos? (video) (13)

Atminimo lenta Gedimino bokšte | V.Valiušaičio nuotr.

LNK laida KK2, nors pramoginio, satyrinio stiliaus, iškėlė labai rimtą klausimą: kur dingo granitinė atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos?

Kada dingo? Kieno nurodymu dingo? Kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu?

Meras aiškina, kad lentos J. Noreikai sugrąžinimas į vietą yra „teisinis nihilizmas“. Kai vandalas kūju ją sudaužė – nebuvo „teisinis nihilizmas“. Išsyk net pareiškė, kad neatstatinės: sudaužė – sudaužė, ką darysi, blogai, bet… ir gerai… Skaityti toliau

Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Lietuvos diplomato Kazio Škirpos marti (2)

Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis ir Lietuvos diplomato Kazio Škirpos marti Kristina Tyliutė-Škirpienė | lnb.lt nuotr.

Rugsėjo 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Lietuvos diplomato Kazio Škirpos šeimos atstovė p. Kristina Tyliutė-Škirpienė. Susitikime su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku viešnia pasiūlė perduoti Nacionalinei bibliotekai šiuo metu JAV esančius K. Škirpos šeimos archyvo dokumentus, taip papildant jau esantį fondą.

Pokalbyje, kuriame taip pat dalyvavo generalinio direktoriaus pavaduotoja Sandra Leknickienė, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė ir Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis,

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kodėl taip nuožmiai tam tikrų „teisuolių“ puolamas Kazys Škirpa? (nuotraukos) (15)

Diplomato Kazio Škirpos namas (Vaidilutės g. 4, Kaunas) | Kaunas 2022, Ž. Rinkšelio nuotr.

Cherchez la femme, t.y.  „ieškok moters“, sako prancūzai, kai pajunta, kad esama nusikaltimo ar skriaudos.

Paryžiaus policijos vadas generolas leitenantas G. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine, 1729–1801), vėliau – Prancūzijos jūrų ministras (1774–1780), taip patardavęs savo pavaldiniams, kai nusikaltimas atrodydavęs neišaiškinamas. Pagal de Sartiną, visais sudėtingais atvejais vienaip ar kitaip į nusikaltimą turinti būti įsivėlusi moteris – kaip bendrininkė ar kaip šalutinė priežastis.

Skaityti toliau

Vilniuje ir Kaune paminėtos pulkininko Kazio Škirpos 40-osios mirties metinės (nuotraukos, video) (4)

Pulkininko Kazio Škirpos 40-ųjų mirties metinių minėjimas jo vardu pavadintoje Vilniaus alėjoje | V. Valiušaičio nuotr.

Rugpjūčio 18 d. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) Vilniuje Kazio Škirpos (1895-1979) alėjos ir Arsenalo gatvės sankirtoje paminėjo 1941-ųjų metų birželio sukilimo rengėjo Kazio Škirpos 40-ąsias mirties metines.

Minėjime kalbėjo LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila, istorikas ir buvęs Vilniaus tarybos narys, vienas iš gatves pavadinimo K. Škirpos alėja iniciatorių Vladas Turčinavičius, istorikas, Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos (25)

Generolas Vėtra | youtube.com nuotr.

Na, nebuvo daug laiko „Dienos temoje“ reaguoti per Skaipą į mero pasakymus, kuriuose netikslumų ir prasilenkimų su faktais buvo nemaža.

Pavyzdžiui, R. Šimašius aiškino, neva „J. Noreika vis dėlto prisiėmė nacių okupacinės valdžios atsakomybę izoliuoti žydus gete, atimti iš jų turtą.“

Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos.

Holokausto atminimo muziejaus Vašingtone dokumentų kolekcijoje saugomas įdomus vaizdo įrašas.

Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja Vidmanto Valiušaičio knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ (nuotraukos) (0)

Rengėjų nuotr.

Balandžio 16 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) bus pristatyta nauja žinomo žurnalisto ir istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimų istorinėmis temomis su Amerikos lietuvių istoriku ir advokatu dr. Augustinu Idzeliu (1942-2018) knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių. Dr. Augustinas Idzelis ir Lietuvos okupacijų interpretavimo drama“.

„Augustinas turėjo didelį talentą pasakoti. Jo būtum galėjęs klausyti ir klausyti. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Istorijos riteris, vardu Augustinas (5)

Prof. Augustinas Idzelis 2017.04.16 su žmona Regina Klivlende | T. Beržinskienės nuotr.

Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.

Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau

Salomėja Nėris: pasmerkti ar išteisinti? (19)

Salomėja Nėris | wikipedija.org nuotr.

Visai neseniai Vilniaus senamiestyje, prie Salomėjos Nėries gimnazijos per garsiakalbius skambėjo Salomėjos Nėries eilės. Tarp posmų apie gamtą, meilę ir tėvynę galima buvo išgirsti ir šiurpą keliančių, sovietinę ideologiją garbinančių eilių. Tai – miesto meninės instaliacijos „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau” dalis.
 
Antroji netikėta miesto permaina atsirado Islandijos ir Pylimo gatvių sankirtoje. Namo balkone buvo įtaisyta iš toli matoma šviesdėžė su S. Nėries portretu. Instaliaciją kūrė menininkė Eglė Grėbliauskaitė. Moteris įsitikinusi, kad šiuo metu Salomėjos Nėries atžvilgiu visuomenė susiskaldė į dvi dalis. Skaityti toliau

Adolfas Ramanauskas-Vanagas gyvenime, kovoje ir dokumentuose (0)

A.Ramanauskas-Vanagas dokumentuoseLNB Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, minėdamas Adolfo Ramausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, lapkričio 29 d. 17.30 val, LNB Valstybingumo centre rengia pokalbį „Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir demokratinė mintis Lietuvos valstybės atkūrimo projektuose“, kuriame dalyvaus Arūnas Gumuliauskas, istorikas, Seimo narys, Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, Bronius Makauskas, istorikas ir diplomatas, Alfonsas Vaišvila, teisės filosofas, teoretikas ir istorikas, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Dėkui Vidmantui Valiušaičiui, kad priminė Salomėjos Nėries gimtadienį. Tačiau… (40)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vidmantas Valiušaitis, kurį, maniau, šiek tiek pažįstu, priminė, kad šiandien sukanka 114 metų, kai gimė Salomėja Nėris (1904-1945). Anot, V. Valiučaičio, „Didelio talento poetė, bet nedidelio protinio pajėgumo asmenybė, tapusi politinio manipuliavimo, privedusio iki savo tėvynės ir jos žmonių išdavystės, auka. Įsidėmėtinas pavyzdys kas atsitinka naiviems žmonėms, neturintiems mažiausių duomenų veikti politikoje, o nepaisant to – vis tiek į ją brendantiems. Netrūksta tokių nė dabar.“

Tai gal, V. Valiušaiti, pats jau tapai tokiu, kurių, anot paties, „netrūksta tokių nė dabar“? Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Salomėja Nėris – didi poetė, politinio manipuliavimo auka (13)

Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Perskelbiame Vidmanto Valiušaičio lapkričio 17 d. įrašą Feisbuko paskyroje

Lapkričio 14 d. sukanka 114 metų, kai gimė Salomėja Nėris (1904-1945). Didelio talento poetė, bet nedidelio protinio pajėgumo asmenybė, tapusi politinio manipuliavimo, privedusio iki savo tėvynės ir jos žmonių išdavystės, auka. Įsidėmėtinas pavyzdys kas atsitinka naiviems žmonėms, neturintiems mažiausių duomenų veikti politikoje, o nepaisant to – vis tiek į ją brendantiems. Netrūksta tokių nė dabar.

Čia mano dar senais laikais, kol dar nebuvau išmestas iš aspirantūros už „nelojalumą“ ano meto Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kurią Lietuvą mes statome šiandien – P. Cvirkos ar A. Ramanausko-Vanago? (nuotraukos) (11)

P. Cvirka – tarybinis rašytojas, sovietinis pašto ženkliukas | Šaltiniai.lt nuotr.

Kai kas turi iliuzijų dėl Petro Cvirkos. Mano, kad jam paminklą bolševikai pastatė už jo „beletristiką“. Paminklas jam pastatytas už Lietuvos išdavystę, ne už grožinę kūrybą.

Jeigu jis būtų buvęs tik rašytojas, jokių paminklų komunistai jam niekad nebūtų statę, kaip nestatė tikriausiai didesnio talento autoriams V. Mykolaičiui-Putinui, A. Miškiniui, J. Grušui, kitiems.

Kodėl šiandien puolami Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Kazys Škirpa, kiti Lietuvai ištikimi išlikę patriotai ir rezistentai, Skaityti toliau

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 77-osios metines (nuotraukos) (1)

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 77-osios metines | Rengėjų nuotr.

Birželio 22 d. Kaune buvo paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 77-osios metines.

Minėjimas prasidėjo Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo dr. Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Įanginį žodį tarė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius.

Kauno senosiose kapinėse buvo padėtos gėlės prie paminklo, skirto 1941 m. Birželio sukilimui. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo surengtas pokalbis „1941 m. Birželio Skaityti toliau

Politikos virsmas istorija: Sąjūdžio reiškinio vertinimai žvelgiant iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos (video, nuotraukos) (0)

Diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ | lnb.lt nuotr.

Sąjūdžio 30 metų sukakties proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“. Į diskusiją sukviesti istorikai ir politologai bandė įvertinti, koks šiandien yra bendras Sąjūdžio reiškinio suvokimas, žinios apie faktus ir jų interpretacijos.  

Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius, pažymėjo, kad vieno požiūrio į įvykį, Skaityti toliau

Gegužės 31 d. vyks pokalbis „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ (1)

Gegužės 31 d. 18 val.  Vilniuje, Sąjūdžio 30-ųjų metinių proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Valstybingumo erdvė, II a.) kviečia į pokalbį apie Sąjūdžio reiškinio vertinimus viešojoje ir akademinėje srityse žvelgiant iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos. Pokalbio „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ tikslas – įvertinti per trisdešimt metų susiformavusią šio politinio fakto simbolinę reikšmę visuomenės istorinėje sąmonėje ir atmintyje, aptarti šiems laikams tinkamiausias metodologines ir teorines prieigas Sąjūdžio fenomenui analizuoti ir interpretuoti. 

1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Mokslų akademijos salėje susirinkę apie 500 žmonių, daugiausia inteligentų,

Skaityti toliau

Šiandien Kauno miesto muziejuje vyks V. Valiušaičio knygos pristatymas ir VDU istorikų aptarimas (0)

V. Valiušaičio knygos pristatymas | rengėjų nuotr.

Kovo 6 d., antradienį, 17.30 val. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a.15) bus pristatoma žurnalisto, publicisto, redaktoriaus, kultūros ir politikos apžvalgininko, LNB Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovo Vidmanto Valiušaičio knyga „Ponia iš Venecijos tavernos. „Mūsiškiai“ ir kiti prašalaičiai savojoje istorijoje“.

Knyga parengta autoriaus publikacijų istorinėmis temomis pagrindu. Joje plačiai nagrinėjami tragiškieji 1940–1941 metų įvykiai, pateikiamas to meto istorinis kontekstas Lietuvoje ir Europoje, istorinių patirčių sąsajos su dabartimi. Skaityti toliau

J. Ohmanas: Karas Ukrainoje nėra tik ukrainiečių reikalas (7)

R. Zinenkos knygos „Ilovaisko dienoraštis“ pristatymas | LNB, V. Juozaičio nuotr.

„Karas Ukrainoje nėra tik ukrainiečių reikalas“, – kalbėdamas apie knygą „Ilovaisko dinoraštis“ sakė J. Ohmanas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ sausio 15 d. pristatė Romano Zinenkos – Dnepropetrovske gyvenančio Ukrainos kario – atsiminimų knygą „Ilovaisko dienoraštis“.

Susirinkusiesiems į knygos pristatymą  Jonas Ohmanas, švedų publicistas, vertėjas, filmų kūrėjas, Ukrainos problematikos Skaityti toliau

Sausio 15 d.: R. Zinenkos knygos „Ilovaisko dienoraštis“ pristatymas (0)

Sausio 15 d.: R. Zinenkos knygos „Ilovaisko dienoraštis“ pristatymas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Sausio 15 d., 17.30 val, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje, III a., įvyks R. Zinenkos knygos „Ilovaisko dienoraštis“ pristatymas. Ši knyga yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir leidyklos „Briedis“ pristatomos knygų serijos – „Karas Ukrainoje“ naujiena.

Po Krymo okupacijos 2014 m., pavasarį, padėtis ėmė kaisti ir Ukrainos rytuose. Rusijos nuolat kurstomi, finansuojami ir ginkluojami separatistai bei „savanoriai“,  plūstantys iš „plačiosios tėvynės“, užimdavo strateginius Ukrainos valdžios pastatus, milicijos skyrius, kitus svarbius objektus. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Būdas kuriuo viešinami KGB agentai kerta per paties Genocido ir rezistencijos centro reputaciją (33)

Vidmantas Valiušaitis | Asmeninė nuotr.

O man vis dėlto atrodo, kad tuo būdu, kuriuo dabar yra viešinami tikri ar tariami KGB agentai, pirmiausiai kerta per paties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGTC) reputaciją bei patikimumą.

Kodėl? Todėl, kad strapalioti ant mirusiųjų kapų gali ir zuikis. Bet štai parodyti balsą prieš gyvuosius, pilančius paplavas ant Lietuvos, iškraipančius istorinius faktus ir šmeižiančius mūsų šalį, privengiama. O šitas Centras kaip tik turėtų būti rezistencinio fronto avangarde. Kodėl taip nėra?

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas (5)

Vidmantas Valiušaitis | Asmeninė nuotr.

Dabar populiaru yra „atrasti aktus“. Paskui fotografuotis su jų atradėjais.

Vieną tokį atradau ir aš. Bet, žinoma, populiarumas man negresia. Ir net „barzdotų istorikų“ pasipiktinimo nesulauksiu. Kadangi milijono niekas nežadėjo. Ir net premijos tikėtis būtų tuščia.

Kodėl? Todėl, kad suradau „ne tą aktą“.

Lapkričio 17-ąją, jam kaip tik sukakto lygiai 76-eri. Jeigu istorija būtų susiklosčiusi kitaip, šiandien jis kabėtų greta Vasario 16-osios akto. Dabar jis dūla šalia šūsnies kitų Skaityti toliau

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas (0)

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 14 d., antradienį, Raudondvario pilyje, Kauno r., įvyko mokslinė konferencija, skirta Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms.

Renginio sumanytojas, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa tvirtino, kad trijų žinomų Lietuvos politinių veikėjų lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune, Teodorui Adrianui von Rentelnui 1942 m. lapkričio 14 d. įteiktas memorandumas, buvo svarbus tautos savigarbos ir pilietinio ryžto dokumentas. Istorikai dažnai jį vadina Trijų memorandumu. Skaityti toliau

V. Sinica. Per toli, per vėlai (23)

Alkas.lt koliažas

Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo naujausias viešųjų ryšių išpuolis – stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą – atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoje pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ ir „Maxima“ paskelbė nutraukiančios prekybą R. Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R. Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!” – skelbė jie. Internetai nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos) (90)

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau