Žymos archyvas: Viačeslavas Molotovas

A. Aleksandravičius. Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai? (87)

1987 m. rugpjūčio 23-ioji. Prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje Lietuvos patriotai pirmą kartą viešai pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, atėmusį iš Baltijos šalių laisvę | Archyvinė nuotr.

Molotovo-Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas mikrofilmas daugelį Vakarų „taikaus sambūvio“ su Maskva metų dulkėjo Amerikos Valstybės departamento archyvuose, o Europos padalijimo dokumentų originalai iš pradžių po devyniais užraktais gulėjo sovietų diktatoriaus Stalino asmeniniame seife, vėliau – SSRS kompartijos centro komiteto bendrųjų reikalų skyriaus nedegamoje spintoje. Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda… (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Birželio sukilimas: kas žadina mūsų kaltės jausmą? (5)

1941 m. birželio 22–28 d. sukilėliai Kaune | Bundesarchiv Bild 146-1984-102-25A nuotr.

Prieš 75-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis, nes jis nevienodai vertinamas.

Pernai miręs tautinio atgimimo tyrinėtojas Kazys Blaževičius rašė, kad, kaip ir Sąjūdžio laikais, iš visų SSRS pavergtų tautų prieškariu sukilo tik Lietuva. Autorius pridūrė, kad pirmąją Vokietijos karo prieš Sovietų Sąjungą dieną, matyt, apsižioplinęs, apie sukilimą per Maskvos radiją visam pasauliui pranešė sovietinis užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas, žinoma, iškoneveikęs „lietuvius – nacių kolaborantus“. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija (21)

Česlovas Iškausjas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Vokietija ir Rusija, kuri kone 70 metų buvo tapatinama su Sovietų Sąjunga, sudarė ne vieną suokalbišką sutartį, nulėmusią šių imperijų sandūroje nuo seno gyvenusių tautų likimą. Mes puikiai žinome tragiškąjį Lietuvai ir kitiems SSRS pakraščiams 1939-ųjų rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą bei daugiau kaip po mėnesio sukurptą papildomą sutartį, iš esmės pakeitusią ir komplikavusią mūsų šalies ateitį.

Bet ar daug kas žino apie kitą susitarimą tarp šių amžinų draugių ir priešių? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo (41)

Česlovas Iškauskas | Iskauskas.lt nuotr.

1939-ųjų rugpjūtis ir rugsėjis buvo lemiami mėnesiai ne tik Lietuvai, bet ir visam tai siaurėjančiam, tai išsiplečiančiam ruožui tarp nedidelio Salos rajono Suomijos Laplandijoje ir Besarabijos, tuomet priklausiusios Rumunijai. Šių kraštų likimą iš esmės sprendė iš pradžių geros bičiulės, o paskui mirtinos priešės, – Sovietų Sąjunga ir Vokietija. Todėl dažnai skambantis klausimas, kurią pusę galėjome pasirinkti tose grumtynėse, yra daugiau hipotetinis nei realus.

Tiesą sakant, rugpjūčio 23-oji, kai buvo pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis bei slaptieji protokolai, tėra formalus Lietuvos ateities atskaitos taškas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien? (0)

Viačeslavas Molotovas (kairėje) | TopFoto/Scanpix nuotr.

Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti.

Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos tautos svajonė. Ji turėjo užtikrinti ramų kuriamąjį darbą, taikų kartų vystymąsi ir pažangą. Lietuvai gal labiau negu kitoms šalims tai buvo nepasiekiamas laimės žiburys. Skaityti toliau