Žymos archyvas: vertybės

A. Rusteika. Jaunimas – susižavėjęs tuštuma, susitaikęs su valstybės ir tiesos mirtimi (33)

europa.eu nuotr.

Pabūsiu senis, kas dabar belieka toks ir esu, po velnių pabumbėsiu ant jaunų. Tais senais, blogais laikais, kai medžiai buvo dideli ir amžinasis gyvenimas buvo čia, mes nemėgom valdžios ir neapkentėm jos pakalikų. Skundikai buvo visuotinai smerkiami ir neapkenčiami.

Didžiausias pagyrimas jaunam būti šauniu. Šaunu buvo nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, šaunu buvo turėti savo subkultūrą ir autoritetus, atskirą, nepriklausomą pogrindinį gyvenimą ir vyresniems nesuvokiamas, savas vertybes.

Skaityti toliau

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas? (2)

Povilas Aleksandravičius | A. Sarcevičiaus nuotr.

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.

– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau

Judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo (nuotraukos, video) (3)

Judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo | Alkas.lt, D. Jonelio nuotr.

Balandžio 1-3 d. visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ delegacija lankėsi Berlyne ir dalyvavo Vokietijos parlamento – Bundestago  frakcijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surengtoje tarptautinėje  konferencijoje „Europos vertybės“. Šioje konferencijoje globalizmo iššūkius Europos vertybėms aptarė keliolika Vokietijos parlamentarų, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Latvijos, Slovakijos ir kitų Europos šalių nacionalinių judėjimų atstovai. Sambūrio „Lietuva yra čia“ vadovas Arvydas Juozaitis skaitė pranešimą „Europos vertybės ir nacionalinė pažanga“. Savo pranešime jis atkreipė dėmesį į tai, kad neoliberalai globalioje erdvėje mėgina save pateikti Skaityti toliau

A. Rusteika. Kaip jie mūsų pinigus dalinosi (11)

Valdžia | lrs.lt nuotr.

Sporte būtina, kad rungtynės būtų teisingos, visi turėtų lygius šansus ir taisyklės būtų vienodos visiems. Ar įsivaizduojat lenktynes, kur vienas bėgtų su bulvių maišu ant nugaros, o kitas – ne? Boksą ar atletiką be svorio kategorijų? Ralį, kur varžytųsi Formulės-1 bolidai su kartingais?

Lietuvos politikoje, kur beveik viską lemia pinigai, tokia „lygybė ir teisingumas“ yra įtvirtinta įstatymu, ginančiu partinių grupuočių, pasivadinusių „tradicinėmis partijomis“, monopolizmą. Aišku, visiškos lygybės būti negali, nes didesnė partija turi ir daugiau narių, ir rėmėjų, Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau

K. Masiulis. Кадры решают всё!* – apie savivaldybių rinkimus (8)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Кадры решают всё! (liet. kadrai viską lemia!) – tokia liūdnai pagarsėjusia tirono fraze būtų galima apibendrinti neseniai pasibaigusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Partijos, idėjos, koalicijos ir vertybės pasitraukė į antrą planą, dabar viskas sukasi tik apie asmenybių žavesį.

Lyderis dėmesio centre

Kai buvo sprendžiama ar įvesti tiesioginius merų rinkimus, tuo metu Seimą valdę Skaityti toliau

Vakaras „Kad vaikų vaikai atmintų“ – In Memoriam aktoriui Tomui Vaisietai (1)

Tomas Vaisieta | Menų faktūros nuotr.

Kovo 27 d., 18 val., sostinės Adomo Mickevičiaus bibliotekos Didžiojoje salėje (Trakų g. 10), įvyks literatūrinis muzikinis vakaras iškiliam aktoriui ir skaitovui Tomui Vaisietai atminti. Įėjimas laisvas.

Kaip teigė T. Vaisieta, geriausias aktoriaus darbo įvertinimas – kai jo atliekami kūriniai pasiekia klausytojų širdis. Unikalaus aksominio balso tembro savininkas išskirtine intonacija, įsijautimu į skaitomus kūrinius užburdavo klausytojus, pažadindavo jų jausmus. Skaityti toliau

Bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija (0)

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Kovo 9 d., šeštadienį, 11 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius), bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija. 2019-aisiais signataro D. Malinausko kultūros premija bus įteikta Rytų Lietuvos pedagogui, dailininkui, poetui, sąjūdininkui, aktyviam lietuviškosios kultūros puoselėtojui, kraštotyrinių, tautotyrinių savilaidos leidinių autoriui ir rengėjui Vytautui Dailidkai. 

1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro D. Malinausko premija skiriama kultūrininkui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, lietuvybės Skaityti toliau

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau

K. Stoškus. Orumas neturi nieko bendra su prabanga (4)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Spalio 21-ąją pasaulis minės Orumo dieną, pasak filosofo, humanitarinių mokslų daktaro Krescencijaus Stoškaus, šiandien visuomenės orumui pavojingiausi – sudaiktėjimas ir patyčios.

Tiesą sakant, reagavimas į kiekvieną cyptelėjimą iš Vakarų, kada ir ką mes turime švęsti, minėti, irgi šioks toks orumo krizės reiškinys. Vis dėlto dabartinėje kultūroje išsaugoti orumą yra sunkus uždavinys. Žmogaus vertės klausimas šiandien yra labai svarbus. Žmogaus gyvenimas labai sudaiktėjęs, pats žmogus sudaiktintas. Asmens nuvertėjimas žeidžia spontaniškai besiformuojančią savivertę. Skaityti toliau

Pavasarinę nuotaiką dovanojo „Tramtatulis“ (1)

Pavasarinę nuotaiką dovanojo „Tramtatulis“ | Ignalinos kultūros ir sporto centro nuotr.

Kovo 30 dieną, Ignalinos kultūros ir sporto centre, į rajoninį „Tramtatulio“ turą susirinko  20 atlikėjų iš Ignalinos, Vidiškių, Didžiasalio, Naujojo Daugėliškio. Dalyvių amžius nuo 6 iki 18 metų (pavieniai atlikėjai, duetas ir tercetas).

„Šis konkursas – tai galimybė prisiliesti prie savo šaknų, pažinti savo praeitį per ištartą žodį, dainą, per tas vertybes, kurias puoselėjo mūsų senoliai“, – sveikindama dalyvius sakė vertinimo komisijos pirmininkė, savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja  Gražina Mackonienė. Skaityti toliau

Naujausi tyrimai apie vertybes lietuvio pasaulėvaizdyje (0)

Mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ viršelis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 5 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Vilniaus universiteto mokslininkai: prof. dr. Kristina Rutkovska, dr. Marius Smetona, prof. dr. Irena Smetonienė.

Autorių tyrimo objektas – vertybės, kurios Lietuvoje plačiausiai nagrinėtos filosofų, edukologų, tačiau kalbotyros darbų apie jas beveik nesama. Vertybės yra idėjos, kurios konkrečiu pavidalu iškyla žmogaus sąmonėje kaip idealai. Jas bendrąja Skaityti toliau

M. Kundrotas. Radikalumas ir nuosaikumas: kas, kam ir kodėl? (3)

Gandis vs Hitleris | Alkas.lt koliažas.

Radikalumo ir nuosaikumo sąvokos – viena dažniausiai politikoje, etikoje ir net religijoje vartojamų diadų. Šiais laikais radikalumas dažnai siejamas su blogiu, nuosaikumas – su gėriu. Nuosaikumo bei radikalumo skirtis suskaldė ne vieną judėjimą. Peržvelkime šiuos du principus jų esmės, sampratų, tikslingumo, atskaitos ir įkvėpimo atžvilgiais.

1. Radikalumo sąvoka yra kilusi iš lotyniškos sąvokos radix, reiškiančios šaknį. Priešingai, nei galėtų atrodyti, radikalai dažniausiai nėra tie, kurie laikosi šaknų – Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė? (10)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žemės referendumo kampanijos metu viena žymi liberalė – berods, Rūta Vainienė – išsakė fundamentalų teiginį: laisvė – pirminė vertybė, o visos kitos – tik išvestinės. Šiuo principu vadovaujasi tiek ekonominiai, tiek ir kultūriniai liberalai. Jis teisingas tiek, kiek laisvė yra sąlyga klestėti kitoms vertybėms. Ir klaidingas tiek, kiek ji tampa sąlyga kitoms vertybėms naikinti.

Galima klausti ir dar kategoriškiau: ar laisvė yra viena iš vertybių, ar ji išvis savaime – jokia vertybė? Edmundas Berkas klausė, ar laisvės šalininkai pasirengę šlovinti Skaityti toliau

Tuoktis šešiolikos galima, o žiūrėti filmą „Pelėdų kalnas“ – draudžiama? (video) (4)

„Pelėdų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Naują istorinį režisieriaus Audriaus Juzėno filmą „Pelėdų kalnas“ kino teatruose, žiūrėti galės ne visi – Filmų indeksavimo komisija jam suteikė N–16 amžiaus cenzą, mat filme įžvelgė per daug gąsdinančių ir erotikos scenų. Tačiau kino juostos kūrėjams kyla natūralus klausimas – tuoktis ir pradėti santuokinį gyvenimą nepilnamečiams nedraudžiama, o štai pažiūrėti filmą – jau tabu?

„Apmaudu, kad cenzūros virusas persimetė į kultūros sritį. Ne kartą pastebėjome, kad užsienio kino filmai vertinami gerokai liberaliau, tačiau jeigu tai Skaityti toliau

G. Navaitis. Sausio 13-os aukos įprasminimas (7)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Jau praėjo daugiau kone trys dešimtmečiai nuo tragiškų Sausio 13-osios įvykių. Užaugo nauja karta, bet lengva numatyti, kad minint mūsų pergalės ir tragedijos dieną, vėl kas nors užsimins… ne už tokią Lietuvą.

Todėl geriausias žuvusių didvyrių atminimas – pamėginti suprasti kas kliudo kurti Lietuvą už kurią jie žuvo. Suprasti ne ieškant dar nepažintų priešų, kurių, tikrai, netrūksta, bet mėginant suprasti save, suvokti lietuvišką tapatybę.

Bandymų nusakyti lietuvišką tautinį charakterį publicistikoje buvo ir yra nemažai. Skaityti toliau

10 išskirtinių tradicijų įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą (1)

Lopšinių tradicija | lnkc.lt nuotr.

Ar žinote, kaip Kurtuvėnuose švenčiamos Užgavėnės, o gal šokote Kupiškėnų vestuvėse, ar, galbūt, matėte kaip žiemą ant ledo sukant „bobas“ gaudomos stintelės ir seliavos? Nuo šiol šios ir dar 7 tradicijos įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šių metų gruodžio 14-sios vakarą Mažojoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro salėje nutiko didelis ir mūsų kultūrai labai svarbus dalykas – buvo patvirtinti pirmieji nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado reiškiniai. Skaityti toliau

Tautos Santalka rengia konferenciją (14)

Vilniaus igulos karininku ramove_Gabijos J nuotr

Spalio 28 d., 10 val.  Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) rengiama konferencija „Lietuvos išlikimas: geopolitiniai aspektai“. Konferenciją rengia š.m. spalio 7 d. įsteigta asociacija Tautos Santalka.

Pranešimus skaitys Seimo narys, dr. Laurynas Kasčiūnas (apie Europos Sąjungos viziją Lietuvos interesų kontekste), Marius Kundrotas (apie Tarpjūrio projektą ir jo galimybes), Julius Panka (apie Lietuvos santykius su Rusija), Vitalijus Balkus (apie migraciją) ir Gintaras Songaila (apie energetinį saugumą). Renginį ves Tomas Baranauskas, taip pat ketina pasisakyti prof. Krescencijus Stoškus, Algis Avižienis ir kiti intelektualai. Po pranešimų vyks diskusijos. Skaityti toliau

Širvėnos seniūnijoje įvyko piliakalnio – „Velniakalnio“ atgimimo šventė (0)

Širvėnos seniūnijoje įvyko piliakalnio – „Velniakalnio“ atgimimo šventė | Biržų rajono savivaldybės nuotr.

Šių metų rugsėjo 10 d., biržiečiai buvo pakviesti atvykti į vėl atgimstančio ir visuomenės reikmėms pritaikomo piliakalnio pristatymą. Etnografinėje šventėje, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkūnas, padėkojęs piliakalnio tvarkymo sumanytojams ir dalyviams, uždegė laužą.

2017 – ieji – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Piliakalnių metais. Piliakalniai – istorinė mūsų šalies atmintis, kraštovaizdžio dalis, lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, tad jų sutvarkymui bei apsaugai šiais metais raginama skirti įpatingą dėmesį.

Biržų rajono savivaldybės administracijos, Širvėnos seniūnijos, Biržų regioninio parko Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (35)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II) (15)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau

V. Rachlevičius. Ką parodė Prezidento D. Trampo inauguracija? (22)

Vidas Rachlevičius | asmeninė nuotr.

Skelbiame žurnalisto Vido Rachlevičiaus mintis, išsakytas jo asmeninėje Feisbuko paskyroje.

Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) inauguracija ir parodė, kad Amerikos ir kitų Vakarų šalys visuomenės yra stipriai susiskaldžiusios, o tiksliau – dirbtinai suskaldytos, nes radikalaus liberalizmo, vadinamosios įvairovės, genderizmo bei bendrų tualetų idėjos buvo diegiamos ne bendru visuomenės sutarimu: kol tradicines vertybes išpažįstanti visuomenės dalis santūriai gūžčiojo pečiais, kita pusė okupavo teritoriją po teritorijos. Skaityti toliau

V. Sinica. Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus (36)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visa internetų ir startupų Lietuva po rinkimų atsikėlė kaip per baisias pagirias. Pasipylė ekspertų ir šiaip pralaimėjusiųjų patyčios iš daugumos žmonių pasirinkimo. Su siaubu rezultatus sutiko ir jau pergalę šventęs ir visą Lietuvą ironiškomis bei kitokiomis šypsenomis apdovanojęs startupų Lietuvos premjeras Gabrielius Landsbergis. Pergalę galiausiai šventė valstiečiai, o tą daryti planavę konservatoriai liko su blogiausiu rezultatu per 12 metų. Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejus sulaukė įspūdingų pinigų (0)

Valdovų rūmai | valdovurumai.lt nuotr.

Šią savaitę Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė įspūdingų pinigų. Deja, už juos įsigyti nieko negalima, nes tai – vertybės, kurios papildys muziejaus rinkinius. Daugiau kaip 300 monetų, medalių, banknotų, vertingų numizmatikos leidinių padovanojo vienas Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų ir ilgametis jo vadovas Edmundas Kulikauskas. Tai pats gausiausias vieno asmens dovanotas muziejinių vertybių rinkinys Valdovų rūmų muziejaus istorijoje. Skaityti toliau

Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos) (2)

Gintaras Songaila ir Inija Trinkūnienė konferencijoje Indijoje | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Kas 12 metų visa Indija švenčia Kumbha-mela (kʊm məˈlɑ) šventę. Į šią svarbiausią Indijos šventę, grindžiamą pasaulio sukūrimo mitu, per mėnesį susirenka virš 50 milijonų maldininkų.

Šiemet šios šventės proga Indijos mieste Udžaine vyko tarptautinė konferencija „Vertybėmis pagrįstas gyvenimo būdas“. Šioje konferencijoje dalyvavo 18-os Europos šalių atstovai. Lietuvą atstovavo 3 Lietuvos Romuvos nariai.

Gegužės 14 d., paskutinę konferencijos dieną,  konferencijos dalyvius sveikino Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, Šrilankos prezidentas, bei kiti aplinkiniu šalių oficialūs pareigūnai. Skaityti toliau

Baltų tapatybės paieškoms suburtas tinklas driekiasi per visą Lietuvą ir Latvijos baltiškas žemes (0)

Is BALTU KELIO archyvo

Asociacija „Baltų centras“ Vilniuje, LR Kultūros ministerijoje, gruodžio 15 d. rengia seminarą „Tarptautinis/nacionalinis kultūros kelias „Baltų kelias“: iššūkiai ir galimybės“. Lietuvoje ir Latvijoje kuriama sistema – partnerių tinklas, jungiantis kultūros, turizmo bei verslo sritis, susijusias su baltų tapatybe. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Yla išlindo iš maišo, arba kodėl politikai bijo pažiūrėti į veidrodį? (11)

Ramūnas Karbauskis_asmen.nuotr

Po Konstitucinio Teismo sprendimo, jog dideli Seimo rinkimų vienmandačių apygardų  rinkėjų skaičiaus skirtumai prieštarauja Konstitucijai, su nekantrumu laukiau politikų reakcijos. Mane tiesiog pribloškė tai, ką parodė politinių partijų atstovai, projektuodami Seimo rinkimų sistemos pakeitimus. Parlamentinės partijos pradėjo siūlyti savanaudiškus sprendimus. Socialdemokratai pareiškė, jog reikia naikinti vienmandates rinkimų apygardas, visus Seimo narius išrenkant pagal partijų sąrašus. Kitos partijos puolė skaičiuoti, kuris variantas joms rinkimuose būtų naudingiausias, kuriuose Seimo rinkimuose –  šiuose ar kituose – prieiti prie proporcinės (sąrašinės) rinkimų sistemos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nuosekliai pasisako, jog Lietuvoje reikia mažinti Skaityti toliau

J. Fišteinas. Su idioto šypsena (2)

Migrantai | youtube.com stopkadras

Socialiniuose tinkluose plinta „Laisvės radijo“ („Radio svoboda“) tarptautinio apžvalgininko Jefimo Fišteino kalbos tekstinis variantas rusų kalba. Rubrika vadinasi „Autoriaus teisė“, tai reiškia, kad autoriaus nuomonė nebūtinai atspindi redakcijos požiūrį. Nepaisant, kad laida nuskambėjo rugsėjo pabaigoje, ji leidžia tą triukšmingą reikalą pamatyti kitaip, ypač „kitaip“, nei ją pateikia humanistai kitų sąskaita. (Linas V. Medelis, vertėjas)

Tikriausiai anksčiau niekas nesupriešino gerų žmonių taip nesutaikomai ir atšiauriai kaip pabėgėlių banga, dabar užgriuvusi Europą. Skaityti toliau

D. Pavalkis: Mokslas deda pamatus gerovės visuomenei (0)

vaikai_smm.lt

Mokslininkai analizuos mūsų visuomenės reikmes ir siūlys būdus, kaip galima sukurti visoms socialinėms grupėms palankią aplinką. Tokio tikslo sieks švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtinta nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“.

„Nacionalinės mokslo programos – tai galimybė valstybės mokslui skiriamas lėšas nukreipti svarbiausiems iššūkiams spręsti. Tikimės, kad nauja nacionalinė mokslo programa pasiūlys prielaidas gerovės visuomenei“, – sako švietimo ir mokslo ministras. Skaityti toliau

D.Varnaitė. Žaliasis tiltas – Lietuvos pergalių simbolis (43)

wikipedia.org nuotr.

Pastaruoju metu visuomenėje vis labiau diskutuojama apie Sovietų Sąjungos „pasiekimus“ menančių skulptūrų ant istorinio Žaliojo tilto Vilniuje likimą. Lietuvos kultūrinį ir fizinį naikinimą vykdžiusios okupantės jau nėra. Liko jos „didybę“ menantys simboliai. Liko ir po mūsų sąmonę šmirinėjančios šmėklos.

Gal šios šmėklos yra vertingi okupantų paliktų žaizdų Tautos dvasiniame kūne „laiko ženklai“? Gal jos galėtų būti sovietinių skulptūrų parko prie Grūto ežero filialu Vilniuje ir trauktų turistų minias į Vilnių grožėtis sovietiniu paveldu? O gal reikia įsiklausyti į kompetentingus perspėjimus: negalime jų nukelti, nes tik sunervinsime rytų šalies mešką ir aibę Lietuvoje šmirinėjančių „meškiukų“? Gal verta susitaikyti ir prisitaikyti? Skaityti toliau