Žymos archyvas: vertybės

Tautos Santalka rengia konferenciją (13)

Vilniaus igulos karininku ramove_Gabijos J nuotr

Spalio 28 d., 10 val.  Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) rengiama konferencija „Lietuvos išlikimas: geopolitiniai aspektai“. Konferenciją rengia š.m. spalio 7 d. įsteigta asociacija Tautos Santalka.

Pranešimus skaitys Seimo narys, dr. Laurynas Kasčiūnas (apie Europos Sąjungos viziją Lietuvos interesų kontekste), Marius Kundrotas (apie Tarpjūrio projektą ir jo galimybes), Julius Panka (apie Lietuvos santykius su Rusija), Vitalijus Balkus (apie migraciją) ir Gintaras Songaila (apie energetinį saugumą). Renginį ves Tomas Baranauskas, taip pat ketina pasisakyti prof. Krescencijus Stoškus, Algis Avižienis ir kiti intelektualai. Po pranešimų vyks diskusijos. Skaityti toliau

Širvėnos seniūnijoje įvyko piliakalnio – „Velniakalnio“ atgimimo šventė (0)

Širvėnos seniūnijoje įvyko piliakalnio – „Velniakalnio“ atgimimo šventė | Biržų rajono savivaldybės nuotr.

Šių metų rugsėjo 10 d., biržiečiai buvo pakviesti atvykti į vėl atgimstančio ir visuomenės reikmėms pritaikomo piliakalnio pristatymą. Etnografinėje šventėje, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkūnas, padėkojęs piliakalnio tvarkymo sumanytojams ir dalyviams, uždegė laužą.

2017 – ieji – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Piliakalnių metais. Piliakalniai – istorinė mūsų šalies atmintis, kraštovaizdžio dalis, lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, tad jų sutvarkymui bei apsaugai šiais metais raginama skirti įpatingą dėmesį.

Biržų rajono savivaldybės administracijos, Širvėnos seniūnijos, Biržų regioninio parko Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (34)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II) (15)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau

V. Rachlevičius. Ką parodė Prezidento D. Trampo inauguracija? (22)

Vidas Rachlevičius | asmeninė nuotr.

Skelbiame žurnalisto Vido Rachlevičiaus mintis, išsakytas jo asmeninėje Feisbuko paskyroje.

Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) inauguracija ir parodė, kad Amerikos ir kitų Vakarų šalys visuomenės yra stipriai susiskaldžiusios, o tiksliau – dirbtinai suskaldytos, nes radikalaus liberalizmo, vadinamosios įvairovės, genderizmo bei bendrų tualetų idėjos buvo diegiamos ne bendru visuomenės sutarimu: kol tradicines vertybes išpažįstanti visuomenės dalis santūriai gūžčiojo pečiais, kita pusė okupavo teritoriją po teritorijos. Skaityti toliau

V. Sinica. Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus (36)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visa internetų ir startupų Lietuva po rinkimų atsikėlė kaip per baisias pagirias. Pasipylė ekspertų ir šiaip pralaimėjusiųjų patyčios iš daugumos žmonių pasirinkimo. Su siaubu rezultatus sutiko ir jau pergalę šventęs ir visą Lietuvą ironiškomis bei kitokiomis šypsenomis apdovanojęs startupų Lietuvos premjeras Gabrielius Landsbergis. Pergalę galiausiai šventė valstiečiai, o tą daryti planavę konservatoriai liko su blogiausiu rezultatu per 12 metų. Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejus sulaukė įspūdingų pinigų (0)

Valdovų rūmai | valdovurumai.lt nuotr.

Šią savaitę Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė įspūdingų pinigų. Deja, už juos įsigyti nieko negalima, nes tai – vertybės, kurios papildys muziejaus rinkinius. Daugiau kaip 300 monetų, medalių, banknotų, vertingų numizmatikos leidinių padovanojo vienas Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų ir ilgametis jo vadovas Edmundas Kulikauskas. Tai pats gausiausias vieno asmens dovanotas muziejinių vertybių rinkinys Valdovų rūmų muziejaus istorijoje. Skaityti toliau

Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos) (2)

Gintaras Songaila ir Inija Trinkūnienė konferencijoje Indijoje | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Kas 12 metų visa Indija švenčia Kumbha-mela (kʊm məˈlɑ) šventę. Į šią svarbiausią Indijos šventę, grindžiamą pasaulio sukūrimo mitu, per mėnesį susirenka virš 50 milijonų maldininkų.

Šiemet šios šventės proga Indijos mieste Udžaine vyko tarptautinė konferencija „Vertybėmis pagrįstas gyvenimo būdas“. Šioje konferencijoje dalyvavo 18-os Europos šalių atstovai. Lietuvą atstovavo 3 Lietuvos Romuvos nariai.

Gegužės 14 d., paskutinę konferencijos dieną,  konferencijos dalyvius sveikino Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, Šrilankos prezidentas, bei kiti aplinkiniu šalių oficialūs pareigūnai. Skaityti toliau

Baltų tapatybės paieškoms suburtas tinklas driekiasi per visą Lietuvą ir Latvijos baltiškas žemes (0)

Is BALTU KELIO archyvo

Asociacija „Baltų centras“ Vilniuje, LR Kultūros ministerijoje, gruodžio 15 d. rengia seminarą „Tarptautinis/nacionalinis kultūros kelias „Baltų kelias“: iššūkiai ir galimybės“. Lietuvoje ir Latvijoje kuriama sistema – partnerių tinklas, jungiantis kultūros, turizmo bei verslo sritis, susijusias su baltų tapatybe. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Yla išlindo iš maišo, arba kodėl politikai bijo pažiūrėti į veidrodį? (11)

Ramūnas Karbauskis_asmen.nuotr

Po Konstitucinio Teismo sprendimo, jog dideli Seimo rinkimų vienmandačių apygardų  rinkėjų skaičiaus skirtumai prieštarauja Konstitucijai, su nekantrumu laukiau politikų reakcijos. Mane tiesiog pribloškė tai, ką parodė politinių partijų atstovai, projektuodami Seimo rinkimų sistemos pakeitimus. Parlamentinės partijos pradėjo siūlyti savanaudiškus sprendimus. Socialdemokratai pareiškė, jog reikia naikinti vienmandates rinkimų apygardas, visus Seimo narius išrenkant pagal partijų sąrašus. Kitos partijos puolė skaičiuoti, kuris variantas joms rinkimuose būtų naudingiausias, kuriuose Seimo rinkimuose –  šiuose ar kituose – prieiti prie proporcinės (sąrašinės) rinkimų sistemos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nuosekliai pasisako, jog Lietuvoje reikia mažinti Skaityti toliau

J. Fišteinas. Su idioto šypsena (2)

Migrantai | youtube.com stopkadras

Socialiniuose tinkluose plinta „Laisvės radijo“ („Radio svoboda“) tarptautinio apžvalgininko Jefimo Fišteino kalbos tekstinis variantas rusų kalba. Rubrika vadinasi „Autoriaus teisė“, tai reiškia, kad autoriaus nuomonė nebūtinai atspindi redakcijos požiūrį. Nepaisant, kad laida nuskambėjo rugsėjo pabaigoje, ji leidžia tą triukšmingą reikalą pamatyti kitaip, ypač „kitaip“, nei ją pateikia humanistai kitų sąskaita. (Linas V. Medelis, vertėjas)

Tikriausiai anksčiau niekas nesupriešino gerų žmonių taip nesutaikomai ir atšiauriai kaip pabėgėlių banga, dabar užgriuvusi Europą. Skaityti toliau

D. Pavalkis: Mokslas deda pamatus gerovės visuomenei (0)

vaikai_smm.lt

Mokslininkai analizuos mūsų visuomenės reikmes ir siūlys būdus, kaip galima sukurti visoms socialinėms grupėms palankią aplinką. Tokio tikslo sieks švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtinta nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“.

„Nacionalinės mokslo programos – tai galimybė valstybės mokslui skiriamas lėšas nukreipti svarbiausiems iššūkiams spręsti. Tikimės, kad nauja nacionalinė mokslo programa pasiūlys prielaidas gerovės visuomenei“, – sako švietimo ir mokslo ministras. Skaityti toliau

D.Varnaitė. Žaliasis tiltas – Lietuvos pergalių simbolis (43)

wikipedia.org nuotr.

Pastaruoju metu visuomenėje vis labiau diskutuojama apie Sovietų Sąjungos „pasiekimus“ menančių skulptūrų ant istorinio Žaliojo tilto Vilniuje likimą. Lietuvos kultūrinį ir fizinį naikinimą vykdžiusios okupantės jau nėra. Liko jos „didybę“ menantys simboliai. Liko ir po mūsų sąmonę šmirinėjančios šmėklos.

Gal šios šmėklos yra vertingi okupantų paliktų žaizdų Tautos dvasiniame kūne „laiko ženklai“? Gal jos galėtų būti sovietinių skulptūrų parko prie Grūto ežero filialu Vilniuje ir trauktų turistų minias į Vilnių grožėtis sovietiniu paveldu? O gal reikia įsiklausyti į kompetentingus perspėjimus: negalime jų nukelti, nes tik sunervinsime rytų šalies mešką ir aibę Lietuvoje šmirinėjančių „meškiukų“? Gal verta susitaikyti ir prisitaikyti? Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Hibridinio karo partizanai kultūroje (4)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt,  J. Vaiškūno nuotr.

Nors paskutinio raudonosios armijos kareivio kerzinis batas nustojo trypęs Lietuvą prieš du dešimtmečius, randai, likę pusę amžiaus prievartautoje mūsų sąmonėje, taip ir liko iki galo nesugiję. Skiriasi ir tų patirtų skriaudų pobūdis bei gebėjimas suvokti padarytos žalos mastą visa tai patyrusiems ir ateities kartoms, kurių gali paprasčiausiai nebelikti, jeigu nerasime savyje drąsos ne tik imtis ginklo valstybei apginti, bet ir jos turiniui apsaugoti.

Kas yra tos mūsų valstybės turinys? Neabejoju, kad kiekvienas pateiks dešimtis galimų atsakymų variantų ir visi jie nebus klaidingi, nes valstybės turinį sudaro tai, ką materialaus ir dvasinio sukūrė žmogus. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Burgio istorija. Kiek švietimo sistemoje yra gąsdinančios tamsos? (12)

J.Dapsausko vedamas uzsiemimas Plunges rajono mokyklose

Dažnai lankausi mokyklose su priklausomybių prevencijos ir sveiko, laisvo, sėkmingo bei laimingo gyvenimo vizijos formavimo programa, per savaitę susidaro kelių tūkstančių vyresnių klasių moksleivių auditorija.

Tačiau išsakyti mintis apie mokyklų, mokytojų, mokinių situaciją pirmiausia įpareigoja KTU ilgamečio direktoriaus Bronislovo Burgio istorija. Tai tam tikro vertybinio kelio krizės istorija. Krizė reiškia ir galimybę, apsisprendimą. Kokiu keliu mes pasuksime, eisime? Ar bendrai prisiimtų taisyklių laužimo, dar didesnio chaoso, psichinės nesveikatos, patyčių mokyklose ar darnos, stiprių vertybių link? Skaityti toliau

V. Sinica. Pavilionienė už vaikų teisę žinoti (2)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Kol Lietuvos dėmesį prikausčiusi Rusijos agresija Ukrainoje ir pagrįsti svarstymai apie augančią karinę grėsmę pačiai Lietuvai, savame kieme patylomis kariaujami savi karai. Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė, pasitelkusi Lygių galimybių kontrolierę, sukilo prieš draudimą informuoti vaikus apie homoseksualių santykių normalumą. Nors iš pažiūros tai tėra reakcija į vieno agitacinio vaizdo klipo ir pasakų knygos vaikams uždraudimą, to priežastys greičiausiai slypi ne knygų lentynose, o Seimo darbotvarkėje. Skaityti toliau

Lietuva subūrė Europos etninių religijų žmones (nuotraukos) (4)

Spaudos konferencija. Iš kairės į dešinę: Vlasis Rasijas (Vlassis Rassias, Graikija), Andrasas Korbanas (Andras Corban, JAV), Inija Trinkūnienė, Algirdas Patackas, Jonas Vaiškūnas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Liepos 8-11 dienomis Lietuvoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurios dvasią stiprino europiečių protėviams anksčiau, kurių dvasią mes visi išsaugojom savo pasąmonės ir širdies kertelėse. Ir dabar, kai pasaulis peržiūri vertybes, grįžta prie stabilių šaknų, savaime suprantamas ir sugrįžimas prie dvasinių šaknų.  Todėl visur vis labiau stiprėja šakninių vertybių suvokimas, etninės religijos atgimsta. 1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas  dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas sugrįžo į Lietuvą. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Skaityti toliau

D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose? (31)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Emigruojame, nes nesitikime, kad valstybėje yra pakankamai atsakingų piliečių, galinčių padėti mums pasiekti radikalių, gyvenimą iš esmės keičiančių permainų. Mes geriau kursime kitų tautų gerovę negu darysime tvarką savo namuose, geriau auginsime lietuvių kilmės anglus ar ispanus negu kursime ir ugdysime savo Lietuvos valstybę.“(Iš diskusijų apie emigraciją internete).

Argumentų paneigti šias mintis, deja, nėra – pasakyta visa tiesa. Emigracijos smagratis įsisuko – sustoti bus labai sunku. Tačiau išeitį rasti būtina.

Tai, kad esame vis dar pasiklydę tarp dviejų pušelių emigracijos Skaityti toliau

Tauta pakyla dėl esminių dalykų (11)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Valstybės atkūrimas šiam žmogui buvo svarbus tikslas nuo pat paauglystės. Reikėjo palaukti dar dešimtmetį, ir svajonė apie nepriklausomą Lietuvą tapo kur kas apčiuopiamesnė: atėjus Sąjūdžiui, žurnalistui ir dabartiniam benardinai.lt viešojo gyvenimo apžvalgininkui Daliui Stancikui, išaugusiam politinio kalinio ir karjerą dėl principų paaukojusios moters šeimoje, iš karto buvo aišku, ką daryti.

Vilniaus universiteto absolventas provincijoje

„Nemažai daliai žmonių tik tada atsivėrė akys, Molotovo–Ribentropo paktai, kad Lietuva vis dėlto buvo okupuota, o ne pati įstojo. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai? (7)

Linas Medelis | asmeninė nuotr.

Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose.  Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės  puoselėtojų  bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas.

Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“  triuką, kai diskusija imituojama specialiai kviečiant  nelygias jėgas. Prieš pat Velykas (04-14) Rūtos Miliūtės vedama laida „Teisė žinoti“ apie Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

K. Gailienė. Kada kuriamos pasakos vaikams gali tapti grėsme valstybei? (5)

smm.lt nuotr.

Lietuvoje pasirodžiusi pasakų knyga vaikams „Gintarinė širdis“ yra pirmoji pasakų knyga, kurioje pateiktos dvi istorijos apie tos pačios lyties asmenų santuoką. Ši knyga buvo parašyta lietuvių rašytojos Neringos Dangvydės (pasirašyta slapyvardžiu). Knygos leidimą parėmė Kultūros ministerija.

Perskaičius šią knygą, su skaitytojais norėčiau pasidalinti vienu labai svarbiu aspektu, apie kurį nebuvo užsiminta ankstesniuose straipsniuose. Knygos „Gintarinė širdis“ autorė Neringa Dangvydė aiškiai įvardija Skaityti toliau

G.Misevičius. Laisvės iliuzija, arba iliuzijos nelaisvėje (16)

Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka

Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais.

Komedijos ir tragedijos mūzų Talijos ir Melpomenės kaukės | Wikipedia.org pav.

Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… ar kaip ten… na, nesvarbu). Ir net Olimpo kalno gyventojai pakirdo iš gilaus miego. Pats Dzeusas pagrūmojo pirštu, jam antrino ir kiti Dangaus valdovai. Skaityti toliau

V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių? (12)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Įsitraukdamas į vis aktualesnius debatus apie galimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų išpildymą politologas Vladimiras Laučius paskelbė tekstą, kuriame visus nepritariančius Valdemaro Tomaševskio reikalavimų tenkinimui drąsiai įvardijo dirbančiais Kremliui.Tokie kaltinimai Lietuvoje jau virsta įprastais, tačiau jų nereikėtų tyliai praleisti pro ausis. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. „Pro Patria“ sukurta tarnauti Tautai ir valstybei (21)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

„Aušra“: Kas yra „Pro Patria“? Visuomeninė organizacija, judėjimas ar politinės partijos užuomazga? Kas dalyvauja jos veikloje, kokie yra tikslai ir veiklos būdai?

 Vytautas Sinica (V. S.): Nors neįprastas, bet čia išties tinka žodis „sambūris“, nes į „Pro Patria“, pritardami jos atspirties tašku tapusiam kreipimuisi, susibūrė katalikiškus moralės principus pripažįstantis ir Vasario 16-osios projektui – moderniai tautinei lietuvių tautos valstybei – įsipareigojęs dirbti akademinis jaunimas. Skaityti toliau

A. Patackas. Atviras laiškas Mantui Adomėnui (73)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Atsimenu Tave kaip kuklų vaikinuką su kuprinėle, dar vyresniųjų klasių moksleivį, partizanų ryšininkės anūką, padedantį mums nesibaigiančiuose Sąjūdžio darbuose.

Tikėjomės Tave išaugsiant tvirtu Sąjūdžio vyru, įbūtinančiu Sąjūdžio idealus. Didžiavomės, kad Tu išvažiavai mokytis į Kembridžą, grįžęs įsijungei į akademinę ir politinę veiklą. Tačiau viskas pakrypo visiškai kitaip.

Paaiškėjo, kad Tavo pažiūros darosi vis labiau „neo…“, vis toliau nuo paprastosios Lietuvos, iš kurios gelmių esi kilęs. Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus (7)

V.Juozapaitis. Asmenio arch. nuotr.

Pastarosiomis dienomis margaspalvės informacinės mišrainės gausoje praslydo pranešimas apie Pietų Lietuvoje kritusius šernus, galimai neatlaikiusius afrikinio kiaulių maro užkrato, atėjusio iš anapus rytinės sienos. Atrodytų, reiškinys, nieko bendra neturintis su politika: juk infekcinės bei virusinės ligos šiuolaikiniame pasaulyje plinta nepaisant jokių partinių ar nacionalinių susitarimų bei prieštaravimų, politinių pažiūrų ir simpatijų, asmeninių pažinčių ar rinkimų rezultatų.

Tačiau būtinybė rasti reikalingą vaistą ar prevencinę priemonę bei patenkinti fiziologinį žmogaus instinktą išlikti neišvengiamai suburia net ir pačius didžiausius politinius apologetus, nes visi bent kiek mąstantys suvokia, Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas? (39)

Elnias su Saule raguose | G.Giedraitienės pieš.

Kalėdos žymi Saulės sugrįžimą į mūsų pasaulį, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas. Kaip ir prieš daugelį tūkstantį metų mūsų išgyvenimas Žemėje tebelieka priklausomas nuo metų laikų kaitos, Saulės ir jos nuolatinio sugrįžimo pas mus. Pagal Saulės kelionę pradedami skaičiuoti Nauji Metai, maitintojėlė Žemelė irgi ilsisi ir brandina savo vaisius mums kartu su Saulele. Žmogaus gyvenimo, praėjusių metų įvertinimo ir naujų metų lūkesčiai neatsiejami nuo Saulės metų pradžios per Kalėdas. Dėl to šios šventės svarba įrėžta ir mūsų pasąmonėje. Kaip gamta atgimsta su Saulės sugrįžimu, taip ir žmonės turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kelią ir svarbiausias vertybes, pasisemti gyvybinių jėgų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą. Skaityti toliau

Vaikų darželis, kokio Lietuvoje dar nebuvo, Kalėdas švenčia kitaip (4)

Baltiškas vaikų draželis|  Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Vos prieš dvi savaites duris atvėrusio šeimos centro „Baltų šalelė“ nariai jau švenčia Kalėdas. Tiesa, kiek neįprastai – su tikru lietuviškų švenčių simboliu Kalėda, Blukio vilkimu ir rankų darbo dovanomis.

Šeimos centro įkūrėja ir vadovė Alina Sinicė pasakojo, kad idėja vaikus auklėti pagal baltiškas tradicijas gimė prieš kelis metus, pastebėjus, kad tokio darželio Lietuvoje nėra.

Bendradarbiauja su tėvais

„Mes su vyru labai mylime savo gimtinę ir nors turėjome galimybę po studijų dirbti užsienyje, nusprendėme pasilikti Lietuvoje. Tėvynėje mums gera, norėjome čia kažką padaryti. Tuomet atsirado vaikai, kuriuos nusprendėme Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra? (36)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kaip prieš gerą mėnesį straipsnyje tarsi klausiau „Ar mums reikalinga diktatūra?“ (ir tai buvo toli gražu ne retorinis klausimas), komentatoriai pasidalijo daugmaž po lygiai: pusė jų Lietuvoje pasigedo tvirtos rankos, o kita pusė teigė, kad diktatūrinis režimas tik sunaikintų demokratiją.

Bet artėjančios 1926 m. perversmo metinės dar kartą inspiravo autoritarizmo temą, ypač kai šios diktatūrinio valstybės valdymo formos pasekėjų, pasižyminčių perdėtu politiniu ir administraciniu aktyvumu arba grasinamai iškėlusių parodomąjį pirštą, atsiranda ir šiandien, net nerodant pirštais į kaimynus. Skaityti toliau