Žymos archyvas: vertybės

Apsispręsta dėl lituanistiką puoselėjančių projektų dalinio parėmimo (0)

2020 09 01 11:00

Rugpjūčio 28 d. posėdyje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija svarstė lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektus, kuriuos pateikė įvairios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Iš viso buvo gautos net 39 paraiškos daliniam finansavimui gauti. Tai yra didžiausias paraiškų skaičius per šią Komisijos kadenciją.

Komisija, vadovaudamasi kultūros ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ĮV-392 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo taisyklių, paraiškos sąmatos, Skaityti toliau →

A. Kairys. Takelis į Baltijos kelią (2)

2020 08 23 08:00

Mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo dalyviai. Autorius – nuotraukos dešinėje pusėje, apatinėje dalyje, 1987 m.rugpjūčio 23 d. | LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus nuotr.

Kiekvienais metais rugpjūčio 23-ąją mane užplūsta tie patys prisiminimai iš jaunystės dienų. Galbūt, gerbiamam skaitytojui bus įdomu ir svarbu nusikelti į 1987 metus, taigi, atsukti laiko ratą – 33 metus atgal. Tai buvo ištakos to, kas dabar vyksta ir ko mes taip siekėme – tai Lietuvos laisvės. Nuo tų dienų daug kas pasikeitė – žmonių mąstymas, interesai ir vertybės.

Esu užaugęs religingoje šeimoje, ypač pamaldi buvo mano mama. Skaityti toliau →

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašas papildytas naujai įtrauktomis išsaugotomis tradicijomis (tiesioginė transliacija) (0)

2020 07 02 16:37

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės | alkas.lt nuotr.

Liepos 2 d. 16 val. tiesioginė transliacija iš iškilmingo renginio Rotušėje – Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų.

Šiuo įrašymu sąvadą papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija. Skaityti toliau →

O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai (62)

2020 02 24 09:00

Žmogus yra ne tik savo tėvų vaikas, bet taip pat ir savo krašto, savo tautos ir jos istorijos vaikas.
Prof. F. Fersteris

Dar praeito šimtmečio pradžioje Lietuvos patriarchas dr. Jonas Basanavičius su liūdesiu kalbėjo, kad iš lietuvių tautos beliko „tik šešėlis“. Lietuvių tautai iškilo hamletiškas klausimas „būti ar nebūti?“ Tai atsitiko todėl, kad mūsų šviesuomenė nevykdė savo pareigos savo tautai ir savo valstybei – išdavė jas, atsisakiusi savo gimtosios kalbos ir tautinės kultūros, vertybių, kurios filosofo dr. Antano Maceinos Skaityti toliau →

Norbertas Vėlius apie etninę kultūrą (2)

2019 12 29 11:14

– Kas yra etninė kultūra, kiek ji gyva?

Norbertas Vėlius:
– Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame. Sunkoka ją apibrėžti. Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitųgenčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį, – viso pasaulio supratimas. Tuo mes ir skiriamės, visa ta savo patirtimi, nuo kitų: nuo vokiečių ar prancūzų. Skaityti toliau →

A. Rusteika. Jaunimas – susižavėjęs tuštuma, susitaikęs su valstybės ir tiesos mirtimi (33)

2019 08 14 08:38

Pabūsiu senis, kas dabar belieka – toks ir esu, po velnių – pabumbėsiu ant jaunų. Tais senais, blogais laikais, kai medžiai buvo dideli ir amžinasis gyvenimas buvo čia, mes nemėgom valdžios ir neapkentėm jos pakalikų. Skundikai buvo visuotinai smerkiami ir neapkenčiami.

Didžiausias pagyrimas jaunam – būti šauniu. Šaunu buvo nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, šaunu buvo turėti savo subkultūrą ir autoritetus, atskirą, nepriklausomą pogrindinį gyvenimą ir vyresniems nesuvokiamas, savas vertybes.

Skaityti toliau →

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas? (2)

2019 05 28 11:12

Povilas Aleksandravičius | A. Sarcevičiaus nuotr.

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.

– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau →

Judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo (nuotraukos, video) (3)

2019 04 05 23:24

Judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo | Alkas.lt, D. Jonelio nuotr.

Balandžio 1-3 d. visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ delegacija lankėsi Berlyne ir dalyvavo Vokietijos parlamento – Bundestago frakcijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Europos vertybės“. Šioje konferencijoje globalizmo iššūkius Europos vertybėms aptarė keliolika Vokietijos parlamentarų, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Latvijos, Slovakijos ir kitų Europos šalių nacionalinių judėjimų atstovai. Sambūrio „Lietuva yra čia“ vadovas Arvydas Juozaitis skaitė pranešimą „Europos vertybės ir nacionalinė pažanga“. Savo pranešime jis atkreipė dėmesį į tai, kad neoliberalai globalioje erdvėje mėgina save pateikti Skaityti toliau →

A. Rusteika. Kaip jie mūsų pinigus dalinosi (11)

2019 04 01 10:17

Sporte būtina, kad rungtynės būtų teisingos, visi turėtų lygius šansus ir taisyklės būtų vienodos visiems. Ar įsivaizduojat lenktynes, kur vienas bėgtų su bulvių maišu ant nugaros, o kitas – ne? Boksą ar atletiką be svorio kategorijų? Ralį, kur varžytųsi Formulės-1 bolidai su kartingais?

Lietuvos politikoje, kur beveik viską lemia pinigai, tokia „lygybė ir teisingumas“ yra įtvirtinta įstatymu, ginančiu partinių grupuočių, pasivadinusių „tradicinėmis partijomis“, monopolizmą. Aišku, visiškos lygybės būti negali, nes didesnė partija turi ir daugiau narių, ir rėmėjų, Skaityti toliau →

O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė (11)

2019 03 29 21:40

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau →

K. Masiulis. Кадры решают всё!* – apie savivaldybių rinkimus (8)

2019 03 29 00:10

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Кадры решают всё! (liet. kadrai viską lemia!) – tokia liūdnai pagarsėjusia tirono fraze būtų galima apibendrinti neseniai pasibaigusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Partijos, idėjos, koalicijos ir vertybės pasitraukė į antrą planą, dabar viskas sukasi tik apie asmenybių žavesį.

Lyderis dėmesio centre

Kai buvo sprendžiama ar įvesti tiesioginius merų rinkimus, tuo metu Seimą valdę Skaityti toliau →

Vakaras „Kad vaikų vaikai atmintų“ – In Memoriam aktoriui Tomui Vaisietai (1)

2019 03 22 10:30

Kovo 27 d., 18 val., sostinės Adomo Mickevičiaus bibliotekos Didžiojoje salėje (Trakų g. 10), įvyks literatūrinis muzikinis vakaras iškiliam aktoriui ir skaitovui Tomui Vaisietai atminti. Įėjimas laisvas.

Kaip teigė T. Vaisieta, geriausias aktoriaus darbo įvertinimas – kai jo atliekami kūriniai pasiekia klausytojų širdis. Unikalaus aksominio balso tembro savininkas išskirtine intonacija, įsijautimu į skaitomus kūrinius užburdavo klausytojus, pažadindavo jų jausmus. Skaityti toliau →

Bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija (0)

2019 03 08 14:00

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Kovo 9 d., šeštadienį, 11 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius), bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija. 2019-aisiais signataro D. Malinausko kultūros premija bus įteikta Rytų Lietuvos pedagogui, dailininkui, poetui, sąjūdininkui, aktyviam lietuviškosios kultūros puoselėtojui, kraštotyrinių, tautotyrinių savilaidos leidinių autoriui ir rengėjui Vytautui Dailidkai.

1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro D. Malinausko premija skiriama kultūrininkui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, lietuvybės Skaityti toliau →

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

2018 12 13 11:45

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau →

K. Stoškus. Orumas neturi nieko bendra su prabanga (4)

2018 10 20 12:07

Spalio 21-ąją pasaulis minės Orumo dieną, pasak filosofo, humanitarinių mokslų daktaro Krescencijaus Stoškaus, šiandien visuomenės orumui pavojingiausi – sudaiktėjimas ir patyčios.

Tiesą sakant, reagavimas į kiekvieną cyptelėjimą iš Vakarų, kada ir ką mes turime švęsti, minėti, irgi šioks toks orumo krizės reiškinys. Vis dėlto dabartinėje kultūroje išsaugoti orumą yra sunkus uždavinys. Žmogaus vertės klausimas šiandien yra labai svarbus. Žmogaus gyvenimas labai sudaiktėjęs, pats žmogus sudaiktintas. Asmens nuvertėjimas žeidžia spontaniškai besiformuojančią savivertę. Skaityti toliau →

Pavasarinę nuotaiką dovanojo „Tramtatulis“ (1)

2018 04 05 07:00

Pavasarinę nuotaiką dovanojo „Tramtatulis“ | Ignalinos kultūros ir sporto centro nuotr.

Kovo 30 dieną, Ignalinos kultūros ir sporto centre, į rajoninį „Tramtatulio“ turą susirinko 20 atlikėjų iš Ignalinos, Vidiškių, Didžiasalio, Naujojo Daugėliškio. Dalyvių amžius nuo 6 iki 18 metų (pavieniai atlikėjai, duetas ir tercetas).

„Šis konkursas – tai galimybė prisiliesti prie savo šaknų, pažinti savo praeitį per ištartą žodį, dainą, per tas vertybes, kurias puoselėjo mūsų senoliai“, – sveikindama dalyvius sakė vertinimo komisijos pirmininkė, savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė. Skaityti toliau →

Naujausi tyrimai apie vertybes lietuvio pasaulėvaizdyje (0)

2018 04 03 08:00

Mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ viršelis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 5 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Vilniaus universiteto mokslininkai: prof. dr. Kristina Rutkovska, dr. Marius Smetona, prof. dr. Irena Smetonienė.

Autorių tyrimo objektas – vertybės, kurios Lietuvoje plačiausiai nagrinėtos filosofų, edukologų, tačiau kalbotyros darbų apie jas beveik nesama. Vertybės yra idėjos, kurios konkrečiu pavidalu iškyla žmogaus sąmonėje kaip idealai. Jas bendrąja Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Radikalumas ir nuosaikumas: kas, kam ir kodėl? (3)

2018 04 02 12:31

Radikalumo ir nuosaikumo sąvokos – viena dažniausiai politikoje, etikoje ir net religijoje vartojamų diadų. Šiais laikais radikalumas dažnai siejamas su blogiu, nuosaikumas – su gėriu. Nuosaikumo bei radikalumo skirtis suskaldė ne vieną judėjimą. Peržvelkime šiuos du principus jų esmės, sampratų, tikslingumo, atskaitos ir įkvėpimo atžvilgiais.

1. Radikalumo sąvoka yra kilusi iš lotyniškos sąvokos radix, reiškiančios šaknį. Priešingai, nei galėtų atrodyti, radikalai dažniausiai nėra tie, kurie laikosi šaknų – Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė? (10)

2018 03 30 19:00

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žemės referendumo kampanijos metu viena žymi liberalė – berods, Rūta Vainienė – išsakė fundamentalų teiginį: laisvė – pirminė vertybė, o visos kitos – tik išvestinės. Šiuo principu vadovaujasi tiek ekonominiai, tiek ir kultūriniai liberalai. Jis teisingas tiek, kiek laisvė yra sąlyga klestėti kitoms vertybėms. Ir klaidingas tiek, kiek ji tampa sąlyga kitoms vertybėms naikinti.

Galima klausti ir dar kategoriškiau: ar laisvė yra viena iš vertybių, ar ji išvis savaime – jokia vertybė? Edmundas Berkas klausė, ar laisvės šalininkai pasirengę šlovinti Skaityti toliau →

Tuoktis šešiolikos galima, o žiūrėti filmą „Pelėdų kalnas“ – draudžiama? (video) (4)

2018 01 26 08:00

Naują istorinį režisieriaus Audriaus Juzėno filmą „Pelėdų kalnas“ kino teatruose, žiūrėti galės ne visi – Filmų indeksavimo komisija jam suteikė N–16 amžiaus cenzą, mat filme įžvelgė per daug gąsdinančių ir erotikos scenų. Tačiau kino juostos kūrėjams kyla natūralus klausimas – tuoktis ir pradėti santuokinį gyvenimą nepilnamečiams nedraudžiama, o štai pažiūrėti filmą – jau tabu?

„Apmaudu, kad cenzūros virusas persimetė į kultūros sritį. Ne kartą pastebėjome, kad užsienio kino filmai vertinami gerokai liberaliau, tačiau jeigu tai Skaityti toliau →

G. Navaitis. Sausio 13-os aukos įprasminimas (7)

2018 01 13 00:10

Jau praėjo daugiau kone trys dešimtmečiai nuo tragiškų Sausio 13-osios įvykių. Užaugo nauja karta, bet lengva numatyti, kad minint mūsų pergalės ir tragedijos dieną, vėl kas nors užsimins… ne už tokią Lietuvą.

Todėl geriausias žuvusių didvyrių atminimas – pamėginti suprasti kas kliudo kurti Lietuvą už kurią jie žuvo. Suprasti ne ieškant dar nepažintų priešų, kurių, tikrai, netrūksta, bet mėginant suprasti save, suvokti lietuvišką tapatybę.

Bandymų nusakyti lietuvišką tautinį charakterį publicistikoje buvo ir yra nemažai. Skaityti toliau →

10 išskirtinių tradicijų įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą (1)

2017 12 15 15:38

Ar žinote, kaip Kurtuvėnuose švenčiamos Užgavėnės, o gal šokote Kupiškėnų vestuvėse, ar, galbūt, matėte kaip žiemą ant ledo sukant „bobas“ gaudomos stintelės ir seliavos? Nuo šiol šios ir dar 7 tradicijos įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šių metų gruodžio 14-sios vakarą Mažojoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro salėje nutiko didelis ir mūsų kultūrai labai svarbus dalykas – buvo patvirtinti pirmieji nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado reiškiniai. Skaityti toliau →

Tautos Santalka rengia konferenciją (14)

2017 10 12 12:08

Vilniaus igulos karininku ramove_Gabijos J nuotr

Spalio 28 d., 10 val. Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) rengiama konferencija „Lietuvos išlikimas: geopolitiniai aspektai“. Konferenciją rengia š.m. spalio 7 d. įsteigta asociacija Tautos Santalka.

Pranešimus skaitys Seimo narys, dr. Laurynas Kasčiūnas (apie Europos Sąjungos viziją Lietuvos interesų kontekste), Marius Kundrotas (apie Tarpjūrio projektą ir jo galimybes), Julius Panka (apie Lietuvos santykius su Rusija), Vitalijus Balkus (apie migraciją) ir Gintaras Songaila (apie energetinį saugumą). Renginį ves Tomas Baranauskas, taip pat ketina pasisakyti prof. Krescencijus Stoškus, Algis Avižienis ir kiti intelektualai. Po pranešimų vyks diskusijos. Skaityti toliau →

Širvėnos seniūnijoje įvyko piliakalnio – „Velniakalnio“ atgimimo šventė (0)

2017 09 12 22:18

Širvėnos seniūnijoje įvyko piliakalnio – „Velniakalnio“ atgimimo šventė | Biržų rajono savivaldybės nuotr.

Šių metų rugsėjo 10 d., biržiečiai buvo pakviesti atvykti į vėl atgimstančio ir visuomenės reikmėms pritaikomo piliakalnio pristatymą. Etnografinėje šventėje, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkūnas, padėkojęs piliakalnio tvarkymo sumanytojams ir dalyviams, uždegė laužą.

2017 – ieji – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Piliakalnių metais. Piliakalniai – istorinė mūsų šalies atmintis, kraštovaizdžio dalis, lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, tad jų sutvarkymui bei apsaugai šiais metais raginama skirti įpatingą dėmesį.

Biržų rajono savivaldybės administracijos, Širvėnos seniūnijos, Biržų regioninio parko Skaityti toliau →

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (35)

2017 08 21 10:15

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau →

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II) (15)

2017 03 28 07:55

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį „XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau →

V. Rachlevičius. Ką parodė Prezidento D. Trampo inauguracija? (22)

2017 01 24 18:00

Skelbiame žurnalisto Vido Rachlevičiaus mintis, išsakytas jo asmeninėje Feisbuko paskyroje.

Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) inauguracija ir parodė, kad Amerikos ir kitų Vakarų šalys visuomenės yra stipriai susiskaldžiusios, o tiksliau – dirbtinai suskaldytos, nes radikalaus liberalizmo, vadinamosios įvairovės, genderizmo bei bendrų tualetų idėjos buvo diegiamos ne bendru visuomenės sutarimu: kol tradicines vertybes išpažįstanti visuomenės dalis santūriai gūžčiojo pečiais, kita pusė okupavo teritoriją po teritorijos. Skaityti toliau →

V. Sinica. Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus (36)

2016 10 26 21:10

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visa internetų ir startupų Lietuva po rinkimų atsikėlė kaip per baisias pagirias. Pasipylė ekspertų ir šiaip pralaimėjusiųjų patyčios iš daugumos žmonių pasirinkimo. Su siaubu rezultatus sutiko ir jau pergalę šventęs ir visą Lietuvą ironiškomis bei kitokiomis šypsenomis apdovanojęs startupų Lietuvos premjeras Gabrielius Landsbergis. Pergalę galiausiai šventė valstiečiai, o tą daryti planavę konservatoriai liko su blogiausiu rezultatu per 12 metų. Skaityti toliau →

Valdovų rūmų muziejus sulaukė įspūdingų pinigų (0)

2016 06 14 13:18

Šią savaitę Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė įspūdingų pinigų. Deja, už juos įsigyti nieko negalima, nes tai – vertybės, kurios papildys muziejaus rinkinius. Daugiau kaip 300 monetų, medalių, banknotų, vertingų numizmatikos leidinių padovanojo vienas Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų ir ilgametis jo vadovas Edmundas Kulikauskas. Tai pats gausiausias vieno asmens dovanotas muziejinių vertybių rinkinys Valdovų rūmų muziejaus istorijoje. Skaityti toliau →

Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos) (2)

2016 05 18 10:50

Gintaras Songaila ir Inija Trinkūnienė konferencijoje Indijoje | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Kas 12 metų visa Indija švenčia Kumbha-mela (kʊm məˈlɑ) šventę. Į šią svarbiausią Indijos šventę, grindžiamą pasaulio sukūrimo mitu, per mėnesį susirenka virš 50 milijonų maldininkų.

Šiemet šios šventės proga Indijos mieste Udžaine vyko tarptautinė konferencija „Vertybėmis pagrįstas gyvenimo būdas“. Šioje konferencijoje dalyvavo 18-os Europos šalių atstovai. Lietuvą atstovavo 3 Lietuvos Romuvos nariai.

Gegužės 14 d., paskutinę konferencijos dieną, konferencijos dalyvius sveikino Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, Šrilankos prezidentas, bei kiti aplinkiniu šalių oficialūs pareigūnai. Skaityti toliau →

Antklodės Baldai internetu Paskolos internetu Darbo skelbimai