Žymos archyvas: vertimas

A. Baranausko poemą „Anykščių šilelis“ jau galima skaityti ir ispanų kalba (0)

Leidėjų nuotr.

Rugsėjo 14 d. 17.30 val. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius, Renginių erdvėje, III a.) vyks į ispanų kalbą išverstos Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelio“ sutiktuvės.

Pagaliau klasikinį lietuvių poezijos kūrinį, Antano Baranausko poemą „Anykščių šilelis“, ir po tiek metų vis dar tebejaudinantį daugiaprasme „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“ metafora, galima skaityti ir ispaniškai. Skaityti toliau

Vertėjų į retas kalbas poreikis auga (1)

Pixabay.com nuotr.

Šiandieninis pasaulis – kelionių, kultūrinių mainų ir pasirinkimų laisvės pasaulis. Atviros sienos suteikia galimybę judėti, išbandyti skirtingas patirtis, pažinti naujas kultūras, bendrauti ir bendradarbiauti. Vis daugiau europiečių drąsiai ir smalsiai tyrinėja ne tik senąjį žemyną, bet ir tolimas šalis. Į Aziją, Afriką ar Pietų Ameriką dažnai nuveda ne tik atostogų planai ar nuotykių troškimas, bet ir profesiniai interesai – verslo perspektyvos, kūrybiniai sumanymai, meno projektai ar mokslinis smalsumas. Plečiant veiklos geografiją itin aktualus tampa ne tik individualus kalbų mokėjimas ir tobulinimas, bet ir kokybiškos vertimo paslaugos. Skaityti toliau

UNESCO konvencijos taikymas pasikeis – patikslintas vertimas į lietuvių kalbą (0)

cynthiaknight.com nuotr.

Kultūros ministerija informuoja, kad yra atnaujintas 2006 metais Lietuvos Respublikos ratifikuotos UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo vertimas į lietuvių kalbą. Nuo šiol šios konvencijos pavadinimas yra „UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo“.

Atnaujintame vertime keičiama pagrindinė sąvoka iš „kultūrų raiškos įvairovė“ į „kultūros raiškos įvairovė“ siekiant, kad vertimas tiksliai atitiktų originalų tekstą ir šios konvencijos taikymo sritį. Tokiu būdu siekiama vengti netikslaus konvencijos srities apibrėžimo, Skaityti toliau

ES jaunųjų vertėjų konkurse geriausias iš Lietuvos – Kretingos gimnazistas V. P. Rudys (0)

Vytautas Petras Rudys_facebook.com

Vytautas Petras Rudys, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivis, laimėjo Europos Komisijos kasmet rengiamą ES jaunųjų vertėjų konkursą „Juvenes Translatores“. Jo vertimas iš anglų į lietuvių kalbą išrinktas geriausiu Lietuvoje. Konkursui Vytautą Petrą parengė jo anglų kalbos mokytoja Rasa Kašinskienė.

2016 m. balandžio 14 d. visi konkurso nugalėtojai vyks į Briuselį, kur jiems apdovanojimus įteiks Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva. Apdovanojimai bus įteikti 28-iems vidurinių mokyklų moksleiviams, kurie konkurse varžėsi su daugiau kaip 3 000 dalyvių iš viso žemyno (atrinkta po vieną nugalėtoją iš kiekvienos ES šalies). Skaityti toliau

KTU vertėjų darbas teatre nominuotas Jungtinių Tautų premijai (0)

NKDT spektaklio repeticija_ nkdt.lt

„Spektaklis yra visai kitoks negu, pavyzdžiui, konferencija, jis – gyvas organizmas. Aktoriai kartais kalba vienu metu, o ką tada daro vertėjas? Juk negali nutildyti aktorių, paprašyti, kad kalbėtų po vieną“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) studijų prodekanė Dainora Maumevičienė. Už KTU pasiūlytą naujovę Lietuvoje – spektaklių sinchroninį vertimą į anglų kalbą – Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) buvo nominuotas Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijų apdovanojimui. Skaityti toliau

Metų vertėjo krėslo premija skirta D.Daugirdienei (0)

D.Daugirdienė | asmeninė nuotr.

Lietuvių PEN centras kartu su Kultūros ministerija vasario mėnesį tradiciškai rengia Metų vertėjo krėslo premijos konkursą.

Šiemet Metų vertėjo krėslo premija paskirta Daivai Daugirdienei už adekvatų ir kūrybišką F. Skoto Fitzgeraldo apsakymų rinkinio ,,Sugautas šešėlis“ vertimą ir meistrišką stilistinės įvairovės perteikimą (knygą išleido leidykla ,,Sofoklis).

Metų vertėjo krėslo premija bus įteikta vasario 12 d. 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje

Skaityti toliau

R.Jonkutė įvertinta, kaip viena iš geriausių pasaulio vertėjų (2)

Leidyklos „Nieko rimto" nuotr.

Švedų kalbos vertėja Raimonda Jonkutė sulaukė pasaulinio pripažinimo ir buvo įtraukta į prestižinį IBBY Garbės sąrašą. Lietuvė buvo įvertinta už išskirtinę Sveno Nordkvisto knygos „Kalėdų senelio staigmena“ (leidykla „Nieko rimto“) vertimo kokybę.

IBBY, Tarptautinė vaikų ir jaunimo knygos taryba, kas du metus sudaro IBBY Garbės sąrašą, į kurį įtraukia knygas vaikams, pasižyminčias išskirtine vertimo, iliustracijų ir teksto kokybe. Tai yra aukščiausias pasaulinis įvertinimas, kurį gali gauti knyga vaikams. Į IBBY Garbės sąrašą įtraukiami rašytojai, dailininkai ir vertėjai. Skaityti toliau

Tarptautinė informacinių technologijų valdymo metodika – jau ir lietuvių kalba (0)

cobit 5Sausio 10 d. Tarptautinė informacinių sistemų valdymo ir audito asociacija ISACA išleido informacinių technologijų specialistams skirtą leidinį lietuvių kalba „COBIT 5. Organizacijos IT valdymo ir vadovavimo metodika“. Tai informacinių technologijų valdymo metodika, naudojama organizacijų informacinių technologijų valdymo, audito ar kokybės užtikrinimo klausimais. Lietuviškasis leidinio vertimas yra vienas iš pirmųjų pasaulyje – anksčiau ši metodika buvo išleista tik ispanų, kinų, japonų, vokiečių, rumunų, rusų, arabų ir prancūzų kalbomis. Skaityti toliau

Druskininkuose susitiks lietuvių literatūros vertėjai iš 15 šalių (0)

tkpc nuotr.Spalio 1–3 d. Druskininkuose vyks tradicinis lietuvių literatūros vertėjų seminaras, į kurį kas dvejus metus suvažiuoja vertėjai, savo profesinę veiklą susieję su lietuvių literatūra ir jos sklaida savose šalyse. Šiemet į seminaro darbų sūkurį įsitrauks 27 vertėjai net iš penkiolikos šalių.

Didžioji dalis svečių – aukštos kvalifikacijos vertėjai profesionalai, gerai išmanantys Lietuvos kultūrinį, istorinį ir visuomeninį kontekstą, o ir mūsų grožinės literatūros pasaulyje nesijaučiantys svetimi. Dėl jų pastangų ir kruopštaus darbo įvairiomis kalbomis pasaulyje kasmet išleidžiama po keliolika lietuvių autorių knygų. Skaityti toliau

Pasaulinio garso „Žemės stulpai“ išleisti ir lietuvių kalba (0)

K.Foletas „Žemės stulpai“Išversta į daugiau nei trisdešimt kalbų, daugybę savaičių išbuvusi įvairių šalių perkamiausiųjų sąrašuose (Vokietijoje ją populiarumu aplenkė tik Biblija ir J. R. R. Tolkino „Žiedų valdovas“), patenkanti į pačių skaitytojų sudaromus per gyvenimą privalomų perskaityti knygų sąrašus (viename jų užima 27 vietą iš 101), ekranizuota populiariu, įvairių apdovanojimų sulaukusiu televizijos serialu – tai faktai apie vieną žinomiausių šiuolaikinės epinės literatūros knygų, britų rašytojo Ken Follett romaną „Žemės stulpai“ (The Pillars of the Earth). Šiemet knyga išversta į lietuvių kalbą ir jau netrukus pasieks Lietuvos knygynus (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, vertė Aloyza Lukšienė).

Rašytojas Kenas Foletas (Ken Follett) (g. 1949) lietuviams jau pažįstamas iš tokių knygų kaip „Baltoji baimė“ (Alma littera, 2007), „Nulio zona“ Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais (2)

A.Baranausko knygos „Anykščių šilelis“ viršelio dalis

Šiais metais A. Baranausko poemai „Anykščių šilelis“sukanka 155-eri metai. Sukurta ji buvo jaunam seminaristui  A.Baranauskui  atostogaujant  tėviškėje, Anykščiuose (1858-1858 m. vasaromis), tėvo kirviu tašytoje, iš rąstų suręstoje (be vinies!) klėtelėje. Toje pačioje, kur nukūlus javus būdavo supilami grūdai. Prie mažo stalelio, šiaudinėje pastogėje – vėsu, nuošalu, ramu…Čia atgimė visa, kas buvo įsispaudę į atmintį, žadino vaizduotę.

Daugeliui žinoma legenda tapusi istorija apie tai, kas pastūmėjo jauną Varnių seminarijos auklėtinį imtis šio darbo. Buvo užgautos tautinės ambicijos, kai vienas dėstytojas, kalbėdamas apie Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ kalbos grožį, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atviras laiškas Kolegai (pirmadienio mintys) (13)

Alkas.lt nuotr.

Nors vasara visaip stengiasi įtraukti į savo verpetą ir gundyti teikiamais malonumais, grįžęs į miestą negaliu atsiplėšti nuo lietuviškos spaudos ir interneto. Galų gale to reikalauja žurnalistinė prigimtis. Paprastai rytą prie kavos nusiperku „Lietuvos rytą“ – vis dėl to jame daugiausiai informacijos, o ir įvairesnių temų gali pasisemti. Kartais kai kas nustebina.

***

Šiaip jau su „Lietuvos rytu“ – buvusiu solidžiausiu Lietuvos dienraščiu – buvau susijęs beveik 12 metų: kiekvieną pirmadienį jame rašiau užsienio įvykių komentarus. Skaityti toliau

A.Stepukonis. Kompiuteris, suprask, kamščiatraukis (2)

Aivaras Stepukonis

Pirma atidarau desktopą, po to atidarau folderį, o tada dar atidarau failą. „Tikras atidarytuvas – tas kompiuteris“, – garsiai pagalvoju. Čia prieina kalbininkas ir mane pataiso: „Ne atidarytuvas, o kamščiatraukis!“ Štai jums ir linksmai netašytas šio rašinio pavadinimas. Juokai juokais, o iš tikrųjų?

Apie dramblį

Kartą budistų vienuolis stebėjo, kaip indų mokslinčiai tarpusavyje kivirčijosi, protarpiais net apsikuldami, dėl to, ar pasaulis yra amžinas, ar ne; ar begalinis, ar vis dėlto baigtinis; Skaityti toliau

Paskirta 27-oji I. Simonaitytės literatūrinė premija (0)

Ieva Simonaitytė | mokslasplius.lt nuotr.

Sausio 23 d. 17 val. I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda) 27 –oji I. Simonaitytės literatūrinė premija bus įteikta rašytojams Algiui Kukliui ir Sergejui Isajevui (Clandestinui).

Renginyje dalyvaus laureatai Algis Kuklys ir Sergejus Isajevas, premijos rėmėjas UAB „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas. Apie laureatus kalbės dr. Žavinta Sidabraitė, Birutė Laučienė; jų kūrybą skaitys režisierius Algimantas Verbutas ir Žaliakalnio gimnazijos moksleiviai.

Gros prof. Pranciškus Narušis ir doc. Saulina Atkočaitytė. Vakarą ves Juozas Šikšnelis. Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II) (7)

Tarmių žemėlapis | wikipedia.org nuotr.

Sunku versti filosofinius ir eseistinius tekstus, nes jų autoriai dažnai darosi žodžius nebuvėlius arba esamam žodžiui suteikia individualią reikšmę (pvz., yra monografija Niekio filosofija, kur žodžiui niekis suteikta iki tol neturėta reikšmė). Ir taip daro ne tik lietuviai. Tokią kūrybą iš tiesų sunku versti, nes negalima pasinaudoti žodynais. Pasirinkusi grupelę neįprastai pavartotų ir padarytų žodžių iš filosofijos teksto (būtis, buvimas, esatis, esimas, esinys) paprašiau filosofijos profesoriaus, kad apibrėžtų šių žodžių reikšmę. Neįstengė: du pirmieji žodžiai normalūs, tik pavartoti neįprastai, o esatis, esimas ir esinys – kalbos balastas: nėra reikšmės skirtumo tarp būtis ir esatis, esimas ir buvimas, o esinys pagal darybos tipą turėtų reikšti konkretų veiksmo rezultatą (plg. siuvinys, rašinys, krovinys). Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I) (23)

2013-ieji - tarmių metai | Wikipedia.org nuotr.

Išgirdusi, kad 2013-ji skelbiami tarmių metais, pagalvojau, koks šio projekto tikslas, kas bus daroma ir kokių rezultatų tikimasi, kiek tai kainuos? Galėčiau nesunkiai sužinoti. Bet nevaržoma žinojimo noriu pamąstyti ne tik apie tarmes. Didesnį rūpestį šiandien turėtų kelti ne tarmės, o valstybinė bendrinė kalba ir apskritai mūsų kultūra. Tarmės, nustumtos bendrinės kalbos, nyko natūraliai. Jų verte mokslui neabejota. Tad sukaupta daug tekstų, ištirtos ir aprašytos visos Lietuvos tarmės, išleistas atlasas, parašyta nemažai tarminių žodynų, yra ir didysis 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, kurį Justinas Marcinkevičius vaizdingai pavadino žvaigždynu virš galvos. Skaityti toliau

A.Šileikos romano „Pogrindis“ lietuviškas vertimas jau iškeliavo į spaustuvę (0)

A.Šileika „Pogrindis“

Lapkritį Lietuvos knygynuose pasirodys daugelio skaitytojų jau laukiamas Kanadoje gyvenančio lietuvių kilmės rašytojo Antano Šileikos romanas „Pogrindis“. Lietuviškai jį leidžia leidykla „Versus aureus“, į lietuvių kalbą išvertė Irma Šlekytė. Ir nors lietuviškas romano leidimas tik keliauja į spaustuvę, „Donelos studija“ jau įsigijo teises jį ekranizuoti. Filmo dar teks palaukti, tuo tarpu jau kitų metų vasarį rašytojas žadėjo atvykti į Vilnių ir dalyvauti Vilniaus knygų mugės renginiuose.

Romano originalą 2011-ųjų pavasarį išleido Kanados leidykla „Thomas Allen Publishers“ ir tais pat metais jis buvo išrinktas į geriausių 2011 metų Kanados knygų 100-uką. Skaityti toliau

Šiaurės tautų tyrinėtojas Kazimieras Labanauskas (1)

Nencų berniukas | Vikipedijos nuotr.

Renkantis, ką iš Šiaurės tautų pasakų versti, dėmesį patraukė lietuviška vieno iš jas užrašinėjusiųjų pavardė – Labanauskas. Daugiau pasidomėjus paaiškėjo, kad Kazimieras Labanauskas yra tarptautinį pripažinimą pelnęs lietuvių kilmės mokslininkas, Taimyro krašto samodų tautų kultūros, kalbų ir folkloro tyrinėtojas, gimęs 1942 m. liepos 27 d. valstiečių šeimoje (tėvas – Izidorius Labanauskas) Raseinių rajone. Deja, mokslinis K. Labanausko palikimas ir jo vaidmuo tyrinėjant samodų tautų kalbas ir kultūrą iki šiol nėra deramai įvertintas. Pasaulyje pripažintas mokslininkas visiškai nežinomas Lietuvos humanitarams.

K. Labanauskas yra parašęs apie tris dešimtis kalbotyros straipsnių, išleidęs knygas „Nencų folkloras“, „Žilos senovės pasakos“ ir kt. (jos išverstos į vokiečių, suomių, estų ir kt. Skaityti toliau

Maskvoje pristatyta Lietuvių poezijos antologija (0)

Georgijus Jefremovas | organizatorių nuotr.

Vasario 24 d. Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose buvo pristatyta Georgijaus Jefremovo išversta ir sudaryta išsami Lietuvių poezijos antologija.

Renginį atidarė Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus. Jis vylėsi, kad vertimų autorius G.Jefremovas ir toliau tęs savo aktyvų darbą, kuris, pasak ambasadoriaus, yra neatsiejama Lietuvos ir Rusijos kultūrinių ryšių plėtojimo dalis.

Į šią antologiją yra įtraukta 54 įvairių laikų ir kartų Lietuvos poetų kūryba nuo Antano Strazdo ir Juliaus Janonio iki Tomo Venclovos ir Neringos Abrutytės bei daugelio kitų. Rusų skaitytojui atverta plati lietuvių poezijos panorama. O tai, kad ja besidominčiųjų Rusijoje yra daug, sudarytojas ir vertėjas neabejoja. Skaityti toliau

Baltarusijos rašytojų suvažiavime – ir lietuviški motyvai (2)

Vytautas Žeimantas

Minske įvyko eilinis Baltarusijos rašytojų sąjungos suvažiavimas. Valstybinės filharmonijos salėje dvi dienas kaimyninės šalies rašytojai aptarinėjo savas problemas, rinko naują valdybą, sąjungos vadovus. Iš Lietuvos suvažiavime dalyvavo trys žmonės. Be šių eilučių autoriaus – dar vilnietis rašytojas ir leidėjas Jeronimas Laucius ir vilnietis poetas, vertėjas Jurijus Kobrinas, atstovavęs ir Tarptautinę rusakalbių rašytojų federaciją.

Tik įvažiavus į Minską, atkreipiau dėmesį į statybinių kranų gausumą. Ir jie veikė būriais, kilnodamiesi, tarsi gervės vestuviniame šokyje. Skaityti toliau

Tolminkiemyje atsodintas K.Donelaičio sodas (1)

Š. m. spalio 22 d. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje vykusios literatūros šventės metu Lietuvos ir Kaliningrado srities rašytojai atsodino iškiliojo lietuvių literatūros klasiko sodą. K. Donelaičio sodo atkūrimas – vienas iš jubiliejinės K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos renginių.

Šventės metu pagerbti K. Donelaičio paveldo puoselėtojai. Už pastangas išsaugant K. Donelaičio muziejų Tolminkiemyje bei aktyvų Lietuvos ir Kaliningrado srities rašytojų bendradarbiavimą Skaityti toliau